Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2012 m. rugpjūčio 25 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. rugpjūčio 24 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į O. S. priklausančios sodybos tvorą. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora bei automobilis, žmonės nenukentėjo. Vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijos pareigūnams ir nenusibraižiusi eismo įvykio vietos schemos. Tokiais veiksmais V. D. pažeidė KET 5, 9, 119, 234 p. reikalavimus.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. D. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą, pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 249 str. 2 d. numatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis. BPK 320 str. 3 d. numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 8 punkte išaiškinta, jog apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto reikalavimai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) ap­skundimo pagrindų ir motyvų. Apeliantui prašant panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl to, kad teisiamasis išteisintas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, gali panaikinti apskųstą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo apeliacinio skundo ribos nebus viršytos.

Iš apeliacinio skundo turinio apygardos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra, ginčijamas tik V. D. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, manoma, jog nebuvo pagrindo jai skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą. Nors šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teismui, apygardos teismas laiko netikslinga naikinti nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėjimui iš naujo, kadangi apeliaciniame skunde keliamus klausimus apygardos teismas gali išnagrinėti iš esmės.

ATPK 130 str. 1 d. numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N62-690/2011, N62-982/2011, N3-396/2007).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. V. D. apgadinusi svetimą tvorą, pasišalino iš įvykio vietos, nors turėjo visas galimybes susitarti su nukentėjusiąja dėl padarytos žalos atlyginimo. Tokiu būdu V. D. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai, kad V. D. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (viena augina nepilnametį sūnų, dirba pas ūkininkę, pati turi žemės, ūkininkauja savo ūkyje, rūpinasi senais tėvais) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka, kad būtų taikoma ATPK 30¹ str. numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net tada, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, negali būti pripažįstama išimtine aplinkybe, suteikiančia prioritetą svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Todėl tai, kad V. D. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jai būtų neįmanoma dirbti pas ūkininką ir ūkininkauti savo ūkyje, sudėtinga kasdien pristatyti pieną į supirkimo punktą ir taip būtų ženkliai apribotos jos šeimos pajamos, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. D. skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas keistinas. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 302¹¹ straipsnis numato galimybę apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtą nuobaudą, kai yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutarimą pakeičia, skiriant minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti V. D. ATPK 30¹ straipsnio taikymą ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. D. galutinę nuobaudą 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.