Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, Rimai Sankauskaitei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui G. K., jo atstovui advokatui Regimantui Špelveriui, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Loretai Sakavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. K., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2015 m. birželio 9 d. Klaipėdos teritorinės muitinės priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5LU9001694/RŽ51-568 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas G. K. atžvilgiu surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą už tai, kad 2015-03-13, 15.20 val. Malkų įlankos jūrų uosto postui AUB „UNO TRANSPORT KLAIPĖDA“, į.k. LT300556758, įmonės deklarantas G. K. pateikė MDAS sistemoje elektroniniu būdu eksporto deklaraciją LRN 5LT3005567580100968. Deklaruojamas krovinys – dirbtinės gėlės, dirbtinės gėlės iš plastikų, trijų pintinių rinkiniai, dekoratyvinės vazos, stiklinės, gėlių vazonai, taburetės kėdės su metaliniais karkasais, dekoratyvinės pagalvės, pakrautos transporto priemonėje GF9892, atvykusiai laivu „VICTORIA SEAWAYS“. Deklaracijoje elektroniniu pranešimu IE5GPLT muitinei pranešama, kad prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui ir randasi LTLU9001 (Malkų įlankos jūrų uosto postas muitinės tikrinimo vieta MTV „Kuršiai“, Perkėlos g. 10). Priimtai Deklaracijai suteiktas MRN Nr. 15LTLU9000EK00D1F4. Rizikos valdymo sistema RATIS nukreipė prekes į raudoną tikrinimo kanalą. Patikrinus KIPYJE „Laivai uoste“ nustatyta, kad laivas „VICTORIA SEAWAYS“ nėra atvykęs į postą ir deklaruojamos prekės dar nėra pateiktos muitiniam tikinimui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Muitinės tarpininko atstovas G. K., pateikdamas elektroninį pranešimą IE5GPLT, kuriuo informavo muitinę apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, bet jų nepateikdamas, pažeidė prekių muitinio tikrinimo tvarką, nustatytą 1992 m. spalio 12 d. Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 63 str. ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 201 str., bei 2009 m. birželio 26 d. Muitinės departamento įsakymą Nr. 1B-362 (b. l. 8).

2015 m. birželio 9 d. Klaipėdos teritorinė muitinės nutarimu Nr. 5LU9001694/RŽ51-568 G. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, paskirta administracinė nuobauda – 868,00 Eur bauda (b. l. 36).

2015 m. liepos 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas G. K. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2015 m. birželio 9 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą Nr. 5LU9001694/RŽ51-568 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, arba minėtą nutarimą pakeisti ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti švelnesnę nuobaudą. Skunde nurodo, jog nors eksporto deklaracija MRN Nr. 15LTLU9000EK00D1F4 Rizikos vertinimo ir kontrolės sistemos buvo nukreipta į raudonąjį tikrinimo kanalą, tačiau elektroninis pranešimas IE560LT nebuvo suformuotas ir išsiųstas deklarantui. Šiuo atveju, deklarantui G. K. muitinės įstaiga apie tikrinimo procedūrą pranešė 2015-03-14 telefoniniu skambučiu, po ko deklarantas G. K. susisiekė su transporto priemonės vairuotoju ir šis po 5 minučių visas eksporto deklaracijoje nurodytas prekes buvo fiziškai pristatęs muitinės įstaigai. Nurodo, jog muitinio tikrinimo momentas laikytinas deklaranto informavimas telefonu laikas. Nutarime „nepateikimas muitiniam tikrinimui“ grindžiamas vienintele aplinkybe, tai kad buvo 2015-03-13, 15.18 val. pateikta IE5GPLT forma, o laivas „VICTORIA SEAWAYS“ atvyko 2015-03-14 (b. l. 3-6).

2015 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepimas į G. K. skundą , kuriame nurodhyta, kad su G. K. skundu nesutinka, muitinės priimtas nutarimas Nr. 5LU9001694/RŽ51-568 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti. Taip pat nurodė, kad pranešimo IE5GPLT pateikimas muitinei reiškia, kad prekės pateiktos muitiniam tikrinimui. Pažymėjo, jog deklarantas G. K. 2015-03-13, 15.18 val., elektroniniu pranešimu IE5GPLT informavo Malkų įlankos jūrų uosto postą apie eksportuojamų prekių pateikimą muitiniam tikrinimui. Prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu G. K. parodė, jog pateikė muitinei deklaraciją ir laukė sekančio pranešimo iš muitinės, tačiau jo negavo iki šeštadienio 10.00 val., gavo tik pranešimą telefonu 03.00 val. šeštadienį. Kai tik paskambino pareigūnas, jis įvykdė visus muitinės pareigūnų įpareigojimus, muitinė turėjo realią galimybę patikrinti prekes.

G. K. atstovas advokatas Regimantas Špelveris prašė skundą tenkinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Loreta Sakavičiūtė parodė, kad 2015-03-13 teikiant deklaraciją reikėjo nenurodyti, kad prekės pateiktos muitinės tikrinimui. Muitinės darbuotojai priima deklaraciją iš karto, jei deklaracijoje paminėta, kad prekės pateiktos patikrinimui.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. K. parodė, kad buvo pateikta elektroniniu būdu eksporto deklaracija ir nurodyta, kad jau prekės pateiktos muitiniam patikrinimui, tačiau krovinys nestovėjo, nes laivo nebuvo. Deklaracijos 30 langelyje buvo nurodyta, kad krovinys yra tarptautinėje perkėloje. Minėta eksporto deklaracija buvo palikta kitai pamainai, kurie ryte kreipėsi į G. K., tačiau jis visą dieną neatvyko. Vakare ji paskambino G. K., jis teigė, kad atveža prekes. Prekės buvo pristatytos ir patikrintos. Surašant protokolą krovinys jau buvo pateiktas muitiniam tikrinimui.

G. K. skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas keistinas ir paskirtina švelnesnė nuobauda.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).

Kaip minėta, skundžiamu nutarimu G. K. paskirta administracinė nuobauda –868,00 Eur bauda už LR ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. pažeidimą.

LR ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu, G. K. paaiškinimu bei nutarimu , elektronine deklaracija, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas – deklarantas G. K. 2015-03-13 15.15 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui pateikė elektroninę eksporto deklaraciją ir elektroniniu pranešimu IE5GPLT 2015-03-13 15.18 val. informavo apie prekių, nurodytų atitinkamoje eksporto deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui, nurodydamas deklaracijos 30 langelyje LTLU9001 (Malkų įlankos jūrų uosto postas muitinės tikrinimo vieta „Kuršiai“, Perkėlos g. 10). Muitinei priėmus deklaraciją, nustatyta, kad laivas „VICTORIA SEAWAYS“ dar nėra atvykęs į uostą, taigi deklaracijoje nurodyti neteisingi duomenys ir prekės muitiniam tikrinimui nustatytu laiku pateiktos nebuvo.

G. K. ginčija padarytą pažeidimą , nesutikdamas su tuo, kad elektroninis pranešimas IE560LT buvo suformuotas ir išsiųstas jam. Jis teigia, kad jo nebuvo prašoma pateikti prekes tikrinimui, muitinės įstaiga apie tikrinimo procedūrą pranešė tik 2015-03-14 telefoniniu skambučiu, po kurio jis ir atvyko į muitinę .

Teismas su tokia administracinės atsakomybėn patraukto asmens pozicija sutikti negali. Tiek Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/1993 201 str., tiek Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintos Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklės (toliau – Elektroninės deklaracijos pateikimo taisyklės) numato galimybę muitinei deklaraciją pateikti elektroniniu būdu ir iš anksto (dar negalint prekių pateikti muitiniam tikrinimui). Jeigu deklaracija pateikiama iki joje nurodytų prekių atgabenimo į muitinės įstaigą ar į kitą muitinės nustatytą vietą, ji gali būti priimta tik tuomet, kai nurodytos prekės pateikiamos muitinei (Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/1993 201 str. 3 d.). Elektroninės deklaracijos pateikimo taisyklių 4.4. punkte numatyta, kad deklarantas, elektroniniu pranešimu pateikęs importo deklaraciją importo muitinės įstaigai, šią įstaigą elektroniniu atskiru pranešimu gali informuoti apie prekių, nurodytų atitinkamoje importo deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui. Atsižvelgiant į lingvistinį teisės normų aiškinimą, darytina išvada, kad pateikdamas elektroninę importo deklaraciją, prekėms jau esant uoste, deklaruojantysis gali iš karto užpildyti ir pranešimą apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, tačiau prekių nesant, deklaruojantysis turi galimybę pateikti elektroninę deklaraciją, nepildant minėto pranešimo apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui. Taigi pateikus elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, prekės jau turi būti pateiktos muitinei (nepriklausomai, ar jos bus tikrinamos, ar ne) galimam muitiniam patikrinimui atlikti, nes nepateikus prekių muitinės deklaracija negali būti priimama. Atsižvelgiant į tai, kad deklaracija teikiama elektroniniu būdu, tai prekių pateikimas muitiniam tikrinimui suprantamas, kaip pasirengimas pateikti prekes tikrinimui. Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime taip pat pažymėjo, kad elektroninės deklaracijos išankstinis, dar neturint prekių, pateikimas galimas, tik tokiu atveju nepildomas pranešimas apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui.

Nagrinėjamu atveju G. K. pateikė elektroninę eksporto deklaraciją ir elektroniniu pranešimu informavo apie prekių, nurodytų atitinkamoje eksporto deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui, nors prekės dar nebuvo atvykusios į uostą. Atmestinas G. K. argumentas, kad pažeidimo nepadarė, kadangi įvykdė visus muitinės pareigūnų reikalavimus ir krovinį patikrinimui pateikė. Pažymėtina, kad kartu su elektronine deklaracija pateikiant pranešimą, kad prekės pateiktos muitiniam tikrinimui nereiškia, kad jos faktiškai turi būti pateikiamos tikrinti, tačiau tokiu pranešimu deklaruojantysis informuoja muitinę, kad prekės yra uoste ir paruoštos patikrinimui, jei muitinė nuspręstų jas tikrinti, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo. G. K. pristatė krovinį muitiniam patikrinimui, bet tai jis padarė tik 2015-03-14, kadangi tą dieną laivas „VICTORIA SEAWAYS“ jau buvo atvykęs. Tuo metu, kai elektroniniu pranešimu IE5GPLT 2015-03-13 15.18 val. informavo Klaipėdos teritorinę muitinę apie prekių, nurodytų atitinkamoje eksporto deklaracijoje, pateikimą muitiniam tikrinimui, krovinio uoste nebuvo ir jo nebuvo galima fiziškai patikrinti. Deklaruojantysis asmuo turi galimybę tokio pranešimo ir nepildyti, jei prekių muitinės tikrinimo zonoje dar nėra, ir neklaidinti muitinės. G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo įsitikinęs, jog prekės tikrai yra uoste, nes šią informaciją jam pateikė jo kolega, su kuriuo dirba 6 metus ir juo pasitiki. Taigi nagrinėjamu atveju G. K. pateikus elektroninę deklaraciją ir nurodžius, kad prekės pateiktos muitinės tikrinimui, prekių uoste dar nebuvo, todėl negalima teigti, kad jos buvo paruoštos pateikti muitiniam tikrinimui.

Elektroninės deklaracijos pateikimo taisyklių 4.6. punkte numatyta, kad jeigu eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto deklaraciją nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti pateiktas prekes, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. G. K. skunde nurodė, kad elektroninis pranešimas IE560LT nebuvo suformuotas ir išsiųstas jam. Sutiktina su Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepime nurodytu argumentu, kad minėto elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu (t.y. suteikti eksporto muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti). Minėtas pranešimas nėra muitinės prašymas atgabenti prekes muitiniam patikrinimui, kadangi prekės jau turėjo būti eksporto deklaracijoje nurodytoje prekių buvimo vietoje. Nagrinėjamu atveju G. K. eksporto deklaracijos 30 langelyje nurodė, kad prekės yra LTLU9001 (Malkų įlankos jūrų uosto postas muitinės tikrinimo vieta „Kuršiai“, Perkėlos g. 10). Nesutiktina ir su G. K. skunde nurodytu teiginiu, kad tik nuo muitinės įstaigos pranešimo atsiranda pareiga deklarantui fiziškai pateikti prekes muitiniam tikrinimui, kadangi pateikiant elektroninį pranešimą IE5GPLT prekės jau fiziškai turėjo būti eksporto deklaracijoje nurodytoje prekių buvimo vietoje. Elektroniniu pranešimu IE560LT deklarantas tik informuojamas apie prekių muitinimą patikrinimą, o ne prašoma jas atgabenti į deklaracijoje nurodytą prekių buvimo vietą.

G. K. nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog prekės tikrai yra uoste, nes šią informaciją jam pateikė jo kolega, su kuriuo dirba 6 metus ir juo pasitiki. Nors deklaracijoje nurodytus duomenis sutikrinti su faktiškai esančiomis prekėmis yra deklaruojančiojo teisė, bet ne pareiga, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantu, muitinio tikrinimo bei deklaravimo tvarką privalo žinoti, jam yra keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, be to, jis turi pareigą deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis. G. K. nepasinaudojo galimybe pasitikrinti informaciją, ar laivas kartu su deklaruojamomis prekėmis tikrai jau atvykęs į uostą (pvz., telefonu, nuvykus į uostą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su Klaipėdos teritorinės muitinės pozicija, kad neįsitikinęs, jog laivas su prekėmis tikrai yra uosto teritorijoje ir pateikęs muitinei pranešimą, kurio galėjo dar ir neteikti, kad prekės paruoštos muitiniam tikrinimui, G. K. veikė savo rizika, todėl pateikė neteisingą informaciją deklaracijoje ir šios aplinkybės nepašalina G. K. administracinės atsakomybės šioje byloje.

Nagrinėjamu atveju, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir G. K. veikoje yra ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinis teisės pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nes G. K. nenumatė, kad teikdamas pranešimą apie tai, jog prekės paruoštos muitiniam tikrinimui, pateiks neteisingus duomenis deklaracijoje, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti (ATPK 11 str.).

G. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą paskirta 868,00 Eur dydžio bauda. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Byloje esanti 2015 m. balandžio 10 d. pažyma „Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinių nuobaudų“ patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas (b. l. 30). Byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad žala Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo padaryta, prekių muitinio patikrinimo metu pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta, G. K. parodymai, kad jį galėjo suklaidinti jo kolega, nėra paneigti. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog G. K. pažeidimo metu veikė darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Teisinių pagrindų visiškai atleisti nuo administracinės atsakomybės taikymo teismas nenustatė, kadangi įvardintos aplinkybės yra pakankamos sprendžiant dėl švelnesnės atsakomybės taikymo, tačiau nėra teisiškai pagrįstos visiškam atleidimui nuo administracinės atsakomybės taikymo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti G. K. paskyrus ir mažesnę nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra pagrindas sušvelninti G. K. už padarytą pažeidimą skirtiną administracinę nuobaudą – paskiriant 300,00 Eur baudą

Dėl išvardytų motyvų G. K. skundas tenkintinas iš dalies – G. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirtina administracinė nuobauda – 500,00 Eur bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. K. skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. birželio 9 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5LU9001694/RŽ51-568 ir už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, G. K. paskirti – 500,00 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 5LU9001694/RŽ51-568 ir įmokos kodą 1001.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.