- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-13
- Bylos Nr.
- ATP-417-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00951-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimo, kuriuo A. V. skundas tenkintas, Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. vasario 11 d. nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2016-01-28 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad Muitinės procedūrų priežiūros skyrius (MPPS) 2015-03-10 tarnybiniu pranešimu Nr. (MM20)-RŽ148-314 gavo informaciją iš Mobiliųjų grupių skyriaus apie 2015-03-04 21 val. Perkėlos g. patikrinimui sustabdytą automobilį SCANIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). MPPS atliko tyrimą dėl eksporto lydimuosiuose dokumentuose MRN 15LTLR1000EK014A04 (2015-03-04) ir MRN 15LTLR1000EK014A20 (2015-03-04) nurodytų prekių (34 paletės metalinių spintelių ir jas komplektuojančių dalių). Patikrinus MDAS esančią informaciją nustatyta, kad deklaracijose apie prekių pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas A. V. muitinės postą 2015-03-04 informavo elektroniniais pranešimais IE5GPLT, kaip tai reglamentuota Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.4 punkte. 30-ame deklaracijų langelyje prekių buvimo vieta nurodyta MTV „Geležinkelis“. Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema RIKS3 (Ratis) minėtas eksporto deklaracijas paskyrė į žalią tikrinimo kanalą. MPPS nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijose 2015-03-04 nebuvo registruotas deklaracijose nurodytas prekes gabenusio automobilio SCANIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvykimas ir prekės nebuvo pateiktos muitinės postui. Deklarantas, būdamas atsakingas už visų prievolių, susijusių su deklaracijose nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia įvykdymą neužtikrino, kad prekės būtų pateiktos muitinės postui ir tuo pažeidė Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (1993-07-02), išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str. l d. nuostatas. Tokie A. V. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 209² str. 1 d.
Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. vasario 11 d. nutarimu A. V. pripažintas kaltu padarius ATPK 209² str. 1 d. 2 p. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam skirta 868 Eur bauda. Šį nutarimą, prašydamas jį panaikinti ir bylą nutraukti, A. V. apskundė pirmosios instancijos teismui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutarimu A. V. skundą patenkino, panaikino Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. vasario 11 d. nutarimą, kuriuo A. V. pagal ATPK 209² str. 1 d. paskirta 868 Eur bauda, ir administracinę bylą nutraukė. Teismas, panaikindamas skundžiamą nutarimą ir nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nurodė, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas 2015 m. kovo 4 d. 12:20 val., jis nustatytas 2015-03-04 21.00 val. Apylinkės teismas pažymėjo, kad protokolo surašymas rodo pažeidimo nustatymo momentą. ATPK 35 str. reglamentuoja nutarimo priėmimo terminus – tai yra 6 mėnesiai nuo pažeidimo nustatymo momento. Pagal protokolą, pažeidimas padarytas ir nustatytas 2015-03-04, todėl 2015-09-04 suėjo 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinė muitinė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Nurodo, jog nesutinka su teismo nutarimu, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, jog Klaipėdos teritorinė muitinė 2016-01-28 surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes Muitinės procedūrų priežiūros skyrius (toliau – MPPS), 2015-03-10 tarnybiniu pranešimu Nr. (MM20)-R7/148-314 gavęs informaciją iš Mobiliųjų grupių skyriaus apie 2015-03-04 21 val. Perkėlos g. patikrinimui sustabdytą automobilį SCANIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. KJ334), atliko tyrimą dėl eksporto lydimuosiuose dokumentuose MRN 15LTLR1000HK014A04 (2015-03-04) ir MRN 15LTUR1000HK014A20 (2015-03-04) nurodytų prekių (34 paletės metalinių spintelių ir jas komplektuojančių daliu). Patikrinus Muitines duomenų apdorojimo sistemoje (toliau – MDAS) esančią informacijų nustatyta, kad deklaracijose apie prekių pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini)” deklarantas A. V. muitinės postą 2015-03-04 informavo elektroniniais pranešimais 1E5GPLT, kaip tai reglamentuota Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 Įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų „Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklių“ 4.4 p., 30-ame deklaracijų langelyje prekių buvimo vietą nurodydamas MTV „Geležinkelis“ (LTLR1005). Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema RIKS3 (Ratis) minėtas eksporto deklaracijas paskyrė į žalią tikrinimo kanalą. MPPS atlikęs tyrimą nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijose (Krovinių posto ir padalinio buvimo vieta) 2015-03-04 nebuvo registruotas deklaracijose nurodytas prekes gabenusio automobilio SCANIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvykimas ir prekės nebuvo pateiktos muitinės postui. Deklarantas, būdamas atsakingas už visų prievolių, susijusių su deklaracijose nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą, neužtikrino, kad prekės būtų pateiktos muitiniam tikrinimui ir tuo pažeidė Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (1993-07-02), išdėstančio darybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str. 1 d.
Pažymi, kad ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyta, jog muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas - tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka. Teismas nutarime konstatavo, kad teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo, bei priimtame nutarime nurodė, kad „svarbiausias momentas, kaip matyti iš protokolo, jog 2015 m. kovo 4 d. 12:20 val. buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jo nustatymo momentas 2015-03-04 21.00 val. Protokolo esmė yra pažeidimo nustatymo momentas“, tačiau kitur nurodyta, kad ,,Pagal protokolą pažeidimas padarytas ir nustatytas 2015-03-04, 9.00 val.“ Kadangi teismo padarytos išvados prieštaringos, todėl apeliantui lieka neaiški teismo konstatuojama administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nustatymo diena. Pabrėžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. MD-EM00P-49731639-16 (2016-01-28) langelyje „Pažeidimo data, laikas, vieta“ yra nurodyta 2015 m. kovo 4 d. 12 val. 22 min. t. y. laikas, kada deklarantas A. V. informavo elektroniniu pranešimu IE5GPLT („pranešimas apie eksportuojamų prekių pateikimą“) muitinės postą apie tai, kad prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui, toks elektroninis pranešimas savaime negarantuoja, kad prekės tikrai yra fiziškai pateiktos muitinės poste. 2015-03-04 12.22 val. yra administracinio teisės pažeidimo padarymo data, bet ne administracinio teisės pažeidimo nustatymo diena. Be to, mano, jog teismas neteisingai konstatavo, kad pažeidimo „nustatymo momentas 2015-03-04 21.00 val.“ Atkreipia dėmesį, kad 2015-03-04 21.00 val. muitinės pareigūnai Perkėlos g. sustabdė transporto priemonę tikrinimui ir nustatę, kad vairuotojas nepateikė gabenamam kroviniui dokumentų, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d., tačiau kai buvo atliktas detalus krovinio tikrinimas ir prekės iškrautos, vairuotojas pateikė gabenamam kroviniui eksporto deklaraciją, todėl pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą tam, kad muitinėje būtų atliktas tyrimas ir išsiaiškintos eksporto deklaracijos įforminimo aplinkybės. Transporto priemonės sustabdymo momento jokiu būdu negalima traktuoti kaip pažeidimo nustatymo momento, todėl nesutinka su teismo padaryta išvada, kad „terminas skaičiuotinas nuo 2015-03-04 ir 2015-09-04 jau yra suėjęs 6 mėn. terminas“, nes 2015-03-04 21 val. muitinės pareigūnams sustabdžius transporto priemonę tikrinimui, nebuvo aiškios eksporto deklaracijos įforminimo aplinkybės, bei ar prekės tikrai buvo pateiktos muitiniam tikrinimui, ar tik atsiųsta žinutė IE5GPLT („pranešimas apie eksportuojamų prekių pateikimą“).
Vadovaujantis ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tuo tarpu administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, įskaitant ir ATPK 209¹ str., gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo, padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai, taigi, šiuo atveju svarbi yra pažeidimo nustatymo data. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą, surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, jog yra padarytas pažeidimas. Tai reiškia, jog kiekvienoje byloje apie pažeidimo nustatymo momentą turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes, todėl vienose bylose pažeidimo nustatymo momentas gali būti galutinės išvados ar ataskaitos surašymo data, o kitose – atsakymo į užklausimą gavimo ir t. t. Atkreipia dėmesį, kad 2015-03-12 teritorinės muitinės pareigūnė, gavusi tarnybinį pranešimą Nr. (MM20)-RŽ148-314, atliko tyrimą dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Mano, kad pažeidimo nustatymo diena laikytina 2015-08-25, kai muitinės pareigūnė atlikusi tyrimą surinko visus įrodymus, juos įvertino ir padarė išvadą, jog yra padarytas pažeidimas, tuo pagrindu priimdama tos dienos raštą „Dėl nustatyto pažeidimo“, kuriame nurodė, jog Klaipėdos teritorinė muitinė atlikusi tyrimą nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijose 2015-03-04 nebuvo registruotos deklaracijose nurodytas prekes gabenusio automobilio atvykimas ir prekės nebuvo pateiktos muitinės postui. Kadangi pažeidimas buvo nustatytas 2015-08-25, pažeidimo padarymo diena yra 2015-03-04, o administracinė nuobauda paskirta per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos (2016-02-11 teritorinės muitinės nutarimas) ir nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai, mano, jog administracinė nuobauda pagal nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-51415292-16 A. V. skirta dar nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-756-1491-07).
ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ str. numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip 1 metai. Pagal ATPK 35 str. 3 d., jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 str. numatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (LVAT nutartys Nr. N15-983/2005, P143-30/2008, N575-1427/2009 ir kt.). Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas bei pačios tarnybos funkcijos nustatant, ar laikomasi atitinkamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-1253/2010, N575-607/2012). Apygardos teismas pažymi, kad atsakomybė už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. dispozicijoje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai deklarantas muitinei pateikia deklaraciją, tačiau prekės nepateikiamos muitiniam tikrinimui. Iš prekių deklaravimą reglamentuojančių teisės aktų matyti, kad pareiga būti pateikus prekes kyla nuo elektroninės deklaracijos su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei pateikimo momento. Taigi, deklarantas privalo pateikti prekes muitinei prieš pateikdamas (arba tuo pačiu momentu) elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, o tuo atveju, jei pateikus elektroninę deklaraciją prekės yra fiziškai nepateiktos laikoma, kad padarytas pažeidimas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-706-557/2015). Kita vertus, tam, kad būtų galima nustatyti, jog padarytas ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. nurodytas pažeidimas, reikia nustatyti, jog deklarantas elektroniniu pranešimu informavo muitinę apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui konkrečioje vietoje (šiuo atveju MTV „Geležinkelis“), tačiau toje vietoje deklaracijos pateikimo metu prekės pateiktos nebuvo.
Nors apylinkės teismas nurodo, kad ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatytas pažeidimas buvo nustatytas 2015-03-04, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tą dieną muitinė neturėjo pakankamai duomenų, kad būtų galima nustatyti, jog pažeidimas yra padarytas. 2015-03-04 „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas A. V. informavo muitinės postą elektroniniais pranešimais IE5GPLT apie vykdomą eksporto procedūrą, 30-ame deklaracijų langelyje prekių buvimo vieta nurodydamas MTV „Geležinkelis“. Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema RIKS3 (Ratis) eksporto deklaracijas paskyrė į žalią tikrinimo kanalą, todėl muitinės pareigūnai 2015-03-04 MTV „Geležinkelis“ fiziškai krovinio netikrino ir nustatyti, jog krovinys nepateiktas, negalėjo. 2015-03-04 21.00 val. Mobiliųjų grupių skyrius Perkėlos g. patikrinimui sustabdė automobilį SCANIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš 2015-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (MM20)-RŽ148-314 (b. l. 44), sustabdytas vairuotojas ir pradžių nepateikė krovinio dokumentų, krovinys buvo iškrautas, ir nors vairuotojas vėliau pateikė muitinėje įformintas EK deklaracijos kopijas, vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 nutarimu jis nubaustas pagal ATPK 163¹¹ str. 500 Eur bauda. Minėtu 2015-03-10 tarnybiniu pranešimu buvo pasiūlyta išsiaiškinti EK deklaracijos įforminimo aplinkybes, todėl akivaizdu, jog tuo metu taip pat dar nebuvo nustatyta, jog A. V. pateikiant deklaraciją, 2015-03-04 12.22 val. nurodytos prekės nebuvo muitinės poste MTV „Geležinkelis“. Gavus 2015-03-10 tarnybinį pranešimą, Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo aiškinamasi dėl eksporto deklaracijų įforminimo muitinėje aplinkybių. Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-04-02 raštu Nr. (LM18)-20/14-5967 kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 2015-04-15 raštu Nr. (LM18)-20/14-6802 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos, ar jų teritorijoje 2015-03-04 buvo registruotas kaip atvykęs automobilis SCANIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikimo. Abi aukščiau minėtos įmonės informavo, kad toks automobilis jų teritorijoje registruotas nebuvo. Taigi, tik tuomet, kai buvo surinkti duomenys ir nustatyta, kad prekės, nurodytos eksporto deklaracijose MRN 15LTLR1000EK014A04 (2015-03-04) ir MRN 15LTLR1000EK014A20 (2015-03-04), deklaracijos pateikimo momentu 2015-03-04 nebuvo pateiktos muitinės postui, paaiškėjo, jog buvo padarytas ATPK 209¹ str. 1 d. numatytas pažeidimas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, A. V. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo data yra ne 2015-03-04, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, ir ne 2015-08-25, kaip nurodoma Institucijos skunde, tačiau 2015-04-22, nes šiai dienai buvo surinkta visa informacija dėl padaryto pažeidimo, ir surašytas tarnybinis pranešimas dėl atlikto tyrimo (b. l. 21), kuriame nurodoma, jog paaiškėjo, kad A. V. veikoje yra ATPK 209¹ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-10-02 sprendimu ATPK 35 str. 3 d. numatyta tvarka, nepasibaigus šešių mėnesių terminui, administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas vieneriems metamas, skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo datos (2015-03-04), t. y. iki 2016-03-04. Todėl, apygardos teismo vertinimu, Klaipėdos teritorinės muitinei 2016 m. vasario 11 d. priimant nutarimą dėl A. V. padaryto ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. pažeidimo, administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti.
ATPK 249 str. 2 d. numatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis. BPK 320 str. 3 d. numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ išaiškinta, jog apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto reikalavimai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindų ir motyvų. Apeliantui prašant panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl to, kad teisiamasis išteisintas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, gali panaikinti apskųstą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo apeliacinio skundo ribos nebus viršytos. Ši teismų praktika taikant BPK normas yra aktuali ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procese, tokios praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi ir kituose tos pačios instancijos teismų sprendimuose (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-108-557/2012, ATP-684-380/2012, ATP-40-380/2016, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-96-348/2016).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V., pirmos instancijos teismui pateikdamas skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimo, administracinio teisės pažeidimo padarymo ir savo kaltės neginčijo, prašė panaikinti institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti tik tuo (vieninteliu) pagrindu, jog jis buvo nubaustas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Taigi, nors šiuo atveju institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, apygardos teismui nustačius, jog A. V. buvo nubaustas nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo nebėra pagrindo. Kadangi A. V. savo skunde apylinkės teismui dėl institucijos nutarimo nenurodo jokių kitų nutarimo apskundimo motyvų ir pagrindų, jo argumentus dėl termino administracinei nuobaudai skirti praleidimo pripažinus nepagrįstais, apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutarimą, apeliaciniame skunde keliamus klausimus išsprendžia iš esmės, palikdamas galioti institucijos nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. K. miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą, ir palikti galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. vasario 11 d. nutarimą, kuriuo A. V. pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. paskirta 868 Eur bauda.
Nutarimas neskundžiamas.