Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-31-440/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-11
Bylos Nr.: e2S-31-440/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04221-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Ieškovas: L. S.
Atsakovas: D. S., T. F.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-31-440/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04221-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarties dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-7267-328/2023 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams D. S. (D. S.) ir T. F. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. S. (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dovanojimo sutartis), kuria atsakovas D. S. (toliau – ir atsakovas) dovanojo atsakovei T. F. (toliau – ir atsakovė) žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), esančius (duomenys neskelbtini); taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovui nuosavybės teisę į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės asmeninės nuosavybės teise registruotą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti nekilnojamąjį turtą; uždrausti atsakovei panaikinti ieškovės gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini), ir iškeldinti ieškovę iš jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovei patekti į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7267-328/2023 (Nr. e2-329-328/2024) prašymą tenkino iš dalies. Teismas ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį areštuotą turtą. Atsakovę paskyrė areštuoto turto saugotoja ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2023 m. spalio 25 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė atsakovams nepranešus skubiai taikyti laikinąją apsaugos priemonę: uždrausti atsakovams atlikti bet kokius statybos, remonto ar turto pertvarkymo darbus gyvenamajame name ir Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Be to, prašė išduoti teismo leidimą ieškovei patekti į ginčo namą su ieškovės pasirinktu matininku ir užsakyti ir atlikti pastato kadastrinius matavimus; įpareigoti atsakovus ieškovės pasirinkto matininko nurodytu laiku matininką įleisti į ginčo namą ir nedaryti kliūčių atlikti kadastrinius matavimus. Nurodė, kad iš atsakovų byloje pateikto atsiliepimo akivaizdu, kad atsakovai pradėjo turto, dėl kurio vyksta ginčas teisme, statybos darbus, dėl kurių turtas gali būti pakeistas, sugadintas ar kitaip sunaikintas jo vientisumas, padaryti esminiai pakeitimai, t. y. taikant restituciją gali kilti ginčas dėl daikto tapatumo ir apimties, dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškinio pateikimo momentu namas buvo visiškai įrengtas ir jam joks remontas nebuvo reikalingas, t. y. atsakovai atlieka veiksmus, kurie nereikalingi namo priežiūrai, o yra orientuoti į teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Savo veiksmais atsakovai siekia apsunkinti restituciją natūra, todėl yra būtina skubiai taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškovės vertinimus yra svarbu užtikrinti įrodymus ir užfiksuoti faktinę ginčo turto būklę ir baigtumą, kol atsakovai nesunaikino ieškovės santuokos metu sukurto rezultato, t. y. atlikti pastato kadastrinius matavimus. Byloje ieškovė įrodinėja, kad pastatas yra baigtas statyti santuokos metu, tačiau neatlikti kadastriniai matavimai ir nedeklaruota statybos darbų pabaiga. Į ginčo namą ieškovė patekti negali, todėl jai turi būti išduotas teismo leidimas patekti į namą su ieškovės pasirinktu matininku bei atlikti pastato kadastrinius matavimus, o atsakovai turi būti įpareigoti ieškovės pasirinkto matininko nurodytu laiku matininką įleisti į namą ir nedaryti kliūčių atlikti kadastrinius matavimus.

Atsiliepimas

4. Atsakovai su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdama nepagrįstus prašymus. Atsakovė šiuo metu savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), atlieka paprastąjį remontą, kuriam nereikalingas joks projektas ar statybos leidimas. Ginčo name yra atliekami vidaus apdailos darbai, dažymo darbai, kadangi atsakovė po atlikto remonto persikels į jį gyventi. Visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių ieškovė šiuo metu pageidauja stabdyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte, t. y. savo namuose, atliekamą apdailos remontą. Atsakovė yra gyvenamojo namo savininkė ir pati sprendžia, kaip su juo tvarkytis ir panašiai. Taip pat visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė prašo išduoti leidimą patekti į namą su ieškovės pasirinktu matininku ir užsakyti ir atlikti pastato kadastrinius matavimus, kai šis namas jai nuosavybes teise nepriklauso. Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai yra prieš tai padaryti ir šiuo metu nėra jokio poreikio iš naujo jų atlikti, todėl šis reikalavimas visiškai nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

6. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi ir 178 straipsniu, įtvirtinančiu įrodinėjimo pareigą ir numatančiu, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, pažymėjo, kad būtent asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti esant pagrindą jas taikyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos, aplinkybės.

7. Susipažinęs su ieškovės prašymo turiniu, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtimi ir pobūdžiu, teismas, įvertinęs civilinės bylos dalyką, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė prašo uždrausti atsakovei naudotis ir valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau atsakovė yra šio turto savininkė, kol nėra įrodyta priešingai, todėl įstatymas suteikia jai teisę valdyti ir naudotis turtu, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje. Teisė disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu (perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį areštuotą turtą) atsakovei yra apribota teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi. Ieškovė būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia grėsme galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su ieškovės siekiamu materialiniu teisiniu rezultatu. Ieškovės prašymas leisti jai su pasirinktu matininku patekti į ginčo turtą, įpareigoti atsakovus ieškovės pasirinkto matininko nurodytu laiku įleisti jį į namą ir nedaryti kliūčių atlikti kadastrinius matavimus, teismo vertinimu nėra susijęs su civilinės bylos dalyku, yra pernelyg nutolęs nuo siekiamo materialinio teisinio rezultato. Be to, teismas nurodė, kad iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų turinio matyti, jog byloje ginčo dėl pastato faktinio baigtumo tarp šalių nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Ieškovė L. S. (toliau ir – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7267-328/2023 (Nr. e2-329-328/2024) ir priimti naują nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovams atlikti bet kokius statybos, remonto ar turto pertvarkymo darbus gyvenamajame name ir žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; išduoti teismo leidimą ieškovei patekti į gyvenamąjį namą su ieškovės pasirinktu matininku ir užsakyti ir atlikti pastato kadastrinius matavimus; įpareigoti atsakovus ieškovės pasirinkto matininko nurodytu laiku matininką įleisti į gyvenamąjį namą ir nedaryti kliūčių atlikti kadastrinius matavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovės prašomos prevencinės laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra būtinas siekiant, kad nebūtų apsunkintas byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas. Byloje yra ginčijamas dovanojimo sandoris ir prašoma taikyti vienašalę restituciją. Taigi tenkinus ieškinį ir taikant vienašalę restituciją, šalys turės būti grąžintos į pradinę padėtį, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo. Iš atsakovų pateikto atsiliepimo akivaizdu, kad atsakovai pradėjo turto, dėl kurio vyksta ginčas teisme, statybos darbus, dėl kurių turtas gali būti pakeistas, sugadintas ar kitaip sunaikintas jo vientisumas, padaryti esminiai pakeitimai, t. y. taikant restituciją gali kilti ginčas dėl daikto tapatumo ir apimties, dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais atsakovai siekia apsunkinti restituciją natūra. O teismas, atsisakydamas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir neuždrausdamas atsakovams ginčo name atlikti bet kokius statybos ar turto pertvarkymo darbus, sudaro prielaidas apsunkintam teismo sprendimo įvykdymui ir potencialiems naujiems ginčams tarp šalių dėl turto pertvarkymo darbų. Dėl atliekamų darbų gali kilti nauji civiliniai ginčai, nes atgauti tokios pačios būklės turtą ieškovei bus neįmanoma.

8.2. Teismui yra pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad ieškinio pateikimo momentu namas buvo visiškai įrengtas ir jam joks remontas nebuvo reikalingas, t. y. atsakovai atlieka veiksmus, kurie nereikalingi namo priežiūrai, o yra orientuoti į teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Teismas, nuspręsdamas dėl prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ir šalių (ne)sąžiningumą ir jų elgesį tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Atsakovės T. F. argumentai, jog ji atlieka remonto darbus, nes ketina persikraustyti į namą, vertintini kaip atskleidžiantys jos nesąžiningumą. Visų pirma paminėtina, jog ginčijama dovanojimo sutartimi yra numatyta D. S. uzufrukto teisė gyventi name iki jo mirties, o ne kol baigsis teisminis procesas, kaip nurodoma atsiliepime į ieškinį. Antra, žinant, jog vyksta teisminis ginčas dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo, joks protingas, atsakingas ir sąžiningas asmuo nesiimtų remonto darbų ir nerizikuotų investuoti į ginčo namą, kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas. Atsakovų nesąžiningumą atskleidžia ir melagingai teismui nurodomos aplinkybės, jog ieškovė ir jos vaikai iš namo išsivežė savo turtą. Ieškovės daiktai jos atostogų metu buvo pavogti, dėl to ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Teikdamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams atsakovas pats nurodė, jog ieškovės daiktus sudėjo į maišus ir išvežė į garažą pas pažįstamus. Taigi teismas, neįvertinęs visų bylos faktinių aplinkybių, atskleidžiančių atsakovų nesąžiningumą ir akivaizdų siekį apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovams atlikti bet kokius statybos, remonto ar turto pertvarkymo darbus gyvenamajame name ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

8.3. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ir ieškovės prašymą išduoti teismo leidimą ieškovei patekti į gyvenamąjį namą su ieškovės pasirinktu matininku ir užsakyti ir atlikti pastato kadastrinius matavimus. Teismas, atmesdamas šį ieškovės prašymą, nurodė, jog šis prašymas nėra susijęs su civilinės bylos dalyku ir ginčo dėl pastato faktinio baigtumo tarp šalių nėra. Ieškovė ginčija dovanojimo sandorį ir prašo taikyti restituciją, nes ginčijamu dovanojimo sandoriu atsakovas perleido turtą, kuris pripažintinas bendra jungtine nuosavybe. Viena iš aplinkybių, pagrindžiančių, jog ginčo turtas yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, yra faktas, kad ginčo namas gyvenant santuokoje buvo iš esmės pagerintas ir įrengtas. Ieškovė teismui yra nurodžiusi, kad gyvenamasis namas buvo įsigytas nebaigtos statybos, 58 proc. baigtumo (tai patvirtina ir registro išrašas) ir sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu jį įrengė ir iš esmės pagerino, tik iki šiol nėra įregistruotas 100 proc. statybos baigtumas ir nauji kadastriniai matavimai. Tai reiškia, kad namo įrengimo lygis yra ieškinio pagrindu. Naujų kadastrinių matavimų atlikimas yra svarbus įrodinėjant, kad ginčo turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, o ne asmeninė atsakovo nuosavybė, kurią jis galėjo savo nuožiūra dovanoti savo seseriai T. F.. Tačiau ieškovė neturėdama teismo leidimo negali patekti į ginčo namą ir užsakyti atlikti pastato kadastrinius matavimus, kuriais siekia įrodyti, kad namas santuokos metu pagerintas iš esmės. Taigi teismas nepagrįstai apribojo ieškovės procesines teises neišduodamas teismo liudijimo, kuriuo siekiama įrodyti ieškinio pagrindą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu atsakovai D. S. ir T. F. nesutinka su ieškovės pateiktu atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

9.1. Atsakovė T. F. šiuo metu savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), atlieka paprastąjį remontą, kuriam nereikalingas projektas ar statybos leidimas. Gyvenamajame name yra atliekami vidaus apdailos darbai, dažymo darbai, kadangi atsakovė po atlikto remonto persikels į jį gyventi. Visiškai nesuprantama, dėl kokių savanaudiškų aplinkybių ieškovė šiuo metu pageidauja stabdyti atsakovei savo namuose atliekamą apdailos remontą. Atsakovė yra gyvenamojo namo savininkė ir pati sprendžia, kaip su juo tvarkytis ir panašiai. Taip pat visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė prašo išduoti leidimą patekti į ginčo narną su ieškovės pasirinktu matininku ir užsakyti ir atlikti pastato kadastrinius matavimus, kai šis namas jai nuosavybes teise nepriklauso. Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai yra prieš tai padaryti ir šiuo metu nėra jokio poreikio iš naujo jų atlikti, todėl šis reikalavimas visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė tiek prašyme, tiek atskirajame skunde nurodė, neva atsakovas pavogė jai priklausančius asmeninius daiktus / rūbus. Gyvenamajame name jokių ieškovės daiktų nėra, nes ji pati juos išsivežė pas tėvus į jų namus. Ginčo name likę ieškovės seni rūbai, kurių ieškovė nenešioja ir jų nepasiėmė išsikraustydama iš ginčo namo, buvo sudėti į maišus ir išvežti į garažą, iki šiol ten yra ir ieškovė gali juos bet kada pasiimti.

Šalies argumentai

9.2. Ieškovė skunde nepagrįstai nurodo, kad kyla grėsmė, jog, nesiėmus papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas jau yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias atsakovei yra uždrausta perleisti turtą tretiesiems asmenims, kol nagrinėjama ši byla ir bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Todėl visiškai nėra jokios grėsmės, kadangi turtas yra laikinai areštuotas. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą, reiškia nepagrįstus prašymus, nepagrįstą atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

13. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 27 d. Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini). Teikiamais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes – tai, kad jos galimybė patekti į gyvenamąją vietą yra apribota atsakovų ir ji ginčo turtu negali naudotis.

14. Bendroji taisyklė numato, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021).

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismui pirmiau paminėtą papildomą įrodymą yra pateikusi kartu su atskiruoju skundu civilinėje byloje Nr. e2S-7-440/2024. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės teikiamą papildomą įrodymą į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą yra priėmęs ir pridėjęs prie bylos medžiagos. Todėl atsižvelgiant į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 27 d. Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisako priimti į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą, kadangi minėtas įrodymas yra byloje.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Remiantis (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nėra nutraukta. 2023 m. spalio 16 d. atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, todėl šiuo metu vyksta teisminis procesas civilinėje byloje Nr. e2-615-329/2024, civilinio proceso tvarka šalims priklausantis turtas yra nepadalytas, teismo sprendimas nepriimtas.

17. Nekilnojamojo turto registro 2023 m liepos 10 d. duomenų bazės išrašas patvirtina tai, kad ginčo nekilnojamieji daiktai pagal (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei T. F..

18. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas padovanojo atsakovei T. F. Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti negaliojančia Dovanojimo sutartį nuo sudarymo momento, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovui nuosavybės teisę į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

19. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-7267-328/2023 (e2-329-328/2024) nurodė, kad ieškovės prašomos byloje taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovams atlikti bet kokius statybos, remonto ar turto pertvarkymo darbus Gyvenamajame name ir Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, įvertinus civilinės bylos dalyką, yra pernelyg nutolusios nuo ieškovės siekiamo materialinio teisinio rezultato. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė ginčija dovanojimo sandorį ir prašo taikyti restituciją, nes ginčijamu dovanojimo sandoriu atsakovas perleido turtą, kuris pripažintinas bendra jungtine nuosavybe. Viena iš aplinkybių, pagrindžiančių, jog ginčo turtas yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, yra faktas, kad ginčo namas gyvenant santuokoje buvo iš esmės pagerintas ir įrengtas. Ieškovė teismui yra nurodžiusi, kad Gyvenamasis namas buvo įsigytas nebaigtos statybos, 58 proc. baigtumo (tai patvirtina ir registro išrašas) ir sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu jį įrengė ir iš esmės pagerino, tik iki šiol nėra įregistruotas 100 proc. statybos baigtumas ir nauji kadastriniai matavimai. Tai reiškia, kad namo įrengimo lygis yra ieškinio pagrindu.

20. CPK normos įpareigoja laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę tokiam asmeniui teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014). Taigi teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-679-440/2016).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, t. y. minėta nutartimi yra areštuotas atsakovei nuosavybes teise priklausantis ginčo nekilnojamasis turtas, uždraudžiant atsakovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį areštuotą turtą. Taigi tokiu būdu nagrinėjamoje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tam, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ar netaptų neįmanomas.

23. Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi ieškinį prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį, kuria atsakovas D. S. dovanojo atsakovei T. F. žemės sklypą, ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), prašydama taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovui nuosavybės teisę į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Pagrindas taikyti laikinąsias yra tuomet, kai asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms nors ieškovė ir teigia, kad viena iš aplinkybių, pagrindžiančių, jog ginčo turtas yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, kad ginčo namas gyvenant santuokoje buvo iš esmės pagerintas ir įrengtas, o byloje esantys duomenys pagrindžia tik 58 proc. baigtumo ir sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu jį įrengė ir iš esmės pagerino, tik iki šiol nėra įregistruotas 100 proc. statybos baigtumas ir nauji kadastriniai matavimai. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl namo baigtumo nėra ir ieškovė pateiktame ieškinyje tokių reikalavimų nereiškia. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pernelyg nutolusios nuo ieškovės siekiamo materialinio teisinio rezultato, pagrįsta.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovei ieškiniu nereiškiant reikalavimų dėl gyvenamojo namo baigtumo nustatymo ir kitų, kurių užtikrinimui būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodinėjant konkrečių aplinkybių susijusių su reiškiamais reikalavimais, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės prašymo išduoti teismo leidimą ieškovei patekti į ginčo namą su ieškovės pasirinktu matininku ir užsakyti atlikti pastato kadastrinius matavimus, įpareigoti atsakovus ieškovės pasirinkto matininko nurodytu laiku matininką įleisti į ginčo namą ir nedaryti kliūčių atlikti kadastrinių matavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepagrįstai suvaržytų asmens teisę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (išskyrus disponavimą), kol neįrodyta, jog atsakovė tokios teisės neturi (CK 4.37 straipsnis). Dėl šios priežasties konstatuotina, kad draudimas atsakovams atlikti bet kokius statybos, remonto ar turto pertvarkymo darbus gyvenamajame name ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, prašymai išduoti teismo leidimą ieškovei patekti į ginčo namą su ieškovės pasirinktu matininku ir užsakyti atlikti pastato kadastrinius matavimus, prašymas įpareigoti atsakovus ieškovės pasirinkto matininko nurodytu laiku matininką įleisti į ginčo namą ir nedaryti kliūčių atlikti kadastrinių matavimų, yra nepagrįsti, neproporcingi ir per daug varžantys atsakovės nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą.

25. Remiantis bylos duomenimis ieškovė pirmosios instancijos teismui 2023 m. gruodžio 12 d. yra pateikusi patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. S. dovanojo T. F. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pripažinti nekilnojamą turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bendra jungtine sutuoktinių D. S. ir L. S. nuosavybe. Prašo taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti bendrai sutuoktinių D. S. ir L. S. jungtinėn nuosavybėn žemės sklypą, ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

26. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Todėl apeliaciniame skunde (iš esmės ir atskirajame skunde) negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas (atskirasis skundas) negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nors ir nurodo aplinkybes dėl jos teisių į minėtą turtą, tačiau nei santuokos nutraukimo byloje, nei šioje nagrinėjamoje byloje konkrečių reikalavimų nebuvo pareiškusi. Todėl nagrinėjamu atveju yra vertinamos aplinkybės, atsižvelgiant į pareikštus ieškinio reikalavimus, kurios buvo ištirtos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu, t.y. iki ieškovės pirmosios instancijos teismui patikslinto ieškinio pateikimo.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, mano, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų nėra tikslinga pasisakyti, nes jie esminės reikšmės teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7267-328/2023 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė