Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ir atsakovo V. M. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo – yA Nettbank, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. M. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui V. M. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo – yA Nettbank, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

2. Ieškovė, 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje patikslinusi prašymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė bendrauja su vaiku vieną kalendorinę savaitę per kalendorinį mėnesį, iš anksto pranešusi apie konkretų bendravimo laiką atsakovui prieš 2 savaites.

3. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ji gyvena ir dirba Norvegijoje, jos galimybės bendrauti su vaiku yra ribotos, atsakovas sudaro tam kliūtis, yra priešiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, savo veiksmais siekia atitolinti mažametį sūnų nuo ieškovės. Ieškovė nurodė turinti galimybę vieną kartą per mėnesį vienai savaitei atvykti į Lietuvą.

4. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės prašymu, nurodė, kad ieškovė gali bendrauti su vaiku per mėnesį vieną savaitę, pranešusi apie tai iš anksto, kada nori bendrauti su vaiku. Atsakovas nesutiko, kad ieškovė bendrautų nuo ryto iki vakaro, teigė galėtų būti nustatytas laikas nuo 17 val. iki 21 val. darbo dienomis, o savaitgaliais ieškovė su vaiku galėtų bendrauti visą dieną. Atsakovas nesutiko, kad ieškovės bendravimas su vaiku vyktų pas ieškovės seserį ar pas motiną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi D. M. bendrauja vaiko laikinojoje gyvenamojoje vietoje kiekvieno kalendorinio mėnesio vieną savaitę – nuo pirmadienio iki sekmadienio nuo 13.00 val. iki 19.00 val.; ieškovė privalo pranešti atsakovui apie bendravimo su vaiku datą prieš 1 savaitę iki norimo susitikimo su vaiku pradžios; atsakovas privalo užtikrinti sąlygas ieškovei bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje; ieškovės susitikimai su vaiku gali būti organizuojami ir dažniau šalių suderintomis dienomis ir valandomis.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė siekia bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau šalys tarpusavyje geranoriškai nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrauti su vaiku galėtų pas savo seserį (duomenys neskelbtini) mieste arba pas motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Ieškovė nurodė, kad sąlygos bendrauti su nepilnamečiu šalių vaiku pas jos seserį ir motiną yra tinkamos, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad šie ieškovės giminaičiai sutinka, kad ieškovė pas juos kiekvieną mėnesį visai savaitei atsivežtų savo vaiką. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametį vaiką D. M. nuo 2019 m. gegužės mėnesio prižiūri atsakovas, jis su nepilnamečiu vaiku gyvena atsakovo tėvams priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad šalys nesutaria ir konfliktuoja, toks bendravimas kenkia šalių mažamečiam vaikui. Teismas pažymėjo, jog šalių ir jų mažamečio sūnaus santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku, tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo sūnaus ateitį, abu tėvai mažamečiam vaikui yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, sūnų auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu. Atsižvelgęs į šalių vaiko amžių, jo poreikius, aplinkybes, kad vaikas jau beveik pusę metų gyvena dabartinėje gyvenamojoje vietoje, yra pripratęs prie jį supančios aplinkos, tėvo ir senelių, bylos duomenimis atsakovas tinkamai rūpinasi savo vaiku, lanko pozityvios tėvystės kursus, ieškovė nepateikė duomenų, kad turi tinkamas sąlygas bendrauti su vaiku kitoje, nei dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje, ieškovė per paskutinius keturis mėnesius su vaiku bendravo tik keturis kartus, ieškovės ir vaiko ryšys galbūt yra susilpnėjęs, teismas vertino, kad šiuo metu ieškovei perkelti vaiką į nepažįstamą aplinką visai savaitei būtų netikslinga ir net žalinga mažamečio vaiko atžvilgiu, todėl teismas nustatė, kad ieškovė su sūnumi D. M. bendrauja jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), atsakovą įpareigojo sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku D. M. jo gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog galbūt neatsisako savo ketinimų net ir neišsprendus tarp šalių ginčo pasiimti vaiką gyventi į Norvegiją, vaikas gali neproporcingai nukentėti per tą laiką, kol vyktų procedūra pagal Hagos konvenciją dėl pagrobto vaiko susigrąžinimo, todėl siektina išvengti galimybės mažamečiam šalių vaikui šiuo metu būti ieškovės savavališkai išvežtam į Norvegiją.

7. Teismas, nustatęs, kad šalių nepilnametį vaiką, atsakovui esant darbe, prižiūri atsakovo motina, vertino, kad vaiką perduoti bendrauti gali ir vaiką atsakovo darbo metu prižiūrintis kitas asmuo. Siekdamas, kad ieškovė su savo nepilnamečiu vaiku galėtų bendrauti, būtų išsaugotas motinos ir nepilnamečio vaiko fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar silpnėjimui, atsižvelgęs į vaiko amžių, jo poreikius, ieškovės galimybes matytis su vaiku, aplinkybę, kad ieškovė gyvena ir dirba užsienyje, todėl turi ribotas galimybes atvykti į Lietuvą, teismas nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieno kalendorinio mėnesio vieną savaitę, kiekvieną bendravimo su vaiku savaitės dieną nuo 13 val. iki 19 val. Ieškovei teismo posėdžio metu nurodžius, kad jai yra sunku apibrėžti, kada ji gali atvykti į Lietuvą, teismas vertino, kad nėra tikslinga nustatyti, jog ieškovė bendrauja su vaiku kiekvieno kalendorinio mėnesio ketvirtą savaitę, nurodė, kad ieškovė apie bendravimą su vaiku atsakovui turi pranešti prieš 1 savaitę.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir nustatyti tokią laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M. tvarką: ieškovė su nepilnamečiu sūnumi D. M. bendrauja kiekvieno kalendorinio mėnesio vieną savaitę – nuo pirmadienio iki sekmadienio nuo 13 val. iki 19 val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą nustatytu laiku; ieškovė privalo pranešti atsakovui apie bendravimo su vaiku datą prieš 1 savaitę iki norimo susitikimo su vaiku pradžios; ieškovės susitikimai su vaiku gali būti organizuojami ir dažniau šalių suderintomis dienomis ir valandomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl bendravimo tvarkos, kenkiančios vaiko interesams, kai motinos bendravimas vyksta tėvo namuose, nepagrįstai nustatė realią grėsmę dėl vaiko išvežimo į Norvegiją, taip pat nepagrįstai nustatė, jog nesant kitų asmenų sutikimo būti pas juos namuose ieškovei su vaiku ir nesant duomenų apie sąlygas tose vietose, ieškovė negali pasiimti vaiko iš atsakovo namų ir bendrauti nedalyvaujant atsakovui.

1.2. Nepagrįsta išvada, jog ieškovė matėsi su vaiku tik keturis kartus per pusę metų, vaikas yra pripratęs prie savo dabartinės gyvenamosios vietos, todėl bendravimas savaitę laiko su ieškove būtų netikslingas ir net žalingas vaiko atžvilgiu. Ieškovė turėjo galimybę pasimatyti su sūnumi vos 4 kartus, tačiau siekė ir norėjo bendrauti žymiai daugiau ir ilgiau, tam sutrukdė teisminių procedūrų trukmė, atsakovo veiksmai. Šiuo atveju žalingesnis yra ieškovės bendravimas su vaiku tėvo namuose, tokio amžiaus vaikas gali gerai jaustis su jam artimu žmogumi bet kurioje vietoje, ne tik toje vietoje, kurioje gyvena, be to, teismas nepagrindė, dėl kokių priežasčių bendravimas savaitę laiko su ieškove vaikui gali būti žalingas ir net žalingesnis už ieškovės bendravimą su vaiku tėvo namuose. Prie šios situacijos sukūrimo, kai ieškovė galėjo bendrauti su vaiku vos 4 kartus per pusę metų, vaikas per tą laiką šiek tiek atprato nuo ieškovės, prisidėjo ir pirmosios instancijos teismas, nustatęs vaiko interesams kenkiančią bendravimo tvarką, kuria manipuliavo atsakovas ir trukdė ieškovei bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir nustatė, jog ieškovės bendravimas su vaiku atsakovo namuose kenkia vaiko interesams, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir pakartotinai nustatė tvarką, pagal kurią ieškovė turi bendrauti su vaiku atsakovo namuose.

1.3. Teismas, nustatęs, jog tarp šalių vyksta konfliktai, dėl šių konfliktų pasisakė moralizuojančiais argumentais, kad abi šalys turi stengtis dėl vaiko ir nekonfliktuoti. Tokie teismo argumentai ir skundžiamos nutarties esmė neišsprendžia šalių konfliktų ir neapsaugo vaiko nuo tėvų konfliktų ir jų daromos žalos. Ieškovė siekia bendrauti su savo vaiku, stengiasi su atsakovu bendrauti jo neįžeidinėjant, prašo gražiuoju leisti pasimatyti su vaiku, o atsakovas nuolat ir tikslingai tam priešinasi, kviečia valstybinių institucijų darbuotojus, žemina ir įžeidinėja ieškovę, demonstruoja save „padėties šeimininku“ (tai nustatė ir apeliacinės instancijos teismas), taigi būtent atsakovas nuolat palaiko konfliktinę situaciją.

1.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra reali grėsmė, jog vaikas bus išvežtas iš Lietuvos galiojant teismo draudimui. Byloje nėra realių įrodymų ar ieškovės patvirtinimų apie būsimą vaiko išvežimą iš Lietuvos Respublikos ar bandymą išvežti vaiką.

1.5. Teismas nepagrįstai vertino, jog nesant ieškovės motinos ar sesers sutikimų ieškovei bendrauti su vaiku jų namuose, ieškovės susitikimai su vaiku negali vykti. Ieškovės motina ir sesuo yra artimiausi ieškovės žmonės, pas kuriuos ji visada apsistodavo ir iki dabar apsistoja grįžusi į Lietuvą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės ir jos motinos ar sesers santykiai būtų konfliktiški, kad ji negalėtų pas jas apsistoti su vaiku savaitei. Byloje nebuvo atlikta ieškovės motinos ir sesers gyvenamųjų patalpų apžiūra, tokias apžiūras paprastai atlieka Tarnybos darbuotojai, kurie apžiūros metu apklausia patalpose gyvenančius asmenis.

1.6. Kadangi teismas jau du kartus priima iš esmės tokias pačias nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos, nesiima aktyvaus teismo vaidmens, kyla pagrįstų abejonių dėl šio teismo šališkumo ir galimybių tinkamai išnagrinėti byloje reiškiamus prašymus.

9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį, nustatant tokią ieškovės bendravimo su vaiku tvarką: ieškovė su nepilnamečiu sūnumi D. M. bendrauja vaiko laikinojoje gyvenamojoje vietoje kiekvieno kalendorinio mėnesio vieną savaitę – tą savaitę ieškovei bendraujant su vaiku nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 18 val. iki 20 val., o šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val.; ieškovė privalo pranešti atsakovui apie bendravimo su vaiku datą prieš 1 savaitę iki norimo susitikimo su vaiku pradžios; atsakovas privalo užtikrinti sąlygas ieškovei bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nepagrįstai nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku bendrautų nuo pirmadienio iki sekmadienio nuo 13 val. iki 19 val. Atsakovas dirba BĮ UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam nustatytas darbo grafikas: penkios darbo dienos (nuo pirmadienio iki penktadienio), darbo laiko norma 40 valandų per savaitę: nuo 8 val. iki 17 val., pietų pertraukos laikas nuo 12 val. iki 13 val., švenčių dienų išvakarėse darbo diena trumpinama viena valanda. Dėl savo darbo grafiko atsakovas objektyviai negalės užtikrinti ieškovės bendravimo su vaiku, kadangi darbo dienomis atsakovas dirbs iki 17 val.

2.2. Nepagrįstai spręsta, kad šalių nepilnametį vaiką, atsakovui esant darbe, prižiūri atsakovo motina, todėl vaiką perduoti bendrauti gali jį atsakovo darbo metu prižiūrintis kitas asmuo. Atsakovo motina negalės užtikrinti bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo, kol atsakovas bus darbe, kadangi atsakovo motinos ir ieškovės santykiai nėra geri, joms esant vienai prie kitos kyla konfliktinės situacijos, to neneigė ir ieškovė teismo posėdžio metu. Atsakovas neturi galimybės priversti savo motiną užtikrinti vaiko bendravimą su ieškove. Be to, apsaugoti vaiką nuo pagrobimo galėtų tik atsakovas, būdamas namuose, kai ieškovė bendrauja su vaiku. Teismo nustatyta aplinkybė, kad vaiką perduoti bendrauti gali ir vaiką atsakovo darbo metu prižiūrintis kitas asmuo yra ne tik neįgyvendinama, bet ir sukelianti pareigas trečiajam asmeniui, kuris į bylą neįtrauktas ir neturi pareigų atsakovo atžvilgiu.

10. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Atsakovas yra dirbantis asmuo, turi savo asmeninį gyvenimą, ieškovė reikalaudavo bendrauti su vaiku tada, kai ši nori, tačiau atsakovas ne visada gali suteikti bendravimo galimybę būtent tada, kai ieškovė reikalauja. Pati ieškovė nepakankamai įgyvendina savo bendravimo su vaiku tvarką ir tas nebendravimas yra išimtinai jos pasirinkto elgesio padarinys.

3.2. Atsakovas ir jo artimieji nesukelia konfliktų. Ieškovė yra ypatingai ūmaus būdo ir pati kelia konfliktines situacijas. Atsakovas siekia, kad ieškovė bendrautų su vaiku, savo iniciatyva kviečia vaiko teisių apsaugos institucijas, kad ieškovė galėtų bendrauti su vaiku, jai būtų suteikta reikiama pagalba ir nebūtų psichologiškai traumuojamas vaikas.

3.3. D. M. yra atpratęs nuo ieškovės, neturi su ja ryšio, todėl šiuo metu leisti ieškovei pasiimti su savimi sūnų bendrauti kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitę, kol nėra atkurtas ryšys, įsitikinta ieškovės gebėjimais bendrauti su vaiku, yra per anksti ir tai kenktų vaiko interesams.

3.4. Bendravimas atsakovo gyvenamojoje vietoje turi vykti ir dėl to, kad motina gali išsivežti vaiką į Norvegiją.

3.5. Ieškovės patalpų tinkamumas neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi vaiko interesas yra bendrauti su ieškove atsakovo gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nepateikė duomenų apie bendravimo vietos sąlygas, nereiškė prašymų dėl sąlygų patikrinimo.

3.6. Teismas paskyrė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti žodinio proceso tvarka. Buvo suteiktos galimybės pateikti įrodymus, užtikrinta teisė būti išklausytiems.

11. Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019 m. spalio 31 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsakovas su atskiruoju skundu pateikė BĮ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 27 d. pažymą Nr. 09-37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima šalių su atskiraisiais skundais pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirųjų skundų argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2019 m liepos 19 d. pareiškimą dėl vaiko teisių apgynimo, tačiau šis dokumentas jau yra byloje, kadangi atsakovas buvo jį pateikęs su 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą ir apeliacinės instancijos teismo jis buvo priimtas, todėl pakartotinai jo priėmimo klausimas nespręstinas. Taip pat pakartotinai nespręstinas Tarnybos apeliacinės instancijos teismui 2020 m. sausio 30 d. pateikto (duomenys neskelbtini) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2020 m. sausio 2 d. rašto Nr. 10/2020 (anglų, norvegų ir lietuvių kalbomis) priėmimo klausimas, kadangi šį dokumentą 2020 m. sausio 30 d. jau yra priėmęs į bylą pirmosios instancijos teismas.

Dėl ieškovės ir atsakovo atskirųjų skundų

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieškovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

15. Ieškovė pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką: ieškovė bendrauja su sūnumi kiekvieno kalendorinio mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val., taip pat kiekvieno kalendorinio mėnesio ketvirtą savaitę nuo pirmadienio iki sekmadienio, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmadienį 18 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies, nustatydamas, kad nuo 2019 m. liepos 31 d. ieškovė su nepilnamečiu sūnumi D. M. bendrauja vaiko laikinoje gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko tėvui arba kitam, laikinojoje vaiko gyvenamojoje vietoje vaiką prižiūrinčiam ir vaikui artimam asmeniui, kiekvieno kalendorinio mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais – šeštadienį ir sekmadienį nuo 9 val. iki 19 val. ir kiekvieno kalendorinio mėnesio ketvirtą savaitę – nuo pirmadienio iki sekmadienio nuo 9 val. iki 19 val.; šalių susitarimu nepilnamečio sūnaus laikinojoje gyvenamojoje vietoje motinos susitikimai su vaiku gali būti organizuojami ir dažniau šalių suderintomis dienomis ir valandomis. Kauno apygardos teismas, patenkinęs iš dalies ieškovės atskirąjį skundą, 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pakartotinai žodinio proceso tvarka nagrinėjant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė patikslino savo prašymą ir prašė nustatyti tokią laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M. tvarką: ieškovė bendrauja su vaiku vieną kalendorinę savaitę per kalendorinį mėnesį, iš anksto pranešusi apie konkretų bendravimo laiką atsakovui prieš 2 savaites. Šį ieškovės prašymą pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies, nustatydamas, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi D. M. bendrauja vaiko laikinojoje gyvenamojoje vietoje kiekvieno kalendorinio mėnesio vieną savaitę – nuo pirmadienio iki sekmadienio nuo 13.00 val. iki 19.00 val.; ieškovė privalo pranešti atsakovui apie bendravimo su vaiku datą prieš 1 savaitę iki norimo susitikimo su vaiku pradžios; atsakovas privalo užtikrinti sąlygas ieškovei bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje; ieškovės susitikimai su vaiku gali būti organizuojami ir dažniau šalių suderintomis dienomis ir valandomis.

16. Su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl bendravimo tvarkos, kenkiančios vaiko interesams, kai motinos bendravimas vyksta tėvo namuose, nepagrįstai nustatė realią grėsmę dėl vaiko išvežimo į Norvegiją, nepagrįstai nustatė, jog ieškovė negali pasiimti vaiko iš atsakovo namų ir bendrauti nedalyvaujant atsakovui, neišsprendė šalių konflikto, galbūt buvo šališkas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo nustatytas ieškovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku laikas, atskirąjį skundą motyvuodamas tuo, kad dėl darbo grafiko atsakovas objektyviai negalės užtikrinti ieškovės bendravimo su vaiku, kadangi darbo dienomis atsakovas dirbs iki 17 val., atsakovo motina taip pat negalės užtikrinti bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo, kol atsakovas bus darbe.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y., kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas (3 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuolatinės ieškovės ar atsakovo (priklausomai nuo to, su kuria šalimi bus nustatyta šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta) bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau, preliminariai įvertinęs šalių pateiktus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyta laikina ieškovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tarp šalių kyla ginčai dėl ieškovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad šalys turi dėti pastangas neįtraukti vaiko į tarpusavio nesutarimus, kadangi jie kyla tik dėl pačių šalių nesugebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje. Abi šalys savo procesiniuose dokumentuose deklaruoja savo geranoriškumą ir norą spręsti tarpusavio nesutarimus, kad dėl jų nebūtų pažeidžiami šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, tačiau, įvertinus bylos duomenis, akivaizdu, kad šie teiginiai yra deklaratyvūs, kadangi šalys kaltina viena kitą dėl tarp jų kylančių konfliktų, į tarpusavio nesutarimus įtraukia savo mažametį vaiką, kurio interesai šiuo atveju yra svarbiausi.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl bendravimo tvarkos, kenkiančios vaiko interesams, kai motinos bendravimas vyksta tėvo namuose. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas akcentavo būtinybę, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, išklausyti šalių paaiškinimus, gauti atitinkamų vaiko teisių apsaugos institucijos skyrių išvadas nurodytu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad ieškovės bendravimas su sūnumi atsakovo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovui arba kitam laikinoje vaiko gyvenamojoje vietoje vaiką prižiūrinčiam ir vaikui artimam asmeniui, būtų ne tik nevisavertis, bet ir sunkiai įvykdomas, buvo padaręs tik iš byloje esančių duomenų. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą paneigė 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje apklausta Tarnybos atstovė, kuri nurodė, jog ieškovei buvo sudaryta galimybė bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku atsakovo gyvenamojoje vietoje, ieškovei buvo sudaryta galimybė bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku net ne pirmosios instancijos teismo nustatytoje tvarkoje nurodytu laiku, šalių tarpusavio konfliktai kyla dėl ieškovės noro bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku nesutartu laiku, pati ieškovė yra pasyvi ir nesiima veiksmų bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku. Taip pat Tarnybos atstovė nurodė, kad atsakovas sudaro galimybę ieškovei bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku jo laikinoje gyvenamojoje vietoje, vaikas yra prisirišęs prie atsakovo, todėl vaiko paėmimas į nepažįstamą vietą savaitei gali sukelti neigiamų pasekmių vaikui, vėliau, pasikeitus aplinkybėms, vaikui labiau pažinus ieškovę, galima būtų keisti bendravimo tvarką, leidžiant ieškovei pasiimti šalių nepilnametį vaiką. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei teigia ieškovė atskirajame skunde, jai yra sudaromos galimybės bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku jo laikinoje gyvenamojoje vietoje, Tarnybos atstovė patvirtino aplinkybę, kad šalių nepilnamečio vaiko išvežimas į jam nepažįstamą vietą šiuo metu negalimas dėl tokio išvežimo neatitikimo šalių nepilnamečio vaiko interesams. Taip pat ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokią pačią, kokia buvo nustatyta panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Esminis šios ir ankstesnės bendravimo tvarkos skirtumas yra tas, kad pagal naujai nustatytą ieškovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką ieškovė bendrauja su šalių nepilnamečiu vaiku jo laikinoje gyvenamojoje vietoje, tačiau nedalyvaujant vaiko tėvui arba kitam, laikinoje vaiko gyvenamojoje vietoje vaiką prižiūrinčiam ir vaikui artimam asmeniui, kaip buvo nustatyta anksčiau. Tai reiškia, kad atsakovas turi užtikrinti individualų ieškovės bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku jo laikinoje gyvenamojoje vietoje. Byloje esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie šalių nepilnamečio vaiko teisėtų interesų pažeidimą jam bendraujant su motina, byloje nėra duomenų, kad ieškovė neturi įgūdžių rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku, visgi, kaip minėta, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turi teisę pirmosios instancijos teismo nustatytu metu nevaržomai bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku jo laikinoje gyvenamojoje vietoje, o atsakovas privalo užtikrinti ieškovei tokio bendravimo galimybę.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra reali grėsmė, jog vaikas bus išvežtas iš Lietuvos galiojant teismo draudimui. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, byloje nėra realių įrodymų ar ieškovės patvirtinimų apie būsimą vaiko išvežimą iš Lietuvos Respublikos ar bandymą išvežti vaiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pasisakymai 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje negali būti vertinami kaip įrodantys realią grėsmę, jog ieškovė gali išvežti šalių nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos, galiojant teismo draudimui tai daryti, priešingai, teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad jai žinomas šis draudimas ir ji nežada jo pažeisti. Nepaisant to, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, nes pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovei neleista savaitei išsivežti vaiką į jos laikiną gyvenamąją vietą, yra galbūt susilpnėjęs ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko ryšys (to iš esmės neneigia ir ieškovė), dėl ko vaiko perkėlimas į nepažįstamą aplinką visai savaitei gali būti žalingas mažamečiam vaikui.

23. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta ieškovės atskirojo skundą argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Šis argumentas yra abstraktaus pobūdžio, ieškovė nenurodo faktų ir nepateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti tokią išvadą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino tik iš dalies, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, tuo labiau, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad dėl darbo grafiko atsakovas objektyviai negalės užtikrinti ieškovės bendravimo su vaiku. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui nustatė ne teisę, bet pareigą užtikrinti ieškovės bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku jo laikinoje gyvenamojoje vietoje. Pats atsakovas norėjo, kad ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku bendrautų jo gyvenamojoje vietoje, todėl privalo įgyvendinti šią tvarką. Ieškovė tam, kad pabendrautų su šalių nepilnamečiu vaiku, atvyksta iš kitos valstybės, todėl atsakovas privalo prisitaikyti ir atitinkamai perduoti ieškovei šalių nepilnametį vaiką, kad ieškovė galėtų su juo tinkamai pabendrauti. Akcentuotina, kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje nenustatė, jog ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku bendrauja dalyvaujant vaiko tėvui arba kitam, laikinojoje vaiko gyvenamojoje vietoje vaiką prižiūrinčiam ir vaikui artimam asmeniui. Taigi atsakovas ar kitas asmuo nedalyvauja ieškovės bendravime su šalių nepilnamečiu vaiku, o su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vaiką perduoti bendrauti ieškovei gali ir vaiką atsakovo darbo metu prižiūrintis kitas asmuo. Kaip nurodė Tarnybos atstovė 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje, pačios šalys turi būti lankstesnės ir susitarti dėl ieškovės tinkamo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku, kadangi šiuo atveju svarbiausi yra vaiko, o ne tarpusavyje konfliktuojančių šalių interesai.

25. Šalims nepateikus objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta ieškovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia pastarojo teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaiko interesus bei ieškovės teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė ir atsakovas atskirųjų skundų argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.