- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- ATP-347-174/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00770-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimo L. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. sausio 29 d. nutarimu L. R. paskirta 100 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² str. 5 d. L. R. nubausta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke pateikė muitiniam tikrinimui ir įforminimui importo deklaraciją, nors prekės į muitinės postą nebuvo atvykusios.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutarimu atmetė L. R. skundą ir paliko galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. sausio 29 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti. Nurodo, kad muitinės įstaiga, nustačiusi, kad krovinys nėra pristatytas į muitinės postą, privalėjo nepriimti deklaracijos arba įpareigoti pristatyti krovinį per papildomą terminą. Tikslo suklaidinti muitinės ji neturėjo. Ji nėra atsakinga už krovinio teisingą įforminimą muitinės informacinėje sistemoje. ATPK 209² str. 5 d. numatyto pažeidimo negalima įvykdyti netyčia, o jos veiksmai tokie ir buvo, todėl byla turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarimą, o L. R. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad L. R., būdama atsakinga už teisingą prekių deklaravimą, pateikė muitinei neteisingą deklaraciją, dėl to nebuvo galima atlikti fizinio prekių patikrinimo. Tai, kad L. R. veiksmai nebuvo tyčiniai, neatleidžia jos nuo administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).
Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas, kartu ir teismas, įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 209² str. 5 d. numato, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui, – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų.
Tai, kad pateikė neteisingą prekių deklaraciją, L. R. pripažįsta.
Įrodymai byloje vertinami, atsižvelgus į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio nuostatas, pagal kurias būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi L. R. turėjo būti žinoma ši jai, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad ji deklaravo prekes, kurios dar nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui, negali panaikinti pačios deklarantės atsakomybės.
L. R. savo rizika nepasinaudojo minėtomis teisės normose reglamentuotomis teisėmis ir, neįsitikinusi, kad dokumente deklaruoti duomenys yra teisingi, vis dėlto jį pasirašė bei pateikė muitinės įstaigai. L. R. sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijos užpildymas ir pateikimas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydama deklaracijoje ir patvirtindama tai savo spaudu L. R. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog L. R. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais sutinka, juos palaiko ir nekartoja.
Kitų priežasčių, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimą ir L. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.