Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutarties dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-7267-328/2023 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams D. S. (D. S.) ir T. F. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Ieškovė L. S. (toliau ir – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7267-328/2023 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovams D. S. ir T. F. trukdyti ieškovei naudotis, t. y. patekti ir gyventi Gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismai privalo vykdyti teisingumą ir užtikrinti, kad, išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą (šiuo atveju dėl sandorio pripažinimo negaliojančius), teismo sprendimu šalys būtų grąžintos į pradinę padėtį, o bylos nagrinėjimo metu ne tik ginčo turtui, tačiau ir bylos šalims nebūtų daroma žala, tokius veiksmus motyvuojant teisėmis, įgytomis ginčijamo sandorio pagrindu. Ginčo namas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos galimybė patekti į gyvenamąją vietą yra apribota atsakovų ir ji ginčo turtu negali naudotis. Dėl tokio ieškovės teisių pažeidimo ieškovė prarado galimybę naudotis ginčo name likusiais jai nuosavybės teise priklausančiai baldais ir įrenginiais, buitine technika. Dėl to, kad atsakovai neteisėtai pakeitė namo spynas ir apribojo ieškovės galimybę patekti į namą, bei dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė ginti ieškovės teises laikydamas teisės naudotis ginčo namu užtikrinimą „neproporcingomis“, ieškovė prieš artėjantį žiemos sezoną liko tik su rūbais, kuriuos yra apsirengusi, ir atostogoms vienai savaitei pasiimtais rūbais.

7.2. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė per daug nutolusi nuo ieškinio, nepagrįsta. Iš atsakovų pateiktų į bylą atsiliepimų akivaizdu, kad ginčo turtui yra daromas fizinis poveikis. Dėl tokio fizinio poveikio ginčo turtui gali būti padaryta žala. Ieškovė pateikė teismui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad po ginčijamo sandorio sudarymo namas yra visiškai įrengtas ir jokio remonto poreikio nėra, namu naudojasi ji ir jos vaikai, naikinamas santuokos metu sukurtas rezultatas. Dėl negalėjimo patekti į ginčo namą ieškovė negali apginti savo teisų ir užkirsti kelio ginčo namui daromam fiziniam poveikiui. Ginčijamu sandoriu tariamai perleista disponavimo, valdymo ir naudojimosi turtu teisė. Ieškovė teismo prašė uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei naudotis ginčo namu. Tai reiškia, kad toks reikalavimas nėra nutolęs nuo ieškinio reikalavimo, kadangi naudojimosi teisė taip pat įeina į ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovė negalėdama patekti į ginčo namą negali naudotis savo teisėmis į kilnojamuosius daiktus, esančius name, jai daroma žala.

7.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ginčijamą Dovanojimo sutartį atsakovui palikta uzufrukto teisė naudotis namu. Šalių santuoka dar nenutraukta, t. y. ieškovė yra atsakovo šeimos narė. Teismas neapribojo atsakovės, kuri sudarė tariamą sandorį dėl namo, pasirašė turto priėmimo–perdavimo aktą, teisių, nors turtu nepertraukiamai naudojosi ieškovė su savo vaikais, tačiau spalio mėnesį, prisidengdama ginčijamu tariamu sandoriu ir tuo, kad ieškovė išvyko atostogauti, atliko veiksmus, kuriais apribojo ieškovės galimybę naudotis ginčo turtu. Akivaizdu, kad teismas netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių sudaro atsakovams galimybę atlikti tokius veiksmus, po kurių priėmus ieškovės prašomą teismo sprendimą ieškovės interesai nebus apginti, šalys nebus grąžintos į iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusią padėtį ir teisių apgynimui bus reikalingi nauji teismo procesai, reikalaujant atlyginti būsto nuomos išlaidas už laikotarpį, kai ieškovė negalėjo naudotis santuokoje pastatytu namu, žalą, susijusią su asmeninių daiktų (papuošalų, kosmetikos priemonių, drabužių, avalynės ir t.t.) praradimu, išlaidomis naujų drabužių įsigijimui atlyginimo, namo būklės atstatymo į padėtį, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, atlyginimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtas išvadas dėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės proporcingumo ir sąsajumo, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina.

8. Atsiliepimu atsakovai D. S. ir T. F. nesutinka su ieškovės pateiktu atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

8.1. Ieškovė tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo, tiek atskirajame skunde nurodė melagingas aplinkybes, turėdama tikslą apšmeižti atsakovus, kadangi šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name nei ieškovė, nei vaikai negyvena. Ieškovė pati prieš išvykdama į kelionę išsivežė iš ginčo namo visus savo asmeninius daiktus pas savo tėvus, gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini). Vaikų D. T. ir A. S. asmeninių daiktų taip pat nėra, kadangi jie jau keletą metų šiame name nebegyvena. D. T., ieškovės dukra, jau ketveri metai gyvena su savo draugu adresu (duomenys neskelbtini), o A. S. gyvena (duomenys neskelbtini), jis taip pat visus asmeninius daiktus yra išsivežęs ten. Ieškovė norėdama dar labiau apšmeižti atsakovą parašė pareiškimą į policiją, neva atsakovas pavogė jai bei vaikams priklausančius asmeninius daiktus. Policija išnagrinėjusi ieškovės, vaikų pareiškimus atsisakė iškelti baudžiamąją bylą, kadangi tokios ieškovės bei vaikų nurodytos melagingos aplinkybės nepasitvirtino.

8.2. Ieškovė atskirajame skunde nurodo melagingas aplinkybes, kad neva ieškovė neturi kur gyventi, name liko jos asmeniniai rūbai, daiktai. Atsakovai kategoriškai nesutinka su šiomis aplinkybėmis, kadangi byloje yra antstolio M. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad name yra atliekami vidaus remonto statybos darbai ir jokių ieškovės ar vaikų rūbų nėra. Atsakovams visiškai nesuprantama, kokiu tikslu ieškovė nori primygtinai patekti į namą, kuris jai nuosavybės teise nepriklauso. Atsakovas siekia apsiriboti nuo ieškovės, vengia bet kokio susitikimo su ja, kadangi ieškovės elgesys yra nenuspėjamas. Atsakovo ir ieškovės santuoka jau seniai yra nutrūkusi ir atsakovas su ieškove jokio ryšio ar santykių nepalaiko. Teismas jau yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias atsakovei yra uždrausta perleisti turtą tretiesiems asmenims, kol vyksta ši byla ir nebus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Todėl visiškai nėra jokios grėsmės, kadangi turtas yra laikinai areštuotas. Akivaizdu, kad ieškovė ir jos atstovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą, reiškia nepagrįstus prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

12. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 27 d. Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini). Teikiamais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes – tai, kad jos galimybė patekti į gyvenamąją vietą yra apribota atsakovų ir ji ginčo turtu negali naudotis.

13. Bendroji taisyklė numato, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021).

14. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmiau paminėtų įrodymų ieškovė negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šiuo nagrinėjamu atveju vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovės pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 27 d. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) priimamas į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nėra nutraukta. 2023 m. spalio 16 d. atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, todėl šiuo metu vyksta teisminis procesas civilinėje byloje Nr. e2-615-329/2024, civilinio proceso tvarka šalims priklausantis turtas yra nepadalytas, byla neišnagrinėta.

16. Nekilnojamojo turto registro 2023 m liepos 10 d. duomenų bazės išrašas patvirtina tai, kad ginčo nekilnojamieji daiktai pagal (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei T. F..

17. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas padovanojo atsakovei T. F. Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti negaliojančia Dovanojimo sutartį nuo sudarymo momento, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovui nuosavybės teisę į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7267-328/2023 prašymą tenkino iš dalies ir ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei nuosavybes teise priklausantį Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį areštuotą turtą. Atsakovę paskyrė areštuoto turto saugotoja ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

18. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-7267-328/2023 (Nr. e2-329-328/2024) nurodė, kad ieškovės prašomos byloje taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei naudotis, t. y. patekti ir gyventi Gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, įvertinus civilinės bylos dalyką, yra pernelyg nutolusios nuo ieškovės siekiamo materialinio teisinio rezultato. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad Ginčo namas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos galimybė patekti į gyvenamąją vietą yra apribota atsakovų ir ji ginčo turtu negali naudotis. Dėl tokio ieškovės teisių pažeidimo ieškovė prarado galimybę naudotis ginčo name likusiais jai nuosavybės teise priklausančiai baldais ir įrenginiais, buitine technika. Dėl negalėjimo patekti į ginčo namą ieškovė negali apginti savo teisų ir užkirsti kelio ginčo namui daromam fiziniam poveikiui.

19. CPK normos įpareigoja laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę tokiam asmeniui teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014).

21. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovė ginčo name su vaikais gyveno iki to momento, kol išvyko atostogų į Tenerifę. Byloje esantis antstolio M. M. 2023 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad ginčo namu naudojasi tik atsakovas D. S., požymių, kad name gyvena ieškovė L. S., A. S., ar D. T., nėra. Iš byloje esančios Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 27 d. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovės dukra D. T. duodama parodymus teigė, kad 2023 m. liepos mėnesio gale ar rugpjūčio mėnesio pradžioje jos mamos L. S. iniciatyva buvo pradėtas skyrybų procesas tarp jos ir sutuoktinio (atsakovo). Teigė, kad ji tuo metu gyveno su savo vaikinu (duomenys neskelbtini). Kadangi ji nebuvo pasiėmusi visų savo asmeninių daiktų, periodiškai grįždavo į ginčo namą. Atsakovas duodamas parodymus nurodė, kad jo sūnus A. S. gyvena Vilniuje ir ten nuomojasi būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis ten studijuoja. Šalių sūnus A. S. duodamas parodymus nurodė, kad nuo rugsėjo mokosi ISM universitete Vilniuje ir savaitgaliais grįžta į namus Klaipėdoje. Taigi minėtos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad šalių vaikai ginčo turte faktiškai negyvena. Be to, byloje nėra duomenų, jog Gyvenamasis namas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija Dovanojimo sutartį ir prašo taikyti restituciją, gražinti atsakovui nuosavybės teisę į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nuosavybės teise ginčijamas nekilnojamasis turtas priklauso atsakovei T. F.. Byloje nėra duomenų, kad ginčo namui būtų daromas fizinis poveikis, kad ginčo namas būtų naikinamas arba gadinamas, ir tai iš esmės turėtų esminės reikšmės ginčo turtui apsaugoti. Ieškovė nurodo, kad ji negali naudotis ginčo name esančiais jai nuosavybės teise priklausančiai baldais ir įrenginiais, buitine technika, tačiau byloje nėra duomenų, kokių daiktų ji negali pasiimti, ir ar ieškovės minimi daiktai priklauso jai asmenine nuosavybės teise, kadangi minėta, jog šiuo metu tarp šalių vyksta skyrybų procesas ir civilinio proceso tvarka šalims priklausantis turtas yra nepadalytas. Be to, iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 27 d. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas duodamas parodymus teigė, kad ieškovės seni, nenaudojami drabužiai yra sudėti į maišus ir išvežti į garažą pas pažįstamus, kadangi namuose vyksta remontas. Ieškovei priklausančius daiktus jis sutinka grąžinti, pasisavinti tikslo neturi. Ieškovė gali jį informuoti telefonu. Ieškovei priklausančius daiktus atsakovas gali atvežti. Taigi atsižvelgiant į paminėtas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesiekia geranoriškai grąžinti ieškovei priklausančių asmeninių daiktų. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovą prašydama grąžinti jai nuosavybės teise priklausančius jos asmeninius daiktus, buitinę techniką ar kita. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė reikalavimų teismui dėl jos teisių į turtą teismo nutarties priėmimo metu nebuvo pareiškusi. T.y., nors ieškovė nurodo aplinkybes dėl jos teisių į minėtą turtą, tačiau nei santuokos nutraukimo byloje, nei šioje nagrinėjamoje byloje konkrečių reikalavimų nebuvo pareiškusi.

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas – draudimas atsakovams trukdyti ieškovei naudotis, t. y. patekti ir gyventi Gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, yra pernelyg nutolęs nuo ieškovės siekiamo materialinio teisinio rezultato. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepagrįstai suvaržytų kitų asmens teisę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (išskyrus disponavimą), kol neįrodyta, jog atsakovė tokios teisės neturi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis). Dėl šios priežasties konstatuotina, kad draudimas atsakovams trukdyti ieškovei naudotis, t. y. patekti ir gyventi Gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo yra neproporcingas ir per daug varžantis atsakovės nuosavybės teisę.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, mano, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7267-328/2023 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.