Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-06-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1818-967/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-06-19Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2025-10-15Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-19
Bylos Nr.
2S-1818-967/2025
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02963-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
Mardasavo kaimo draugijai
Trečiasis asmuo
B. M., D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1818-967/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02963-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.5; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjos 2025 m. balandžio 14 d. rezoliucijos, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei Mardasavo kaimo draugijai, tretiesiems asmenims B. M. ir D. M. dėl Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. M. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį, priimtą 2024 m. gruodžio 30 d., atsakovei Mardasavo kaimo draugijai (toliau – atsakovė), tretiesiems asmenims B. M. ir D. M. dėl Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų panaikinimo. Nurodytu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo: 1) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. visuotinį narių susirinkimą pripažinti fiktyviu (prasimanytu) ir neįvykusiu; 2) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. susirinkime balsavusių narių sąrašą pripažinti fiktyviu (prasimanytu) ir niekiniu; 3) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. narių sąrašą pripažinti fiktyviu (prasimanytu) ir niekiniu; 4) pripažinti Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 10 d. pranešimą dėl 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo sušaukimo fiktyviu (prasimanytu) ir niekiniu; 5) pripažinti A. K. išrinkimą Mardasavo kaimo draugijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 28 d. fiktyviu (prasimanytu) ir niekiniu; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė 2025 m. kovo 31 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, papildomai pareikštą atsakovams A. K., O. S. V., valstybės įmonei (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“, taip pat tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui, prašydama: 1) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. visuotinį narių susirinkimą pripažinti fiktyviu (prasimanytu) neįvykusiu ir niekiniu; 2) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. susirinkime balsavusių narių sąrašą pripažinti fiktyviu (prasimanytu), suklastotu ir niekiniu; 3) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. narių sąrašą pripažinti fiktyviu (prasimanytu), suklastotu ir niekiniu; 4) pripažinti Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 10 d. pranešimą asmenų sąrašui dėl 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo sušaukimo fiktyviu (prasimanytu), suklastotu ir niekiniu; 5) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 10 d. pranešimą, adresuotą B. M., dėl 2024 m. liepos 28 d. pripažinti suklastotu; 6) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo sprendimo Nr. 1 dalį dėl A. K. išrinkimo 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo (duomenys neskelbtini) pripažinti niekiniu bei panaikinti nuo priėmimo momento; 7) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo sprendimo Nr. 1 dalį dėl O. V. išrinkimo 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo (duomenys neskelbtini) pripažinti niekiniu bei panaikinti nuo priėmimo momento; 8) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo sprendimą Nr. 2 dėl Mardasavo kaimo draugijos narių sąrašo patvirtinimo pripažinti niekiniu bei panaikinti nuo priėmimo momento; 9) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo sprendimą Nr. 3 dėl Mardasavo kaimo draugijos narių kreipimosi į teismą atšaukti inicijuojamą draugijos likvidavimą pripažinti niekiniu bei panaikinti nuo priėmimo momento; 10) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo sprendimą Nr. 4 dėl A. K. išrinkimo Mardasavo kaimo draugijos (duomenys neskelbtini) pripažinti niekiniu bei panaikinti nuo priėmimo momento; 11) Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo sprendimą Nr. 5 dėl įgaliojimų suteikimo A. K. atstovauti Mardasavo kaimo draugiją juridinių asmenų registrą tvarkančioje įmonėje įregistruojant bei atsiimant dokumentus pripažinti niekiniu bei panaikinti nuo priėmimo momento; 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės 2025 m. kovo 31 d. patikslintą ieškinį atsisakė priimti.

4. Teismas nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys pateiktas po 2025 m. kovo 10 d. teismo nutarties, kuria byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo daugiau reikalavimų pagal Mardasavo kaimo draugijos narių visuotinio susirinkimo, vykusio 2024 m. liepos 28 d., protokole priimtus sprendimus bei įtraukdama daugiau atsakovų ir trečiųjų asmenų. Teismas vertino, kad tokios aplinkybės ieškovei jau buvo žinomos ir tikslinant ieškinį, kai buvo priimta teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo, ir vėliau iki pat 2025 m. kovo 10 d., kai vyko parengiamasis teismo posėdis. Dokumentai, kurie yra reikšmingi apsisprendžiant dėl ieškinio reikalavimų, ieškovei buvo žinomi nuo pat bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė iš esmės naujų faktų nenurodo, o tik aptarinėja parengiamajame posėdyje išsakytus pasisakymus, nors tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnyje, tai galima padaryti ir teikiant paaiškinimus teismo posėdžio metu. Ieškovė, pateikdama ieškinį vėliau, praleidusi įstatymo nustatytą terminą jam pateikti, kartu kaip priedus nurodo tik susirašinėjimus su A. K.. Taigi ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tik dabar atsirado būtinumas įvertinti naujus įrodymus ir todėl iškilo reikalas tikslinti ieškinį. Ieškovė nepateikė priešingos šalies sutikimo, kad priešinga šalis sutinka su ieškinio tikslinimu šioje proceso stadijoje.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).

6. Teismas vertino, kad ieškovė neįvykdė įstatymo reikalavimų dėl ieškinio tikslinimo, kai praleistas terminas jiems tikslinti, taip pat pažymėjo, jog yra akivaizdu, kad toks tikslinimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl patikslinto ieškinio nepriėmė.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl tokių nutarčių apskundimo: ,,Kadangi pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje ieškovas bet kada gali tikslinti, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, nes tai sudaro pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės dalyką, jeigu nenustatoma piktnaudžiavimo procesu, tai jam neturi būti šioje stadijoje užkertama galimybė tai daryti. Dėl to CPK 141 straipsnio 4 dalies nuostata aiškinama taip, kad atskiruoju skundu neskundžiama teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą tik tuomet, kai ji priimama po teismo nutarties paskirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės“ (2019 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. e3K-3-382-687/2019). Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad priimama nutartis yra neskundžiama.

Šalies argumentai

8. Ieškovė V. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutarties, prašydama paminėtą nutartį panaikinti ir leisti pateikti papildomus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

9. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjos 2025 m. balandžio 14 d. rezoliucija ieškovės atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Ieškovė V. M. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 14 d. teisėjos rezoliuciją ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės patikslintą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjos L. J. 2025 m. balandžio 14 d. rezoliucija yra nepagrįsta. CPK 334 straipsnis nenumato teismui priimti rezoliucijos tais atvejais, kai yra atsisakoma priimti atskirąjį skundą.

10.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys užvilkintų bylos nagrinėjimą. Patikslintas ieškinys teisme gautas 2025 m. kovo 31 d., o posėdis numatytas tik 2025 m. gegužės 7 d. Byloje nėra atsakovų prieštaravimų, taip pat nenustatytas aplinkybės, kad ieškovė piktnaudžiautų procesu. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas įtraukti naujus atsakovus užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

10.3. Ieškovė naujus įrodymus gavo kitoje byloje (Nr. eII-52-922/2025) 2025 m. kovo 18 d. posėdžio metu, kas jai leido sukonkretinti naujus atsakovus ir trečiuosius asmenis, Nėra tikslinga rengti dar vieną teismo procesą ir atsakovais įtraukti A. K. bei O. V..

10.4. Civilinę bylą nagrinėjanti teisėja S. G. 2025 m. kovo 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu sprendė, kad nepakanka įrodymų A. K. įtraukti į bylą atsakovu, o 2025 m. balandžio 4 d. nutartyje ta pati teisėja sprendė priešingai – nurodė, kad tokių įrodymų pakako dar parengiamojo posėdžio metu 2025 m. kovo 1­0 d. Nurodyto posėdžio metu ta pati teisėja atmetė visus ieškovės prašymus, taip ieškovę tyčia pastatydama į beviltišką padėtį.

11. Teisme buvo gautas trečiojo asmens D. M. atsiliepimas į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame trečiasis asmuo nurodo, jog palaiko atskirojo skundo argumentus ir prašo ieškovės atskirąjį skundą tenkinti bei klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės patikslintą ieškinį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. A. K. parodymai kitoje – administracinio nusižengimo – byloje yra esminiai ir nauji, kadangi paaiškėjo nauja aplinkybė, kad Mardasavo kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. visuotinį narių susirinkimą sušaukė A. K., todėl jis yra tinkamas atsakovas.

11.2. A. K. niekada nebuvo Mardasavo kaimo draugijos narys. A. K. pusseserė O. V. dirba VĮ (duomenys neskelbtini), todėl turėjo žinoti, kad A. K. negali sušaukti visuotinio draugijos narių susirinkimo, tačiau vis tiek pasirašė fiktyviame protokole ir nulėmė jo užregistravimą VĮ „Registrų centras“. Taigi ji taip pat yra tinkama atsakovė.

11.3. Atsisakymas priimti ieškinį negali būti sprendžiamas teisėjo rezoliucija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjos 2025 m. balandžio 14 d. rezoliucijos, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Paminėtu atskiruoju skundu, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama rezoliucija atsisakė priimti, ieškovė siekė apskųsti pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo forma, teigdama, jog teismas negali rezoliucija atsisakyti priimti ieškinio, taip pat pateikia argumentus dėl, apeliantės manymu, nepagrįstų pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį.

15. Byloje dalyvaujančių asmenų teisė paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

16. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 335 straipsnio, reglamentuojančio atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo tvarką ir terminus, 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK taip pat įtvirtinta apeliacijos teisė, kuri yra viena iš pagrindinių šalių procesinių teisių, teisės į teisminę gynybą turinio sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019). Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) procesinio dokumento priėmimo metu. Teismas ne tik patikrina, ar ieškinys (ar kitas procesinis dokumentas) atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai), bet ir nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: procesinį dokumentą priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti procesinį dokumentą priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Apeliaciniam procesui mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos (CPK 302, 338 straipsniai) (2012 m. gegužės 2 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).

18. CPK nuostatos, reglamentuojančius atvejus, kai atsisakoma priimti procesinį dokumentą, nustato, kad toks procesinis veiksmas yra atliekamas nutarties forma (pavyzdžiui, CPK 115 straipsnio 3 dalis nustato, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui per teismo nustatytą terminą nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, toks procesinis dokumentas teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui; CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį). CPK 141 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo tvarką, taip pat nustato, kad teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, priima nutartį (CPK 141 straipsnio 4 dalis). CPK 291 straipsnyje yra nustatyti nutarties turiniui taikomi reikalavimai: nutartyje, be kita ko, turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

19. Tam tikrus procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti ir priimdamas rezoliuciją, t. y. ant sprendžiamo dokumento užrašydamas, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą, tačiau tokie atvejai turi būti nustatyti CPK (CPK 290 straipsnio 5 dalis).

20. Kaip pagrįstai nurodyta ir atskirajame skunde, CPK nėra nustatyta, kad teismas rezoliucija galėtų atsisakyti priimti byloje dalyvaujančio asmens pateiktą procesinį dokumentą, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės atskirojo skundo priėmimo klausimą šiuo atveju išsprendė netinkamai. Be to, pirmosios instancijos teismas, rezoliucija atsisakydamas priimti ieškovės atskirąjį skundą, nepateikė jokių tokio procesinio sprendimo priėmimo motyvų, nenurodė teisės aktų, kuriais jis rėmėsi, kaip nustatyta CPK 291 straipsnyje, taip nepagrįstai apribodamas apeliantės teisę į teisminę gynybą ir teisę būti išklausytai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą panaikinti ir perduoti ieškovės atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucija atsisakydamas priimti ieškovės atskirąjį skundą, nesilaikė CPK nustatytos tokio procesinio veiksmo atlikimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškovės pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismo rezoliucija netinkamai įformintas procesinis sprendimas panaikinamas ir atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjos 2025 m. balandžio 14 d. procesinį sprendimą (rezoliuciją) atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir ieškovės V. M. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė