- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-695-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07537-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- E. M. S.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei E. M. S. dėl išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. gegužės 7 d. ieškiniu (CBP-9595) prašė priteisti iš atsakovės E. M. S. (toliau – ir atsakovė, apeliantė) 93,44 Eur išmokėtų sumų, 5 procentus metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike (2021-08-20 DOK-104832) nurodė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), kuria laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. buvo apdraustas atsakovės butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Apie 2019 m. balandžio 9 d. ieškovė gavo pranešimą, kad atsakovės butas užlietas. Dėl įvykio atsakovei apskaičiuota ir išmokėta 93,44 Eur draudimo išmoka. Paaiškėjus, kad draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai, šalių ginčas buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-21242-1052/2019. Vykstant ginčui teisme, atsakovė ieškovei grąžino 93,44 Eur draudimo išmoką. Atsakovė dėl to paties įvykio vėliau inicijavo ginčo sprendimą Lietuvos banke. Lietuvos bankas, išnagrinėjęs šalių ginčą 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimais ieškovei rekomendavo išmokėti atsakovei 93,44 Eur draudimo išmoką, atlyginančią įvykio metu apgadinto koridoriaus remonto išlaidas, ir pagal Draudimo sutarties sąlygas apskaičiuoti įvykio metu padarytų Akte nurodytų kambario (svetainės) sugadinimų remonto išlaidas ir pareiškėjai išmokėti apskaičiuotas remonto išlaidas atlyginančią draudimo išmoką. Ieškovė atsakovei iš viso išmokėjo 720,27 Eur (93,44 Eur + 66 Eur + 560,83 Eur) draudimo išmokų. Po ginčo sprendimo Lietuvos banke, ieškovė kreipėsi į ekspertą, kuris 2021 m. sausio 15 d. ekspertinio tyrimo akte pateikė išvadas, kad: pirma – atlikus Buto nuotraukų analizę – darytina išvada, kad Butas nuo 2018 m. nepatyrė žalos dėl tariamai įvykusių užliejimo incidentų; antra – defektai, kurie užfiksuoti apžiūrų (2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. balandžio 28 d.) metu, nėra sietini su užliejimo metu galimai padaryta žala. Ekspertinio tyrimo akto išvados yra reikšmingos šalių ginčo išsprendimui, nes įrodo, kad ir 2019 m. balandžio 9 d. įvykis, ir 2020 m. sausio 16 d. įvykis, apie kuriuos atsakovė informavo ieškovę, yra tariami, jų metu žala atsakovės butui nebuvo padaryta, todėl atsakovei dėl šių įvykių nepagrįstai buvo išmokėtos draudimo išmokos, kurias atsakovė privalo grąžinti ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė 2021 m. liepos 19 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-92284) su ieškiniu nesutiko.
4. Atsiliepime į ieškinį, triplike (2021-10-21 DOK-134004) nurodė, kad nesutikdama su draudiko pozicija neatlyginti patirtos žalos dėl 2019 m. balandžio 9 d. užliejimo, atsakovė kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, kad išspręstų kilusį ginčą. Lietuvos banko priežiūros tarnyba 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atsakovės skundą patenkino ir rekomendavo draudikui išmokėti 93,44 Eur draudimo išmoką, skirtą atlyginti įvykio metu apgadinto koridoriaus remonto išlaidas. Ieškovė įvykdė Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimą – išmokėjo atsakovei 93,44 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 93,44 Eur išmokėtos sumos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (93,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad reikalaujama priteisti draudimo išmoka atsakovei buvo sumokėta 2020 m. spalio 30 d., Lietuvos bankui savo sprendimu rekomendavus tai padaryti. Tačiau po to, atlikus ekspertinį tyrimą ir gavus eksperto išvadą, jog atsakovės butas nuo 2018 m. nepatyrė žalos dėl tariamai įvykusių užliejimo incidentų ir defektai, kurie užfiksuoti apžiūrų (2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. balandžio 28 d.) metu, nėra sietini su užliejimo metu galimai padaryta žala, atsirado pagrindas konstatuoti, jog prašoma priteisti draudimo išmoka buvo išmokėta nesąžiningo atsakovės elgesio pasėkoje. Atsakovė buvo nesąžininga, pranešė apie tariamus įvykius ir reikalavo išmokėti draudimo išmokas už apgadinimus, dėl kurių žalą jau buvo atlyginusi AB „Lietuvos draudimas“.
7. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog draudėjos pareiga grąžinti nepagrįstai išmokėtą išmoką yra numatyta ir Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060, kurios yra šalių sudarytos Draudimo sutarties pagrindas ir neatskiriama dalis. Ieškovė teikė atsakovei pretenziją su prašymu pervesti nurodytą sumą į ieškovės sąskaitą, tačiau atsakovė šios savo pareigos nėra įvykdžiusi.
8. Atsakovės argumentus dėl to, jog ekspertinis tyrimas buvo neobjektyvus, teismas vertino kaip niekuo nepagrįstus. Ekspertinio tyrimo aktas nėra nuginčytas, teismas neturėjo pagrindo abejoti eksperto kvalifikacija ir jo padarytomis išvadomis. Tyrimo akte nurodyta, kokią medžiagą ekspertas tyrė, kokiais duomenimis vadovavosi, atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Argumentas, kad ekspertas Buto nefiksavo nuotraukomis, niekuo nepagrįstas, pats savaime nepaneigia išvadoje nurodytos nuotraukos 2.5 padaryto laiko ir nepaneigia eksperto nurodytos aplinkybės, kad jis 2021 m. sausio 21 d. apžiūrėjo Butą. Eksperto akte nurodyta aplinkybė, kad apžiūrėjus Butą, grindinio šildymo sistema neaptikta, šildymas bute vyksta radiatoriais, todėl ir prasmės grindinio šildymo nelegaliam įsirengimui tiesiog nėra, paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jos buto užliejimai vyko dėl to, kad viršutinio buto kaimynai savavališkai be savivaldybės leidimo, įrengė grindinį buto šildymą po sukeltomis plastikinėmis grindimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliantė 2022 m. kovo 2 d. apeliaciniu skundu (DOK-28416) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Teismas, nagrinėdamas bylą, iš esmės rėmėsi, tik ieškovės eksperto išvada. Ekspertui pateiktos nuotraukos sumaišytos su senomis nuotraukomis, nepaaiškinant, ką vaizduoja kuri nuotrauka, kuris užpylimas užfiksuotas. Ekspertas nebuvo atvykęs į apeliantės butą, natūroje neapžiūrėjo daugkartinių užliejimų pasekmių. Teismas neatsižvelgė į apeliantės pastabas dėl eksperto išvados, kurios surašytos 2021 m. vasario 27 d. pretenzijoje, bylos nagrinėjimo metu neanalizavo ir netyrė nuotraukų, kuriomis rėmėsi ekspertas, neanalizavo ir netyrė medžiagos, kuri buvo pateikta ADB „Gjensidide“ ir Lietuvos bankui.
9.2 2019 m. balandžio 9 d. įvykusio užliejimo pasekmes 2019 m. balandžio 11 d. atvyko užfiksuoti ieškovės atstovas D. G., kuris turto apžiūros akte nurodė koridoriaus 44-1 dėmes nuo vandens. Šis dokumentas, surašytas iš karto po įvykusio užliejimo, patvirtina įvykusio užliejimo faktą. Jei atvykusiam apžiūrėti Butą specialistui būtų kilę abejonių, kad matomos vandens dėmės yra ne naujos, jis apie tai turėjo pažymėti turto apžiūros akte, tačiau tokių pastabų turto apžiūros akte nėra. Vadinasi, iš karto po apliejimo draudiko atstovui nekilo abejonių, kad apeliantės butas buvo užlietas turto apžiūros akte nurodytu laiku. Draudikas net paskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką draudėjai.
9.3 Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, pripažindamas apeliantę nesąžininga, nes nesąžiningai elgėsi draudikas, kuris 2019 m. balandžio 12 d. išmokėjo apeliantei 93,44 Eur draudimo išmoką, o 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl išmokėtos sumos susigrąžinimo. Atsakovė kreipėsi į Lietuvos banką dėl draudimo išmokos. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu buvo patenkintas apeliantės skundas ir rekomenduota draudikui išmokėti 93,44 Eur draudimo išmoką, atlyginančią 2019 m. balandžio 9 d. įvykio metu apgadinto koridoriaus remonto išlaidas. Ieškovė įvykdė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą - išmokėjo apeliantei 93,44 Eur, 2020 m. spalio 30 d. pranešime nurodydama, kad tokiu būdu užbaigiami visi ginčai tarp draudėjos ir bendrovės. Tačiau savo įsipareigojimų ieškovė nesilaikė ir dar kartą kreipėsi į teismą dėl 93,44 Eur sumos iš apeliantės priteisimo.
10. Apeliantė 2022 m. kovo 3 d. prašymu (DOK-29018) prašo prie apeliacinio skundo priimti papildomus rašytinius įrodymus, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytoju apklausti M. T..
Atsiliepimas
11. Ieškovė 2022 m. kovo 23 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-37738) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1 Atsakovė ieškovės atžvilgiu buvo nesąžininga, pranešė apie tariamus įvykius ir reikalavo išmokėti draudimo išmokas už apgadinimus, dėl kurių žalą jau buvo atlyginusi AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovės nesąžiningus veiksmus įrodo ekspertinio tyrimo aktas, kuris taip pat patvirtina, kad ADB „Gjensidige“ nepagrįstai atsakovei išmokėjo draudimo išmokas dėl dviejų deklaruotų įvykių – 2019 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. sausio 16 d.
11.2 Ekspertas D. K. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turi reikiamą kompetenciją tokiam tyrimui atlikti, yra saistomas teisinės atsakomybės dėl savo išvadų, o atsakovė yra tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jos paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai. Atsakovė nurodo, kad ekspertui buvo pateiktos sumaišytos nuotraukos, be to, ekspertas nebuvo atvykęs į jos butą. Tačiau atsakovė apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kurios nuotraukos, jos vertinimu, buvo sumaišytos, kokią tai turi reikšmę, kokias eksperto išvadas ši aplinkybė galėtų keisti. Be to, byloje net nėra duomenų, kad ekspertas būtų sumaišęs ar tyręs netinkamas nuotraukas. Pažymėtina ir tai, kad nors ekspertas nesilankė atsakovės bute, tačiau jam buvo pateikti draudikų atstovų atliktų apžiūrų dokumentai, todėl ekspertas galėjo pateikti objektyvias ir teisingas išvadas. Nors byloje esantis ekspertinio tyrimo aktas neturi teismo ekspertizės statuso, tačiau jo objektyvumui ir pagrįstumui patikrinti iš esmės yra taikomi analogiški kriterijai. Ekspertas atliko žalų bylose suriktų duomenų analizę, sugretino turimas nuotraukas, apžiūrų metu fiksuotas aplinkybes ir pan. Jo pateiktos išvados nuosekliai išplaukia iš atliko tyrimo eigos.
11.3 Atsakovė remiasi aplinkybe, kad viršutiniame bute yra įrengtas grindinis šildymas, kuris yra vis pasikartojančių užliejimų priežastis, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tokius savo teiginius. Priešingai, byloje esantys duomenys tokius atsakovės teiginius leidžia atmesti kaip nepagrįstus.
11.4 Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė iš tiesų būtų atlikusi buto remonto darbus iki deklaruojamų tariamai naujų užliejimų.
11.5 Atsakovė tvirtina, kad 2019 m. balandžio 11 d. buto apžiūrą vykdęs D. G. turto apžiūros akte fiksavo koridoriaus patalpose matomas dėmes nuo drėgmės, tačiau apžiūrą vykdęs specialistas tik fiksavo patalpose esančius defektus, o ne tyrė jų atsiradimo laiką.
Šalies argumentai
11.6 Atsakovė 2022 m. kovo 3 d. prašymu prašė prie apeliacinio skundo priimti eilę priedų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė buvo atstovaujama advokatės, todėl turėjo įvertinti ir suprasti, kokie dokumentai yra reikalingi jos pozicijai pagrįsti. Atsakovė prašyme nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kodėl jų pateikimo būtinybė atsirado tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir pan. Atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo turi būti atmestas, priešingu atveju būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsakovės pateiktos nuotraukos neinformatyvios, nėra duomenų, kada jos darytos.
11.7 Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka nėra tikslingas atsakovė neįvardija priežasčių, kodėl būtent apeliacinėje instancijoje turėtų būti apklausiamas naujas asmuo – M. T., kokias aplinkybes jis galėtų paliudyti, todėl prašymas dėl šio liudytojo apklausos turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2 Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3 Apeliantė 2022 m. kovo 3 d. prašymu (DOK-29018) prašo prie apeliacinio skundo priimti papildomus rašytinius įrodymus: nuotrauką prieš sutarties sudarymą; 2019 m. balandžio 9 d. nuotrauką patvirtinančią užliejimą; 2020 m. sausio 16 d. nuotrauką, patvirtinančią buto užliejimą; 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsiliepimą į pretenziją; 2022 m. sausio 4 d. raštą dėl apmokėjimo byloje Nr. e2-13580-894/2021; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 24 d. raštą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 2021 m. vasario 27 d. pretenziją dėl ekspertizės 2021 m. sausio 16 d. kai buvo sudarinėjamas ekspertizės aktas; 2018 m. kovo 29 d. prašymą dėl 2018 m. sausio 16 d. užliejimo; buto Nr.47 vamzdyno nuotraukas.
4 Apeliantė 2022 m. balandžio 8 d. prašymu (DOK-9494) prašo priimti į bylą UAB „Termola“ 2019 m. vasario 15 d. komercinį pasiūlymą dėl remonto darbų.
5 2022 m. balandžio 11 d. (DOK-9567) apeliantė pateikė 2021 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymą, dėl atsakovės 626,83 Eur sumokėjimo ieškovei; Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-9526-713/2021; ADB Gjensidige ieškinį; 2021 m. kovo 19 d. raštą dėl papildomų dokumentų; 2021 m. sausio 16 d. pretenziją; 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsakymą į pretenziją; apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-9526-713/2021; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. birželio 25 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje Nr. e2-9526-713/2021.
6 Ieškovė 2022 m. balandžio 13 d. (DOK-9943) pateikė rašytinius paaiškinimus dėl apeliantės prašymų, prašo nepriimti atsakovės pateiktų papildomų dokumentų.
7 CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
8 Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad yra tikslinga priimti byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 24 d. raštą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes jis gali turėti reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliantės prašymas priimti eilę likusių rašytinių įrodymų nepagrįstas motyvuotais argumentais dėl būtinumo juos priimti. Nenurodoma, kokias esmines aplinkybes minėtais įrodymais siekiama pagrįsti ar paneigti. Apeliantės naujai pateikti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia turinčių reikšmės bylai aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 180, 314 straipsnis).
9 Apeliantė 2022 m. balandžio 1 d. prašymu (DOK-8786), prašo atsižvelgti į byloje apeliantės pateiktus paaiškinimus, įrodymus. Nurodo papildomus paaiškinimus. Apeliantė 2022 m. balandžio 6 d. pateikė atsikirtimus, paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą (DOK-9254); 2022 m. balandžio 19 d. (DOK-10213) pateikė papildomus paaiškinimus dėl ginčo situacijos.
10 CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK normos taip pat nenumato galimybės teikti paaiškinimus, atsiliepimus, atsikirtimus į priešingos šalies pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Todėl apeliantės pateiktų papildomų paaiškinimų, atsikirtimų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
11 Apeliantė apeliaciniu skundu, 2022 m. kovo 29 d. (DOK-8288), 2022 m. balandžio 1 d. (DOK-8787), 2022 m. balandžio 11 d. (DOK-9567) prašymais prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pageidauja teikti paaiškinimus, be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka.
12 CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl liudytojo apklausos
13 Apeliantė prašo liudytoju apklausti M. T., gyvenantį bute (duomenys neskelbtini), iš šio buto užliejamas apeliantės butas.
14 Šalies paaiškinimai (nagrinėjamu atveju – atsakovų) bei liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186, 190 straipsniai). Įrodymai yra duomenys susiję su įrodinėjimo dalyku ir gauti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliantė nepagrindė, kokias aplinkybes siekia įrodyti ar paneigti liudytojo parodymais dėl ieškovės reikalavimo priteisti išmokėtą draudimo išmoką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės prašymo dėl liudytojo apklausos.
Dėl ginčo esmės
15 Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei priteista iš atsakovės 93,44 Eur išmokėta draudimo išmoka, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (93,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16 Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad ieškovės ir atsakovė 2019 m. balandžio 3 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT2896490, kuria laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. buvo apdraustas atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (CBP-9595 priedas).
17 Ieškovė gavo pranešimą iš atsakovės apie 2019 m. balandžio 9 d. įvykį – pastebėti užliejimo požymiai iš (duomenys neskelbtini) buto, esančio virš atsakovės buto. Dėl šio įvykio ADB „Gjensidige“ buvo administruojama žalos byla Nr. CLT1873974. Ieškovė 2019 m. balandžio 11 d. turto apžiūros akte fiksavo prieškambario lubose, sienų, tapetų vandens dėmes. Ieškovė įvertino turtui padarytą žalą ir apskaičiavo atsakovei mokėtiną 93,44 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri išmokėta 2019 m. balandžio 12 d. (CBP-9595, DOK-104832 priedai). ADB „Gjensidige“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškiniu (CBP-16722 iš civilinės bylos Nr. e2-21242-1052/2019) prašė priteisti iš atsakovės E. M. S. 93,44 Eur ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodyta, kad išmokėjus 93,44 Eur draudimo išmoką ADB „Gjensidige“ pareiškė pretenziją AB „Lietuvos draudimas“, nes ši draudimo kompanija buvo apdraudusi buto ((duomenys neskelbtini)) iš kurio buvo apipiltas atsakovės butas valdytojo civilinę atsakomybę. AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. gegužės 9 d. raštu nurodė, kad priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką atsakovei, reikalingą viso buto (dviejų kambarių, virtuvės, koridoriaus, tualeto, vonios) apdailos atnaujinimą. AB „Lietuvos draudimas“ gavusi ADB „Gjensidige“ pretenziją sugretino ADB „Gjensidige“ fotofiksacijas su ankstesnių įvykių fotofiksacijomis ir priėjo išvados, kad jose matomi tapatūs defektai, o atsakovė remonto bute neatliko. 2019 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu atsakovė pervedė ieškovei 93,44 Eur sumą (DOK-102501). Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-21242-1052/2019 nutraukė, ieškovei atsisakius ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
18 Ieškovė gavo pranešimą iš atsakovės apie 2020 m. sausio 16 d. įvykį, kurio metu, atsakovės teigimu, apdraustas butas buvo užlietas iš aukščiau esančio (duomenys neskelbtini) buto. Dėl šio įvykio ADB „Gjensidige“ buvo administruojama žalos byla Nr. CLT2025778. Ieškovė 2020 m. sausio 20 d. sudarė turto apžiūros aktą. Butas papildomai apžiūrėtas 2020 m. balandžio 28 d., tačiau pažeidimų nenustatyta. Atsakovei buvo apskaičiuota ir išmokėta 66 Eur draudimo išmoka (CBP-9595, CBP-5687 iš civilinės bylos Nr.e2-9526-713/2021).
19 Apeliantė kilus ginčui su draudimo bendrove dėl draudimo išmokų mokėjimo dėl 2019 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. sausio 16 d. įvykių, kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą prašydama išnagrinėti tarp jos ir ADB „Gjensidige“ (toliau – draudikas) kilusius ginčus. Lietuvos bankas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nusprendė (žalos byla Nr. CLT1873974 dėl 2019 m. balandžio 9 d. įvykio) rekomenduoti draudikui išmokėti pareiškėjai 93,44 Eur draudimo išmoką, atlyginančią įvykio metu apgadinto koridoriaus remonto išlaidas. 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nusprendė (žalos byla Nr.CLT2025778 dėl 2020 m. sausio 16 d. įvykio) rekomenduoti draudikui pagal Draudimo sutarties sąlygas apskaičiuoti įvykio metu padarytų Akte nurodytų kambario (svetainės) sugadinimų remonto išlaidas ir pareiškėjai išmokėti apskaičiuotas remonto išlaidas atlyginančią draudimo išmoką. Ieškovė 2020 m. spalio 30 d. raštu informavo atsakovę, kad nusprendė žalos byloje Nr. CLT1873974 išmokėti jai 93,44 Eur žalos kompensaciją ir įvykdė Lietuvos banko priežiūros tarnybos rekomendaciją žalos byloje Nr. CLT2025778 – apskaičiavo 560,83 Eur žalos kompensaciją, tokiu būdu užbaigdamas visus ginčus tarp Draudėjos ir bendrovės.“ 2020 m. spalio 30 d. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė pervedė atsakovei 654, 27 Eur sumą (CBP-9595 priedai).
20 Ieškovės iniciatyva ekspertas D. K. 2021 m. sausio 15 d. ekspertinio tyrimo akte pateikė išvadas, kad atsakovės butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 metų nepatyrė žalos dėl tariamai įvykusių užliejimo incidentų (CBP-9595 priedas).
21 Kauno apylinkės teisme ieškovė 2021 m. kovo 18 d. ieškiniu (CBP-5687) prašė priteisti iš atsakovės E. M. S. 626,83 Eur draudimo išmoką, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė ieškinį pareiškė atsižvelgdama į eksperto išvadas, kad draudiminis įvykis yra tariamas, ir žala atsakovės turtui nepadaryta. Atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. mokėjimu ieškiniu prašomą sumą grąžino ieškovei (DOK-46043 priedas, civilinė byla Nr. e2-9526-713/2021). Kauno apylinės teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9526-713/2021 ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė grąžino ieškovei išmokėtą draudimo išmoką.
22 Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsižvelgdama į eksperto išvadą taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 93,44 Eur be pagrindo išmokėtą draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ieškinį tenkino.
23 Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi tik eksperto išvada, tačiau ekspertui buvo pateiktos nuotraukos sumaišytos su senomis nuotraukomis, nepaaiškinant, ką vaizduoja kuri nuotrauka, kuris užpylimas užfiksuotas. Ekspertas nebuvo atvykęs į apeliantės butą, natūroje neapžiūrėjo daugkartinių užliejimų pasekmių. Apeliantės įsitikinimu, 2019 m. balandžio 9 d. įvykusio užliejimo pasekmės yra užfiksuotos 2019 m. balandžio 11 d. turto apžiūros akte, kuris buvo surašytas iš karto po įvykusios užliejimo ir patvirtina įvykusio užliejimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais neturi pagrindo sutikti.
24 Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
25 Nagrinėjamu atveju dėl 2019 m. balandžio 9 d. įvykio ieškovė buvo apskaičiavusi 93,44 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią atsakovei išmokėjo. Tačiau paaiškėjus aplinkybėms, kad kita draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kuri buvo apdraudusi buto ((duomenys neskelbtini)), iš kurio buvo apipiltas atsakovės butas, valdytojo civilinę atsakomybę, išmokėjo atsakovei draudimo išmoką reikalingą viso buto (dviejų kambarių, virtuvės, koridoriaus, tualeto, vonios) apdailos atnaujinimą. Be to, AB „Lietuvos draudimas“ gavusi ADB „Gjensidige“ pretenziją, sugretino ADB „Gjensidige“ fotofiksacijas su ankstesnių įvykių fotofiksacijomis ir priėjo išvados, kad jose matomi tapatūs defektai, o atsakovė remonto bute neatliko. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu grąžino ieškovei 93,44 Eur sumą. Atsakovė dėl 2019 m. balandžio 9 d. įvykio kilus ginčui su ieškove dėl draudimo išmokos mokėjimo kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, kuris 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nusprendė (žalos byla Nr. CLT1873974 dėl 2019 m. balandžio 9 d. įvykio) rekomenduoti draudikui išmokėti pareiškėjai 93,44 Eur draudimo išmoką, atlyginančią įvykio metu apgadinto koridoriaus remonto išlaidas. Ieškovė atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas atsakovei išmokėjo 93,44 Eur dydžio draudimo išmoką.
26 Minėtame Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendime nurodyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą arba kitą ginčų nagrinėjimo instituciją įstatymų nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą po Lietuvos banko sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.
27 Ieškovės iniciatyva ekspertas D. K. 2021 m. sausio 15 d. pateikė ekspertinio tyrimo aktą. Ekspertinio tyrimo tikslas - remiantis užsakovo pateiktais duomenimis ir fizinės apžiūros metu bute ((duomenys neskelbtini)) surinktais duomenimis atlikti analizę ir nustatyti priežastinį ryšį tarp butui ((duomenys neskelbtini)) 2018 m. sausio 16 d., 2019 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. sausio 16 d. tariamų įvykių metu padarytos žalos bei tariamos žalos atsiradimo priežasties. Ekspertui buvo pateikta ir eksperto naudota 2018 m. vasario 15 d. AB „Lietuvos draudimo“ atliktos apžiūros butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuotraukos ir turto sugadinimo aktas (Žalos bylos Nr. 1952403 / 1033155); 2019 m. balandžio 11 d. ADB „Gjensidige“ atliktos apžiūros bute (duomenys neskelbtini), nuotraukos ir turto apžiūros aktas (Žalos Nr. CLT1873974); 2020 m. sausio 20 d. ADB „Gjensidige“ atliktos apžiūros bute, (duomenys neskelbtini), nuotraukos ir turto apžiūros aktas (Žalos Nr. CLT2025778); 2020 m. balandžio 28 d. ADB „Gjensidige“ atliktos papildomos apžiūros bute (duomenys neskelbtini), nuotraukos ir turto apžiūros aktas (Žalos Nr. CLT2025778 PA); E. M. S. susirašinėjimai su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos banku, draudimo bendrove ADB „Gjensidige“, seimo nare A. P.; UAB „Termopola“ direktoriaus R. G. paaiškinimas apie 2019 m. atliktus remonto darbus bute (duomenys neskelbtini); 2018 m. vasario 15 d., 2019 m. balandžio 11 d., 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. balandžio 28 d. atliktų buto apžiūrų nuotraukos; E. M. S. darytos defektų nuotraukos ir E. M. S. susirašinėjimai. Ekspertas fiziškai apžiūrėjo butą (duomenys neskelbtini).
28 Ekspertas, išanalizavęs E. M. S. darytas buto nuotraukas (žr. Priedas Nr. 5), darė išvadą, kad nuotraukose užfiksuoti vaizdai ir apdailos defektai nėra susiję su tariamų užpylimų sukelta žala. Atlikus buto (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūrą ekspertas nustatė, kad grindinis šildymas bute neįrengtas. Jokie kiti su nuotekų sistema susiję įvykiai ar užliejimui būdingi defektai (grindų dangų būklės defektai, drėgmės kvapas, pelėsis) apžiūros metu nenustatyti. Atlikus buto (duomenys neskelbtini), nuotraukų analizę, ekspertas darė išvadą, kad butas nuo 2018 metų nepatyrė žalos dėl tariamai įvykusių užliejimo incidentų. Po tariamo 2019 m. balandžio 11d. įvykio, po kurio ADB „Gjensidige“ išmokėjo E. M. S. 93,44 Eur už žalą prieškambario patalpoje (patalpa „44-1“), remontas šioje patalpoje taip ir nebuvo atliktas. Taip pat kaip ir nebuvo atliktas remontas kambariuose (patalpos „44-4“ ir „44-5“), už kuriems tariamai padarytą žalą E. M. S. draudimo išmoką gavo dar iš kitos draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ 2017 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad skaičiuojant žalą vertinamas visos lubų ar sienos plokštumos remontas. Tai reiškia, kad pakartotinai tie patys defektai ar tose pačioje plokštumose atsiradę kiti defektai, kurie nebuvo suremontuoti po 2017 m. lapkričio 5 d. įvykio, kambariuose ir prieškambaryje (patalpos „44-1“, „44-4“, „44-5“) – neturėtų būti vertinami pakartotinai.
29 Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės argumentai dėl to, jog ekspertinis tyrimas buvo neobjektyvus, yra niekuo nepagrįsti. Ekspertinio tyrimo aktas nėra nuginčytas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tiek eksperto kvalifikacija, tiek ir padarytomis išvadomis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas bei teisingai nustatė faktines aplinkybes. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė apeliantei nepalankius motyvus ir priėmė jai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o atsakovė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.
30 Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 5.3.6 punkte nustatyta, kad jei išmokėjus draudimo išmoką ar jos dalį paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti išmokėta mažesnė, draudikui raštu pareikalavus per 30 kalendorinių dienų grąžinti šiam draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Taisyklių 6.11 punkte nustatyta, kad jei išmokėjus draudimo išmoką paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje numatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko rašytiniu reikalavimu per 30 kalendorinių dienų draudėjas privalo grąžinti draudikui visą draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Ieškovė 2021 m. kovo 3 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos grąžinimo (CBP-9595 priedas).
31 CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
32 Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį dėl atsakovei 93,44 Eur išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.
33 Apeliantė teigimu, teismas visiškai nepagrįstai apeliantę laikė sąžininga, nes nesąžiningai elgėsi ieškovė, kuri 2019 m. balandžio 12 d. išmokėjusi apeliantei 93,44 Eur draudimo išmoką, vėliau 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl išmokėtos sumos susigrąžinimo. Vėliau Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu buvo patenkintas apeliantės skundas ir rekomenduota draudikui išmokėti 93,44 Eur draudimo išmoką, atlyginančią 2019 m. balandžio 9 d. įvykio metu apgadinto koridoriaus remonto išlaidas. Ieškovė įvykdė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą - išmokėjo apeliantei 93,44 Eur, tačiau ieškovė nesilaikė savo įsipareigojimų ir dar kartą kreipėsi į teismą dėl 93,44 Eur sumos iš apeliantės priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
34 Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ne ieškovės, o apeliantės nesąžiningą elgesį. Ieškovei išmokėjus atsakovei dėl 2019 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. sausio 16 d. įvykių paskaičiuotas draudimo išmokas, o vėliau ieškovei nustačius, kad jos buvo išmokėtos nepagrįstai ir dėl to iškėlus civilines bylas, atsakovė mokėjimo nurodymais draudimo išmokas grąžino ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokiu elgesiu atsakovė pripažino, kad draudimo išmokos buvo gautos nepagrįstai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
35 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
36 Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37 CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
38 Byloje nepateikta įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.