Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Eurovetus“ dėl skolos priteisimo, sprendė ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gruodžio 13 d. teisme gautas ieškovo UAB „Juris LT“ (toliau – ir ieškovas) prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant ir pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo, kuriuo ieškovas prašo priimti ieškinio reikalavimo dėl 249,10 Eur sumos ir reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo atsisakymą bei priteisti iš atsakovo 215 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

Prašyme nurodoma, kad ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės žinomos. Taip pat nurodoma, kad ieškovas atsakovą informavo apie reikalavimo perleidimą 2018 m. rugsėjo 10 d. elektroniniu paštu ir paštu, tačiau atsakovas gavęs visus dokumentus, patvirtinančius reikalavimo perleidimą, reikalavimo perleidimo fakto neginčijo, ignoravo naująjį kreditorių UAB „Juris LT“ ir skolą apmokėjo pradiniam kreditoriui, todėl veikė savo rizika, t. y. įvertino, jog toks prievolės įvykdymas nėra tinkamas ir gali sukelti tam tikrų neigiamų padarinių, tokių kaip naujojo kreditoriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Dėl netinkamo procesinio elgesio atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. sausio 7 d. teisme gauti atsakovo UAB „Eurovetus“ (toliau – ir atsakovas) rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas iki 2018 m. rugsėjo 11 d., kai įvykdė prievolę pradiniam kreditoriui UAB „DHL Lietuva“, jokia forma, t. y. elektroniniu paštu ar registruotu laišku, reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos ar kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo nebuvo gavęs. Nurodo, jog ieškovo ieškinio priedas, pavadintas „laiškas eurovetus.pdf“ nelaikytinas patikimu įrodymu, kad toks elektroninis laiškas tikrai buvo išsiųstas atsakovui, nes pateiktame įrodyme nėra duomenų, iš kokios elektrinio pašto dėžutės jis atspausdintas, kada jis atspausdintas, nors nurodomi prie el.laiško prisegtų failų pavadinimai, tačiau nėra aiškus prisegtų failų turinys. Taip pat pažymėjo, jog nurodytame elektroniniame laiške nėra jokio teksto, todėl iš pateikto įrodymo nesuprantama apie kokio UAB „Eurovetus“ kreditoriaus pasikeitimą jame yra kalbama, neaišku kaip elektroninio pašto dėžutė tatjana@skoluisieskojimas.pro yra susijusi su ieškovu UAB „Juris LT“. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas pakartoja atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniams kreditoriui yra tinkamas, todėl vien pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo neįrodo, jog jį atsakovas gavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas, civilinė byla nutrauktina.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (pareiškėjas), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (pareiškimo) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ v. EulerHermesKreditversicherungs-Aktiensgesellschaft, bylos Nr. 3K-3-629/2013). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 5 d. Alytaus apylinkės teisme priimtas ieškovo ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo (elektroninės bylos vidaus apyrašo 1 t., b. l. 1, 2). 2018 m. lapkričio 13 d. teisme priimtas atsakovo atsiliepimas, kuriame atsakovas nurodė, jog ieškiniu prašomą priteisti skolą jis sumokėjęs pradiniam kreditoriui 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. dar prieš ieškinio pateikimą teismui (elektroninės bylos vidaus apyrašo 1 t., b. l. 36, 37). Gavus atsakovo prašymą dėl teismo posėdžio datos perskyrimo teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi tenkino minėtą prašymą ir parengiamojo posėdžio datą perkėlė iš 2018 m. gruodžio 19 d. 9 val. į 2019 m. sausio 8 d. 9:00 val. (elektroninės bylos vidaus apyrašo 1 t., b. l. 60, 61, 67, 68). 2018 m. gruodžio 13 d. teismui pateiktas ieškovo prašymas bylą nagrinėti teismo posėdžio metu ieškovui nedalyvaujant, taip pat pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, nurodant, kad ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (elektroninės bylos vidaus apyrašo 1 t., b. l. 75, 77). 2019 m. sausio 7 d. teisme pateikti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovas nurodo, jog negavo jokia forma iš ieškovo reikalavimo perleidimo faktą įrodančių duomenų, dėl ko laiko, kad prievolę įvykdė tinkamai, sumokėdamas pradiniam kreditoriui, ir dėl ko prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos vidaus apyrašo 1 t., b. l. 81 – 83). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė tinkamo turinio, įstatymo keliamus reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kad minėtame pareiškime nurodyta, jog ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos, nenustatyta, jog ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl ieškinio atsisakymas priimtinas, byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovui išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 21 punktas); 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 44 punktas). Be to, pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-36-313/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką ir kt.). Nagrinėjamu atveju civilinė byla nutrauktina ieškovui atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, įvertintinas ieškovo procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, taip pat įvertintinas šalių apdairumas, rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis, piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; ir kt.). Byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Nagrinėjamojoje byloje ieškovas pateiktu ieškiniu siekė prisiteisti skolą įgytą reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, teikdamas ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovas, manydamas, jog tinkamai informavo atsakovą apie cesiją, siekė realaus savo teisių gynimo, o ne nepatogumų, trukdžių, rūpesčių atsakovui sukėlimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas, gavęs atsakovo atsiliepimą su jame nurodyta informacija apie skolos sumokėjimą pradiniam kreditoriui, nesiekė toliau bylinėtis, o vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pripažinti aplinkybę, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai žinojo apie atliekamų procesinių veiksmų tiek faktinį tiek teisinį nepagrįstumą, nėra pagrindo, kadangi asmuo turi teisę ginti savo įsitikinimus, teises ir teisėtus interesus pasinaudodamas teise teikti ieškinį ir jį įrodinėti savo pasirinktomis priemonėmis (CPK 5, 12, 14, 42, 177, 178 straipsniai). Priešingu atveju, pripažinus nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, reiškiant ieškinį, laikant tai netinkamu procesiniu elgesiu būtų nepagrįstai apribota šalies teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, tiek CPK 5 straipsnis. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, jog ieškovas, pateikdamas ieškinį, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė savo procesinių pareigų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), buvo nesąžiningas, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Pažymėtina, kad šalys prašydamos atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, procesiniuose dokumentuose remiasi CK 6.106 straipsnio 1 dalimi ir 6.109 straipsnio 7 dalimi. Atsakovas nurodo, jog iki 2018 m. rugsėjo 11 d. kai įvykdė prievolę pradiniam kreditoriui, jis jokia forma reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento nebuvo gavęs, todėl prievolę pradiniam kreditoriui įvykdė tinkamai pagal CK 6.106 straipsnio 1 dalį. Ieškovas nurodo, jog 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovą apie reikalavimo perleidimą informavo elektroniniu paštu, registruotu paštu pateikiant tiek pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, tiek reikalavimo perleidimo sutartį, todėl pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį atsakovas turėjo prievolę įvykdyti naujajam kreditoriui- ieškovui, to nepadaręs veikė savo rizika ir dėl to privalo prisiimti neigiamus padarinius- atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, toliau pasisakys dėl minėtų materialinių teisės normų taikymo, kiek tai svarbu vertinant šalių apdairumą, rūpestingumą, atliekant tam tikrus procesinius veiksmus, tame tarpe paduodant ieškinį ir pan.

Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, todėl skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015). Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš pridedamų prie ieškinio įrodymų ieškovas siuntė registruotą laišką atsakovui, tačiau vien šis faktas per se nepatvirtina, kad skolininkui buvo išsiųsta būtent reikalavimo teisių perleidimo sutartis, nes tokia išvada būtų pagrįsta tik prielaida, kuo teismo išvados negali būti grindžiamos (elektroninės bylos vidaus apyrašo 1 t., b. l. 13, 14). Taip pat kaip matyti iš prie ieškinio pridėto priedo, pavadinto „laiškas eurovetus.pdf“, 2018 m. rugsėjo 10 d. 21 val. 7 min 55 sek. galimai buvo siųstas elektroninis laiškas iš tatjana@skoluisieskojimas.pro į info@eurovetus.com, priedai: pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo(41).pdf ir sutartis_DHL_2018_09_10(1).pdf (elektroninės bylos vidaus apyrašo 1 t., b. l. 16). Tačiau ieškovo pateiktame minėtame .pdf formato ieškinio priede nėra duomenų iš kokios elektroninio pašto dėžutės jis atspausdintas, kada jis atspausdintas, nors nurodomi prisegtų failų pavadinimai, tačiau neaiškus prisegtų priedų turinys, juolab minėtame elektroniniame laiške nėra jokio teksto, nenurodyta jokia informacija apie reikalavimo perleidimą, neįvardintas pradinis ir naujasis kreditoriai. Dėl šių priežasčių minėtas elektroninis laiškas, apie kurio išsiuntimą nėra duomenų, atsakovui ginčijant jo gavimą, taip pat negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą. Konstatuojama, jog atsakovui ginčijant duomenų apie reikalavimo perleidimo faktą gavimą, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų apie tinkamą skolininko informavimą reikalavimo teises perleidžiant naujajam kreditoriui, taigi negalima išvada dėl CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pranešti apie reikalavimo perleidimą įvykdymą, kas teiktų pagrindą ieškovui pasinaudoti reikalavimo perleidimo faktu ir reikalauti iš atsakovo prievolės įvykdymo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad ieškovas atsisakė ieškinio, pareiškime nurodydamas, jog pripažįsta, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos, nors kaip pats ieškovas pripažino atsakovas atsiskaitė ne su ieškovu, o su pradiniu kreditoriumi dar prieš iškeliant šią bylą teisme, todėl esant šioms teisiškai svarbioms aplinkybėms ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes atsakovui neteks atsakyti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo išlaidas sudaro 150 Eur advokato pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 42, 43, 81 – 86). Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, suteiktų teisinių paslaugų kiekį, tai, kad prašomos advokato išlaidos yra tik už atsiliepimo ir rašytinių paaiškinimų surašymą, neapimant atstovavimo, taip pat įvertinant tai, kad nebuvo būtinybės vykti advokatui į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, juolab byla vedama elektronine forma, galimas advokato darbo laiko sąnaudas ruošiant minėtus procesinius dokumentus, sprendžia, kad minėtos advokato išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais, neviršijančios minėtų rekomendacijų dydžių, priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 3,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos turėtų būti priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Tačiau ieškovui atsisakius ieškinio, jam turėtų būti grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Esant šioms priežastims, teismas vadovaudamasis ekonomiškumo, protingumo principais, įskaito priteistiną iš ieškovo 3,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į 11,25 Eur grąžintiną žyminio mokesčio sumą ir nustato, kad grąžintina ieškovui žyminio mokesčio suma sudaro 7,67 Eur. Šioje dalyje nutarties vykdymas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 straipsniu,

nutaria:

Priimti ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinio atsakovui UAB „Eurovetus“ dėl skolos priteisimo atsisakymą civilinėje byloje Nr. e2-657-1023/2019 ir šią bylą nutraukti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Juris LT“, įmonės kodas 303262509, atsakovo UAB „Eurovetus“, įmonės kodas 300521084, naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Grąžinti ieškovui UAB „Juris LT“, įmonės kodas 303262509, 7,67 Eur (septynis eurus 67 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. rugsėjo 20 d.

Nutarties vykdymą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.