Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau - Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimo J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. surašytas už tai, kad jis, būdamas ūkininku (ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), vykdančiu individualią žemės ūkio veiklą, vykdydamas darbdavio funkcijas, 2015 m. rugsėjo 9 d. apie 18.00 val. karvių fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), leido dirbti N. Č., gim. (duomenys neskelbtini), melžėja, kuri varė karves ir jas rišo prie stovo, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prie vieną dieną iki numatyto darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 249 str. 2 d. numatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis. BPK 320 str. 3 d. numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 8 punkte išaiškinta, jog apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto reikalavimai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindų ir motyvų. Apeliantui prašant panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl to, kad teisiamasis išteisintas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, gali panaikinti apskųstą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo apeliacinio skundo ribos nebus viršytos.

Iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus. Nors šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas visus apeliaciniame skunde keliamus klausimus gali išnagrinėti iš esmės.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas J. R. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus.

ATPK 41³ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, teikimą, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo administravimą nuo 2013 m. balandžio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Įstatymas). Jis nustato žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. Paslaugų gavėju yra fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, kurie gauna žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). R. Į. 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 218 patvirtino Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą, kuriame numatyta, jog gali būti teikiamos žemių tvarkymo paslaugos, atliekamos rankomis, naudojant tam skirtas priemones, žemės ūkio augalų sėjos ir sodinimo paslaugos, atliekamos rankomis, naudojant tam skirtas priemones, žemės ūkio augalų priežiūros paslaugos, atliekamos rankomis, naudojant tam skirtas priemones, tarp jų ravėjimas ir pan. Taigi, N. Č. teiktos paslaugos (karvių melžimas) galėjo būti įforminamos ne darbo sutartimi, o pagal žemės ūkio paslaugų kvitą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą neįvertino pirminių liudytojų N. Č., R. R. parodymų. Be to, pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A1-74/3D-140 patvirtino Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito pildymo tvarkos aprašo 2 punktą paslaugų kvito pirminiai duomenys, nurodyti šio aprašo 9 punkte (paslaugų kvito išrašymo data, duomenys apie paslaugų gavėją, paslaugų gavėjo parašas, paslaugų teikėjo vardas, pavardė, asmens kodas, parašas, paslaugų teikimo data, teikiamų paslaugų pogrupio kodas (-ai) ar pavadinimas, nurodyti Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąraše, matavimo vienetas, išreikštas svorio, laiko, ploto ir kitais matavimo vienetais, paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo sutartas įkainis (litais) už teikiamų paslaugų matavimo vienetą, mokėjimo už suteiktas paslaugas būdas – grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu, mokėjimo data ar terminas), privalo būti įrašyti į abu paslaugų kvito egzempliorius prieš pradedant teikti paslaugas ir prieš išduodant šio paslaugų kvito antrąjį egzempliorių paslaugų teikėjui. Taigi iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad turi būti surašomi du paslaugų kvito egzemplioriai, kurių vienas įteikiamas paslaugų tiekėjui. Nagrinėjamu atvejų ūkininkas J. R. paslaugų kvito vieną egzempliorių pateikė tik surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o pareigūnų patikrinimo metu N. Č. apie jokį paslaugų kvito turėjimą net neužsiminė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2015-09-09 paaiškinime N. Č. paaiškino, kad 2015-09-09 apie 17 val. atėjo su drauge į fermą ir padėjo rišti karves. Karves rišo kartu su R.. Draugė gyvena šalia fermos. Draugės vardu ir pavarde prisistatė nes išsigando. Draugei padėjo pririšti karves (b. l. 9). R. R. 2015-09-09 paaiškinime nurodė, kad jis dirba pas ūkininką J. R., karvių fermoje šėriku. Karves melžia L. Š.. Šią savaitę, pora dienų karves melžė N., nes ji pavaduoja Ligitą apie pora savaičių. Ryte karves melžė N., tai matė ūkininkas J. R., nes jis ryte buvo fermoje ir kalbėjosi su N. (b. l. 10). L. Š. 2015-09-09 paaiškinime nurodė, kad ji dirba pas ūkininką J. R.. Nuo 2015-08-28 fermoje nedirbo, nes serga. Ką ūkininkas pasamdęs melžti karvių ji nežino. N. Č. pažįsta tik išmatymo.

Apklausiama teismo posėdyje liudytoja N. Č. iš dalies pakeitė parodymus, nurodydama, kad pas ūkininką J. R. fermoje dirbdavo per savo išeigines pagal čekių knygutę. 2015-09-09 ryte melžė karves, o tos dienos vakare laukė ūkininko norėdama sužinoti ar reikės dirbti. 2015-09-09 buvo įformintas paslaugų kvitas. Pas ūkininką dirbo tris dienas iš eilės. Antras kvito egzempliorius jai buvo išduotas, tačiau išsigando atvykusių pareigūnų, nes grasino pasodinti keturioms paroms. Liudytojas R. R. teisme parodė, kad kai atvyko darbo inspekcijos pareigūnai fermoje buvo jis ir N.. N. buvo ir 2015-09-08. Ką ji dirbo nežino. Ligitą pavadavo N., kuri ir dirbo visus darbus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tikėti minėtų liudytojų parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra nenuoseklūs, nelogiški neatitinka aplinkybių nurodytų priminiuose jų paaiškinimuose. Be to, protokole užfiksuotus duomenis visiškai patvirtina ir teismo posėdyje apklausti Institucijos pareigūnai bei policijos pareigūnas J. M., o kaip minėta, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai ir liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje pakanka pareigūnų surinktų duomenų J. R. kaltei dėl nelegalaus darbo pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Institucijos ir policijos pareigūno, parodymais. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti J. R.. Todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad J. R. padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. leido asmeniui nelegaliai dirbti. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir priimamas nutarimas, kuriuo J. R. pripažįstamas kaltu padaręs ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą ir pripažinus J. R. kaltu padarius ATPK 41³ str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, sprendžiamas nuobaudos paskyrimo klausimas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsižvelgiama ir į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, J. R. skirtina administracinė nuobauda – 868 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

J. R. pripažinti kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.