Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-13 · Byla Nr. ATP-405-380/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-11Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-13
Bylos Nr.
ATP-405-380/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00923-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
  • 50.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-405-380/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00923-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 50.15.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. vasario 12 d. nutarimu pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209¹ str. 1 d. 2 p., 4000 Lt bauda. A. S. nubausta už tai, kad ji 2013 m. spalio 16 d., 15.57 val., būdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, MDAS sistemoje elektroniniu būdu pateikė importo deklaraciją, informuodama muitinę apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui ir būdama atsakinga už muitinės prižiūrimų prekių pateikimą į muitinio tikrinimo vietą, jų nepateikė, nes laivo „(duomenys neskelbtini)“, gabenančio deklaruojamas prekes, numatyta atvykimo data – 2013 m. spalio 16 d., 20.00 val., t. y. jis dar nebuvo atvykęs į muitinės priežiūros zoną. Tuo pažeidė Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/1993 201 str. Šį nutarimą A. S. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi A. S. skundą tenkino iš dalies. Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. vasario 12 d. nutarimą pakeitė ir A. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., padarymą, taikant ATPK 30¹ str., paskyrė administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą.

Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimą ir nutraukti administracinę bylą. Teigia, jog teismo išvada yra neteisinga, neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių elektroninės importo deklaracijos pateikimą ir jos priėmimą nuostatų. Šioje byloje yra svarbu tai, kad šiuo konkrečiu atveju importo deklaracija buvo pateikta elektroninių mainų būdu, o ne raštu. Tiek deklaranto, tiek Muitinės veiksmai, kai yra pateikiamos elektroninės deklaracijos, yra išsamiai reglamentuoti 2009-06-26 Muitines departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 18-360 patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Tiek 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, tiek Taisyklių 4.1. punktas nustato, kad deklaracijos gali būti teikiamos ir iki jų atgabenimo, kai deklarantas dar negali pateikti prekių. Jeigu importo deklaracija pateikiama iš anksto, ja deklaruojamos prekės ir kartu su importo deklaracija privaloma pateikti muitiniam tikrinimui ir įforminimui dokumentai turi būti pateikti (arba sudaryta galimybė prekes ir dokumentus patikrinti) importo muitinės įstaigai ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo importo deklaracijos pateikimo. Todėl išankstinis deklaravimas nėra deklaravimo tvarkos pažeidimas. Teismas sutiko, kad kartu su elektronine deklaracija pateikiant pranešimą kad prekės pateiktos muitiniam tikrinimui, nereiškia, kad jos faktiškai turi būti pateikiamos tikrinti. Tačiau tokiu pranešimu deklaruojantysis informuoja muitinę, kad prekės yra uoste ir paruoštos patikrinimu, jei muitinė nuspręstų jas tikrinti, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo. Teismo nutartyje motyvuojama, kad deklaruojantysis asmuo turi galimybę tokio pranešimo ir nepildyti, jei prekių dar nėra muitinės tikrinimo zonoje ir neklaidinti muitinės. Su teismo išvada, kad iš anksto pateikus deklaraciją ir elektroninį pranešimą apie pasirengimą pateikti prekes muitiniam tikrinimui muitinė yra klaidinama, nesutinka, nes, pirma, Muitinė naudojasi LIS (laivų informacinės sistemos duomenimis) ir žino, kada laivai atvyksta į muitinės priežiūros zoną, todėl klaidinti muitinės nėra tikslo. Antra, esant tokiems duomenims bei kitoms taisyklėse numatytoms aplinkybėms, Muitinė turi galimybę nepriimti pateiktos deklaracijos, kaip tai numato Taisyklių 4.3 punktas. Šiuo konkrečiu atveju deklaracija buvo priimta. Elektroninių importo deklaracijų priėmimo sistema yra sutvarkyta taip, kad negalima atlikti elektroninės importo deklaracijos pateikimo, jei tuo pačiu metu nėra siunčiamas pranešimas IEIGPLT apie prekių pateikimą. Tai teisme patvirtino liudytojas R. M.. Teismas netaikė ir neatsižvelgė į Taisyklių 4.4 punktą, sprendime motyvuojama, kad pateikus elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą prekės jau turi būti pateiktos muitinei (nepriklausomai, ar jos bus tikrinamos ar ne) galimam muitiniam patikrinimui atlikti, nes nepateikus prekių, deklaracija negali būti priimama. Apeliantė teigia, jos tokia teismo išvada neatitinka Taisyklių 4.3.1 punkto, numatančio, kad deklaracija gali būti pateikta iš anksto, t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo muitinės įstaigai. 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą Įgyvendinimo nuostatų 201 str. 3 d. reglamen­tuoja, kad jeigu deklaracija buvo pateikta iki joje nurodytų prekių atgabenimo į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, ji gali būti priimta tuomet, kai nurodytos prekės pateikiamos muitinei. Tai reiškia, kad muitinė galėjo deklaracijos nepriimti, tačiau šiuo konkrečiu atveju importo deklaracija buvo priimta. Taigi, tokiu atveju, kai deklaracija yra pateikiama anksčiau, jos priėmimas ar nepriėmimas, bei kitų veiksmų atlikimas priklauso ne nuo deklaranto, o nuo pačios Muitinės valios. Apeliantė teigia, jog yra pakankamai apdairi ir rūpestinga, žino savo pareigas, tačiau šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtinumo tikrinti prekes, kadangi tos pačios prekės tam pačiam gavėjui buvo deklaruojamos jau ne pirmą kartą ir apeliantei buvo žinomos. Tai, kad prekės buvo teisingai deklaruotos, patvirtina faktas, kad Importo deklaracija LRN Nr. 3LT 1637470410202144 pagal BDK Nr. 131014-001297-BDK/62 (su tais pačiais duomenimis apie prekes ) buvo Muitinėje priimta 2013-10-17 ir, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, Muitinė jų netikrino. Be to, krovinio ekspeditorius per KIPIS sistemą (Krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą informacinė sistema) jau buvo perdavęs krovinį disponuoti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir šių prekių duomenis Muitinė turėjo galimybę patikrinti, nes šia sistema naudojasi.

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į A. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teismas teisingai įvertino pažeidimo esmę – neįsitikinusi, jog laivas su prekėmis tikrai yra uosto teritorijoje ir pateikusi muitinei pranešimą, kurio galėjo dar ir neteikti, kad prekės paruoštos muitiniam tikrinimui, A. S. veikė savo rizika, todėl pateikė neteisingą informaciją deklaracijoje ir šios aplinkybės nepašalina A. S. administracinės atsakomybės šioje byloje. A. S. pateikė prekes įforminti, kurių muitinė dar neturi fizinės galimybės patikrinti. Iš ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. dispozicijos akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo objektyviajai pusei konstatuoti yra būtina ir pakanka, kad būtų nepateiktos prekės muitiniam tikrinimui. A. S. pateikė deklaraciją Muitinei, nurodydama, kad prekės parengtos pateikti tikrinimui, kol dar nebuvo atvykęs krovinys. Aplinkybė, kad vėliau prekės atvyko nepaneigia teisės pažeidimo fakto, o yra aplinkybė, į kurią galima atsižvelgti sprendžiant atsakomybės klausimą. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, tačiau pažymėtina, kad A. S. dirbdama muitinės tarpininke, privalo puikiai išmanyti muitinės procedūras, prekių deklaravimo tvarką, nes jai keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. A. S. skundo argumentas, kad ji prekes galėjo pateikti per 15 dienų ir muitinė galėjo deklaracijos nepriimti, teismo buvo atmestas, nes šis prekių pateikimo muitinei terminas netaikomas. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškino visas privalomas išsiaiškinti aplinkybes, numatytas ATPK 284 str., objektyviai įvertino įrodymus ir skundžiamoje nutartyje tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti A. S. skundą nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, t. y. laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniams tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių.

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, būdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, MDAS sistemoje elektroniniu būdu pateikė importo deklaraciją, informuodama muitinę apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui ir būdama atsakinga už muitinės prižiūrimų prekių pateikimą į muitinio tikrinimo vietą, jų nepateikė, nes laivas „(duomenys neskelbtini)“, gabenantis deklaruojamas prekes dar nebuvo atvykęs į muitinės priežiūros zoną.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl A. S. kaltės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. S. 2013 m. spalio 16 d., 15.57 val. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją ir elektroniniu pranešimu informavo apie prekių, nurodytų atitinkamoje importo deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui (b. l. 13). Muitinei priėmus deklaracija, nustatyta, kad laivas, gabenantis deklaruotas prekes, dar neatvykęs į uostą.

Komisijos Reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 201 str. numatyta, jog deklaracija turi būti pateikiama muitinės įstaigai, kuriai pateiktos prekės. Muitinei leidus, deklaraciją galima pateikti anksčiau, kai deklarantas dar negali pateikti prekių. Šiuo atvejų muitinė, atsižvelgdama į susidariusias aplinkybes, gali nustatyti laikotarpį, per kurį turi būti pateiktos prekes.

Muitines departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintose Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.1. punkte nurodyta, jog elektroniniai duomenų mainai vykdomi keičiantis šiais elektroniniais pranešimais: „Deklaracijos pateikimas“. Deklarantas elektroniniu pranešimu IEI15LT pateikia importo muitinės įstaigai importo deklaraciją, kuriai turi būti suteiktas unikalus LRN. Importo deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo importo muitinės įstaigai arba iki galimybės jas patikrinti sudarymo) arba jau pateikus atitinkamas prekes importo muitinės įstaigai. Jeigu importo deklaracija pateikiama iš anksto, ja deklaruojamos prekės ir kartu su importo deklaracija privalomi pateikti muitiniam tikrinimui ir įforminimui dokumentai turi būti pateikti (arba sudaryta galimybė prekes ir dokumentus patikrinti) importo muitinės įstaigai ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo importo deklaracijos pateikimo. Importo deklaracijos pateikimas (elektroninio pranešimo IEI15LT išsiuntimas importo muitinės įstaigai) ir jos gavimo patvirtinimas deklarantui sukelia tokias pačias teisines pasekmes kaip muitų teisės aktų nustatyta tvarka užpildytos rašytinės importo deklaracijos pateikimas. Taisyklių 4.4. punkte nurodyta, jog deklarantas, elektroniniu pranešimu IEI15LT pateikęs importo deklaraciją importo muitinės įstaigai, šią įstaigą elektroniniu pranešimu IEIGPLT gali informuoti apie prekių, nurodytų atitinkamoje importo deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui. Taisyklių 4.5.3. p. numatyta, jog kartu su importo deklaracija ir deklaruojamomis prekėmis pateikti jų muitiniam tikrinimui ir įforminimui reikalingi dokumentai. Kaip matyti taisyklėmis aiškiai reglamentuota elektroninės importo deklaracijos pateikimo ir jos priėmimo tvarka.

Taisyklėse numatyta galimybė muitinei deklaraciją pateikti elektroniniu būdu ir iš anksto (dar negalint prekių pateikti muitiniam tikrinimui). Jeigu deklaracija pateikiama iki joje nurodytų prekių atgabenimo į muitinės įstaigą ar į kitą muitinės nustatytą vietą, ji gali būti priimta tik tuomet, kai nurodytos prekės pateikiamos muitinei. Pateikdamas elektroninę importo deklaraciją, prekėms jau esant uoste, deklaruojantysis gali iš karto užpildyti ir pranešimą apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, tačiau prekių nesant, deklaruojantysis turi galimybę pateikti elektroninę deklaraciją, nepildant minėto pranešimo apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui. Taigi pateikus elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, prekės jau turi būti pateiktos muitinei (nepriklausomai, ar jos bus tikrinamos, ar ne) galimam muitiniam patikrinimui atlikti, nes nepateikus prekių muitinės deklaracija negali būti priimama.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad A. S. pateikdama deklaraciją, neturėjo nurodyti, jog prekės pateiktos muitinės patikrinimui. Nurodydama, jog prekės pateiktos patikrinimui, padarė pažeidimą. A. S. turėjo teisingai deklaruoti bei pasitikrinti krovinį (b. l. 68-69). A. S. teismo posėdžio metu parodė, jog turėjo teisę pasitikslinti prekes. Ji nežinojo, jog prekių nėra uoste, nes žinodama, nebūtų pateikusi deklaracijos (b. l. 68). Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas A. C. 2012 m. spalio 15 d. rašte Nr. (17.3/7)3B-10678 išaiškino, jog pateikus elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, prekės jau turi būti pateiktos muitinei (nepriklausomai ar jos bus tikrinamos ar ne) galimam muitiniam tikrinimui atlikti, nes nepateikus prekių muitinės deklaracija negali būti priimama. Apeliantė teigia, jog pagal Elektroninės deklaracijos pateikimo taisykles ji prekes muitiniam tikrinimui galėjo pateikti per 15 dienų, tačiau jai tokia galimybė suteikta nebuvo. Tačiau numatytas 15 dienų terminas prekėms pateikti taikomas tada, kai teikiant deklaraciją prekės jau yra paruoštos muitiniam tikrinimui, t. y. jos jau yra muitinės tikrinimo zonoje, ir yra nuspręsta jas tikrinti fiziškai. Su elektronine deklaracija pateikiant pranešimą, kad prekės pateiktos muitiniam tikrinimui, informuojama muitinė, kad prekės yra uoste ir paruoštos patikrinimui, jei muitinė nuspręstų jas tikrinti. Deklaruojantysis asmuo turi galimybę tokio pranešimo ir nepildyti, jei prekių muitinės tikrinimo zonoje dar nėra, ir neklaidinti muitinės. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, A. S. pateikė importo deklaraciją, informavo muitinę apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, nes manė, jog prekės yra uoste. A. S. teigė, jog turėjo teisę patikslinti prekes, tačiau tai nėra privaloma. A. S. pateikė muitinei importo deklaraciją, prieš tai nesiimdama jokių veiksmų pasitikslinti ar tikrai prekės jau yra uoste. Ji sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Nors dirbdama muitinės tarpininke, žinodama muitinio tikrinimo bei deklaravimo tvarką turėtų elgtis apdairiau bei rūpestingiau. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog S. neįsitikinusi, jog laivas su prekėmis tikrai yra uosto teritorijoje ir pateikusi muitinei pranešimą, kurio galėjo dar ir neteikti, kad prekės paruoštos muitiniam tikrinimui, ji veikė savo rizika, todėl pateikė neteisingą informaciją deklaracijoje ir šios aplinkybės nepašalina A. S. administracinės atsakomybės šioje byloje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė