Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. L. ir I. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. L. ir I. S. ieškinį atsakovams U. L., A. M., S. D., dėl reikalavimo perleidimo pripažinimo negaliojančiu, suinteresuotas asmuo Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. L. ir I. S. kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2018 m. lapkričio 16 d. notarinę paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl reikalavimo teisės perleidimo pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. B. L. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį; 2) pripažinti negaliojančia 85 000,00 Eur vertės paskolos sutartį; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

2.1. Nustatė, kad 2022 m. spalio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-424-642/2022, ieškovės U. L. ir A. M. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. L. ir I. S. po 40 000,00 Eur kiekvienai negrąžintos skolos pagal 2016 m. birželio 9 d. B. L. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas visiškai patenkino ieškovių U. L. ir A. M. ieškinį, sprendimas įsiteisėjęs.

2.2. Taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartyje (civilinė byla Nr.e2A-176-407/2023) nurodė, kad atsakovai V. L. ir I. S. 2016 m. rugsėjo 9 d. išdavė B. L. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovai besąlygiškai įsipareigojo sumokėti B. L. 85 000,00 Eur iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tame pačiame vekselyje atliktas B. L. įrašas: „Iš paskolos gavau 5 000,00 Eur, liko skola 80 000,00 Eur“. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai iš B. L. gavo 85 000,00 Eur. (duomenys neskelbtini) mirė B. L., kuri 2018 m. gegužės 21 d. testamentu visą jos mirties dieną priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines teises lygiomis dalimis paliko savo vaikaitėms (ieškovėms) U. L. ir A. M. bei palikėjos gyvenimo draugui S. D.. Pastarasis pagal 2018 m. lapkričio 16 d. notarinę paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį pardavė ieškovėms po 1/2 dalį jam priklausančių paveldėjimo teisių į B. L. turtą. 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovės kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o atsakovams pateikus prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, ieškovės pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselio pagrindu.

2.3. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismas) 2022 m. spalio 24 d. sprendime tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, ir ginčui aktualias materialiosios teisės normas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl ginčą išsprendė teisingai ir pagrįstai patenkino ieškovių pareikštą ieškinį.

2.4. Teismas sprendė, jog ieškovų V. L. ir I. S. 2024 m. birželio 17 d. teismui pateikto ieškinio reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančia 2018 m. lapkričio 16 d. notarinę paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. B. L. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį; 2) pripažinti negaliojančia 85 000 Eur vertės paskolos sutartį, nėra nauji reikalavimai.

2.5. Nustatė, kad dėl 2018 m. lapkričio 18 d. paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties (kuria S. D. pardavė 1/2 dalį A. M. ir 1/2 dalį U. L. paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, likusias po B. L. mirties 2018 m. spalio 26 d.) ir 2016 m. rugsėjo 9 d. paprastojo neprotestuotino vekselio (kuris teismų įvertintas kaip skolos raštelis) yra įsiteisėjęs 2022 m. spalio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimas ir 2023 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Tiek 2018 m. lapkričio 18 d. paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis, tiek 2016 m. rugsėjo 9 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis (skolos raštelis) buvo išnagrinėti ir įvertinti teisme. Ieškovų V. L. ir I. S. 2024 m. birželio 17 d. pateiktame ieškinyje keliami reikalavimai yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nutartimi, kurių teisingumą konstatavo kasacinis teismas, atsisakydamas priimti atsakovų V. L. ir I. S. kasacinį skundą.

2.6. Teismas sprendė, jog tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl ieškovų V. L. ir I. S. ieškinį atsisakė priimti ir ieškinį su priedais grąžino ieškovams.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Nurodė, kad ieškovai priešieškinio nereiškė, notaro nepatvirtinto 2016 m. rugsėjo 9 d. B. L. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio ir 2018 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties neginčijo. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai dėl šių dokumentų galiojimo nesprendė ir nepasisakė, tai nebuvo prieš tai išnagrinėtos civilinės bylos ieškinio / priešieškinio dalykas. Todėl teismas ginčą dėl skolos priteisimo sprendė tik pareikšto ieškinio ribose nevertindamas aplinkybių, susijusių su 2018 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties galiojimu ir teisėtumu ir jos pagrindu perleistu negaliojančiu reikalavimu.

3.2. Pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ex officio nepagrįstai netaikė notarinės formos reikalavimus ir jų neatitinkančio sandorio negaliojimą nustatančių teisės normų (CK l. 78 straipsnio 5 dalies, 6.871 straipsnio 4 dalies ir 6.103 straipsnio), ex officio nesprendė klausimo dėl įstatymu keliamos notarinės formos nesilaikymo ir jos pripažinimo negaliojančia. Tai lėmė neteisingą teisinį įvertinimą vekselio kaip sandorio, sukėlusio teisinius padarinius, ir kartu nepagrįstą teismo sprendimą tenkinti ieškinį. Atsižvelgdami į faktą, jog teismas ex officio nesprendė klausimo dėl įstatymu keliamos notarinės formos nesilaikymo ir jos pripažinimo negaliojančia, ieškovams išlieka teisė teismine tvarka ginčyti sandorius.

3.3. Nagrinėjamu atveju atsakovės perleido negaliojantį reikalavimą pagal 2018 m. lapkričio 16 d. notarinę paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, todėl turtinių teisių perleidimo sutartis, pagal kurią perleistas negaliojantis reikalavimas, pagal suinteresuoto asmens prašymą gali būti pripažinta negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyviai teisės normai. Šie teisės klausimai nebuvo sprendžiami, nes nebuvo pareikšti reikalavimai ir už juos nebuvo sumokėtas žyminis mokestis.

3.4. Teismas atsisakydamas priimti ieškovų ieškinį pažeidė CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, nes užkirto ieškovams teisę ginčyti sandorius dėl kurių pripažinimo negaliojančiais nebuvo pareikšti savarankiški ir žyminiu mokesčiu apmokestinti reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

8. Taigi teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Jei teismas prieš priimdamas ieškinį nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti ieškinį.

9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

10. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.).

11. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

12. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

14. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-424-642/2022 ieškovės (šioje byloje atsakovės) U. L. ir A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos priteisti solidariai iš atsakovų (šioje byloje ieškovų) V. L. ir I. S. po 40 000,00 Eur kiekvienai negrąžintos skolos pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. B. L. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, priteisti 5 procentų metines palūkanas už kiekvienai ieškovei priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovių U. L. ir A. M. ieškinys tenkintas visiškai, teismas nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų V. L. ir I. S. ieškovėms U. L. ir A. M. po 40 000,00 Eur kiekvienai ieškovei negrąžintos skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos po 40 000,00 Eur sumos kiekvienai nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Lietuvos apeliacinis teismas be kita ko konstatavo, kad vekselio notarinės formos nesilaikymas, atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, jog B. L. perdavė atsakovui V. L. 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselyje nurodytą pinigų sumą (85 000,00 Eur) ir atsakovai nėra grąžinę dalies skolos (80 000 Eur), nepaneigia jų prievolės grąžinti skolą.

15. Šioje civilinėje byloje ieškovai V. L. ir I. S. kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2018 m. lapkričio 16 d. notarinę paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, dalyje dėl reikalavimo teisės perleidimo pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. B. L. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį; 2) pripažinti negaliojančia 85 000,00 Eur vertės paskolos sutartį.

16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl 2018 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties (kuria S. D. pardavė 1/2 dalį A. M. ir 1/2 dalį U. L. paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, likusias po B. L. mirties 2018 m. spalio 26 d.) ir 2016 m. rugsėjo 9 d. paprastojo neprotestuotino vekselio (kuris teismų įvertintas kaip skolos raštelis) yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis. Teismas ieškovų ieškinį atsisakė priimti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

17. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo vertinimu atskirajame skunde nurodo, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai dėl šių dokumentų galiojimo nesprendė ir nepasisakė, tai nebuvo prieš tai išnagrinėtos civilinės bylos ieškinio / priešieškinio dalykas. Todėl teismas ginčą dėl skolos priteisimo sprendė tik pareikšto ieškinio ribose nevertindamas aplinkybių, susijusių su 2018 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties galiojimu ir teisėtumu ir jos pagrindu perleistu negaliojančiu reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais.

18. Pažymėtina, kad aukščiau aptartoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-424-642/2022 teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovės ir S. D. sudarė notarinę paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią paveldėjimo teisių pardavėjas S. D. pardavė paveldėjimo teisių pirkėjoms 1/2 dalį ieškovei A. M. ir 1/2 dalį ieškovei U. L. paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, jam likusias po B. L. mirties. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi be kita ko buvo įvertinti ir aptarti atsakovų (šioje byloje ieškovų) argumentai susiję su vekselio negaliojimo faktu, ir konstatuota, kad vekselio notarinės formos nesilaikymas, jog B. L. perdavė atsakovui V. L. 2016 m. rugsėjo 9 d. vekselyje nurodytą pinigų sumą (85 000 Eur) ir atsakovai nėra grąžinę dalies skolos (80 000 Eur), nepaneigia jų prievolės grąžinti skolą. Šiuo atveju apeliantai reikšdami naują ieškinį teisme siekia pakeisti įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytas aplinkybes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad tiek 2018 m. lapkričio 16 paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis, tiek 2016 m. rugsėjo 9 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis (skolos raštelis) buvo išnagrinėti ir įvertinti teisme, todėl šias aplinkybes nustatinėti iš naujo nėra pagrindo. Kitoks šių aplinkybių vertinimas neatitiktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantai pareiškė ne naują ieškinį, bet kvestionuoja įsiteisėjusius teismų sprendimus ankstesnėje byloje.

19. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2018 m. spalio 10 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).

20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybės, kurias ieškovai siekia įrodyti reikšdami ieškinio reikalavimus susijusius su 2018 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi, tiek 2016 m. rugsėjo 9 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, yra įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, jos toje byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl negali būti materialiojo pobūdžio reikalavimo dalykas (ginčo objektas) naujoje civilinėje byloje. Priešingas aiškinimas atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisiniam apibrėžtumui bei teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams.

21. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008 m. kovo 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o ieškovų atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.