Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. įgaliotojo atstovo advokato R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria G. K. įgaliotojo atstovo advokato R. Š. skundas tenkintas iš dalies, Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. birželio 9 d. nutarimas pakeistas, ir už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str., G. K. skirta 500 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. birželio 9 d. nutarimu G. K. nubaustas pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. 868 Eur bauda už tai, kad jis 2015-03-13 15.20 val. Malkų įlankos jūrų uosto postui, būdamas įmonės AUB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) deklarantas, pateikė MDAS sistemoje elektroniniu būdu eksporto deklaraciją LRN 5(duomenys neskelbtini). Deklaruojamas krovinys – dirbtinės gėlės, dirbtinės gėlės iš plastikų, trijų pintinių rinkiniai, dekoratyvinės vazos, stiklinės, gėlių vazonai, taburetės, kėdės su metaliniais karkasais, dekoratyvinės pagalvės, pakrautos transporto priemonėje GF9892, atvykusioje laivu „VICTORIA SEAWAYS“. Deklaracijoje elektroniniu pranešimu IE5GPLT muitinei pranešama, kad prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui ir randasi LTLU9001 (Malkų įlankos jūrų uosto postas muitinės tikrinimo vieta MTV „Kuršiai“, Perkėlos g. 10). Priimtai Deklaracijai suteiktas MRN Nr. (duomenys neskelbtini). Rizikos valdymo sistema RATIS nukreipė prekes į raudoną tikrinimo kanalą. Patikrinus KIPYJE „Laivai uoste“ nustatyta, kad laivas „VICTORIA SEAWAYS“ nėra atvykęs į postą ir deklaruojamos prekės dar nėra pateiktos muitiniam tikinimui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Muitinės tarpininko atstovas G. K., pateikdamas elektroninį pranešimą IE5GPLT, kuriuo informavo muitinę apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, bet jų nepateikdamas, pažeidė prekių muitinio tikrinimo tvarką, nustatytą 1992 m. spalio 12 d. Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 63 str. ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 201 str., bei 2009 m. birželio 26 d. Muitinės departamento įsakymą Nr. 1B-362.

ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. dispozicijoje vienas iš būtinų sudėties požymių yra objektyviojo požymio „nepateikimas muitiniams tikrinimui“ atskleidimas. Bendrijos muitinės kodekso 63 str. yra numatyta, kad „muitinė priima deklaracijas iš karto, jeigu jos atitinka 62 str. nustatytas sąlygas ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei“, šio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 201 str. 1 d. numatyta, kad „muitinės deklaracija gali būti pateikta tada, kai prekės pateiktos muitinei arba kai muitinė gali jas patikrinti.“ Įgyvendinant šias nuostatas ir detalizuojant muitinių procedūrų, tame tarpe deklaracijų pateikimo tvarką, Muitines departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 yra patvirtintos „Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklės“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 4.1 punkte nurodyta, jog elektroniniai duomenų mainai vykdomi keičiantis šiais elektroniniais pranešimais: „Deklaracijos pateikimas“. Deklarantas elektroniniu pranešimu IE515LT pateikia eksporto muitinės įstaigai eksporto deklaraciją, kuriai turi būti suteiktas unikalus LRN. Eksporto deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo eksporto muitinės įstaigai arba iki galimybės jas patikrinti sudarymo) arba jau pateikus atitinkamas prekes eksporto muitinės įstaigai. Jeigu eksporto deklaracija pateikiama iš anksto, ja deklaruojamos prekės ir kartu su eksporto deklaracija privalomi pateikti muitiniam tikrinimui ir įforminimui dokumentai turi būti pateikti (arba sudaryta galimybė prekes ir dokumentus patikrinti) eksporto muitinės įstaigai ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo eksporto deklaracijos pateikimo. Eksporto deklaracijos pateikimas (elektroninio pranešimo IE515LT išsiuntimas eksporto muitinės įstaigai) ir jos gavimo patvirtinimas deklarantui sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip muitų teisės aktų nustatyta tvarka užpildytos rašytinės eksporto deklaracijos pateikimas. Taisyklių 4.4. punkte nurodyta, jog deklarantas, elektroniniu pranešimu IE515LT pateikęs eksporto deklaraciją eksporto muitinės įstaigai, šią įstaigą elektroniniu pranešimu IE5GPLT gali informuoti apie prekių, nurodytų atitinkamoje eksporto deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui. Taisyklių 4.6. punktu numatyta, jeigu eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto deklaraciją nusprendžia, jog reikia fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu (t. y. suteikti eksporto muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent nurodytose Taisyklėse niekur nėra kalbama apie „fizinį“ pateikimą. Taip pat Taisyklėse nėra pateiktas baigtinis sąrašas, kuriame būtų aiškiai nurodoma, kokias prievoles privalo atlikti deklarantas, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu. Viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Teisės normas, susijusias su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai, todėl administracinėje teisėje bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai. Atsižvelgiant į tai, negalima aiškinti teisės normos plečiamai, t. y. kad nagrinėjamu atveju prekės turi būti fiziškai pristatomos muitinei, nors Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 201 str. 1 d. kalba apie tai, kad „muitinės deklaracija gali būti pateikta tada, kai prekės pateiktos muitinei arba kai muitinė gali jas patikrinti.“ Šiuo atveju privalomas Taisyklėse numatytas elementas – muitinės sprendimo informacinis elektroninis pranešimas IE560LT (kuris nagrinėjamoje byloje net nebuvo išsiųstas), ir tik po tokio pranešimo gali kilti teisinės pasekmės, apibrėžiančios „nepateikimą muitiniam tikrinimui“. Kitaip tariant, negali kilti teisinės pasekmės nustatant deklaracijų pateikimo tvarką bet eliminuojant muitinės pareigą apie muitinio pranešimo išsiuntimo elementą, kuris turi tiesioginę įtaką deklaranto pareigoms atsirasti.

Pasisakydamas dėl ATPK 209² str. 5 d. taikymo, apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu G. K. atstovui pristatant skundą, be skunde nurodytų argumentų skundas buvo papildytas aplinkybe, kad neteisingai kvalifikuota veika, t. y. kad G. K. veiksmai galimai atitinka ATPK 209² str. 5 d. numatytą administracinio teisės pažeidimo veiką. Ši aplinkybė buvo aptariama ir baigiamųjų kalbų metu. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl veikos kvalifikavimo, todėl sekančiai pateikiama teisinė kvalifikacija pagal ATPK 209² str. 5 d. ATPK 209² str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje ar kitokį muitinės suklaidinimą, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui. Tinkamai kvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą būtina atskleisti saugomą teisinį gėrį, kurį įstatymo leidėjas norėjo apsaugoti, numatydamas atitinkamas dispozicijas. Visų pirma, straipsnio saugomas gėris yra nurodomas straipsnio pavadinime, o nagrinėjamu atveju: ATPK 209¹ straipsnis „Muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas“ ir ATPK 209² str. „Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas“. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsiranda normų konkurencija. Šiuo atveju privalu atsakyti į klausimą (hipotezė): ar G. K., kaip muitinės deklaranto, veiksmais buvo pažeista muitinio tikrinimo tvarka, ar prekių deklaravimo tvarka? Šiuo atveju, atribojant dvi tvarkas, ypatingai svarbų vaidmenį atlieka jų esama chronologija, t. y. kuri tvarka atsiranda pirmiau ir po kurios jos seka viena paskui kitą. Taisyklėse yra detalizuota, kaip vykdomi elektroninių duomenų mainai, kurie išskiriami į šiuos etapus: „Deklaracijos pateikimas“ (4.1 p.); „Preliminarus eksporto deklaracijos priėmimas“ (4.2 p.); „Deklaracijos nepriėmimas“ (4.3 p.); „Pranešimas apie eksportuojamų prekių pateikimą“ (4.4 p.); „Deklaracijos priėmimas“ (4.5 p.); „Pranešimas apie sprendimą tikrinti eksportuojamas prekes“ (4.6 p.); ir kiti etapai numatyti 4.7 - 4.15 punktuose. Iš šios chronologijos matyti, kad taisyklėse yra numatytas pirmas veiksmas – deklaracijos pateikimas. Pateikus deklaraciją pagal nustatytą tvarką ir procedūras, tik vėliau atsiranda muitinio tikrinimo tvarka (4. 6 p.), kuri besąlygiškai siejama su jau minėtu elektroniniu pranešimu IE560LT. Nagrinėjamoje byloje institucijos pareigūnei buvo užduotas klausimas, jei 30 langelis būtų buvęs tuščias, ar kiltų teisinės pasekmės pagal kvalifikuotą veiką. Atsakymas buvo pateiktas „ne“, t. y. nekiltų. Šis faktorius tik patvirtina aplinkybę, kad būtent deklaracijos 30 langelis ir suklaidino muitinę, o pastarojo pildymas bei pateikimas vyko pirmame etape „Deklaracijos pateikimas“. Šiuo atveju tai yra veikos pabaigos momentas. Negalimas toks teisės aktų interpretavimas, kuriame būtų leidžiama atlikti pirmesnius padarytus teisės pažeidimus, laukiant „griežtesnio“ straipsnio, kurio sankcija yra didesnė. Antra aplinkybė, atskleidžianti, kokia tvarka buvo pažeista, yra teisės aktų reglamentavimo sritis, t. y. kokios tvarkos teisės aktai buvo pažeisti. Institucija bei teismas remiasi jau ne kartą minėtomis taisyklėmis ir nurodo šių taisyklių atitinkamus pažeidimus. Būtent šių taisyklių 1 punkte yra apibrėžiama jų reguliavimo sfera ir apimtis, o konkrečiau - „Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su atitinkamų eksporto procedūrų vykdymu,<...>.“ Minėtos taisyklės nustato deklaravimo tvarką bei etapus, ir tik vienas iš etapų yra muitinis tikrinimas. Todėl esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad už taisyklių punktų pažeidimą turi būti kvalifikuojamas straipsnis, artimesnis jų reglamentavimui, t. y. pagal ATPK 209 str. 5 d. Trečia, formuojama teismų praktika yra nevienoda, o konkrečiau Klaipėdos apygardos teismo praktikoje buvo nagrinėjami analogiški atvejai, lyginant su skundžiamoje nutartyje nagrinėta G. K. situacija, minėtose bylose veikos buvo kvalifikuojamos pagal ATPK 209² str. 5 d. Apibendrinant įgaliotasis atstovas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė tik dėl vieno teisės kvalifikuojamo straipsnio (ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p.), nors turėjo teisę kvalifikuoti (ATPK 302 str. 1 d. 3 p.) ir pasisakyti dėl kitos dispozicijos, kuri buvo išsakyta teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-10 nutartį ginčija tuo pagrindu, kad visapusiškai ir pilnutinai nebuvo ištirtos bylos aplinkybės, buvo netinkamai pritaikytos administracinės teisės normos bei kvalifikuota jo veika, ir dėl šios priežasties buvo netinkamai išspręstas G. K. kaltės klausimas.

G. K. 2015-03-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 5LU9001694 pagal ATPK 209² str. 1 d. buvo surašytas dėl to, kad jis 15.20 val. Malkų įlankos jūrų uosto postui, būdamas įmonės AUB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini) deklarantas, pateikė MDAS sistemoje elektroniniu būdu eksporto deklaraciją LRN5(duomenys neskelbtini). Deklaruojamas krovinys – dirbtinės gėlės, dirbtinės gėlės iš plastikų, trijų pintinių rinkiniai, dekoratyvinės vazos, stiklinės, gėlių vazonai, taburetės, kėdės su metaliniais karkasais, dekoratyvinės pagalvės, pakrautos transporto priemonėje GF9892, atvykusiai laivu „VICTORIA SEAWAYS“. Deklaracijoje elektroniniu pranešimu IE5GPLT muitinei pranešama, kad prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui ir randasi LTLU9001 (Malkų įlankos jūrų uosto postas muitinės tikrinimo vieta MTV „Kuršiai“, Perkėlos g. 10). Priimtai Deklaracijai suteiktas MRN Nr. 15LTLU9000EK00D1F4. Rizikos valdymo sistema RATIS nukreipė prekes į raudoną tikrinimo kanalą. Patikrinus KIPYJE „Laivai uoste“ nustatyta, kad laivas „VICTORIA SEAWAYS“ nėra atvykęs į postą ir deklaruojamos prekės dar nėra pateiktos muitiniam tikinimui. Tokiu būdu muitinės tarpininko atstovas G. K., pateikdamas elektroninį pranešimą IE5GPLT, kuriuo informavo muitinę apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, bet jų nepateikdamas, pažeidė prekių muitinio tikrinimo tvarką, nustatytą 1992 m. spalio 12 d. Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 63 str. ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 201 str., bei 2009 m. birželio 26 d. Muitinės departamento įsakymą Nr. 1B-362.

ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. inter alia nustatyta, jog muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, tai yra prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl G. K. kaltės. Iš byloje esančios elektroninės deklaracijos (b. l. 14), administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 8) bei nutarimo (b. l. 43) matyti, jog deklarantas G. K. 2015-03-13 Klaipėdos teritorinės muitinės Krovinių postui pateikė elektroninę eksporto deklaraciją LRN5(duomenys neskelbtini) ir elektroniniu pranešimu informavo apie prekių, nurodytų atitinkamoje importo deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui. Muitinei priėmus deklaraciją, programa prekes nukreipė į fizinio tikrinimo kanalą, tačiau prekės muitiniam tikrinimui nustatytu laiku pateiktos nebuvo, nustatyta, kad laivas, gabenantis deklaruotas prekes, dar neatvykęs į uostą (b. l. 13).

Apeliantas ginčija padarytą pažeidimą nesutikdamas su tuo, kad buvo pažeista prekių pateikimo tvarka, nes G. K. nebuvo suformuotas ir išsiųstas elektroninis pranešimas IE560LT, o tai, kad be tokio pranešimo negali būti tikrinamos prekės, nustatyta Taisyklių 4.6 punkte, teigiančiame, jog jeigu importo muitinės įstaiga, tikrindama priimtą importo deklaraciją nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IEI60LT. Sutikti su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo. Sistemiškai analizuojant deklaravimą reglamentuojančius teisės aktus - Komisijos Reglamentą (EEB) Nr. 2454/1993 (konkrečiai 201 str.), Muitinės departamento prie FM generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintas Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisykles - matyti, kad pateikdamas elektroninę importo deklaraciją prekėms jau esant uoste, deklaruojantysis gali iš karto užpildyti ir pranešimą apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, tačiau prekių nesant, deklaruojantysis turi galimybę pateikti elektroninę deklaraciją, nepildant minėto pranešimo apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui. Jeigu deklaracija pateikiama iki joje nurodytų prekių atgabenimo į muitinės įstaigą ar į kitą muitinės nustatytą vietą, ji gali būti priimta tik tuomet, kai nurodytos prekės pateikiamos muitinei (Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/1993 201 str. 3 d.). Elektroninės deklaracijos pateikimo taisyklių 4.4 punkte „Pranešimas apie importuojamų prekių pateikimą“ numatyta, kad deklarantas, elektroniniu pranešimu pateikęs importo deklaraciją importo muitinės įstaigai, šią įstaigą elektroniniu atskiru pranešimu gali informuoti apie prekių, nurodytų atitinkamoje importo deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui. Taigi pareigos deklarantui pateikti prekes kilimas siejamas su elektroninės deklaracijos su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei pateikimu, o ne su papildomo elektroninio pranešimo IEI60LT išsiuntimu deklarantui. Minėtų taisyklių 4.6 p. „Pranešimas apie sprendimą tikrinti importuojamas prekes“ numatyta, kad jei importo muitinės įstaiga, tikrindama priimtą importo deklaraciją nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IEI60LT, o šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu (t. y. suteikti importo muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti), tačiau ši žinutė jokiu būdu nereiškia, kad tik ją gavus reikia pateikti prekes muitiniam tikrinimui. Tai patvirtina ir Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/1993 241 str., kuriame numatyta, kad jeigu muitinė pasirenka prekes tikrinimui, apie tai informuoja deklarantą arba jo atstovą, ir 242 str., numatantis, jog deklarantas arba asmuo, jo paskirtas dalyvauti tikrinant prekes, turi teikti pagalbą, kurios reikia muitinei jos darbui palengvinti, o jeigu muitinė laiko, kad pagalba jai teikiama nepatenkinamai, ji gali pareikalauti, kad deklarantas paskirtų kitą asmenį, galintį suteikti būtiną pagalbą. Taigi, deklarantas informuojamas tam, kad suteiktų reikiamą pagalbą muitinės pareigūnams (pavyzdžiui Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/1993 242 str. nustatyta, kad muitinė gali paprašyti, kad muitinei prižiūrint prekių pavyzdžius paimtų deklarantas arba jo paskirtas asmuo), o ne todėl, kad tada būtų pateiktos prekės. Kita vertus, apelianto dėstoma muitinio tikrinimo tvarka (jog prekes reikia pateikti tik tuomet, kai pranešama apie sprendimą jas tikrinti) prieštarautų ir elementariai logikai, nes tokiu būdu deklarantas, dar prieš pateikdamas prekes (vis dar turėdamas jas savo dispozicijoje) muitinei, jau būtų gavęs pranešimą iš muitinės ir žinotų, kaip ir kokiu būdu jos bus tikrinamos. Iš išvardinto seka, jog deklarantas privalo pateikti prekes muitinei prieš pateikdamas (arba tuo pačiu momentu) elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, o ne gavęs elektroninį pranešimą IEI60LT apie jų patikrinimą, o apelianto argumentai dėl pareigos pateikti prekes atsiradimo tik gavus šį pranešimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas teigia, kad deklarantui G. K. muitinės įstaiga apie tikrinimo procedūrą pranešė tik 2015-03-14 telefoniniu skambučiu, po ko deklarantas G. K. susisiekė su transporto priemonės vairuotoju ir šis po 5 minučių visas eksporto deklaracijoje nurodytas prekes buvo fiziškai pristatęs muitinės įstaigai, taigi krovinys muitinei buvo pateiktas fiziniam patikrinimui iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento, dėl to muitinio tikrinimo teisės aktai pažeisti nebuvo. Apygardos teismas pažymi, kad atsakomybė už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. dispozicijoje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai prekės nepateikiamos muitiniam tikrinimui, todėl svarbu nustatyti, nuo kada ši pareiga kyla deklarantui. Iš aptartų prekių deklaravimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta, kad pareiga būti pateikus prekes kyla nuo elektroninės deklaracijos su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei pateikimo momento. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. pranešimas apie prekių pateikimą muitinei buvo išsiųstas 2015-03-13, 30 deklaracijos langelyje nurodant, kad prekės yra LTLU9001, o prekės realiai pateiktos tik 2015-03-14. Tokias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta Klaipėdos teritorinės muitinės jūrų uosto vyr. inspektorė S. K., kuri nurodė, kad jei pateikta deklaracija elektroninėje erdvėje – reiškia prekės jau stovi čia, tačiau 2013-03-13 krovinio nebuvo. Tik tuomet, kai G. K. buvo paskambinta ir pasakyta, kad jis atvažiuotų pasirašyti ant protokolo, jis pasakė, kad atveža prekes (b. l. 79). Taigi nustačius, kad 2015-03-13 G. K. nusiuntus deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, prekės nebuvo pateiktos (buvo pateiktos tik kitą dieną) ir būtent tuo momentu buvo padarytas pažeidimas, aplinkybė, kad prekes spėta pateikti iki administracinio protokolo surašymo (2015-03-14), G. K. kaltės klausimui įtakos neturi.

Apelianto teigimu, institucija nepateikė jokių neginčijamų duomenų, rodančių, kad krovinys atvyko būtent „VICTORIA SEAWAYS“, o ne kitu būdu, todėl teismas negalėjo konstatuoti fakto, kad krovinys atvyko nurodytu laivu. Visų pirma pažymėtina, kad duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė L. S. pažymėjo, kad „Cargo dokumente priekabos numeris galėjo būti neteisingas, bet tai neturėjo reikšmės, nes laivas atvyko 14 d. Pareigūnė tik pilnai įsitikinusi, kad sekančią dieną tos prekės yra, konstatuoja faktą, kad 13 d. deklaravus tų prekių nebuvo“. Be to, pareigūnė parodė, kad „buvo pastebėta sistemoje, kad prekių nėra“ (b. l. 72). Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta Klaipėdos teritorinės muitinės jūrų uosto vyr. inspektorė S. K. parodė, kad jai baigiant rašyti protokolą, G. K. atvažiavo pats ir pateikė Cargo manifestą. Netikėti muitinės pareigūnės S. K. parodymais, kad krovinys 2015-03-13 nebuvo pateiktas, nėra pagrindo. Be to, nors G. K. pirmos instancijos teismo posėdyje kėlė versiją, kad krovinys galėjo patekti į uostą dar 2015-03-13, tačiau tokiai savo versijai pagrįsti nepateikė jokių jam lengvai prieinamų įmonės dokumentų, kurie patvirtintų, kad puspriekabė buvo gabenama sausumos keliu. Apelianto teigimu, G. K. paaiškino, kad „Cargo manifest“ galėjo būti neteisinga informacija, o krovinys, dėl kurio nepateikimo muitinei kilo ginčas, galėjo atvykti ir sausuma, o šią aplinkybę, kaip vieną iš variantų, teismo posėdžio metu nurodė institucijos pareigūnė, nagrinėjusi G. K. administracinę bylą. Tačiau iš Klaipėdos teritorinės muitinės jūrų uosto vyr. inspektorės liudytojos S. K. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad ji nurodė, kad „krovinys gali patekti tik jūros keliu“, o krovinys atvažiuoja sausuma, įvažiuoja į teritoriją ir darosi eksporto deklaraciją tuomet, kai toliau išplaukia į jūrą (b. l. 79). Byloje nustatyta, kad minėtos prekės iš Lietuvos Respublikos teritorijos buvo išgabentos sausumos keliu į Maskvą, o ne toliau išplukdytos jūra, todėl, skirtingai nei teigia apeliantas, G. K. teismo posėdžio metu keltos versijos institucijos pareigūnė nepatvirtino. Taigi apelianto keliama abejonė, kad krovinys teoriškai galėjo atvykti sausumos keliu, nepateikiant jokių tokią galimybę pagrindžiančių įrodymų, laikytinas gynybine versija siekiant išvengti atsakomybės.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas tinkamas administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo klausimas. Apeliantas nurodo, kad Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo taisyklės nustato deklaravimo tvarką bei etapus, ir tik vienas iš etapų yra muitinis tikrinimas, todėl už taisyklių punktų pažeidimą veika turi būti kvalifikuojama pagal straipsnį, artimesnį jų reglamentavimui, t. y. pagal ATPK 209² str. 5 d., be to, tokią praktiką formuoja ir Klaipėdos apygardos teismas (nutartys bylose ATP-168-380/2013; ATP-347-174/2013). Apygardos teismas negali sutikti su tokia apelianto pozicija. G. K., pateikdamas elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, turėjo būti pateikęs prekes 30 deklaracijos langelyje nurodytoje vietoje (LTLU9001), tačiau to nepadarė, t. y. nepateikė prekių. Nors skunde nurodoma, kad šiuo atveju, atribojant dvi tvarkas, ypatingai svarbų vaidmenį atlieka jų esama chronologija, t. y. kuri tvarka atsiranda pirmiau ir po kurios jos seka viena paskui kitą, ir pažymima, kad visų pirma vyko deklaracijos pateikimas, o tik po to kilo pareiga pateikti prekes, tačiau, kaip jau minėta, pateikiant elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą, prekės jau turi būti pateiktos muitinei, arba turi būti pateikiamos pranešimo pateikimo momentu, taigi atsakomybė šiuo atveju kyla ne dėl netinkamo deklaracijos užpildymo, o dėl to, kad elektroninės deklaracijos su pranešimu apie prekių pateikimą pateikimo muitinei momentu prekės pateiktos nebuvo. Atsakomybė, už prekių nepateikimą muitiniam tikrinimui numatyta būtent ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. Nors apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme analogiški atvejai kvalifikuojami pagal ATPK 209² str. 5 d., tačiau iš vėlesnės Klaipėdos apygardos teismo praktikos matyti, kad analogiškose situacijose administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų veika kvalifikuojama pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. Pavyzdžiui iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-20-557/2014 matyti, kad „UAB „R.“ atstovas M. G. nubaustas pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. už tai, kad jis, būdamas įgaliotas ir atsakingas už ekspedijuojamų prekių savalaikį pateikimą muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, 2013-08-13 Klaipėdos teritorinės muitinės Krovinių postui pateikė elektroninę eksporto deklaraciją LRN Nr. 3LT3000797480082738, deklaracija priimta 15.35 val. ir jai suteiktas MRN Nr. 13LTLR1000EK06A814. Programa prekes nukreipė į fizinio tikrinimo kanalą, tačiau jos į muitinio tikrinimo vietą pateiktos nebuvo.“ Iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-405-380/2014 matyti, kad „A. S. pripažinta kalta ir nubausta pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. už tai, kad ji 2013 m. spalio 16 d., 15.57 val., būdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, MDAS sistemoje elektroniniu būdu pateikė importo deklaraciją, informuodama muitinę apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui ir būdama atsakinga už muitinės prižiūrimų prekių pateikimą į muitinio tikrinimo vietą, jų nepateikė, nes laivo „(duomenys neskelbtini)“, gabenančio deklaruojamas prekes, numatyta atvykimo data – 2013 m. spalio 16 d., 20.00 val., t. y. jis dar nebuvo atvykęs į muitinės priežiūros zoną. Tuo pažeidė Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/1993 201 str.“ Remiantis išvardintu laikytina, kad G. K. veikos kvalifikacija pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. atitinka formuojamą teismų praktiką, keisti G. K. veikos kvalifikaciją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apylinkės teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį nustatė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti G. K. paskyrus mažesnę nei ATPK 209¹ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą. Teismas, išnagrinėjęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais padarė išvadą, kad yra pagrindas sušvelninti G. K. už padarytą pažeidimą skirtiną administracinę nuobaudą, paskiriant 500 Eur baudą. Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Nors byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, iš byloje esančios pažymos „Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinių nuobaudų“ matyti (b. l. 30), jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas, jo veiksmais reali žala valstybės biudžetui nepadaryta (prekių nepateikimas neturėjo įtakos mokėtiniems muitams ar kitiems mokesčiams), prekių muitinio patikrinimo metu pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad iš G. K. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis dėl prekių buvimo uoste suklydo, pasitikėdamas kolega, o ne tyčia siekdamas suklaidinti muitinės darbuotojus, ir ši jo versija byloje nėra paneigta. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. (nubausti bei auklėti, kad laikytųsi įstatymų, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų) gali būti ir bus pasiekti G. K. paskyrus švelnesnę nuobaudą. G. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., padarymą, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, skirtina 300 Eur bauda (pažymėtina, kad tokios baudos skyrimą nutarties motyvuojamoje dalyje deklaravo ir apylinkės teismas, vienok rezoliucinėje nutarties dalyje nurodė skiriantis 500 eurų baudą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turės auklėjamąjį poveikį. Kartu pažymėtina, jog G. K. nepateikė jokių duomenų, kad jo finansinė padėtis yra itin prasta ir skirta tokio dydžio piniginė bauda jam būtų per sunki našta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį bei Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. birželio 9 d nutarimą pakeisti ir G. K. už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, taikant ATPK 30¹ str., skirti administracinę nuobaudą – 300 eurų baudą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.