Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00676-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7; 2.3.5.2.1

2021 m. vasario 9 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, nepilnamečio sūnaus išlaikymo priteisimo, ir pagal atsakovo V. M. patikslintą priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys yA Nettbank ir Mybank, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Šakių rajono CM skyriuje tarp ieškovės A. M. ir atsakovo V. M. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), iširusią dėl atsakovo V. M. kaltės; padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą; pripažinti prievolę, kurios atsiradimo pagrindas yra 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartis, sudaryta su kreditoriumi yA Nettbank dėl 18 563,30 Eur dydžio sumos solidaria šalių prievole; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos iširimo; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. M.; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui D. M. išlaikymą 200 Eur dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę A. M.; leisti ieškovei A. M. išvežti nepilnametį sūnų D. M. nuolat gyventi į Norvegiją be tėvo V. M. sutikimo; nustatyti tėvo V. M. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi D. M..

2. Atsakovas V. M. patikslintu priešieškiniu prašė iš atsakovės A. M. priteisti materialinį išlaikymą vaikui D. M. po 215 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės A. M. 72 595,71 Eur piniginę kompensaciją už tai, kad A. M. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka didesnė turto dalis natūra ir kompensaciją už tai, kad bendro gyvenimo metu buvo pagerintas nekilnojamasis turtas atsakovo lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovės A. M. ir atsakovo V. M. dėl abiejų sutuoktinų kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei A. M. paliko iki santuokos turėtą pavardę – „L.“, atsakovui V. M. santuokinę pavardę – „M.“; priteisė ieškovei A. M. ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Ukmergės m., (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui V. M. ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Ukmergės m., (duomenys neskelbtini); pripažino šalių prievoles pagal ieškovės A. M. 2019 m. vasario 14 d. su kreditoriumi yA Nettbank sudarytą paskolos sutartį ir atsakovo V. M. 2019 m. vasario 25 d. su kreditoriumi Mybank sudarytą paskolos sutartį, solidariomis; nustatė D. M. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu – atsakovu V. M.; priteisė iš ieškovės A. M. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M. nuo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po du šimtus penkiolika eurų (215 Eur), priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; atsakovą V. M. paskyrė D. M. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatė ieškovės A. M. ir nepilnamečio sūnaus D. M. bendravimo tvarką, paskiriant 6 (šešių) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kitą patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo V. M. 1 533,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. M., priteisė iš ieškovės A. M. 720 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteisė iš ieškovės A. M. 80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, grąžino atsakovui V. M. 1 439 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas sprendė, kad nepilnamečio D. M. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus, o ieškovė neįrodė esant pakankamai objektyvių priežasčių, kad būtų galima D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina, todėl nepilnamečio D. M. gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba, jos mėnesinės pajamos yra 2 600 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas dirba, gauna MMA. Atsakovas nurodė, kad vaiko poreikiai sudaro apie 430 Eur, poreikių nedetalizavo, įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius, nepateikė. Teismas sprendė, kad iš ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis kas mėnesį po 215 Eur vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia interesų, todėl šį reikalavimą tenkino.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. vasario 14 d. yra sudariusi paskolos sutartį su yA Nettbank dėl 18 563,30 Eur dydžio paskolos, o atsakovas 2019 m. vasario 25 d. yra sudaręs paskolos sutartį su kreditoriumi Mybank dėl 16 955,91 Eur dydžio paskolos. Šalių kreditoriams buvo išsiųsti ir įteikti patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis, tačiau tretieji asmenys atsiliepimų į šiuos procesinius dokumentus teismui nepateikė. Šalys paskolas gavo šalims gyvenant santuokoje ir gautos lėšos buvo panaudotos bendriems pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti – žemės sklypo, gyvenamojo namo, esančio Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir įrengimui. Šalys neginčijo, kad jų gautos paskolos buvo panaudotos kitiems poreikiams tenkinti. Atsižvelgęs į tai, kad šalių iš kredito įstaigų gautos lėšos buvo panaudotos bendriems sutuoktinių ir jų šeimos poreikiams tenkinti, ieškovės prievolė, kurios atsiradimo pagrindas 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartis, sudaryta su kreditoriumi yA Nettbank ir atsakovo prievolė, kurios pagrindas 2019 m. vasario 25 d. paskolos sutartis sudaryta su kreditoriumi Mybank, teismas pripažino solidariomis šalių prievolėmis.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė A. M. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, pripažinti prievolę pagal atsakovo V. M. 2019 m. vasario 25 d. su kreditoriumi Mybank sudarytą paskolos sutartį asmenine atsakovo prievole; priteisti iš ieškovės A. M. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M. nuo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 170 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo, netinkamai taikė CK 3.192 straipsnį, kadangi nenustatė nepilnamečio vaiko poreikių dydžio, netinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, nesivadovavo naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatančia, jog vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybės mokamos išmokos.

7.2. Teismas nenustatė nepilnamečio vaiko poreikių dydžio. Teismo sprendime išdėstyta „atsakovas savo patikslintame priešieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiai sudaro apie 430 Eur, poreikių nedetalizavo, įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius nepateikė“. Teismas cituoja atsakovo priešieškinyje nurodytas įrodymais nepagrįstas faktines aplinkybes, tačiau savo analizės ir išvados, nustatant vaiko poreikių dydį, nepateikia. Teismas sprendime nepaaiškina nepilnamečio vaiko poreikių dydžio nenustatymo priežasčių. Teismo sprendime nurodoma, jog ginčo dėl atsakovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiam vaikui nėra, tačiau toks ginčas objektyviai egzistuoja, ieškovė nėra sutikusi su atsakovo prašomu išlaikymo dydžiu, šalių procesiniuose dokumentuose yra išdėstyta skirtinga pozicija dėl nepilnamečio vaiko poreikių dydžio ir išlaikymo dydžio.

7.3. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas nevertino ieškovės turimų išlaikytinių skaičiaus. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų, prie kurio išlaikymo privalo prisidėti. Teismui buvo pateikta informacija apie kitą ieškovės nepilnametį sūnų, todėl iš turimų duomenų pakako nustatyti, jog priteisiant periodinį išlaikymą iš ieškovės privalo būti įvertinta ir aplinkybė, jog ieškovė turės išlaikyti du vaikus.

7.4. Remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, suformuota išlaikymo priteisimo bylose, teismai, priimdami sprendimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, privalo papildomai atsižvelgti į tėvų gaunamų valstybės išmokų dydį, iš kurių privalo būti tenkinami vaikų poreikiai. Šios išmokos turi būti atimamos iš vaikų poreikių dydžio ir likusi poreikių dalis turi būti paskirstoma tėvams. Šiuo metu mokamos periodinės mėnesinės išmokos vaikams pagal LR Išmokų vaikams įstatymą sudaro 60,06 Eur. Vaiko išmoką gauna ir nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti skiria atsakovas. Kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiai šios išmokos dydžiu yra iš dalies patenkinami valstybės, taigi, tėvai turi patenkinti tik likusią nepatenkintą nepilnamečio vaiko poreikių dalį. Teismas priimdamas sprendimą netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir išvadų, netinkamai apskaičiavo priteistiną išlaikymo dydį, dėl šių priežasčių teismo sprendimas bylos dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas apeliacinės instancijos teismo.

7.5. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko poreikiai sudaro 400 Eur per vieną kalendorinį mėnesį. Nepilnametis vaikas yra mažo amžiaus (2 m.), neturi specialiųjų poreikių, jo išlaikymui visiškai pakanka 400 Eur sumos per mėnesį. Atsakovas nepagrindė, jog nepilnamečio sūnaus poreikiai yra didesni nei 400 Eur per mėnesį. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė sutinka (nurodant jog ginčo nėra) su atsakovo nurodomu nepilnamečio vaiko poreikių dydžiu – 430 Eur suma per mėnesį. Remiantis byloje esančiais įrodymais ir šalių pozicijomis, teismas turėjo nustatyti, jog nepilnamečio vaiko poreikiai sudaro 400 Eur per mėnesį. Įvertinus, jog šiuo metu pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama išmoka yra 60,06 Eur, šalys išlaikymą turi teikti lygiomis dalimis, iš ieškovės priteistinas 170 Eur išlaikymas ((400Eur-60,06Eur)/2).

7.6. Atsakovas, įrodinėdamas prievolės kreditoriui Mybank egzistavimą, teismui pateikė dokumentą norvegų kalba. Teismas šiuo dokumentu rėmėsi priimdamas sprendimą, nustatydamas, jog šalys turi solidarią prievolę kreditoriui Mybank. Teismas priešieškinio reikalavimą laikyti prievolę kreditoriui Mybank solidaria išsprendė remdamasis rašytiniu įrodymu, pateiktu nesilaikant įstatymo nustatytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formos reikalavimų, t. y. rašytiniu įrodymu neišverstu į valstybinę kalbą. Dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų liko neatskleista bylos esmė dalyje dėl šios prievolės egzistavimo, dydžio, panaudojimo, solidarumo. Dėl to buvo neteisingai išspręstas reikalavimas pripažinti prievolę kreditoriui Mybank solidaria šalių prievole. Teismas nepagrįstai nustatė, jog prievolė kreditoriui Mybank egzistuoja ir yra solidari sutuoktinių prievolė, nesant byloje jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų valstybine kalba. Atsakovas neįrodė šios prievolės egzistavimo, jo reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria negalėjo būti tenkinamas.

7.7. Ieškovė nepripažino ir neteigė teismo sprendime nurodytų aplinkybių, jog atsakovas gavo paskolą iš kreditoriaus Mybank ir kad visą gautą paskolą panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė kategoriškai nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, kadangi tokių aplinkybių duodama parodymus teismui nenurodė ir jos neatitinka tikrovės. Atsakovas įrodinėjo, kad iš kreditoriaus Mybank gautą paskolą panaudojo bendram sutuoktinių turtui įsigyti, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, įsigijimui ieškovė gavo ir panaudojo paskolą iš kreditoriaus yA Nettbank. Teismas, vertindamas ieškovės paaiškinimus ir prieidamas teismo sprendime numatytų išvadų, ieškovės parodymus išaiškino plečiamai, subjektyviai juos interpretavo. Toks įrodymų vertinimas yra netinkamas, neobjektyvus, atliktas pažeidžiant CPK 185 straipsnį. Atsakovo reikalavimas pripažinti prievolę kreditoriui Mybank solidaria šalių prievole negalėjo būti tenkinamas, kadangi atsakovas neįrodė: 1) prievolės kreditoriui egzistavimo; 2) piniginių lėšų panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti.

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo bei prievolės kreditoriui pripažinimo solidaria šalių prievole, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio

11. Ieškovė ieškiniu reikalavo iš atsakovo priteisti 200 Eur dydžio mėnesinį periodinį išlaikymą; atsakovas priešieškiniu reikalavo iš ieškovės priteisti 300 Eur dydžio mėnesinį periodinį išlaikymą. Teismo sprendimu nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, teismas priteisė iš ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui 215 Eur dydžio mėnesines periodines išmokas, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo pakeisti sprendimą šioje dalyje iš jos priteisinat 170 Eur išlaikymą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

13. Apeliantė nurodė, kad teismas neįvertino nepilnamečio vaiko poreikių ir tai įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą.

14. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

15. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

16. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nurodo, kad nepilnametis vaikas yra mažo amžiaus (2 m.), neturi specialiųjų poreikių, jo išlaikymui visiškai pakanka 400 Eur sumos per mėnesį.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 447 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad pagrįsta ir pakankama suma yra 430 Eur, t. y. mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neturėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 430 Eur suma, priešingai – ieškovė turėjo įrodyti, kad vaiko poreikius patenkins ir mažesnė suma. Be to, spręstina, kad nustatydamas mažesnį nei minimalios mėnesinės algos vaiko poreikių dydį pirmosios instancijos teismas įvertino, kad vaikas yra mažo amžiaus bei neturi specialiųjų poreikių.

18. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino, jog ji turi dar vieną išlaikytinį, todėl neteisingai įvertino jos galimybes teikti 215 Eur išlaikymą.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad jos mėnesinės pajamos – 2 600 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė 2017 m. birželio 28 d. yra įgijusi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Norvegijoje. Statiniai ir žemės sklypas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Be to, teismo sprendimu jai priteista ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Ukmergės m., (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Bylos duomenimis ieškovė turi dar vieną sūnų A. D.. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad A. D. šiuo metu gyvena su ja Norvegijoje, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. D. gyvena globos įstaigoje Norvegijoje.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog ieškovės sūnus A. D. gyvena globos įstaigoje Norvegijoje ir nesant jokių duomenų, kad ieškovė turi pareigą Norvegijoje globos įstaigoje gyvenantį sūnų išlaikyti, ieškovės argumentas dėl kito išlaikytinio atmestinas.

21. Be to, įvertintinus ieškovės gaunamą darbo užmokestį, turimą nekilnojamąjį turtą, prievoles mokėti kreditus, darytina išvada, kad ieškovė turi galimybę skirti 215 Eur išlaikymą sūnui. Įvertintina ir tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant ieškovės argumentus dėl jos turtinės padėties, atsižvelgtina į tai, kad su atsakovu liko gyventi nepilnametis sūnus. Todėl darytina išvada, kad atsakovas, su kuriuo liko gyventi sūnus, turi daugiau dėmesio skirti jo poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo indėlis į sūnaus gerovę visuomet bus didesnis, nes jam teks rūpintis kasdiene sūnaus buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu ieškovė tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

22. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesumažino iš jos priteisiamo išlaikymo dalies ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika aptariančia LR Išmokų vaikams įstatymo taikymą išlaikymo priteisimo bylose.

23. Pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

24. Tačiau kartu pažymėtina, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Atsižvelgdama į ieškovės gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti išlaikymą išmokos suma, nes ieškovės turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius.

Dėl prievolės solidarumo

25. Atsakovas priešieškiniu prašė jo su kreditoriumi Mybank 2019 m. vasario 25 d. sudarytą paskolos sutartį pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo reikalavimą tenkino.

26. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovas, įrodinėdamas prievolės solidarumą, pateikė rašytinius įrodymus norvegų kalba, t. y. neišverstus į lietuvių kalbą ir taip pažeidė CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, šioje nesant įrodymų dėl ginčo valstybine kalba, neatskleidė bylos esmės.

27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas V. M. 2020 m. vasario 17 d. DOK-6185 su patikslintu priešieškiniu pateikė teismui dokumentus norvegų kalba, neišverstus į lietuvių kalbą. Šiais dokumentais atsakovas įrodinėja, jog Norvegijoje, iš kreditoriaus Mybank pasiėmė paskolą, kurią panaudojo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui.

28. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovui V. M. nustatė 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti dokumentų, pateiktų į bylą 2020 m. vasario 17 d. DOK-6185 su patikslintu priešieškiniu, vertimus į lietuvių kalbą. Atsakovas dokumentų vertimų nepateikė. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovui V. M. pakartotinai nustatė 14 dienų terminą pateikti dokumentų, pateiktų į bylą 2020 m. vasario 17 d. DOK-6185 su patikslintu priešieškiniu, vertimus į lietuvių kalbą arba įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 350 Eur užstatą už dokumentų išvertimą. 2021 m. sausio 20 d. gautas atsakovo V. M. raštas, kuriame jis nurodo, kad išversti dokumentų į valstybinę kalbą ar įmokėti užstatą į teismo depozitinę sąskaitą negali, nes tam neturi lėšų. Savo paaiškinimus įrodinėja fotonuotraukomis. Teisėjų kolegija, kad šie atsakovo pateikti įrodymai susiję su atsakovo paaiškinimais dėl jo finansinių galimybių išversti dokumentus į valstybinę kalbą, o ne su atsikirtimais į atsakovės apeliacinį skundą.

29. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams, todėl teismas, sprendžiantis procesinių dokumentų priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių dokumentų ir jų priedų vertimai į valstybinę kalbą.

30. Byloje esant dokumentams, kurie nėra išversti į valstybinę kalbą, nėra galimybės nustatyti jų turinio, t. y. ar tai yra kredito sutartis, kokios jos sąlygos, kas yra skolininkas pagal sutartį.

31. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šiuo atveju atsakovui, siekiančiam pagrįsti reikalavimą dėl prievolės solidarumo, kilo pareiga įrodyti, kad tokia prievolė yra ir įrodyti prievolės solidarumą. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo finansinės galimybės išversti dokumentus į valstybinę kalbą nepaneigia jo pareigos įrodyti priešieškinio reikalavimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, pateikęs įrodymus, kuriais įrodinėja prievolės solidarumą, ne valstybine kalba, pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes atsakovo pateiktų įrodymų teismas vertinti negali. Todėl spręstina, kad atsakovas prievolės solidarumo neįrodė, o jo reikalavimas jo su kreditoriumi Mybank 2019 m. vasario 25 d. sudarytą paskolos sutartį pripažinti solidaria sutuoktinių prievole atmestinas. Teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šio teismo šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos.

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo priešieškinis tenkinamas 50 proc., atmetamas 50 proc. Pakeitus teismo sprendimą ir atmetus priešieškinio reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria, spręstina, kad priešieškinis patenkintas 40 proc. dalimi, atmetamas 60 proc. dalimi.

35. CPK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

36. Priešieškinį tenkinus iš dalies (40 proc.), iš ieškovės valstybės naudai priteistina 64 Eur (160 Eur – 50 proc.) už antrinę teisinę pagalbą ir 575,60 Eur (1439 Eur – 50 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atleistas atsakovas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 50 proc., nes atmesta apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo priteisimo bei patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl prievolės pripažinimo solidaria.

39. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 907,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą.

40. Duomenų apie tai, kad atsakovui būtų teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme ir jis būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo nėra.

41. Apeliacinį skundą tenkinus 50 proc. iš atsakovo ieškovei priteistina 37,50 Eur dalis žyminio mokesčio ir 453,75 Eur dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 491,25 Eur.

42. Valstybė turėjo 19,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinėje instancijoje siuntimu. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis), t. y. po 9,58 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dalyje dėl prievolės pripažinimo solidaria ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

Atmesti atsakovo reikalavimą V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), su kreditoriumi Mybank 2019 m. vasario 25 d. sudarytą paskolos sutartį pripažinti solidaria sutuoktinių prievole.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt tris eurus dvidešimt centų (1 533,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 60 ct (575,60 Eur) žyminio mokesčio valstybei, priteistas pinigines lėšas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), šešiasdešimt keturis eurus (64 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta priteistas pinigines lėšas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5630.

Grąžinti atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus (1 439 Eur) žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.“

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 25 ct (491,25 Eur) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme A. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po 9,58 Eur pašto išlaidas valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.