- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-614-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04224-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui R. S. dėl nepagrįstai gautų pinigų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. 2018 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S., kurį 2018 m. vasario 28 d. patikslino, ir prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 28 962 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad pagal R. S. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismas 2017-09-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-199-881/2017 iš V. G. priteisė R. S. naudai dalį skolos. Teismas nusprendė, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir sprendimu konstatavo, jog dalis paskolos buvo grąžinta (8 688,60 EUR) ir priteisė likusią 20 273,40 EUR sumą. Taigi, teismai įvertino ir kvalifikavo šalių civilinius teisinius santykius, kylančius iš 2012-07-03 paskolos sutarties Nr. 01.
3. Ieškovas reiškia ieškinį atsakovui, nurodydamas, kad atsakovui buvo perduoti 28 962 EUR (100 000 Lt) pagal atsakovo pasirašytus pakvitavimus, surašytus 2012-07-03 paskolos sutarties Nr. 01 paskutiniame lape, o būtent - ieškovas perdavė atsakovui ir atsakovas 2013-07-18 raštu patvirtino, kad iš V. G. gavo 20 000 Lt; 2013-11-27 raštu patvirtino, kad iš V. G. gavo 50 000 Lt; 2014-02-05 gavo 30 000 Lt. Taigi, iš viso gavo 100 000 Lt, kas ieškinio pateikimo dienai sudaro 28 962 EUR.
4. Ieškovas akcentavo, kad atsakovas aukščiau nurodytoje byloje, kurioje vyko ginčas dėl skolos priteisimo pagal atsakovo šioje byloje ieškinį ieškovui, nenurodė teismui, kad skolos dokumente jo ranka įrašyti pakvitavimai yra skolos pagal 2012-07-03 paskolos sutartį Nr. 01 grąžinimas, kas per se reiškia, kad atsakovas šioje byloje pripažįsta, jog šie pinigai, gauti pagal pakvitavimus, yra savarankiški teisiniai santykiai, siejantys bylos šalis.
5. Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017-09-19 skolininkas V. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-14793-861/2016, paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu - neva atsirado išieškotojo išduotas pakvitavimas apie visišką skolininko piniginės prievolės įvykdymą. Kaip įrodymą, pagrindžiantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, skolininkas V. G. teismui pateikė tą patį rašytinį įrodymą - pakvitavimus, surašytus 2012-07-03 paskolos sutarties Nr. 01 paskutiniame lape, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo patenkintas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, kad rankraštiniai R. S. įrašai, kurie yra ant paskolos sutarties, niekaip nepatvirtina, jog visa paskolos suma yra grąžinta, kadangi pagal sutarties sąlygas skolininkas V. G. įsipareigojo R. S. iki 2013-07-03 grąžinti ne tik paskolintą sumą, bet ir priskaičiuotas 40 proc. metines palūkanas. Pagal šalių žodinį susitarimą skolininkas (ieškovas) įsipareigojo grąžinti pradžioje priskaičiuotas palūkanas, o tuomet paskolos sumą. Būtent šį faktą ir liudija pakvitavimas, iš kurio nustatyta, kad skolininkas (ieškovas), pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus bei praleisdamas sutartinį paskolos grąžinimo terminą, 2013-07-18 sumokėjo R. S. dalį priskaičiuotų metinių palūkanų 20 000 Lt (turėjo sumokėti 40 000 Lt). Kadangi skolininkas laiku negrąžino kreditoriui nei paskolintos sumos, nei priskaičiuotų palūkanų, V. G. įsipareigojo grąžinti pinigus iki 2014 m., t. y. skolininkas svetimų pinigų naudojimąsi pratęsė dar vieneriems metams (papildomai priskaičiuojama metinių palūkanų suma - 40 000 Lt.)
7. Iš pakvitavimo nustatyta, kad skolininkas (ieškovas) 2013-11-27 sumokėjo R. S. kitą dalį priskaičiuotų metinių palūkanų - 50 000 Lt. 2014-02-05 atliktas įrašas patvirtina, kad skolininkas (ieškovas) įsipareigojo pradėti mokėti paskolą (100 000 Lt), atliekant bankinį pavedimą į R. S. sąskaitą - 30 000 Lt, todėl prie parašo (2014-02-05) nėra prierašo "gavau", kadangi piniginės lėšos buvo pervestos 2014-02-11 bankiniu pavedimu. Būtent šį dalinį mokėjimą R. S. (atsakovas) buvo pateikęs bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teismui, kaip paliudijimą apie paimtos skolos grąžinimą. Vilniaus apygardos teismas 2017-09-12 sprendimu iš atsakovo priteistą visą paskolos sumą sumažino 8 688,60 EUR (30 000 Lt). Likusią paskolos dalį (70 000 Lt) pagal 2012-07-03 paskolos sutartį Nr. 01 atsakovas iki šios dienos liko neatgavęs iš ieškovo.
8. Atsakovas toje byloje neprašė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismų priteisti iš skolininko V. G. priskaičiuotų palūkanų, nes didžioji jų dalis buvo sumokėta. Kreditorius R. S. neturėjo galimybės pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių apmokėtų palūkanų faktą, kadangi jais nedisponavo, sutarties originalą su pakvitavimu visą laiką turėjo skolininkas V. G.. Aplinkybes apie grąžintą dalį skolos V. G. galėjo nurodyti bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams, vykstant teisminiams ginčams dėl paskolos grąžinimo, tačiau to nepadarė, o savo atsikirtimus į ieškinį grindė sutarties nesudarymu ir pinigų pagal ją negavimu. Būtent todėl Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, priėmė 2018-01-16 nutartį, kuria priėjo išvados, kad skolininko pateikti nauji argumentai dėl prievolės įvykdymo (pateikti kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo), vertintini kaip gynybinė taktika, o ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, reikšminga sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat nusprendė skirti ieškovui V. G. 290 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos, t. y. 145 EUR, sumokant valstybei, kitą dalį, t. y. 145 EUR, sumokant atsakovui R. S..
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys 2012 m. liepos 3 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas paskolino ieškovui 100 000 Lt. Dėl šios sutarties vykdymo jau išnagrinėtas šalių teisminis ginčas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-199-881/2017, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas - priteisti R. S. iš V. G. 20 273,40 EUR skolos. Nurodytame apygardos teismo sprendime nustatyta, jog dalį paskolos – 8 688,60 EUR (30 000 Lt) V. G. R. S. yra grąžinęs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtos civilinės bylos medžiagą, sprendė, kad R. S. neatsisakė palūkanų pagal paskolos sutartį, o teismai tokio atsisakymo nepriėmė ir nenagrinėjo, todėl R. S. procesiniai veiksmai nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje neužkerta procesinės galimybės ir niekaip nepaneigia jo materialiosios subjektinės teisės į paskolos sutartyje įtvirtintas palūkanas ir (arba) delspinigius.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių paskolos sutarties 2.2 punkte įtvirtintos 40 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios pagal sutarties 2.3 punktą skaičiuojamos nuo paskolos sumos (p. 13). Be to, sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad, jei paskolos gavėjas nesumoka kreditoriui sutartyje nustatytu laiku, paskolos gavėjas privalo mokėti delspinigius, kurie lygūs 5 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną. Nustatęs, kad paskolos sutartimi šalys buvo susitarusios dėl delspinigių ir palūkanų mokėjimo, taip pat nustatęs, kad ieškovas iki šiol nėra grąžinęs atsakovui paskolos, teismas sutiko su šioje byloje atsakovo pateiktais argumentais - paaiškinimais, kad ant paskolos sutarties lapo surašyti pakvitavimai yra susiję būtent su ieškovo mokėtomis palūkanomis ir kad būtent dėl to, kad šios palūkanos buvo mokamos, R. S. jų nereikalavo priteisti anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje. Šiuo aspektu ieškovo argumentus dėl kitoje civilinėje byloje atsakovo nereikalautų palūkanų teismas atmetė dar ir dėl to, kad šias palūkanas ieškovas mokėjo 2013-2014 metais, t. y. anksčiau, negu R. S. kreipėsi į teismą dėl paskolos grąžinimo.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės ir padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai nepagrįsti ne tik faktiniu požiūriu (kad ieškovas ginčo sumas atsakovui mokėjo esant teisiniam pagrindui – šalių paskolos sutarčiai, kurioje įtvirtinta ieškovo, kaip paskolos gavėjo, pareiga mokėti palūkanas), bet ir teisiniu požiūriu (kad ieškovas savo teises į ginčo sumas galėjo ginti remdamasis kitais civilinės teisės institutais), t. y. nepagrįsto praturtėjimo nuostatos tokiems santykiams neturėtų būti taikomos.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį, remdamasis savo paties atliktais mokėjimais atsakovui, tačiau nenurodydamas, netgi sąmoningai nutylėdamas, apie ieškovui gerai žinomą tokių įmokų tikslą – paskirtį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai patenka į CPK 95 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, t. y. tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip teismo klaidinimas, tikrųjų ginčo aplinkybių nuslėpimas ir (arba) sąmoningas veikimas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovui R. S. dėl 28 962 EUR priteisimo tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantas nurodo, kad į bylą pateikti atsakovo pakvitavimai, surašyti 2012-07-03 paskolos sutarties Nr. 01 paskutiniame lape, patvirtina, kad R. S. ir V. G. viso gavo 100 000 Lt arba 28 962 EUR ir šie pinigai iki šiol nėra grąžinti apeliantui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad R. S. nėra atsisakęs palūkanų, nes dar Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-29 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-14793-861/2016 yra nurodęs, kad ieškovas, t.y. atsakovas šioje byloje, yra atsisakęs reikalavimų priteisti palūkanas ir delspinigius pagal paskolos sutartį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, šio teismo konstatuoto juridinio fakto nepakeitė, t.y. laikė, kad ieškovas toje byloje, t.y. atsakovas šioje byloje, yra atsisakęs reikalavimų dėl palūkanų ir delspinigių pagal sutartį, bei nurodė, kad dalis skolos yra grąžinta mokėjimo pavedimu 2014-02-11.
16. Apeliantas akcentuoja, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje R. S. yra nurodęs, kad „sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas moka kreditoriui 40 proc. metinių palūkanų. Todėl metinės palūkanos pagal sutartį sudarys 23 169,60 EUR. Taigi, iš viso atsakovui už pradelstą pinginės prievolės įvykdymo terminą palūkanų prisikaupė 23 169,60 EUR. Papildomai pagal sutarties 2.4 punktą, tuo atveju, jei atsakovas paskolos negrąžina sutartyje nustatytu laiku, privalo mokėti delspinigius, kurie lygūs 5 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną kalendorinę mokėjimo vėlavimo dieną. Todėl delspinigius sudaro 141,24 EUR. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nustatytų palūkanų dydis yra nemenkas ir ženkliai padidina atsakovo skolos grąžinimo naštą, ieškinio pareiškimu šioje stadijoje ieškovas atsisako reikalavimo į palūkanų ir delspinigių priteisimą“.
17. Apeliantas teigia, kad, net jei ir laikyti, kad ieškovas turėjo teisę į palūkanas ir delspinigius, tai jų skaičiavimas būtų toks, kaip nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, o ne toks, kaip paskaičiavo pirmosios instancijos teismas. Apelianto skaičiavimu, R. S., 2016-03-09 ieškinio patiekimo dieną turėjo teisę reikšti ieškinį dėl 14 339,72 Lt pagrindinės skolos ir turėjo teisę reikšti ieškinį į 11 896,07 Lt palūkanas pagal sutartį, t.y. viso 26 235,79 Lt.
18. Apelianto teigimu, šioje byloje esminis dalykas yra tai, kad atsakovas nesinaudojo jam suteiktomis teisėmis ir nevykdė pareigų. Atsakovas šioje byloje nereiškė priešieškinio byloje dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo pagal paskolos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas net negalėjo svarstyti palūkanų ir delspinigių klausimo šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pasisakęs, kad atsakovo pagal pakvitavimus gautos piniginės lėšos buvo palūkanos pagal sutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principus, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą byloje.
19. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo paskirta bauda, nes būtent atsakovas klaidino teismą, o apeliantas pateikė ieškinį, siekdamas apginti savo pažeistas teises. Tiek iš bylos medžiagos, tiek ir iš šio skundo matyti, kad nesąžiningas buvo atsakovas. Tai jis ankstesnėje byloje teismui nenurodė, kad grynais pinigais yra gavęs 100 000 Lt, taip pat teikė ieškinį su tokiu piniginiu reikalavimu, kurio net negalėjo reikšti.
Atsiliepimas
20. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Nurodo, jog aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Anot ieškovo, jis perdavė atsakovui 100 000 Lt (28 962 EUR), kuriuos priimdamas atsakovas surašė pakvitavimus, tačiau atsakovas šių pinigų jam iki šiol negrąžino. Svarbu pažymėti, kad ieškovas V. G. nei savo patikslinto ieškinio pareiškime, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu, nei apeliaciniame skunde nėra nurodęs kokiu tikslu ir pagrindu yra suteikęs atsakovui R. S. aukščiau įvardintas pinigines lėšas. Taip pat ieškovas nėra nurodęs, kokiomis sąlygomis, terminais atsakovas R. S. įsipareigojo tariamai perduotas pinigines lėšas grąžinti ieškovui V. G..
21. Pažeidžiant res judicata principą, atsakovas savo apeliaciniame skunde pakartotinai ginčija įsiteisėjusių teismų sprendimų nustatytas aplinkybes ir faktus. Aplinkybes dėl sutartų palūkanų dydžio, paskaičiavimo tvarkos, dalinio skolos apmokėjimo skolininkas V. G. galėjo nurodyti bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, vykstant teisminiam ginčui dėl paskolos grąžinimo (civilinėje byloje Nr. 2-14793-861/2016), tačiau sąmoningai, veikdamas nesąžiningai, to nepadarė, o savo atsikirtimus į ieškinį grindė melagingais teiginiais - sutarties nesudarymu ir pinigų pagal ją negavimu. Priešingai skolininko pozicijai, kreditorius R. S., nagrinėjant bylas dėl paskolos grąžinimo, proceso atnaujinimo, laikėsi nuoseklios gynybinės taktikos bei nurodė, kad rankraštiniai R. S. įrašai, kurie yra ant paskolos sutarties, niekaip nepatvirtina, jog visa paskolos suma yra grąžinta, kadangi pagal sutarties sąlygas skolininkas V. G. įsipareigojo R. S. iki 2013-07-03 grąžinti ne tik paskolintą sumą, bet ir priskaičiuotas 40 proc. metines palūkanas. Pagal šalių žodinį susitarimą skolininkas V. G. įsipareigojo grąžinti pradžioje priskaičiuotas palūkanas, o tuomet paskolos sumą, būtent šį faktą ir paliudija pakvitavimas.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. S. sutinka su pirmos instancijos 2018-05-23 sprendime išdėstytais argumentais ir konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2018-05-23 d. sprendimą bei priėjo teisingos išvados, kad tiriamojoje byloje ieškovo veiksmai (ieškovas pareiškė ieškinį remdamasis savo paties atliktais mokėjimais atsakovui) vertintini kaip teismo klaidinimas, tikrųjų ginčo aplinkybių nuslėpimas ir sąmoningas veikimas prieš teisingą bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. G. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį pakeisti.
25. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-199-881/2017 pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14793-861/2016 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo, ir nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui R. S. iš atsakovo V. G. 20 273,40 EUR skolos.
26. Minėtoje civilinėje byloje R. S. prašė priteisti iš V. G. 28 962 EUR skolą pagal 2012 m. liepos 3 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį Nr. 01. Atsakovas V. G. įrodinėjo, kad jam nėra žinomas ieškinyje minimos paskolos sutarties sudarymo faktas bei šios sutarties nuostatos, t. y., kad ieškovas nėra jam perdavęs sutartyje nurodytų pinigų. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, ar paskolos sutartis buvo apskritai sudaryta, kadangi atsakovas kategoriškai neigė paskolos sutarties sudarymo faktą. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir iš dalies įvykdyta – negrąžinta paskolos dalis sudaro 20 273,40 EUR, kurią ir priteisė. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl palūkanų pagal paskolos sutartį priteisimo, kadangi tokių reikalavimų toje civilinėje byloje pareikšta nebuvo.
27. Atmestinas apelianto argumentas, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovas R. S. buvo atsisakęs 40 proc. palūkanų priteisimo, nes tokios aplinkybės toje byloje nebuvo konstatuotos. Tai, kad ieškinyje buvo nurodyta, jog ieškovas šioje proceso stadijoje atsisako palūkanų ir delspinigių priteisimo, nebuvo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme, priimant sprendimą, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame buvo nurodyta priešinga išvada, apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas, todėl juo remtis negalima. Be to, kaip apeliaciniame skunde nurodo ir atsakovas, kitoje byloje ieškovas aiškiai atsisakė 23 169,60 EUR dydžio palūkanų, tačiau ieškinyje nieko nekalbama apie bendrai paskaičiuotas, mokėtinas ir jau sumokėtas atsakovo palūkanas pagal 2012-07-03 paskolos sutartį. Tuo tarpu mokėtinos palūkanos ir atsiskaitymas pagal 2012-07-03 paskolos sutartį Nr. 01 tarp šalių nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi teisiniai santykiai, kylantys iš minimos paskolos sutarties, yra išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
28. Pažymėtina, kad anksčiau aptartoje civilinėje byloje buvo nagrinėjami tarp šalių kilę teisiniai santykiai iš 2012-07-03 paskolos sutarties Nr. 01. Būtent toje civilinėje byloje atsakovas turėjo teisę ginčyti paskolos sumą, įrodinėti, kad yra atsiskaitęs pagal sutartį ar kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti būtent 100 000 Lt sumą. Minėtos aplinkybės (atsiskaitymas iš dalies pagal paskolos sutartį) taip pat buvo įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-14793-861/2016), kuria atsisakyta atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje. Joje teismas nurodė, kad pakvitavimai pasirašyti 2013 m. lapkričio 27 d., 2013 m. liepos 18 d. ir 2014 m. vasario 05 d., jie buvo pas pareiškėją (šios bylos atsakovą) nuo pasirašymo momento iki dabar. Dar daugiau, sutarties egzempliorius, ant kurio yra minėti pakvitavimai, buvo pateikti teismui apžiūrėti, t. y. teismas byloje tyrė šiuos įrodymus. Dėl to apie pareiškėjo nurodomą aplinkybę pareiškėjas žinojo tiek prasidedant procesui, tiek teismui priimant sprendimą, todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ir nėra pagrindo atnaujinti procesą. Ši nutartis taip pat yra įsiteisėjusi.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, kylantys iš 2012-07-03 paskolos sutarties Nr. 01, yra išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo atskirai išsamiai pasisakyti ir vertinti, ar ieškovas buvo atsisakęs mokėtinų palūkanų pagal 2017-07-03 paskolos sutartį Nr. 01, taip pat nėra pagrindo vertintini ir spręsti, koks yra paskolos sutarties likutis ir kokia dalimi V. G. yra atsiskaitęs su R. S. pagal 2012-07-03 paskolos sutartį Nr. 01, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti faktai ir aplinkybės negali būti kvestionuojami naujai užvestoje byloje..
30. Ieškovas V. G. nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, teigdamas, kas atsakovui R. S. be pagrindo perdavė lėšas pagal nurodytus pakvitavimus, tačiau apeliaciniu skundu iš esmės ginčija tik galutinę mokėtiną sumą pagal 2012-07-03 paskolos sutartį Nr. 01. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šiuo atveju iš esmės siekia tik dar kartą išnagrinėti civilinį ginčą tarp šalių, o tai yra nesuderinama su civilinio proceso teisės normomis ir principais.
31. Ieškovo ieškinys ir patikslintas ieškinys nagrinėjamoje byloje iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovas atsakovui be pagrindo perdavė pinigines lėšas, pinigų perdavimo faktą patvirtina atsakovo pasirašyti pakvitavimai ant 2012-07-03 paskolos sutarties Nr. 01. Ieškovo teigimu, atsakovas be pagrindo praturtėja, kadangi teismo sprendimu jam yra priteista paskolos suma, kurią jis yra jau grąžinęs. Taigi, ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pareikštas teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą, pagrindu.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Todėl esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016)
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškinyje nurodytos teisės normos šiuo atveju netaikytinos. Taigi, ieškovo argumentas, kad atsakovui jis pinigus pagal pakvitavimus perdavė, o atsakovas juos gavo be teisinio pagrindo, atmestinas kaip nepagrįstas. Tokią išvadą patvirtina aukščiau išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o taip pat ir paties ieškovo civilinėje byloje Nr. A2-42099-820/2017, teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodymas, kad jo pateikti pakvitavimai patvirtina paskolos pagal 2012-07-03 sutartį grąžinimą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, šalių teisiniai santykiai, kylantys iš 2012-07-03 paskolos sutarties Nr. 01, yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi, ieškovas neįrodė, kad atsakovui pinigai buvo perduoti be pagrindo.
34. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis) Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis)
35. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo veiksmai vertintini kaip teismo klaidinimas, tikrųjų ginčo aplinkybių nuslėpimas ir (arba) sąmoningas veikimas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Papildomai pažymėtina tai, kad išsamiai aptartoje civilinėje byloje pagal R. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo, apeliantas iš viso neigė sudaręs paskolos sutartį, neigė gavęs pinigus iš R. S.. Teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo gi nurodė, kad minėtais pakvitavimais (faktinis šios civilinės bylos nagrinėjimo pagrindas), kuriuos visada turėjo su savimi ir apie kuriuos neabejotinai žinojo, yra grąžinęs visą paskolą, kurią, kaip jau buvo minėta, iš viso neigė gavęs. Dar daugiau, nagrinėjamoje civilinėje byloje teigia, kad pakvitavimais atsakovui neva buvo sumokėta daugiau paskolos, nei jis turėjo gauti, taigi sumokėjo pinigus be pagrindo, nors niekada paskolos sumos iš esmės neginčijo. Taigi teisėjų kolegija laiko, kad ieškovas, nurodydamas vis skirtingus pagrindus ir aplinkybes apie tuos pačius mokėjimus, sąmoningai veikia prieš operatyvų ir greitą bylos išnagrinėjimą, siekia klaidinti teismą. Pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra adekvati padarytam pažeidimui, iš esmės ja siekiama tik sudrausminti ieškovą nuo tolimesnių nepagrįstų prašymų teikimo.
36. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.