Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. 2015 m. rugsėjo 27 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 26 d., 21 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelį. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir bortelis. J. Ž. tikrintis neblaivumą atsisakė.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje J. Ž. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. J. Ž. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – būdamas neblaivus vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Teigia, kad teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus. Teismo posėdžio metu liudytojas D. L. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą matė, kaip iš vairuotojo sėdynės iššoko J. Ž., kuris prisipažino vairavęs. Vėliau J. Ž. savo kaltę neigė ir aiškino, kad eismo įvykį sukėlė tėvas, kuris sužinojęs apie gręsiančią atsakomybę, paaiškino, jog automobilio jis nevairavo. J. Ž. pasakymas, kad su policijos pareigūnu D. L. santykiai yra konfliktiški, nes buvo baustas už analogiškus pažeidimus, neturėtų turėti įtakos bylos baigčiai. Policijos pareigūnas vadovaudamasis jo funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais gerbia, gina kiekvieno žmogaus teises ir laisves, nepainioja viešųjų ir privačiųjų interesų ir veikia įstatymo vardu.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 8 punkte išaiškinta, jog apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto reikalavimai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) ap­skundimo pagrindų ir motyvų. Apeliantui prašant panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl to, kad teisiamasis išteisintas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, gali panaikinti apskųstą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo apeliacinio skundo ribos nebus viršytos.

Iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus. Nors šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas visus apeliaciniame skunde keliamus klausimus gali išnagrinėti iš esmės.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, jog J. Ž. vairavo automobilį, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, padaryta netinkamai įvertinus surinktus įrodymus, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimas keistinas.

J. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 26 d. neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „Mazda 626“, būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelį, eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir bortelis, J. Ž. tikrintis neblaivumą atsisakė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatyti liudytojai galintys patvirtinti, jog automobilį vairavo J. Ž., policijos pareigūnai automobilio vairavimo fakto nematė, įvykio vietoje buvę J. Ž. ir E. Š. neprisipažino vairavę.

J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio nevairavo. Buvo pas E. Š., gėrė alų. Kai atvažiavo pareigūnai, automobilis stovėjo. Davė vienam kitam pavairuoti (b. l. 42). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Ž. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, teismo posėdžio metu neigė vairavęs automobilį. Teismo posėdžio metu vyresnysis postinis D. L. paaiškino, kad gavus pranešimą ir atvykus į įvykio vietą, pastebėjo automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į gatvės bortelį. Iš vairuotojo pusės, pamatęs policijos pareigūnus, iššoko J. Ž.. J. Ž. prisipažino, jog vairuodamas atsitrenkė į gatvės bortelį. Vėliau savo kaltę neigė. Atsisakė pasirašyti jam pateiktus dokumentus, atsisakė tikrintis neblaivumą. Tikrinimo metu, J. Ž. išsikvietė savo tėvą, kuris atvykęs prisipažino vairavęs automobilį, po to sužinojęs apie gręsiančią jam atsakomybę, nurodė, jog automobilio jis nevairavo (b. l. 42-43). Tarnybiniame pranešime D. L. nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą, iš vairuotojo pusės išlipo J. Ž., kuris paaiškino, jog yra neblaivus, atvažiavo pas draugą, išvažiuodamas iš kiemo nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelį. Tačiau pradėjus tvarkyti dokumentus, J. Ž. ėmė neigti vairavęs, paaiškino, kad vairavo tėvas. Į įvykio vietą atvykęs J. Ž. tėvas G. Ž. paaiškino, kad automobilį vairavo, tačiau klausinėjant apie įvykio aplinkybes jų nurodyti negalėjo ir prisipažino, jog automobilio nevairavo. Forminant eismo įvykį, J. Ž. elgėsi agresyviai, grasino policijos pareigūnams (b. l. 7-8). Teismo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas A. R., parodė, kad gavus pranešimą, jog Liepų g. stovi automobilis atsitrenkęs į gatvės bortelį, ir atvykus, šalia automobilio pastebėjo J. Ž. ir E. Š., kurie atsitraukė nuo automobilio. Pasiteiravus apie įvykio aplinkybes, atsakė, jog nieko nežino. J. Ž. pasakė, jog automobilį vairavo jo tėvas. Iškvietė tėvą į įvykio vietą, kuris patvirtino vairavęs automobilį. Vėliau paaiškinus G. Ž. apie gręsiančią atsakomybę, nurodė, jog automobilio nevairavo. Paklausus, J. Ž. kur automobilio rakteliai, šis atsakė jog nežino, vėliau automobilio raktelius bei dokumentus rado pas J. Ž. (b. l. 51-52). Tarnybiniame pranešime A. R. nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą, iš vairuotojo pusės išlipo J. Ž., kuris paaiškino, jog yra neblaivus, atvažiavo pas draugą, išvažiuodamas iš kiemo nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelį. Tačiau pradėjus tvarkyti dokumentus, J. Ž. ėmė neigti vairavęs, paaiškino, kad vairavo tėvas. Į įvykio vietą atvykęs J. Ž. tėvas G. Ž. paaiškino, kad automobilį vairavo, tačiau klausinėjant apie įvykio aplinkybes jų nurodyti negalėjo ir prisipažino, jog automobilio nevairavo (b. l. 9-10).

J. Ž. nurodytas aplinkybes, kad jis įvykio metu nevairavo automobilio, paneigia policijos pareigūnas D. L., kuris atvykęs į įvykio vietą matė, jog J. Ž. išlipo iš automobilio vairuotojo pusės. Šias aplinkybes D. L. nurodė tarnybiniame pranešime ir patvirtino teismo posėdžio metu. Nors policijos pareigūnas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą matė J. Ž. šalia automobilio, tačiau tarnybiniame pranešime nurodė, jog matė J. Ž. išlipant iš automobilio vairuotojo pusės. Įvertinus tai, kad tarnybinis pranešimas surašytas įvykio dieną, darytina išvada, kad pareigūnas A. R. tiksliau prisiminė įvykio aplinkybes, nei teismo posėdžio metu, kuris įvyko praėjus daugiau nei mėnesiui. J. Ž. paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, jog iš pradžių prisipažino vairavęs, vėliau nurodė, kad vairavo tėvas, po to, kad leido vairuoti draugams, vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad J. Ž. 2015 m. rugsėjo 26 d. vairavo automobilį patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelį, eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir bortelis, J. Ž. tikrintis neblaivumą atsisakė. Visi administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, patvirtina J. Ž. kaltę padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Skiriant nuobaudą įvertinamas pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, pažeidėjo asmenybė, teisingumo ir protingumo kriterijus. J. Ž. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. J. Ž. nuo 2014 m. net 8 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 18-26). Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir tai, kad apeliaciniame skunde dėl nuobaudos dydžio nepasisakyta, J. Ž. skirtina ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma nuobauda. J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. automobilį nusipirko už 250 Eur (b. l. 42). Liudytojas D. L. paaiškino, kad J. Ž. automobilį nusipirko iš G. K. (b. l. 43). Nors VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. K. (b. l. 46), tačiau akivaizdu, jog J. Ž. 2015 m. rugsėjo 26 d. įsigijęs automobilį, nesusitvarkė automobilio įsigijimo dokumentų ir padarė pažeidimą. Todėl įvertinus tai, kad J. Ž. pažeidimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį, skirtinas automobilio „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje ir paskirti 1158 Eur baudą su transporto priemonės „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas neskundžiamas.