Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui R. S. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. S. ieškovo naudai 28 962,00 EUR. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tikėtinai pagrįstu ieškiniu bei didele ieškinio suma, nurodant, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Teismas ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovo turtą už 28 962 EUR, nurodant, kad tuo atveju, jeigu bus areštuotos atsakovo R. S. lėšos, leisti jam iš areštuotų lėšų disponuoti 300 EUR suma kiekvieną mėnesį.Teismas nurodė, kad 28 962 EUR reikalavimų suma, pareikšta fiziniam asmeniui, vertintina kaip didelė. Ieškovo reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovo finansinę-turtinę būklę. Dėl to, teismas vertino, kad yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį.Nurodo, kad ieškovas V. G. veikia nesąžiningai, siekia suklaidinti teismą, neteisėtai kvestionuoja įsigaliojusį, jam nepalankų Vilniaus apygardos teismo 2017-09-12 d. sprendimą. Ieškovas ieškiniu siekia eilinį kartą pasibylinėti ir vilkinti įsigaliojusio sprendimo vykdymą, tuo grubiai pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą, kuris užtikrina jog teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Tokios ieškovo nesąžiningos veikos pasėkoje pirmos instancijos teismas be išsamios teisinės motyvacijos skundžiama nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Toks Vilniaus miesto apylinkės teismo klaidinimas suponavo teismo išankstinį nusistatymą, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja, kadangi tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuotų sprendimo neįvykdymo riziką.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-08 nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas ieškinį įrodinėja pakvitavimais, kuriuose atsakovas pats savo ranka įrašė, kad jis pinigus iš ieškovo gavo. Šis rašytinis įrodymas patvirtina ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą bei vadovaujantis prima facie doktrina laikytina, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinį, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad šie pakvitavimai sudarė prieš tai nagrinėtų bylų dalyką. Rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas šioje byloje, t.y. pakvitavimai, niekada nebuvo vertinami ir tiriami teismų tose civilinėse bylose, apie kurias užsimena atsakovas. Pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo pajamas ir išlaidas, nepateikė įrodymų apie turimą turtą ir jo suvaržymus, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų didelės ieškinio sumos prezumpciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas bei įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. Ieškovas, prašydamas priteisti pinigines lėšas iš atsakovo, pateikė rašytinius įrodymus: 2012-07-03 paskolos sutartį, kurios paskutiniame lape nurodyta, jog atsakovas 2013-11-27 gavo 50 000 LT, 2013-07-18 – 20 000 LT, 2014-02-05 – 30 000 LT, kurie galimai patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo gavo 100 000 Lt (28 962,00 EUR) ir šie pinigai ieškovui nebuvo grąžinti, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2A-199-881/2017) šis įrodymas nebuvo vertinamas kaip susijęs su 2012-07-03 paskolos sutartimi. Darytina išvada, kad pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškinyje išdėstyti argumentai pakankami ieškinio reikalavimų tikėtinumui pagrįsti. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos teismo buvo taikytos, nes ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Atsakovas turėjo pareigą paneigti šią prezumpciją ir įrodyti savo gerą turtinę padėtį bei pagrįsti, kad ieškinio tenkinimo atveju nekyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau atsakovas apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Tokių duomenų atsakovui nepateikus, pareikšto reikalavimo suma sudaro pagrindą abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymo perspektyvomis. Dėl šių priežasčių, spręstina, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai. Todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.