Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. M., ieškovės atstovei advokatei Nataljai Šipovskajai, atsakovei notarei Jurgitai Šukienei, atsakovo atstovui Viktorui Dovidaičiui, trečiojo asmens įgaliotam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus įgaliotam asmeniui Ivonai Dubovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovams A. K. (A. K.), Vilniaus rajono 7 notaro biuro notarei Jurgitai Šukienei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius, Vilniaus rajono 4 notaro biuro notarė Vilija Partaukienė, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus.

6. Atsakovo A. K. atstovas pateikė teismui tripliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti.

8. 2021 m. rugsėjo 13 d. teisme gautas ieškovės ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės notarės Jurgitos Šukienės padarytą neturtinę žalą atsisakymas.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi tenkino ieškovės L. M. prašymą dėl ieškinio reikalavimo – dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Vilniaus rajono 7 notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės – atsisakymo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Nutartis įsiteisėjo.

10. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės (duomenys neskelbtini) patvirtintą N. K. pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimo ir patvirtinti ieškovę L. M. testatorės N. K. testamentine įpėdine pagal (duomenys neskelbtini) oficialųjį testamentą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo A. K. atstovas su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė jį tenkinti. Atsakovė Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė Jurgita Šukienė prašė teismo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus įgaliotas asmuo Ivona Dubovskaja prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad palikėja N. K. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus A. K. (atsakovas). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 15 d. sprendimu A. K. pripažintas neveiksniu. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nutartimi jo globėja ir turto administratore paskirta motina N. K.. 2017 m. lapkričio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas buvo peržiūrėtas ir A. K. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. (duomenys neskelbtini) N. K. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko ieškovei L. M.. Šiame testamente testatorė įpareigojo ieškovę būti globėja ir prižiūrėti iki gyvos galvos sūnų A. K.. (duomenys neskelbtini) N. K. sudarė vienašalį sandorį, kuriuo pareiškė, kad panaikina savo testamentą. Pareiškimo dėl vienašalio sandorio panaikinimo N. K. nepasirašė, už ją tai atliko liudytojas A. P.. Minėtą pareiškimą patvirtino atsakovė notarė Jurgita Šukienė. (duomenys neskelbtini) N. K. mirė. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6417-892/2020 ieškovę L. M. paskyrė atsakovo A. K. globėja ir turto administratore.

12. Šioje byloje ieškovė ginčija (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl testamento panaikinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.89 straipsnio pagrindu teigdama, kad panaikindama testamentą N. K. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.

13. Atsakovė notarė Jurgita Šukienė nurodė, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes ne ji sudarė sandorį dėl testamento panaikinimo.

14. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus veiksmų suvokimą ir jų valdymą ribojusiai būsenai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2007; kt.). Tokiu sandoriu pažeidus kitų asmenų interesus, jiems taip pat suteikiama teisė tokį sandorį ginčyti (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinio.

15. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento (ar, kaip šiuo atveju, pareiškimo dėl testamento panaikinimo – teismo pastaba) surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas (pareiškimas dėl testamento panaikinimo) CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009, kt.). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 9 punktas).

17. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas). Teismų praktikoje nurodoma, jog išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie per kelerius metus sirgtas ligas, vartotus vaistus ir pan. Pvz., kai pateikiama išvada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Paprastai tokia asmens fizinė – mentalinė būklė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų giminaičių, kurių moralinė pareiga rūpintis testatoriumi kai kuriais atvejais įgyja ir teisinę formą. Testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, testatoriaus asmeniniais raštais ir pan., todėl visi jose esantys duomenys privalo būti teismo ištirti ir įvertinti (CPK 185 straipsnis). Nors apskritai eksperto išvada neturi viršenybės prieš liudytojų parodymus, tačiau atskirose bylų kategorijose, kur reikia vertinti asmens veiksnumą ar neveiksnumą, arba jo gebėjimą suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, tokios išvados reikšmė yra ypač didelė, nes teismas, remdamasis vien tik liudytojų parodymais, negalėtų motyvuoti savo sprendimo dėl asmens veiksnumo ar neveiksnumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentą, galimus testatoriaus argumentus dėl turto palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

18. Byloje ieškovė savo argumentus, kad N. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti grindė N. K. medicininiais dokumentais, liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais (vaizdo ir garso įrašais). Atsakovė notarė Jurgita Šukienė savo argumentus, kad N. K. suvokė savo veiksmų reikšmę ir gebėjo juos valdyti grindė tuo, jog ji, veikdama pagal valstybės suteiktus įgaliojimus ir vykdydama viešąją funkciją – apsaugoti civilinių teisinių santykių teisėtumą, įsitikino N. K. valia panaikinti testamentą, taip pat pažymėjo, kad N. K. nebuvo nustatytas neveiksnumas, taip pat liudytojo parodymais. Atsakovė notarė Jurgita Šukienė pažymėjo, kad panaikinus testamentą N. K. įpėdiniu tampa jos neveiksnus sūnus, o ne ieškovė ar liudytojas A. P.. Atsakovės įsitikinimu, ši aplinkybė pagrindžia N. K. valią panaikinti testamentą.

19. Bylos nagrinėjimo metu paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo ekspertizės akte padarytos išvados, kad N. K. testamento panaikinimo metu ((duomenys neskelbtini)) tikėtinai sirgo (duomenys neskelbtini) ir pagal savo psichikos būklę testamento panaikinimo metu tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akte pažymėta, kad nors dėl objektyvių duomenų trūkumo nėra galimybės pateikti kategoriškos išvados, tačiau iš pateiktų duomenų formuluojama išvada, kad N. K. būklė sandorio – testamento panaikinimo metu turėjo reikšmingos įtakos jos gebėjimui suprasti sudaromo sandorio pobūdį, aplinkybes, faktinį turinį ir esmę, juridinius ypatumus, prognozuoti ir įvertinti jo pasekmes. Nurodoma, kad N. K. nesugebėjo savarankiškai planuoti, aktyviai domėtis sandorio sudarymo aplinkybėmis, numatyti bei įvertinti juridinių pasekmių, galimos žalos ir naudos bei racionaliai organizuoti savo veiklos (aktyviai dalyvauti sandorio sudaryme, jį planuoti, domėtis jų sudarymo detalėmis, savarankiškai priimti motyvuotus sprendimus ir juos realizuoti). Taigi ekspertizės aktas iš esmės patvirtina faktą, jog labiau tikėtina, kad N. K. sandorio sudarymo (testamento panaikinimo) metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

20. Išvadą, jog labiau tikėtina, kad N. K. sandorio sudarymo (testamento panaikinimo) metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pagrindžia ir byloje esantys medicininiai dokumentai apie N. K. sveikatą, iš kurių matyti, jog jai buvo nustatytos klinikinės diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) epikrizės turinio taip pat matyti, jog N. K. dar (duomenys neskelbtini) buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini), kur elgėsi neadekvačiai, priešiškai, agresyviai, išsiaiškinta kliedesinė simptomatika, todėl buvo siunčiama tolimesniam gydymui į (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente taip pat pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) terapiniame skyriuje N. K. tapo sujaudinta, pikta, agresyvi, kvietė visokius žmones, ruošėsi skambinti popiežiui, mušėsi su personalu, kalbėjo padrikai, pasakojo vartojusi vaistus „prieš dvasias“. Minėtame medicininiame dokumente psichikos būklė aprašyta įvardijant, kad ligonė sumišime, gulinti lovoje, kalba tyliai, neaiškiai, padrikai, sunkiai ištaria žodžius, velia juos, suvokia esanti ligoninėje, bet nežino kokioje, neprisimena, kad buvo atvežta iš kitos ligoninės. Prie skilties „Būklė išrašant“ nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) sutrikimai pranyko, tačiau išlieka (duomenys neskelbtini), dėl ko pažintinių funkcijų vertinimas yra netikslus.

21. Iš byloje pateiktų 2019 m. spalio 3 d. vaizdo įrašų matyti, kad N. K. guli ligoninės palatoje, kalba nedaug ir tyliu balsu. Viename iš įrašų taip pat matyti, jog jai yra paduodama atstovavimo sutartis, nurodoma, kad N. K. turi ją pasirašyti, tačiau, kaip matyti iš įrašo, jai tai daryti sudėtinga. Iš pateiktų įrašų akivaizdu, kad 2019 m. spalio 3 d. dieną N. K. buvo silpnos sveikatos. Teismas įvertina tai, kad laiko tarpas tarp ginčijamo sandorio sudarymo ((duomenys neskelbtini)) ir teismui pateiktų vaizdo įrašų yra nedidelis – apie 3 savaitės. Taigi tikėtina, jog sandorio sudarymo metu N. K. buvo panašios sveikatos būklės.

22. Vertinant šalių paaiškinimus, pažymėtina, kad atsakovė notarė Jurgita Šukienė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad minėto sandorio sudarymo metu N. K. buvo silpnos būklės, susijaudinusi, verkė, sunkiai kalbėjo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad N. K. dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo pati ranka pasirašyti dokumentų, dėl ko už ją tai padarė N. K. kaimynas A. P.. Nepaisant šių aplinkybių atsakovė nurodė, jog dėl N. K. valios panaikinti testamentą jai nekilo jokių abejonių. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, pažymi, kad notarė neturi specialių medicininių žinių asmens sveikatos būklės įvertinimui, todėl jos parodymais, jog jai nekilo abejonių dėl N. K. psichikos sveikatos būklės bei realios valios, remtis vienareikšmiškai būtų neteisinga. Vien faktai, kuriuos pripažino pati atsakovė, kad N. K. sandorio sudarymo metu buvo itin silpnos sveikatos būklės, negebėjo pati pasirašyti dokumentų, jog ji buvo susijaudinusi, verkė, sudaro pagrįstas abejones dėl N. K. tiek emocinės, tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos būklės testamento panaikinimo metu.

23. Pažymėtina, kad atsakovo A. K. atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 23 d. po staigiai įvykusios sveikatos krizės N. K. vartojo daug ir įvairių medikamentų, dėl kurių poveikio ji lėtai mąstė, buvo mieguista, nesugebėdavo išsakyti savo nuomonės ir paprieštarauti. Teismo posėdžio metu pabrėžė, kad, remiantis medicininiais dokumentais, liudytojų parodymais ir tuo, jog N. K. nuomonė greitai kito, nuotaika svyravo, galima daryti išvadą, kad ji negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės ir pati sąmoningai suformuoti valią bei ją adekvačiai išreikšti. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad N. K. sveikatos būklė nuo birželio mėnesio sparčiai blogėjo.

24. Vertinant liudytojų parodymus pažymėtina, kad liudytojas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad N. K. buvo labai protinga moteris, jog birželio mėnesį dar pati puikiai galėjo atsisėsti, pati vartojo tabletes, nurodydavo, ką jai paduoti valgyti, atsigerti. Nurodė, kad rugsėjo mėnesį, jo manymu, dėl fizinės sveikatos būklės ji negalėjo pati pasirašyti dokumentų, tačiau buvo sąmoninga, puikiai kalbėjo, viską galėjo suprasti. Pažymėjo, jog ji nemėgo triukšmo, dėl to kalbėdavo tyliai. Liudytoja N. K. paaiškino, kad kai N. K. gulėjo ligoninėje, kalbėdama su ja telefonu paklausė, kodėl N. K. panaikino testamentą, o ši atsakė, jog nežino, kodėl tai padarė. Taip pat nurodė, kad kalbant su N. K. telefonu paskutinį kartą negalėjo suprasti, ką ji kalba. Pažymėjo, jog nesupranta, kaip N. K. galima buvo suprasti testamento panaikinimo metu. Liudytoja A. B. nurodė, kad ji lankydavo N. K. ligoninėje ir nieko nesuprato, ką ši kalba. Pažymėjo, kad rugsėjo mėnesį N. K. kalbėjo labai neaiškiai, tačiau jos atsakymai paprastais klausimais buvo logiški, sudėtingesniais klausimais jos nekalbėdavo. Paminėjo, jog N. K. prašydavo pasimelsti. Liudytoja M. L. paaiškino, kad N. K. bendraudavo normaliai, tačiau paskutiniu metu tyliai. Pažymėjo, kad N. K. orientavosi aplinkoje, buvo galima suprasti, ką ji sako, tačiau ji negalėjo judėti. Nurodė, jog su N. K. kalbėjo apie viską ir ligoninėje. Nurodė, kad N. K. yra minėjusi, jog jai nepatinka priežiūra, todėl panaikins testamentą. Pažymėjo, kad N. K. sveikata po susitarimo su ieškove dėl priežiūros blogėjo, tačiau jai gulint ligoninėje, ji buvo adekvati. Liudytojas V. S. paaiškino, jog matė N. K. testamento sudarymo metu. Tada ji gulėjo, tačiau suvokė aplinką, pasirašė pati. Liudytoja M. D. paaiškino, kad su N. K. susikalbėti negalėjo, bet ją ligoninėje pažino. Įvertinus liudytojų parodymus apie N. K. galimybes suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ginčijamo sandorio sudarymo metu, konstatuotina, kad jie yra prieštaringi.

25. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

26. Nors byloje surinkti įrodymai nėra vienareikšmiški, tačiau įvertinus jų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją galią, ypatinga įrodomoji reikšmė teiktina ekspertizės aktui. Pažymėtina, kad šalys neprašė skirti pakartotinės teismo ekspertizės.

27. Įvertinus ekspertizės išvadą, o taip pat šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, vaizdo bei garso įrašus, medicininius dokumentus apie N. K. sveikatą, byloje pateiktus kitus rašytinius įrodymus, teismas vis tik konstatuoja jog labiau tikėtina, kad N. K. sveikatos būklė testamento panaikinimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo tokio sunkumo, jog esmingai paveikė jos gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir jų pasekmes. Tai lėmė, kad minėto sandorio sudarymo metu, tikėtina, jog nebuvo išreikšta tikroji N. K. valia. Nors N. K. teismo sprendimu nebuvo pripažinta neveiksnia, tačiau pagal šioje byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog N. K. psichinė būsena testamento panaikinimo metu buvo tokia, kad ji negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas, pripažįstant negaliojančiu Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės (duomenys neskelbtini) patvirtintą N. K. pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimo. Pripažinus negaliojančiu sandorį, kuriuo panaikintas testamentas, ieškovė L. M. pripažintina testatorės N. K. įpėdine pagal (duomenys neskelbtini) oficialųjį testamentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.

30. Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 98,00 Eur žyminio mokesčio (75,00 Eur už neturtinį reikalavimą ir 23,00 Eur už turtinį reikalavimą), 1 120,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 386,50 Eur už ekspertizės atlikimą. Šias patirtas išlaidas pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai, mokėjimo nurodymai).

31. Pažymėtina, kad ieškovė turtinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, už kurį sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio, atsisakė, todėl ši žyminio mokesčio dalis ieškovei iš atsakovų nepriteistina.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei įvertinus ieškovės atstovės byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė, skaičių ir trukmę, konstatuotina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisine pagalba, neviršija maksimalaus dydžio.

33. Ieškovės patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą yra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas šio akto išvadomis rėmėsi, todėl, ieškinį tenkinus, jos priteistinos iš priešingos šalies.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovų A. K. ir Jurgitos Šukienės ieškovės L. M. naudai priteistina lygiomis dalimis 1 581,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 790,75 Eur.

35. Teismas byloje patyrė 38,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 19,12 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 274, 275 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės (duomenys neskelbtini) patvirtintą N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimo ir patvirtinti ieškovę L. M. testatorės N. K. įpėdine pagal (duomenys neskelbtini) oficialųjį testamentą.

Priteisti ieškovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės notarės Jurgitos Šukienės, a. k. (duomenys neskelbtini) 790,75 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinto neveiksniu tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, atstovaujamam globėjos L. M., 790,75 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės, a. k. (duomenys neskelbtini) 19,12 Eur (devyniolika eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinto neveiksniu tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, atstovaujamam globėjos L. M., 19,12 Eur (devyniolika eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.