Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S., jos atstovei advokatei Vidai Šeikienei, Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotai atstovei L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. vasario 12 d. nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 17 d. A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. spalio 16 d. 15 val. 57 min., būdama muitinės tarpininko UAB „Viprotekas“ atstove, MDAS sistemoje elektroniniu būdu pateikė importo deklaraciją, informuodama muitinę apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui ir būdama atsakinga už muitinės prižiūrimų prekių pateikimą į muitinio tikrinimo vietą, jų nepateikė, nes laivo „MSC ALEXA“, gabenančio deklaruojamas prekes, numatyta atvykimo data – 2013-10-16 20.00 val., t. y. jis dar nebuvo atvykęs į muitinės priežiūros zoną. Tuo pažeidė Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/1993 201 str. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p.

2014 m. vasario 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., paskirta 4000 Lt bauda.

A. S. atstovė advokatė V. Šeikienė prašė skundą tenkinti ir bylą nutraukti, nes nepadarytas administracinis teisės pažeidimas. Taip pat nurodė, jei teismas visgi manytų, kad pažeidimas padarytas, prašė skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatytą nuobaudą, atsižvelgti į A. S. gaunamas pajamas, kad augina du nepilnamečius vaikus, be to, pažeidimas formalus, niekam žala nepadaryta, atvykus prekėms, buvo pateikta nauja deklaracija, nieko joje nekeičiant, ir muitinės ji buvo priimta.

Liudytojas R. M., dirbantis UAB „Viprotekas“ IT projektų vadovu bei muitinės tarpininku, parodė, kad žino šią situaciją. Nurodė, kad deklaracija buvo pateikta todėl, kad jie iš uoste veikiančio ekspeditoriaus gavo informaciją apie prekių atvykimą bei įgaliojimą disponuoti prekėmis. Paprastai, visada deklaracijos teikiamos tik tada, kai turi informaciją, kad prekės jau atvykusios.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).

Kaip minėta, skundžiamu nutarimu A. S. paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda už LR ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. pažeidimą.

LR ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Elektronine deklaracija, administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. S. paaiškinimu bei nutarimu nustatyta, jog muitinės tarpininko UAB „Viprotekas“ atstovė A. S. 2013-10-16 15.57 val. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją ir elektroniniu pranešimu informavo apie prekių, nurodytų atitinkamoje importo deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui. Muitinei priėmus deklaraciją, nustatyta, kad laivas, gabenantis deklaruotas prekes ir, kaip nurodyta, paruoštas muitiniam tikrinimui, dar nėra atvykęs į uostą, taigi deklaracijoje nurodyti neteisingi duomenys ir prekės muitiniam tikrinimui nustatytu laiku pateiktos nebuvo.

A. S. ginčija padarytą pažeidimą tuo, kad pateikdama elektroninę deklaraciją, neprivalo kartu pateikti ir prekių, tai gali padaryti per 15 dienų nuo muitinės pareikalavimo, tačiau jos nebuvo prašoma pateikti prekes tikrinimui.

Teismas su tokia administracinės atsakomybėn patraukto asmens pozicija sutikti negali. Tiek Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/1993 201 str., tiek Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintos Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklės (toliau – Elektroninės deklaracijos pateikimo taisyklės) numato galimybę muitinei deklaraciją pateikti elektroniniu būdu ir iš anksto (dar negalint prekių pateikti muitiniam tikrinimui). Jeigu deklaracija pateikiama iki joje nurodytų prekių atgabenimo į muitinės įstaigą ar į kitą muitinės nustatytą vietą, ji gali būti priimta tik tuomet, kai nurodytos prekės pateikiamos muitinei (Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/1993 201 str. 3 d.). Elektroninės deklaracijos pateikimo taisyklių 4.4. punkte numatyta, kad deklarantas, elektroniniu pranešimu pateikęs importo deklaraciją importo muitinės įstaigai, šią įstaigą elektroniniu atskiru pranešimu gali informuoti apie prekių, nurodytų atitinkamoje importo deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui. Atsižvelgiant į lingvistinį teisės normų aiškinimą, darytina išvada, kad pateikdamas elektroninę importo deklaraciją, prekėms jau esant uoste, deklaruojantysis gali iš karto užpildyti ir pranešimą apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, tačiau prekių nesant, deklaruojantysis turi galimybę pateikti elektroninę deklaraciją, nepildant minėto pranešimo apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui. Taigi pateikus elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, prekės jau turi būti pateiktos muitinei (nepriklausomai, ar jos bus tikrinamos, ar ne) galimam muitiniam patikrinimui atlikti, nes nepateikus prekių muitinės deklaracija negali būti priimama. Atsižvelgiant į tai, kad deklaracija teikiam elektroniniu būdu, tai prekių pateikimas muitiniam tikrinimui suprantamas, kaip pasirengimas pateikti prekes tikrinimui. Tai patvirtino ir Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė posėdžio metu. Institucijos atstovė taip pat nurodė, kad elektroninės deklaracijos išankstinis, dar neturint prekių, pateikimas galimas, tik tokiu atveju nepildomas pranešimas apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracija laikoma preliminaria. Šia aplinkybes patvirtino ir nurodė, jog žino, ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei apklaustas liudytojas.

Nagrinėjamu atveju A. S. pateikė elektroninę importo deklaraciją ir elektroniniu pranešimu informavo apie prekių, nurodytų atitinkamoje importo deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui, nors prekės dar nebuvo atvykusios į uostą. Atmestinas A. S. argumentas, kad pagal Elektroninės deklaracijos pateikimo taisykles ji prekes muitiniam tikrinimui galėjo pateikti per 15 dienų, tačiau jai tokia galimybė suteikta nebuvo, be to, muitinė galėjo deklaracijos nepriimti. Numatytas 15 dienų terminas prekėms pateikti taikomas tada, kai teikiant deklaraciją prekės jau yra paruoštos muitiniam tikrinimui, t. y. jos jau yra muitinės tikrinimo zonoje, ir yra nuspręsta jas tikrinti fiziškai. Kaip paaiškino institucijos atstovė, gavus elektroninę deklaraciją su pranešimu, kad prekės pateiktos (paruoštos) muitinės tikrinimui, jai iš karto suteikiamas MRN numeris. Suteikus deklaracijai MRN, šios deklaracijos muitinis įforminimas laikomas pradėtu ir ji laikoma priimta (Elektroninės deklaracijos pateikimo taisyklių 4.5.3. p.). Sutiktina, kad kartu su elektronine deklaracija pateikiant pranešimą, kad prekės pateiktos muitiniam tikrinimui nereiškia, kad jos faktiškai turi būti pateikiamos tikrinti. Tačiau tokiu pranešimu deklaruojantysis informuoja muitinę, kad prekės yra uoste ir paruoštos patikrinimui, jei muitinė nuspręstų jas tikrinti, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo. Deklaruojantysis asmuo turi galimybę tokio pranešimo ir nepildyti, jei prekių muitinės tikrinimo zonoje dar nėra, ir neklaidinti muitinės. A. S. posėdžio metu patvirtino, kad manė, jog prekės tikrai yra uoste, tik todėl ir pildė elektroninę importo deklaraciją. Nurodė, kad paprastai deklaraciją teikia tik tada, kai prekės jau yra atvykusios į uostą ir šiuo atveju, jei būtų žinojusi, kad prekių uoste nėra, deklaracijos būtų nepildžiusi. Šias aplinkybes patvirtino ir apklaustas liudytojas. Taigi nagrinėjamu atveju A. S. pateikus elektroninę deklaraciją ir nurodžius, kad prekės pateiktos muitinės tikrinimui, prekių uoste dar nebuvo, todėl negalima teigti, kad jos buvo paruoštos pateikti muitiniam tikrinimui.

Kaip nurodė Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė posėdžio metu, muitinė nėra pajėgi patikrinti visų įvežamų ir išvežamų prekių, todėl deklaruojantiems asmenims numatyta pareiga ypatingai atidžiai bei teisingai pildyti deklaracijas, priešingu atveju, už neteisingų duomenų pateikimą numatyta griežta atsakomybė.

Tiek A. S., tiek liudytojas R. M. nurodė, kad iš uoste veikiančio ekspeditoriaus gavo informaciją, kad prekės jau atvykusios, bei įgaliojimą disponuoti šiomis prekėmis, todėl manė, kad teikia teisingą deklaraciją. Nors deklaracijoje nurodytus duomenis sutikrinti su faktiškai esančiomis prekėmis yra deklaruojančiojo teisė, bet ne pareiga, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. dirba muitinės tarpininke, muitinio tikrinimo bei deklaravimo tvarką privalo žinoti, jai yra keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, be to, ji turi pareigą deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis. Nors muitinės tarpininkai neturi galimybės naudotis uosto duomenų baze ir sužinoti apie laivų atvykimą bei išvykimą, tačiau teismo nuomone, turi kitų galimybių pasitikrinti informaciją, ar laivas kartu su deklaruojamomis prekėmis tikrai jau atvykęs į uostą (pvz., telefonu, nuvykus į uostą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su Klaipėdos teritorinės muitinės pozicija, kad neįsitikinusi, jog laivas su prekėmis tikrai yra uosto teritorijoje ir pateikusi muitinei pranešimą, kurio galėjo dar ir neteikti, kad prekės paruoštos muitiniam tikrinimui, A. S. veikė savo rizika, todėl pateikė neteisingą informaciją deklaracijoje ir šios aplinkybės nepašalina A. S. administracinės atsakomybės šioje byloje.

Nagrinėjamu atveju, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir A. S. veikoje yra ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinis teisės pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nes A. S. nenumatė, kad teikdama pranešimą apie tai, jog prekės paruoštos muitiniam tikrinimui, pateiks neteisingus duomenis deklaracijoje, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti (ATPK 11 str.).

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, sprendžia, kad tokių aplinkybių A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta ir administracinė atsakomybė gali būti švelninama. Be kita ko, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinė padėtis nėra sunki, A. S. vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius yra 2300 Lt, nepateikė jokių duomenų, kad jos šeimos finansinė padėtis yra itin prasta ir skirta piniginė bauda jai būtų per sunki našta. Be to, vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. A. S. padaryto pažeidimo nepripažino, tačiau iš bylos medžiagos, A. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad administracinį teisės pažeidimą padarė nepiktybiškai ir neatsargiai. Teismo nuomone, būtina įvertinti tai, kad padarytas pažeidimas formalus, juo reali žala valstybės valdymo tvarkai nebuvo padaryta, sekančią dieną po įvykio prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui. Taip pat nagrinėjamuoju atveju atsižvelgtina į tai, kad A. S. augina du nepilnamečius vaikus (7 ir 3 metų amžiaus).

Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, A. S. atžvilgiu už pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., padarymą bus pasiekti jai paskyrus mažesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali – 1000 Lt baudą (ATPK 30¹ str., 24 str.). Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turės auklėjamąjį poveikį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-02-12 nutarimas keistinas, nes už ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisės pažeidimą paskirta nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu ji mažintina iki 1000 Lt (ATPK 302 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 296-301 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. vasario 12 d. nutarimą pakeisti ir A. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., padarymą, taikant ATPK 30¹ str., skirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.