- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-31-744/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- K. L.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio (patikslinto Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi), kuriuo K. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir K. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. spalio 11 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2022 m. spalio 11 d.; K. L. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. K. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gegužės 11 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salės pagrobė saldainių „Milky Splash Toffee“ 300 g, kurių vertė 1,65 Eur, bulvių 1000 g, kurių vertė 0,69 Eur, 1 alaus skardinę „Tauras tradicinis“, kurio vertė su depozitu 1,19 Eur, bei iš šaldytuvo pagrobė virtą liežuvį „Suktinis“ 550 g, kurio vertė 5,99 Eur, prekes užsikišo už striukės, o pardavėjai prašant susimokėti už prekes, to nepadarė ir išėjo iš parduotuvės, taip atvirai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, viso įmonei padarydamas 9,52 Eur turtinės žalos.
2. Be to, K. L. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gegužės 17 d. apie 12.23 val. iš kosmetikos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo lentynos paėmė 100 ml talpos tualetinio vandens „Paco Rabanne One million“, kainuojančio 95,90 Eur, ir 50 ml talpos parfumuoto vandens „Carolina Herrera 212 VIP Black“, kainuojančio 69 Eur, nesumokėjęs už prekes, atvirai, matant vyriausiajai konsultantei – ekspertei, išėjo pro mokėjimo kasą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 164,90 Eur bendros vertės turtą.
3. Be to, K. L. nuteistas už tai, kad jis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. birželio 12 d., dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, kojomis spyrė ir kumščiais sudavė ne mažiau penkis smūgius lovoje sėdinčiam nukentėjusiajam G. L. į galvą, veidą, taip pat 2022 m. birželio 15 d. apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilių girtumas), be jokios priežasties, kumščiais sudavė ne mažiau penkis smūgius lovoje sėdinčiam nukentėjusiajam G. L. į galvą, veidą, koja spyrė ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nosies kaulų lūžį ir kraujosruvas abiejų akių vokuose, kas sukėlė nukentėjusiajam G. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. L. prašo jį išteisinti, kaip nepadariusį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis buvo nuteistas neteisingai, remiantis melagingais nukentėjusiojo G. L. parodymais. Mano, kad G. L., duodamas melagingus parodymus, siekia, kad jis nebegyventų kartu su juo viename bute. Su G. L. jau ne kartą yra buvę tarpusavio konfliktų dėl vykdomo remonto ir keliamo triukšmo. Be to, G. L. yra teistas už melagingų parodymų davimą. Nuteistojo nuomone, pardavėjos parodymai taip pat nesutampa, ji siekia nepagrįstai jį apkaltinti. Nuteistojo K. L. įsitikinimu jis buvo nepagrįstai persekiojamas, filmuojamas be teismo leidimo komerciniais tikslais, taip pat siekiant išprovokuoti, taip pažeidžiant Konstitucijos 22 straipsnio nuostatas. Mano, kad kažkas tyčia padarė nusikaltimą G. L. atžvilgiu tam, kad galėtų panaudoti prieš jį psichologinį tyrimą, tyčia išprovokuoti.
5. Atsiliepimų į nuteistojo K. L. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu nuteistojo K. L. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį K. L. išteisinti, prokuroras Žilvinas Generauskas prašė nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
8. Nuteistasis K. L. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, remiantis melagingais liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais. Todėl K. L. prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl įrodymų vertinimo ir K. L. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte
9. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.
10. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas K. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl K. L. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. L. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) K. L., nukentėjusįjį G. L., liudytojus L. V., D. G., A. J., peržiūrėjo byloje esančią vaizdo medžiagą, ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek K. L. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – K. L. teisinančius – įrodymus (paties K. L. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. L. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. L. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, jog jokio turto iš parduotuvių nepagrobė ir fizinio smurto prieš brolį nenaudojo. Parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“ lankydavosi dažnai, tačiau nėra buvę, kad išeitų nesusimokėjęs už prekes. Parduotuvėje,,(duomenys neskelbtini)“ jis taip pat nieko nevogė, nesupranta, kodėl yra pardavėjų apkalbamas. Jo brolis pamokytas ar prigąsdintas policijos pareigūnų taip pat jį apkalba (4 t., b. l. 83-84). Ikiteisminio tyrimo metu K. L. parodė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ prekes užsikišo už rūbų ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už jas (2 t., b. l. 185-186), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo lentynos paėmė dvi pakuotes kvepalų ir įsidėjęs į dovanų maišelį išėjo iš parduotuvės (3 t. b. l. 11-12), o ką jis veikė 2022 m. birželio 12 d., pasakyti negali, nes nepamena, brolio negali skriausti, nes jam jo gaila, jis padeda broliui buityje, 2022 m. birželio 15 d. prieš brolį nesmurtavo (3 t., b. l. 26). Taigi viso proceso metu K. L. parodymai dėl byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybių nebuvo nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šiais K. L. parodymais ir vadovavosi nukentėjusiojo G. L. bei liudytojų L. V., D. G. ir A. J. parodymais, o taip pat rašytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad K. L. padarė visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
13. Nors nuteistasis K. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas remiantis melagingais nukentėjusiojo G. L. ir liudytojų parodymais, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo G. L. ir liudytojų L. V., D. G. ir A. J. viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi.
Žemesnės instancijos teismas
14. Liudytoja L. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2022 m. gegužės 11 d. dirbdama parduotuvėje matė, kaip K. L. vaikščiodamas po parduotuvę už striukės užsikišo alaus skardinę, todėl ji jį perspėjo, kad nebandytų išeiti iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tačiau K. L. į jos pastabą nereagavo ir pavaikščiojęs po parduotuvę už striukės užsikišo ir liežuvinį slėgtainį. Jos kolegė tuo metu buvo prie kasos ir matė tą įvykį, kolegė irgi įspėjo K. L., bet jis nereagavo į jų pastabas ir tiesiog pasišalino su visomis prekėmis iš parduotuvės nesusimokėjęs (4 t., b. l. 35-36). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytoja L. V. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 111-112).
15. Liudytojos L. V. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojos S. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2022 m. gegužės 11 d. dirbdama parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir pamačiusi K. L. jį įspėjo, kad jis nevogtų prekių, tačiau jis neragavo į jos pastabas, paėmęs alaus skardinę ir mėsos gaminį užsikišo juos už striukės ir išbėgo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes (1 t., b. l. 104-109), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 11 d. informaciniame pranešime (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55-58), 2022 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 67-79), 2022 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 159-166), 2022 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 171-173), 2022 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktam prekių nurašymo akte (1 t., b. l. 182) užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo K. L. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystės), todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.
16. Liudytoja D. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre (duomenys neskelbtini). Datos tiksliai nepamena, per pietus į parduotuvę įėjo vyriškis. Kolegė jai akių žvilgsniu parodė, kad kažkas vyksta ir paaiškino, kad nebėra kvepalų. Tuo metu vyriškis ėjo nuo kvepalų stendo, tačiau ji pačios vagystės nematė. Buvusi kolegė paprašė vyriškio parodyti jo maišelį, kuri jis turėjo su savimi, kai atėjo į parduotuvę, tačiau vyriškis atbulom ėjo link išėjimo ir pradėjo bėgti, o kolegė pradėjo jį vytis. Iš parduotuvės tada buvo pavogti du kvepalų buteliukai (4 t., b. l. 36). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytoja D. G. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 120-121).
17. Liudytoja A. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad ji dirba parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavėja konsultante. Tiksliai datos nepamena kai į parduotuvę įėjo K. L. ir nuėjo prie kepalų lentynos. Aptarnaudama žmones kasoje, ji tą vyriškį stebėjo ir pamatė, kad lentynoje nebėra kvepalų. Ji ėjo link vyriškio ir tiesiog matė, kad jo maišelyje yra dvi dėžutės kvepalų. Prie kasos ji paprašė jo parodyti savo pirkinių maišelį, tačiau jis į jos žodžius nereagavo. Tada ji pakartotinai paprašė vyriškio parodyti savo maišelį, bet jis gana ramiai išėjo pro duris (4 t., b. l. 37). Iš esmės tokius pačius parodymus liudytoja A. J. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 115-116).
18. Šių liudytojų D. G. ir A. J. duoti parodymai dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 17 d. informaciniame pranešime (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59-62), 2022 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 80-85), 2022 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogtų prekių krovinių važtaraštyje (2 t., b. l. 7-9), 2022 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 25-30), 2022 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 31-38), 2022 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 43-45) užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo K. L. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystės), todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.
19. Nukentėjusysis G. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis buvo sumuštas bute, kuriame gyvena dviese su broliu K. L.. 2022 m. birželio 12 d. brolis jam sudavė smūgį į galvą. Jis turėjo galimybę išeiti iš namų, niekas neužkirto kelio kreiptis į policijos pareigūnus, bet bijojo pasekmių. Birželio 12 d. jis buvo blaivus, tačiau pagalbą išsikvietė tik birželio 15 d., nes nosis buvo sulaužyta, skaudėjo, matėsi patinę paakiai, buvo ranka sutrenkta, bet to nematė. Jis kreipėsi pagalbos, nes jau matė būtinybę kreiptis. Jis buvo brolio mušamas ir kojomis ir rankomis, smūgius taip suduodavo, kad nesimatytų (4 t., b. l. 84-85). Nukentėjusysis G. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ir anksčiau brolis yra prieš jį smurtavęs, tačiau jis nesikreipdavo į policiją ir tiksliai kada tai buvo dabar negali pasakyti. 2022 m. birželio 12 d., sekmadienį, dienos metu jis su K. L. buvo išgėrę degtinės, po išgertuvių jis nuėjo pamiegoti ir kai atsikėlė K. L. be jokios priežasties sudavė ne mažiau penkis smūgius į galvą, veidą ir liepė dingti iš buto. Jam skaudėjo, juto fizinį skausmą, liko kraujosruvos po akimis. 2022 m. birželio 15 d. dienos metu jie vėl virtuvėje kartu gėrė degtinę, po kai kurio laiko, jis nuėjo į savo kambarį miegoti, atsigulė į lovą ir užmigo. Kai atsikėlė, jis sėdėjo lovoje ir vėl į kambarį įėjo brolis K. L. nieko nesakė ir sudavė jam kumščiais ne mažiau penkis smūgius į galvą, veidą, pataikė į nosį, pasirodė kraujas iš nosies. Ir koja spyrė ne mažiau penkis smūgius jam į galvą bei kūną, jis rankomis stengėsi užsidengti galvą, kliuvo ir į rankas (1 t., b. l. 126-129).
20. Kaip matyti iš šių nukentėjusiojo G. L. duotų parodymų, jie dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai 2022 m. birželio 15 d. asmens apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kad policijos pareigūnui įvykio vietoje apžiūrint G. L. veidą matyti, jog abi G. L. akys yra patinusios, po akimis mėlynės, prie dešinės pusės akies matoma žaizda, nosis patinusi, matosi sukrešėjęs kraujas, ant lūpų matyti sukrešėjęs kraujas, ant dešinės pusės žando matyti įdrėskimai, ant kairės pusės žando matyti susidariusi mėlynė, kaktos dešinėje pusėje matoma žaizda (1 t., b. l. 140-145), 2022 m. birželio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl G. L. nustatytų kūno sužalojimų, jų padarymo būdo užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 153-154), 2022 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 45-51) ir 2022 m. birželio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 55-57) užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo K. L. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.
21. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis G. L. bei liudytojos L. V., D. G. ir A. J. galėjo apkalbėti K. L., apkaltinti jį nusikaltimų padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Tiek nukentėjusysis G. L., tiek liudytojos parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiškinimų davimą. Taigi nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumu.
22. Nuteistasis K. L. apeliaciniame skunde, abejodamas nukentėjusiojo G. L. parodymų patikimumu ir objektyvumu, nurodo, kad nukentėjusysis G. L., duodamas melagingus parodymus, siekia, kad jis nebegyventų kartu su juo viename bute, su G. L. jau ne kartą yra buvę tarpusavio konfliktų dėl vykdomo remonto ir keliamo triukšmo, be to, G. L. yra teistas už melagingų parodymų davimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad K. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. K. L. fizinio smurto prieš G. L. padariniai įrodyti ne tik paties nukentėjusiojo parodymais, bet ir teismo medicininio tyrimo duomenimis.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, K. L. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir kad jas padarė būtent K. L..
24. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis K. L. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – K. L. išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo.
25. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. L. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tinkamai vertino šių nusikalstamų veikų sudėties požymius nagrinėdamas K. L. atliktus neteisėtus veiksmus ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam K. L. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.
Dėl nuteistajam K. L. paskirtos bausmės
26. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtų bausmių individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
27. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas K. L. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 9 mėnesiams ir laisvės atėmimu 1 metams, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 2 metams. Skirdamas bausmes K. L. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad K. L. padarė tris apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad K. L. nusikalto būdamas teistas 13 kartų, tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra nuteistojo K. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo K. L. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. L. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam K. L. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės (areštas, mažesnė laisvės atėmimo bausmė) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. L. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
30. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi nuteistajam K. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. gruodžio 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš K. L. valstybės naudai priteisti 131,67 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam K. L. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam K. L. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nors bylos duomenimis nuteistasis K. L. iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo (2 t., b. l. 159), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (2 t., b. l. 160), tačiau yra vidutinio amžiaus darbingas asmuo, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo K. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš K. L. valstybės naudai 131,67 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 67 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.