- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-17
- Bylos Nr.
- 3K-3-561/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Janina Januškienė, Sigitas Gurevičius (pran.)
- Atsakovas
- R. S., A. Ž.
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. S. ir A. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir A. S. ieškinį atsakovams R. S. , A. Ž. , trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei Virgilijai Joanai Martinauskienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje du mirusio K. S. sūnūs A. S. ir A. S. pareiškė ieškinį, prašydami pripažinti negaliojančiais tėvo išduotą įgaliojimą trečiajam sūnui R. S. ir įgaliojimo pagrindu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį bei priėmimo-perdavimo aktą, taip pat žemės sklypo dovanojimo R. S. sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovų nurodomas sandorių negaliojimo pagrindas - jų sudarymo metu K. S. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje sprendžiami klausimai dėl ieškovų tinkamumo, t. y. dėl jų teisių ar teisėtų interesų ginčo sandoriais pažeidimo, subjektinės teisės ginčyti šiuos sandorius, taip pat dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo tinkamumo, sandorių negaliojimo pasekmių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 1.78 straipsniu nuginčyti sudarytus sandorius turi teisę tik įstatymų nustatyti asmenys. Kadangi ieškovai jokiu įstatymo nustatytu būdu nėra priėmę ar ketinę priimti mirusiojo palikimą, tai nėra K. S. teisių perėmėjai ir negali ginčyti sudarytų sandorių. Ieškovai neįrodė, jog minėtų sandorių metu jų tėvas negalėjo suprasti savo veiksmų, be to, gyvas būdamas K. S. nebuvo pripažintas neveiksniu. Dėl reikalavimų pripažinti dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis kaip prieštaraujančias CK 2.134 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui teismas nurodė, kad ieškovai netinkamai interpretavo šią normą, nes R. S. nesudarė dovanojimo sandorio atstovaujamojo K. S. vardu, jį sudarė pats K. S.. A. Ž. yra R. S. dukterėčia, nepriskiriama artimiems giminaičiams.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 14 d. sprendimu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. sprendimą panaikino ir ieškinį tenkino – pripažino ginčijamus sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją: perleistus žemės sklypus grąžino K. S. bei priteisė A. Ž. iš R. S. už žemės sklypą jos sumokėtus 5000 Lt. Kolegija konstatavo, kad ieškovai, mirusiojo vaikai, yra pirmosios eilės jo įpėdiniai, tačiau įstatymo nustatyta tvarka negalėjo priimti tėvo palikimo, nes palikėjo mirties dieną turto jau nebebuvo. Norėdami atkurti savo teises į tėvo palikimą, jie visų pirma turi nuginčyti jo paties bei jo vardu sudarytus sandorius, kad šis palikimas realiai atsirastų, todėl ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu jiems garantuota ir CK 6.470 straipsnio 7 dalyje. Byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atlikus konstatuota, kad K. S., sudarydamas ginčo sandorius dėl pažintinių funkcijų sutrikimų, silpnaprotystės reiškinių negalėjo teisingai suprasti šių sandorių esmės ir turinio. Šią išvadą atitinka dalies liudytojų parodymai. Kadangi liudytojų S. R. , K. G. , A. J., A. V. ir K. Z. parodymai visiškai skyrėsi nuo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų bei ekspertizės išvadų, tai teismas neturėjo pagrindo remtis jų parodymais ir tik jais grįsti savo sprendimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai R. S. ir A. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. sprendimą, palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatoriai savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.80 ir 1.96 straipsnių nuostatas. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas, išskyrus atvejus, kai savininkas daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. A. Ž. ginčijamu sandoriu žemę įsigijo atlygintinai, o apeliacinės instancijos teismas, nekonstatavęs jos nesąžiningumo, pripažino sandorį negaliojančiu ir taikė restituciją.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgdamas į tai, kad pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma. Apie asmens būseną ginčijamų sandorių sudarymo metu teismas turi spręsti ne vien remdamasis medicininiais dokumentais, bet įvertinęs visų bylos aplinkybių visumą, taip pat sandorio turinį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad K. S. jį slaugančiam sūnui jau 1992 metais dovanojo namų valdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007, nurodė, kad visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas į tokias aplinkybes neatsižvelgė.
3. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu jiems garantuota ir CK 6.470 straipsnio 7 dalyje, netinkamai aiškino šią teisės normą, netaikė jos sistemiškai su CK 6.472 straipsnio 3, 4 dalimis ir 5.8 straipsniu, nes ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, dovanojimo sandorį galima per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijimo pagrindo atsiradimą. Be to, ieškovai nėra palikėjo teisių perėmėjai, nes nėra priėmę palikimo ar pareiškę ketinimo jį priimti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai A. S. ir A. S. prašo skundą atmesti ir iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme. Savo prašymą jie motyvuoja šiais argumentais:
1. CK 4.95 straipsnyje nustatyta savininko teisė išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, o CK 4.97 straipsnio 3 ir 4 dalyse – net iš sąžiningo neteisėto valdytojo. Atlygintinis žemės sklypo įgijimas nėra aplinkybė, savaime reiškianti įgijėjo sąžiningumą. Įgijėjo sąžiningumą patvirtinantis kriterijus yra jo nežinojimas ir neturėjimas žinoti, kad sandorį sudarantis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsakovai turėjo žinoti apie K. S. ligą ir sunkią fizinę bei psichinę būklę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai pripažino sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją.
2. Pirmosios instancijos teismas motyvavo nesutikimą su ekspertų išvada dėl K. Songailos gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę remdamasis tik tuo, kad išvados padarytos remiantis bendrosios praktikos gydytojų įrašais. Išvadą dėl K. S. būklės pateikė kompetentingi specialistai - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai. Pažymėtina, kad jų išvada yra ne tikėtina, o kategoriška.
3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi visais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007, išvardytais vertinimo kriterijais.
4. Dėl neteisėto turto perleidimo ieškovai neturėjo galimybės jį pradėti valdyti, taip priimant palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.11 straipsnį ieškovai yra pirmos eilės įpėdiniai, o pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo pažeistą teisę, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovai turėjo reikalavimo teisę ginčyti K.S. sudarytus sandorius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
K. S. 2004 m. gegužės 26 d. davė įgaliojimą R. S. parduoti jam priklausančius žemės sklypus. Jo pagrindu 2004 m. rugsėjo 24 d. buvo sudaryta K. S. ir A. Ž. sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas. 2004 m. spalio 19 d. sudaryta K. S. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo R. S. sutartis. K. S. mirė 2004 m. gruodžio 4 d.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas šioje byloje nekonstatuoja būtinybės peržengti kasacinio skundo ribas, todėl jų neperžengdamas patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Kolegija saistoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių, todėl jų iš naujo nenagrinėja, pasisako tik dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais keliami teisės taikymo klausimai (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasatoriai teigia, kad ieškovai nėra palikėjo teisių perėmėjai, nes nėra priėmę palikimo ar pareiškę ketinimo jį priimti, todėl neturi teisinio intereso, kurį gindami jie įgytų subjektinę teisę ginčyti K. S. sudarytus sandorius. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau tuo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus veiksmų suvokimą ir jų valdymą ribojusiai būsenai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis). Kitų asmenų interesų tokiu sandoriu nepažeidus, suprantama, kad jiems nesuteikiama teisė sandorį ginčyti (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai įstatyminiai įpėdiniai, būdami potencialūs mirusiojo teisių perėmėjai, jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, šis galimai neteisėtas sandoris tampa kliūtimi įstatyminiams įpėdiniams tapti teisių perėmėjais. Šiuo atveju nesuteikimas teisės jiems ginčyti galimai jų teises pažeidžiančio sandorio prieštarautų sandorių negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir teisės į teisminę gynybą principui. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstas kasatorių ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį ieškovai turi teisę kreiptis į teismą, tačiau net ir pateikę duomenis, patvirtinančius sandorio negaliojimo pagrindus ir jų teisių pažeidimą, neturi teisės į pažeistų teisių apgynimą. Tokiu atveju teisės į pažeistų teisių gynybą teisme principas netenka prasmės, nes jis neužtikrina realios pažeistų teisių gynybos. Įstatyme reglamentuojama situacija, kai mirusio asmens teisių perėmimui kliūtis yra galimai neteisėtai sudarytas testamentas. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti subjektai, turintys teisę ginčyti testamentą. Šioje normoje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu turi ir tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. Tokia nuostata dėl įpėdinių teisės ginčyti testamentą patvirtina pirmiau išdėstytą teisės normų aiškinimą ir išvadas, kad įpėdiniai turi teisę ginčyti ir kitus sandorius, užkertančius kelią jiems tapti paveldėtojais, taigi šioje byloje ieškovai yra tinkami. Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą ir teisę į teisminę gynybą, bei, nustatęs, kad ieškovai, sužinoję apie savo teisių pažeidimą, kreipėsi į teismą, nekonstatavęs senaties termino praleidimo, pagrįstai šias teises gynė.
Kasatoriai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių visumos, neatsižvelgė į tai, jog eksperto išvada teismui neprivaloma. Šis teiginys nepagrįstas, nes Klaipėdos apygardos teismas priimtą sprendimą grindė ne tik ekspertizės išvada, bet ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, juos vertino, atsižvelgdamas į įrodymų tarpusavio ryšį, į tai, ar įrodymai vienas kitą patvirtina, ar yra prieštaringi. Pažymėtina, kad įrodinėjimui byloje reikšminga ne tik teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateikta išvada dėl asmens veiksmų suvokimo ir valdymo, bet ir ekspertizės akte nurodyti faktai, patvirtinantys asmens būklę, ne kartą užfiksuoti nešališkų asmenų – medikų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, daugiau rėmėsi šalių santykius, jų teisių ir pareigų vykdymą, o ne K. S. būklę patvirtinančiomis aplinkybėmis. Viena tokių aplinkybių kolegija laiko ir kasaciniame skunde nurodomą faktą, į kurį, jų nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė, t. y. į tai, kad K. S. jį slaugančiam sūnui jau 1992 metais dovanojo namų valdą. Šis faktas neatskleidžia mirusiojo būklės ginčo sandorių sudarymo metu ir nepaneigia kitų įrodymų bei teismo padarytos išvados. Be to, ginčijami sandoriai sudaryti praėjus 12 metų po namų valdos dovanojimo.
Kasatoriai teigia, kad A. Ž. ginčijamu sandoriu žemę įsigijo atlygintinai, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.80 ir 1.96 straipsnių nuostatas, nes, nekonstatavęs jos nesąžiningumo, pripažino sandorį negaliojančiu ir taikė restituciją. Kolegija sprendžia, kad šis argumentas negali būti pagrindas skundžiamam apeliacinės instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Byloje nustatyta, kad A. Ž. yra atsakovo R. S. dukterėčia. Atsižvelgiant į tokius artimus šalių ryšius, vertinant pagal protingo, apdairaus asmens standartą, spręstina, kad A. Ž. turėjo žinoti apie pardavėjo K. S. būklę, ypač pirkdama iš jo vertingą turtą - žemės sklypą. Jei dėl jos neapdairumo buvo pažeistos ieškovų teisės, toks jos elgesys negali būti priežastis atsisakyti šias pažeistas teises ginti.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 346 straipsnyje nustatytų pagrindų apeliacinės instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.