Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-466-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00203-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.5.3; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 4 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-166-324/2020 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei FEZ Developments Limited ir Kauno rajono savivaldybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ 140 845,24 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad vandens tiekėja UAB „Kauno vandenys“ (atsakovė) ir abonentas žemės ūkio kooperatyvas (toliau – ŽŪK) „Pienas LT“ 2015 m. birželio 29 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutartį Nr. SUT00106570 (toliau – ir vandens tiekimo sutartis), pagal kurią vandens tiekėja įsipareigojo tiekti abonentui iki vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (sutarties 2 p.). Sutarties 3 punkte šalys susitarė, jog vandens tiekimo ir vartojimo riba yra įvadinis vandens skaitiklis. Sutarties 5.2 punkte vandens tiekėja įsipareigojo užtikrinti, kad abonentui tiekiamo vandens visuomenės sveikatos saugos ir kokybės parametrai iki įvadinio vandens skaitiklio atitiktų teisės aktų reikalavimus. Taigi, atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką geriamojo vandens tiekimą iki ŽŪK „Pienas LT“ vartojimo pradžios. 2015 m. lapkričio 4 d. vykdant pieno gamyklos techninės sistemos plovimo ir bandymo darbus įrangos montuotojai pastebėjo, kad bėga užterštas vanduo, dėl ko buvo užterštas vandens apskaitos mazgas, sugadinti vandens apskaitos įrenginiai, užteršta visa technologinė linija. Ieškovė ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) 2015 m. kovo 20 d. draudėjui ŽŪK „Pienas LT“ Statybinių rizikų draudimo liudijimu PZULT Nr. 1893494 laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. apdraudė ŽŪK „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamyklą su priklausiniais, esančius Biruliškių k., Kokybės g. 1, Kauno r. Ieškovė 2015 m. lapkričio 4 d. įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 140 845,24 Eur draudimo išmoką (iš Vokietijos įmonės Pentair Südmo GmbH, kuri toliau tekste įvardijama ir Pentair, atliktų darbų sumos 139 354,68 Eur ir UAB „Santermita“ atliktų darbų sumos 10 179,16 Eur atėmusi 8 688,60 Eur išskaitą).

3. Ieškovei išmokėjus 140 845,24 Eur dydžio draudimo išmoką dėl žalos, už kurią atsakinga atsakovė, ieškovė įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės. Ieškovė atsakovei teikė pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žalos atsakovė neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 24 633,35 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus – netinkamą sutarties vykdymą, tačiau neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp visos prašomos priteisti žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų.

6. Teismas nesutiko su ieškove, kad užterštam vandeniui patekus į ŽŪK „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamyklos technologinę liniją, joje esantiems įrenginiams padarytą 140 845,24 Eur dydžio žalą įrodo ieškovės pateiktos įmonės Pentair žalos suvestinėje nurodytos išlaidos ir UAB „Santermita“ įrenginių taisymo darbų sąskaitos.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų apie technologinės linijos sudėtį, įrodymų, jog vanduo būtų užteršęs visą technologinę liniją. Teismo vertinimu, 2015 m. lapkričio 4 d. UAB „Santermita“ surašytame defektiniame akte technologinių įrenginių pažeidimas nėra konstatuotas, jo atžvilgiu padaryta tik prielaida. Ekspertas S. M., teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus dėl atliktos statybos darbų ekspertizės, nurodė, kad defektinio akto lentelėje nėra nuorodos į technologinių įrengimų sugadinimą. Šio eksperto atliktos statybos darbų ekspertizės išvadoje atsakant į pirmą klausimą nurodoma, kad iš byloje esančių duomenų galima nustatyti, jog buvo sugadinti vandens apskaitos įrenginiai. Iš byloje esančių duomenų teismas negalėjo nustatyti, ar buvo ir kokie buvo kiti pažeidimai. Dėl šios priežasties sutiko su atsakove, kad ieškovės pateiktame 2015 m. lapkričio 4 d. pranešime apie įvykį, 2015 m. lapkričio 9 d. turto apžiūros akte, 2015 m. lapkričio 6 d. ŽŪK „Pienas LT“ pranešime, 2015 m. lapkričio 19 d. ŽŪK „Pienas LT“ pretenzijoje yra fiksuota ne objektyvi kompetentingų specialistų išvada, o tik paties ŽŪK „Pienas LT“ vertinimas.

8. Kadangi dalį žalos sudėties įrodymų ieškovė bylos eigoje rinko pagal teismo liudijimą, tai patvirtina, kad, išmokėdama draudimo išmoką apdraustai įmonei, visų žalą bei atsakovės civilinės atsakomybės sudėtį pagrindžiančių įrodymų ji neturėjo, juos rinko bylos proceso metu, todėl objektyviai negalėjo būti įsitikinusi jų pagrįstumu draudimo išmokos išmokėjimo metu.

9. Byloje 2019 m. lapkričio 25 d. pagal 2019 m. spalio 28 d. teismo nutartį buvo atlikta statybos darbų ekspertizė. Atlikto ekspertinio tyrimo pagrindu ekspertas padarė išvadą, kad iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kokie darbai, medžiagos, įrengimai, koks darbuotojų skaičius ir koks jų darbo valandų skaičius, nurodomi 2016 m. spalio 10 d. žalos vertės suvestinėje (t. 1 b. l. 35-40), buvo būtini nustatytų pažeidimų likvidavimui, kokie elementai (detalės, medžiagos, įrengimai) buvo panaudotos atliekant 2015 m. lapkričio 4 d. įvykio sukeltų padarinių likvidavimo darbus ŽŪK „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamykloje nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. gegužės 4 d., kokia jų vertė. Iš byloje pateiktų duomenų buvo galima daryti tik nekategoriškas išvadas: labiausiai tikėtina su pažeidimų likvidavimu susijusi suma yra 21 087,35 Eur (12 971,35 Eur darbo užmokesčio, darbuotojų kelionės ir nakvynės išlaidos atliekant sklendžių būklės auditą, PŠĮ priežiūros išlaidos 7 166,00 Eur darbo užmokesčiui, darbuotojų nakvynės išlaidoms, 950 Eur UAB „Santermita“ išlaidos kompresoriaus ir stebėjimo kameros nuomai); nesusijusios su įvykiu 25 226,24 Eur išlaidos (154,24 Eur automobilio nuomos išlaidos atliekant sklendžių būklės auditą, 136,00 Eur nakvynės išlaidos suteikiant atsarginių dalių pakeitimo inžinerinę paslaugą, 136,00 Eur nakvynės išlaidos dėl PŠĮ priežiūros, 24 800 Eur darbuotojų darbo užmokesčiui iki įvykio); nepagrįsta suma 103 220,25 Eur (8 233,09 Eur už atsarginių dalių pakeitimo paslaugą, 7 788,00 Eur papildomam vizitui dėl HARRIG paleidimo, 76 970,00 Eur už papildomų inžinierių buvimą vietoje, 1 000 Eur už boilerinio vandens šildymo komplekso nuomą, 9 229,16 Eur UAB „Santermita“ išlaidų). Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytas 140 845,24 Eur žalos dydis tik iš dalies yra pagrįstas žalos, padarytos 2015 m. lapkričio 4 d. įvykio metu, likvidavimą patvirtinančiais statybos darbais ir jų apmokėjimą patvirtinančiais duomenimis. Kategoriškai nustatyti, kurie 2016 m. spalio 10 d. žalos vertės suvestinėje nurodyti žalos likvidavimo darbai nėra susiję su įvykio padarinių šalinimu, užterštam vandeniui pažeidus ŽŪK „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamyklą ir techninius įrenginius, teismas neturėjo galimybės. Civilinėje byloje nebuvo duomenų, kurie leistų teigti, kad UAB „Santermita“ atlikti darbai susiję su įvykio padarinių, užterštam vandeniui 2015 m. lapkričio 4 d. pažeidus ŽŪK „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamyklą ir techninius įrenginius, likvidavimu. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad su įvykio padarinių likvidavimu buvo susijusios kompresoriaus ir stebėjimo kameros nuomos išlaidos (950 Eur).

10. Byloje taip pat buvo pateiktas eksperto E. L. 2020 m. sausio 21 d. atlikto ekspertinio tyrimo aktas, parengtas pagal ieškovės ir UAB „Statybų proceso valdymas“ ir ieškovės 2018 m. balandžio 3 d. sudarytą ekspertinio tyrimo paslaugų teikimo sutartį.

11. Tyrimo akte (21 lape) ekspertas nurodė, kad ekspertiniam tyrimui pateiktuose dokumentuose yra išlaidų pagrindimai (prie ieškinio pateikta 2016 m. spalio 10 dienos padarytos žalos suvestinė, Pentair sąskaita, 2015 m. lapkričio 4 d. defektinis aktas, UAB „Santermita“ sąskaitos), tačiau, jo vertinimu, jie įrodė ne visą, o 116 813,85 Eur žalos sumą, t. y. sklendžių ir siurblio priežiūra 20 271,77 Eur, pasterizatoriaus šildytuvo įrangos (PŠĮ) priežiūra 6 886,56 Eur, papildomas vizitas dėl HARRIG paleidimo 7 344,91 Eur, papildomų inžinierių buvimas vietoje 79 879,94 Eur, boilerio vandens šildymo komplekso nuoma 943,11 Eur, UAB „Santermita“ išlaidos 10 176,16 Eur. Šio eksperto vertinimu, iš padarytos žalos suvestinės pašalintinos 16 100 Eur išlaidos, susijusios su inžinierių darbu iki bandymo ir avarijos datos. Eksperto nuomone, UAB „Santermita“ defektinis aktas patvirtina, kad technologinė linija buvo užteršta nešvariu vandeniu.

12. Abiejuose aktuose sutapo ekspertų vertinimas dėl 16 100 Eur išlaidų eliminavimo, susijusių su inžinierių darbu iki technologinės linijos bandymo ir avarijos datos (vamzdžių plovimas 2015 m. spalio 26 d. – 2015 m. lapkričio 2 d.), dėl su įvykiu susijusios sklendžių būklės patikrinimo, PŠĮ priežiūros (pieno pasterizatoriaus atidarymo, jo būklės įvertinimo, šilumokaityje rastų dumblo ir smėlio nuosėdų išvalymo, pieno pasterizatoriaus pastatymo), kad darbų priežiūrai buvo privalomi įrangos gamintojo specialistai.

13. Atsižvelgęs į statybos darbų ekspertizės akte pripažintą vandens teršalų išvalymo būtinumą, vadovaudamasis protingumo principu ir logika, teismas sutiko su eksperto E. L. vertinimu, kad dėl užteršimo buvo būtina ištirti užteršimo mastą, išvalyti esamus tinklus ir įrenginius, todėl pripažino, jog su įvykio padarinių šalinimo veiksmais yra susiję UAB „Santermita“ atliktų darbų akte Nr. MPP0001 nurodyti vidaus vandentiekio vamzdynų plovimo darbai už 3 546 Eur.

14. Kadangi poreikis pakeisti UAB „Santermita“ aktuose ir Pentair žalos atlyginimo suvestinėje nurodytas įrengimų dalis nebuvo pagrįstais byloje pateiktais įrodymais, todėl su detalių pakeitimu susijusios išlaidos į žalos dydį teismo neįskaičiuotos.

15. Ekspertų vertinimas nesutapo dėl priežastinio ryšio tarp įvykio ir papildomo vizito HARRIG (šaldymo technologijos) paleidimui. Teismas nesivadovavo eksperto E. L. nuomone, kad šaldymo įranga yra šalia pasterizatoriaus, todėl paleidžiant visą liniją iš naujo, ją reikia iš naujo testuoti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar technologinė linija buvo paleista ir šaldymo įrenginys testuotas iki įvykio, ar šaldymo įrangos veikimas kaip nors susijęs su vandentiekio vamzdynu (technologinė linija perduota tik 2017 m. liepos 21 d.).

16. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Termolink“ pasiūlymas dėl boilerio nuomos, kuriuo ieškovė grindė šios paslaugos būtinumą, pateiktas 2016 m. gegužės 30 d., o byloje nebuvo jokių duomenų, kam galėjo būti reikalingas šio įrenginio nuomos pratęsimas, teismas sutiko su statybos darbų ekspertizės vertinimu dėl šių išlaidų nepagrįstumo.

17. Kadangi statybos darbų ekspertizės akte detaliai pagrįstas nesutikimas su sumomis, išleistomis darbuotojams (darbo užmokestis, darbuotojų paskirtis, nakvynė, kelionės), o ekspertas E. L. tam skirtų sumų neanalizavo ir paaiškino, kad išlaidas papildomiems inžinieriams (apie 80 000 Eur) vertino kaip šalių sutartą sumą ir įkainius, sutariant, kad joms to reikia, tačiau pripažino, kad tokios sutartys jam nebuvo pateiktos, išlaidas pagrindžiančių dokumentų netyrė siejant su faktiškai atliktais darbais ir jų būtinumu, nevertino šių išlaidų dydžio ir priežastinio ryšio su įvykiu, teismas rėmėsi ne ekspertinio tyrimo aktu, o jį paneigiančiomis statybos darbų ekspertizės išvadomis. Kadangi ekspertas E. L. paaiškinimuose pripažino nematęs ir netyręs dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas technologinės sistemos detalių apgadinimas ir to priežastys, nematė konkrečių defektavimo aktų, dėl neįrodyto keistinų detalių poreikio įvykio padariniams šalinti, teismas rėmėsi statybos darbų ekspertizės akto išvadomis (pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad įvairios žalos suvestinėje nurodytos detalės, išskyrus susijusias su užteršto vandens poveikiu sklendėms ir pieno pasterizatoriaus pastatymu, ir kad UAB „Santermita“ aktuose nurodytos detalės buvo keičiamos dėl poveikio užterštu vandeniu, o ne montuojamos į įmonėje diegiamą technologinę liniją). Ekspertas E. L. taip pat paaiškino negavęs duomenų apie detalų technologinį procesą, turėjo duomenis tik apie dalį vandentiekio sistemos, apie technologinį procesą sprendė ne pagal ŽŪK „Pienas“ pieno perdirbimo gamykloje įdiegtą liniją, o pagal tokio tipo technologiją apskritai, pripažino neturėjęs pilnos informacijos nustatyti priežastiniam ryšiui tarp įvykio ir atliktų darbų, detalių keitimo, apie darbų ir detalių poreikį sprendė vertindamas, kad liniją reikėjo išrinkti ir vėl surinkti bei išbandyti vandeniu, tačiau pripažino neturėjęs dokumentų, patvirtinančių liniją sudarančių elementų išrinkimą ir perrinkimą, nurodė nežinantis, kokia tiksliai žala yra padaryta įrangai. Į minėtas aplinkybes teismas atsižvelgė spręsdamas apie žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp žalos ir įvykio, todėl rėmėsi ne minimo eksperto nustatytu įvertinimu, o statybos darbų ekspertizės akto išvadomis.

18. Dėl įrodymų trūkumo statybos darbų ekspertizės išvados apie žalos dydį buvo tikėtino pobūdžio, tačiau, teismo vertinimu, to pakako nuspręsti, kad subrogacijos tvarka ieškovei atlygintinos žalos dydis yra 24 633,35 Eur (21 087,35+3 546).

19. Nurodytą išvadą teismas grindė ir tuo, kad, nors draudikui taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, draudimo išmoką ieškovė sumokėjo ne įsitikinusi realiu išmokos dydžio pagrįstumu, o pagal susitarimą. Tai neatitiko Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 15, 21, 22, 27 punktuose, 75, 77 straipsniuose, 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų, pagal kurias draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką nustatyti realų patirtos žalos dydį ir draudėjo bei trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. To nepadariusi ieškovė pati prisiėmė riziką patirti atitinkamą nuostolį.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliaciniame skunde ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl 92 183,50 Eur žalos atlyginimo nepriteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 92 183,50 Eur žalos atlyginimą, priimti naują įrodymą – 2011 m. gegužės 27 d. Komercinį pasiūlymą ir 2020 m. gruodžio 1 d. Ekspertinio tyrimo aktą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog vanduo būtų užteršęs visą technologinę liniją. Pateiktas UAB „Santermita“ 2015 m. lapkričio 4 d. defektinis aktas Nr. TA-15-11-04/11 patvirtina, kad technologinė linija buvo užteršta nešvariu vandeniu. Iš Pentair žalos suvestinės matyti, kad užterštas vanduo buvo patekęs į pieno perdirbimo technologinę liniją sudarančius įrenginius. Technologinės linijos sudedamąsias dalis nurodė ir ekspertas E. L. ekspertinio tyrimo akte. Tai, kad buvo užteršta visa technologinė linija, konstatavo ir draudikas (ieškovė) su draudėju Turto apžiūros akte (t. 1, b. l. 14). Technologinės linijos, įrangos ir jos sistemų sudėtinių dalių plovimas, tikrinimas ar kai kurių dalių keitimas (pvz. sklendžių, tarpinių, alkūnių ir t.t) galėjo būti užfiksuotas tik faktiškai patikrinus visą technologinę sistemą ir jos sudėtines dalis.

20.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į eksperto E. L. išvadą, kad nešvarumams patekus ir į žaliavų šaldymo įrenginį (tai sudedamoji proceso dalis) buvo būtina valyti ir šaldymo įrangą. Šaldymo įrangos veikimas yra susijęs su technologine įranga, kadangi tai yra sudedamojo proceso dalis (šaldymo įranga HARRIG yra neatsiejamai susijusi su visa technologine sistema). Be to, nešvarus vanduo praėjo ir pro šilumokaitį, nes kitu atveju, jame nebūtų rastos dumblo ir smėlio nuosėdos. Taigi, akivaizdu, jog visa technologinė sistema buvo testuojama siekiant išsiaiškinti ar technologinė linija yra švari.

20.3. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos, nes iš pradžių jis konstatavo, kad nėra įrodymų, ar užteršta visa technologinė linija, o vėliau teigė, jog buvo būtinas pieno perdirbimo technologinę liniją sudarančių įrenginių patikrinimas bei linijos išvalymas nuo vandens teršalų. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad visa technologinė linija turi būti išvalyta nuo teršalų ir pripažinus, jog šilumokaityje yra dumblo ir smėlio nuosėdų, reikalavimas priteisti už UAB „Santermita“ atliktus darbus susidariusią sumą – 10 179,16 Eur, atmestas nepagrįstai.

20.4. Eksperto S. M. išvados ekspertizės akte (t. 7, b. l. 101-150) yra nenuoseklios ir prieštaraujančios logikai. Ekspertas S. M. pripažįsta, kad technologinėje sistemoje buvo patekęs žvyras, kurį reikia išplauti, tačiau atmetė išlaidas, kurios yra susijusios su vamzdyno užteršimu.

20.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai remiasi išimtinai tik eksperto S. M. išvadomis, tuo tarpu eksperto E. L. išvadas kritikuoja ir tuo pagrindu, kad jis objekte nesilankė. Apeliantė pabrėžia, kad ir ekspertas S. M. nebuvo objekte, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė. 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu ekspertas S. M. nesugebėjo paaiškinti, kaip veikia visa technologinė linija, kaip ji sąveikauja, kurie įrenginiai yra tarpusavyje susiję. Nors norint pateikti tinkamą ekspertizės aktą, minėtus duomenis apie technologinę liniją reikia žinoti.

20.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, ar technologinė linija buvo paleista iki įvykio, nes technologinė linija perduota tik 2017 m. liepos 21 d. Įvykio data 2015 m. lapkričio 4 d., t. y. tuo metu, kai technologinė įranga buvo testuojama ir buvo pradėti plovimo ir bandymo darbai, tačiau dėl įvykio visi darbai užsitęsė, nes viskas turėjo būti išardoma ir tikrinama. Dėl šių priežasčių priėmimo–perdavimo aktas buvo surašytas tik 2017 m. liepos 21 d., tačiau į anksčiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė.

20.7. Ieškovė sutinka, kad iš Pentair žalos vertės suvestinės (149 533,84 Eur) (t. 1, b. l. 36-40) būtų atimta 7 928,39 Eur suma (skirtumas), 8 688,60 Eur (išskaita), 16 100 Eur (dėl papildomų inžinierių buvimo vietoje, ką nurodė abu ekspertai) ir 24 633,35 Eur (pirmosios instancijos teismo priteista suma). Taigi, galutinė suma, kurią teismas turėtų priteisti, yra 92 183,50 Eur.

20.8. Ieškovė nesutinka su 154,24 Eur sumos už automobilio nuomos išlaidas nepriteisimu. Pats ekspertas S. M. pripažįsta, kad nuomotas automobilis buvo naudojamas keturias dienas. Taigi, visiškai nesuprantama ir nelogiška, kad už automobilio nuomą turėtų būti apmokama tik už dvi dienas. Be to, ekspertas niekaip neargumentavo, kodėl turėtų būti apmokama tik už dvi dienas, o ne už keturias dienas.

20.9. Ekspertas S. M. nurodė, kad sklendės galėjo sugesti ir jas reikėtų remontuoti, todėl nesuprantama ir nelogiška, kodėl ekspertas bei teismas nusprendė atmesti šią 8 369,09 Eur sumą. Kadangi buvo vykdomas sklendžių detalių remontas (pakeitimas), todėl ir 136 Eur turi būti įskaičiuoti už darbuotojų nakvynę. Atsižvelgiant į, tai turėjo būti priteista visa ieškovės prašoma suma 7 300,42 eurai (20 271,77 Eur – 12 971,35 Eur jau priteista suma).

20.10. Kadangi į technologinę liniją pateko užterštas vanduo, buvo būtina patikrinti, ar į šaldymo sistemą HARRIG, kuri yra sudedamoji technologijos įrangos dalis, pateko nešvarus vanduo (reikėjo spręsti, kokią technologinę įrangą ardyti ir kaip apžiūrėti bei paskui sumontuoti), todėl teismas nepagrįstai nepriteisė 7 344,91 Eur suma už HARRIG paleidimą.

20.11. Ekspertas S. M. nepagrįstai teigia, kad N. L. daugiau nedirbo. N. L. dirbo nuotoliniu būdu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d., taip pat nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. Taigi, akivaizdu, kad tiek 1 350 Eur suma, tiek 771,61 Eur suma turi būti įskaičiuoti kaip N. L. darbas. Ekspertas S. M. bei pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė ir nenurodė, kodėl nepagrįsta 79 879,94 Eur suma už darbuotojų atlyginimą. Darbuotojų užmokesčių pagrindimai buvo pateikti į bylą (t. 7, b l. 2-92).

20.12. Dėl avarijos užsitęsus darbams, užsitęsė (buvo pratęsta) ir kitos įrangos nuoma, o būtent boilerinio vandens šildymo komplekso nuoma (943,11 Eur). Šiuo atveju, jeigu nebūtų avarijos, nebūtų reikėję ir nuomos pratęsimo, nes visi darbai būtų pabaigti laiku.

20.13. Teismas iš 10 179,16 Eur žalos atlyginimo pagal UAB „Santermita“ (kuris buvo techninis prižiūrėtojas technologinės linijos, sistemos įrengimo) sąskaitas, priteisė tik 950 Eur už kompresorių ir stebėjimo kamerą ir 3 546 Eur už vidaus vandentiekio vamzdyno plovimo darbus. Su tokiu teismo vertinimu apeliantė nesutinka. Tam, kad būtų išsiaiškinta, ar tikrai nebuvo užteršta technologinė linija, UAB „Santermita“ turėjo išrinkti dalį įrangos sudedamųjų dalių ir pakeisti pažeistas dalis. Būtent todėl ir susidarė 10 179,16 Eur suma. Teismas, priteisdamas dalį UAB „Santermita“ sąskaitose nurodytų darbų, pripažino, kad reikia atlyginti už vidaus vandentiekio vamzdyno plovimo darbus, todėl ir visos detalės, nurodytos UAB „Santermita“ atliktų darbų aktuose, yra susiję su defektų šalinimu, nes praplovus vamzdyną buvo privaloma pakeisti įvairias tarpines, alkūnes, galvutes, filtrus, laikiklius, kranus ir t.t., kurie buvo pažeisti patekusio nešvaraus vandens.

20.14. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo duomenų apie technologinės linijos sudėtį. Ieškovė norėjo papildomais įrodymais pagrįsti sumontuotos technologinės įrangos sudėtį, t. y. ieškovė pateikė 2020 m. sausio 22 d. prašymą, kuriame pateikė sumontuotos technologinės įrangos sudėtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą ir nepriėmė įrodymų. Apeliantė prideda prie apeliacinio skundo pirmosios instancijos teismui teiktą, bet pirmosios instancijos teismo nepriimtą, Komercinį pasiūlymą su įrangos ir kainų sąrašu, kurie patvirtina, kokia yra technologinės linijos sudėtis (Priedas Nr. 1). Komerciniame pasiūlyme esantis kainų sąrašas detalizuoja, kokia įranga yra sumontuota. Būtent šią įrangą ŽŪK „Pienas LT“ įsigijo ir sumontavo. Taip pat ieškovė papildomai pateikia 2020 m. gruodžio 1 d. ekspertinio tyrimą aktą (Priedas Nr. 2), iš kurio matyti, kad visos technologinės dalys yra tarpusavyje susijusios ir viena be kitos negalėtų nei funkcionuoti, nei būti naudojamos pieno gaminių gamybai. Šio įrodymo būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teisme atsirado dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Komercinį pasiūlymą, bei rėmėsi tik eksperto S. M. ekspertizės aktu, kuriame nebuvo atskleista, kaip veikia technologinė linija, o nežinant kaip ji sąveikauja, ekspertas S.M. negalėjo tiksliai atsakyti, kaip užterštas vanduo tekėjo po visą technologinę liniją, ir kaip kiekviena jos technologinė dalis buvo (galėjo) būti pažeista nešvaraus vandens. Šis 2020 m. gruodžio 1 d. Ekspertinio tyrimo aktas paneigia pirmos instancijos teismo sprendimo bei eksperto S.M. ekspertizės akto motyvus, kad užterštam vandeniui patekus į technologinę liniją, nebuvo užterštos visos įrangos dalys (išskyrus pasterizatoriaus šildymo įrangą).

21. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo jį atmesti, atsisakyti priimti apeliantės su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Byla teisme pagal ieškovės ieškinį buvo iškelta dar 2017 m. vasario 28 d., tačiau per visą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ieškovė, turėdama pareigą įrodyti reiškiamo ieškinio, o ir vėliau patikslinto ieškinio reikalavimus, šios pareigos tinkamai nevykdė. Iki Statybos darbų ekspertizės ieškovė duomenų apie technologinės linijos sudėtį neteikė, nors būtent tuo tikslu ir buvo paskirta ekspertizė. Todėl tik po Statybos darbų ekspertizės atlikimo ir dar praėjus beveik 2 mėnesiams į bylą ieškovės pradėti teikti nauji įrodymai apie sumontuotos technologinės įrangos sudėtį pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nepriimti, kadangi buvo pateikti akivaizdžiai pavėluotai, be to, šiuos įrodymus ieškovė turėjo dar priimdama sprendimą išmokėti žalos sumą ir kreipdamasi į teismą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendime nurodė, jog byloje nėra duomenų apie technologinės linijos sudėtį.

21.2. Ieškovė sąmoningai neteikė į bylą visų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti aplinkybę, kad vanduo būtų užteršęs visą technologinę liniją, o ieškovės pateikti įrodymai buvo paremti vien prielaidomis, subjektyviu technologinių įrenginių pažeidimų vertinimu ir negali būti laikomi objektyviais ir patikimais įrodymais. Ekspertas E. L. tiek Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2020/01/21, tiek ir apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju, priešingai nei apeliaciniame skunde interpretuoja ieškovė, nepateikė išvados, kad vanduo būtų užteršęs visą technologinę liniją, byloje tokių duomenų nebuvo, ekspertas tyrimą atliko ne iš karto po įvykio, o po įvykio praėjus daugiau kaip 4 metams, todėl po tiek laiko neįmanoma nustatyti įrangos pažeidimo masto, net jei tyrimas būtų atliktas fiziškai, o ne pagal pateiktus rašytinius duomenis.

21.3. Ekspertas E. L. tik išdėstė nuomonę, kad šaldymo įranga yra šalia pasterizatoriaus ir tuo atveju, jei visa linija iš naujo paleidžiama, ją reikia ir ištestuoti iš naujo. Kadangi duomenų apie visos technologinės linijos paleidimą ir šaldymo įrenginio ištestavimą iki įvykio byloje nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas išdėstyta eksperto E. L. nuomone pagrįstai nesivadovavo. Aplinkybę, kad technologinė linija būtų paleista bei šaldymo įrenginys ištestuotas iki įvykio, ieškovė grindžia vien deklaratyviais teiginiais.

21.4. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nuoseklios ir neprieštarauja viena kitai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo išimtinai E. L. pateiktomis į bylą išvadomis, kurios buvo pateiktos vien ieškovės iniciatyva, pagal jos užsakymą po Statybos darbų ekspertizės byloje, nepaneigia teismo padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Ieškovė, nesutikdama su į bylą pateiktu Statybos darbų ekspertizės aktu galėjo prašyti teismo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę byloje, tačiau, vietoj to į bylą pateikė savarankišką E. L. 2020 m. sausio 21 d. Ekspertinio tyrimo aktą. Pažymi, kad eksperto E. L. kandidatūrą ieškovė siūlė dar Statybos darbų ekspertizei atlikti, tačiau ji teismo buvo atmesta dėl eksperto kvalifikacijos trūkumo. Byloje buvo nustatyta, kad ekspertas E. L. turėjo sutartinius įsipareigojimus ieškovei, dėl kurių jis pagal įstatymą negalėjo būti paskirtas teismo ekspertizės atlikimui dėl galimo šališkumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas itin atidžiai ir atsargiai vertino šio eksperto atliktą tyrimą ir jo metu padarytas išvadas.

21.5. Ieškovės suformuluotas apeliacinio skundo reikalavimas nėra tikslus, kadangi nors ieškovė prašo jos ieškinį, šiuo atveju patikslintą ieškinį, tenkinti, tačiau iš tikrųjų prašo tenkinti jį tik iš dalies 92 183,50 Eur sumai, nes dalies reikalavimo (24 208,39 Eur) (116 211,89 Eur–92 183,50 Eur), atsakovės nuomone, ji atsisako.

21.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti į bylą ieškovės teikiamą įrodymą – Komercinį pasiūlymą, kadangi jis buvo pateiktas ne laiku, be to, neturėjo jokios įrodomosios galios. Maža to, tai tik komercinis pasiūlymas, pateiktas dar 2011 m., iš kurio, nesant kitų duomenų, negalima spręsti, kad pagal jį buvo įrengta ir sumontuota būtent Komerciniame pasiūlyme nurodyta įranga. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrindžia, dėl kokių objektyvių priežasčių iškilo būtinybė tik su apeliaciniu skundu teikti teismui naujus įrodymus. Nauji ieškovės įrodymai buvo renkami tik po bylos išnagrinėjimo, t. y. tik priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, nors jau bylos nagrinėjimo metu buvo aišku, jog byloje nėra pakankamų įrodymų, kad vanduo būtų užteršęs visą technologinę liniją. Ieškovės teikiamą 2020 m. gruodžio 1 d. Ekspertinio tyrimo aktą surašė tas pats ekspertas E. L., kuris dar 2020 m. sausio 21 d. į bylą pateikė Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2020/01/21. Taigi, ieškovė dar bylos nagrinėjimo metu kreipdamasi į ekspertą E. L. galėjo prašyti pateikti išvadą ne tik įvertinant padarytos žalos dydį, bet ir prašyti pateikti nurodyti (pavaizduoti) pieno technologijos įrangos sudėtį (pagrindinius elementus). Komerciniame pasiūlyme esantis kainų sąrašas pieno technologinės linijos sudėties nepagrindžia. 2020 m. gruodžio 1 d. Ekspertinio tyrimo akte tik pavaizduota pieno technologijos įrangos sudėtis (pagrindiniai elementai) pagal pateiktą Komercinį pasiūlymą, tačiau jokios konkrečios išvados dėl jos nėra pateikiamos, be to, ekspertas E. L. nepateikia ir priešingų išvadų savo prieš tai duotoms, t. y. toms, kurios buvo duotos jo 2020 m. sausio 21 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2020/01/21.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

23. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2011 m. gegužės 27 d. Komercinio pasiūlymo kopiją ir 2020 m. gruodžio 1 d. Ekspertinio tyrimo aktą. Nurodė, kad komercinis pasiūlymas buvo teikiamas pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas šį įrodymą nepagrįstai atsisakė priimti. Todėl prašo Lietuvos apeliacinio teismo šį įrodymą priimti. Apeliantės teigimu, prašomi priimti į bylą įrodymai pagrindžia ir paaiškina technologinės linijos sudėtį bei paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad užterštam vandeniui patekus į technologinę liniją, vandeniu nebuvo užterštos visos įrangos dalys.

24. CPK 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas neleidžia apeliaciniame procese priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatytų ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui išlygų pasisako, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 23 d. protokoline nutartimi (2020 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:24:16) 2011 m. gegužės 27 d. komercinį pasiūlymą atsisakė priimti nustatęs, kad ieškovė šį įrodymą turėjo kreipdamasi į teismą, todėl galėjo jį pateikti kartu su ieškiniu ir sprendė, kad jis pateiktas pavėluotai. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

27. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, t. y. per parengiamąjį posėdį ar teikdami paruošiamuosius dokumentus, dalyvaujantys byloje asmenys turi atskleisti visas reikšmingas aplinkybes, kuriomis jie ketina grįsti savo poziciją byloje, ir pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 226 straipsnis). CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Tokios nuostatos reiškia, kad šalys procese turi elgtis sąžiningai, nevilkinti proceso eigos, teikti aktualius bylai įrodymus nustatytu laiku, nekliudyti priešingai bylos šaliai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir susipažinti su ginčui reikšmingomis aplinkybėmis. Tinkamai savo procesinėmis teisėmis nesinaudojantys asmenys turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką, be kita ko, riziką, kad jų pavėluotai pateikti prašymai gali būti netenkinami, o įrodymai – nepriimti. Apeliantei, kurios interesams teisminiame procese atstovavo profesionalus teisininkas, šios aplinkybės turėjo buvo žinomos, nes Komercinis pasiūlymas sudarytas 2011 m., byla pirmosios instancijos teisme iškelta 2017 m. taigi, šis įrodymas egzistavo dar iki civilinės bylos iškėlimo teisme, tačiau šį įrodymą pirmosios instancijos teismui apeliantė pateikė tik 2020 m. sausio mėnesį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos procesines aplinkybes, šalių elgesį, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės teiktą komercinį pasiūlymą. Be to, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad komercinis pasiūlymas nėra tinkamas technologinės linijos sudėtį patvirtinantis dokumentas, iš kurio būtų galima spręsti, jog būtent pagal jį ŽŪK „Pienas LT“ buvo įrengta ir sumontuota komerciniame pasiūlyme nurodyta įranga, nes ieškovė nepateikė duomenų apie šio komercinio pasiūlymo įgyvendinimą.

28. Apeliantė taip pat pateikė 2020 m. gruodžio 1 d. Ekspertinio tyrimo aktą, kuriame, pasak apeliantės, detalizuojama technologinės linijos sudėtis.

29. Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pagal bendrąsias proceso taisykles pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Visus turimus įrodymus šalys turi pateikti arba nurodyti įrodymus, kurių pačios negali pateikti, bei prašyti juos išreikalauti pasirengimo bylą nagrinėti metu (CPK 199 straipsnio 1 dalis, 226 straipsnis). Esant poreikiui, jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Taigi, procesinės normos reglamentuoja, kad iš esmės visi įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

30. Pažymėtina, kad apeliantės teikiamas 2020 m. gruodžio 1 d. Ekspertinio tyrimo aktas parengtas vadovaujantis ir 2011 m. gegužės 27 d. Komerciniu pasiūlymu, kuris kaip minėta, technologinės linijos sudėties nepagrindžia, be to, Ekspertinio tyrimo aktas sudarytas jau po to, kai buvo priimtas apeliantei nepalankus teismo sprendimas, priežasčių, kurios kliudė kreiptis į ekspertą dėl minėto akto pateikimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nepaaiškina. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliantės teikiamą 2020 m. gruodžio 1 d. Ekspertinio tyrimo aktą atsisakoma priimti.

Dėl ginčo esmės

31. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas apeliantės ieškinį iš dalies, konstatavo, kad atsakovė neturi atlyginti ieškinyje nurodyto dydžio žalos, nes ieškovė tokio žalos dydžio neįrodė, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp visos prašomos priteisti žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad jai nepagrįstai nepriteista 92 183,50 Eur suma.

32. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad vanduo būtų užteršęs visą technologinę liniją. Pateiktas UAB „Santermita“ 2015 m. lapkričio 4 d. defektinis aktas Nr. TA-15-11-04/11 patvirtina, kad technologinė linija buvo užteršta nešvariu vandeniu. Iš Pentair žalos suvestinės matyti, kad užterštas vanduo buvo patekęs į pieno perdirbimo technologinę liniją sudarančius įrenginius. Technologinės linijos sudedamąsias dalis nurodė ir ekspertas E. L. ekspertinio tyrimo akte. Tai, kad buvo užteršta visa technologinė linija, konstatavo ir draudikas (ieškovė) su draudėju Turto apžiūros akte (t. 1, b. l. 14). Be to, ieškovė norėjo papildomais įrodymais pagrįsti sumontuotos technologinės įrangos sudėtį, t. y. ieškovė pateikė 2020 m. sausio 22 d. prašymą, kuriame pateikė sumontuotos technologinės įrangos sudėtį, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą ir nepriėmė įrodymų.

33. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

35. Aplinkybes, susijusias su technologinės linijos sudėtimi turėjo įrodyti ieškovė. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta aukščiau, visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus atstovo, kuriam žinoma procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka bei jos nesilaikymo teisinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, netinkamai įgyvendino savo procesines teises, prašymą dėl komercinio pasiūlymo teismui pateikė nesavalaikiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti. Be to, apeliantės minimi UAB „Santermita“ 2015 m. lapkričio 4 d. defektinis aktas Nr. TA-15-11-04/11, Pentair žalos suvestinė, eksperto 2020 m. sausio 21 d. E. L. ekspertinio tyrimo aktas, Turto apžiūros aktas, taip pat nepagrindžia technologinės linijos sudėties. Ieškovės pateiktame eksperto E. L. 2020 m. sausio 21 d. ekspertinio tyrimo akte sumontuotos technologinės linijos sudėtis grindžiama 2011 m. gegužės 27 d. Komerciniu pasiūlymu, tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šis pasiūlyme nurodytas detalių ir įrenginių sąrašas su kainomis nepagrindžia tos aplinkybės, kad būtent šie įrenginiai ir buvo sumontuoti į technologinę liniją. UAB „Santermita“ 2015 m. lapkričio 4 d. defektiniame akte Nr. TA-15-11-04/11 nurodyta, kad užterštas vanduo pateko į technologinius įrenginius ir galimai juos užteršė, tačiau iš šio aprašymo negalima nustatyti, kokie konkrečiai pažeidimai buvo ir ar jie apskritai buvo, be to, nėra nurodyta, jog visa technologinė linija yra pažeista užterštu vandeniu. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos išvada, kad 2015 m. lapkričio 9 d. Turto apžiūros akte pateiktas tik paties ŽŪK „Pienas LT“ vertinimas. Iš Pentair žalos suvestinės matyti, kokie darbai buvo atlikti, tačiau spręsti, kad jie atlikti būtent dėl užteršto vandens patekimo į pieno perdirbimo technologinę liniją sudarančius įrenginius, nėra pagrindo, nes nesant kitų įrodymų apie technologinės linijos sudėtį, negalima patikrinti, ar tikrai užterštas vanduo pateko į visus Pentair žalos suvestinėje nurodytus įrenginius, o suvestinėje nurodyti darbai susiję būtent su 2015 m. lapkričio 4 d. draudiminio įvykio padarinių šalinimu. Taigi, įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įrodymų, pagrindžiančių technologinės linijos sudėtį ieškovė nepateikė ir aplinkybės, jog visa technologinė linija buvo užteršta, neįrodė.

36. Taip pat atkreiptinas dėmesys, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad dalį žalos sudėties įrodymų ieškovė bylos eigoje rinko pagal teismo liudijimą, o šios aplinkybės rodo, kad išmokėdama draudimo išmoką apdraustai įmonei apeliantė, visų žalą bei atsakovės civilinės atsakomybės sudėtį pagrindžiančių įrodymų neturėjo, juos rinko bylos proceso metu, todėl objektyviai negalėjo būti įsitikinusi jų pagrįstumu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmoka mokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia (nesant pareigos) išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016, 17 punktas). Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką, įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Taigi, apeliantė draudimo išmoką išmokėjo nekvestionavusi patirtos žalos dydžio, neįsitikinusi jos pagrįstumu, todėl turi prisiimti riziką, kad gali visos išmokėtos sumos iš kalto asmens neatgauti.

37. Apeliantė skunde kritikuoja eksperto S. M. ekspertizės išvadas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai remiasi išimtinai tik eksperto S. M. išvadomis, tuo tarpu eksperto E. L. išvadas atmeta. Be to, 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu ekspertas S. M. nesugebėjo paaiškinti, kaip veikia visa technologinė linija, kaip ji sąveikauja, kurie įrenginiai yra tarpusavyje susiję, nors norint pateikti tinkamą ekspertizės aktą, minėtus duomenis apie technologinę liniją reikia žinoti.

38. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Eksperto išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių nepagrįstu nesutikimu su nustatyta žalos verte. Apeliantė nurodo, kad ekspertas S. M. nežinojo, kaip veikia visa technologinė linija, todėl teismas neturėjo remtis jo pateiktu Ekspertizės aktu. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Ekspertas S. M. 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad atliekant ekspertizę jam nebuvo užduotas klausimas dėl to, kaip veikia technologinė linija, įrenginių buvimo vietos technologinėje linijoje, ekspertui nebuvo pavesta nustatyti, ar esant nešvariu vandeniu užterštam vienam iš technologinės linijos įrenginių atitinkamai turėjo būti užterštas ir kitas įrengimas. Ekspertas tyrimą atliko dokumentų analizės metodu, remdamasis pateikta civilinės bylos medžiaga, todėl nustatęs, kad dalis 2016 m. spalio 10 d. žalos suvestinėje nurodytų išlaidų, kurios galimai galėjo būti patirtos, tačiau nėra pagrįstos bylos duomenimis, laikė jas neįrodytomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ekspertas S. M. nenurodė technologinės linijos veikimo principo, niekaip nepagrindžia ekspertizės akto trūkumų, kurie leistų eksperto išvadas laikyti nepatikimomis.

39. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino tiek S. M. 2019 m. lapkričio 25 d. teismo ekspertizės akto Nr. 19-69, tiek po šios teismo ekspertizės atlikimo apeliantės į bylą pateikto E. L. 2020 m. vasario 21 d. Ekspertinio tyrimo akto išvadų išsamumą, patikimumą, tarpusavio sutapimus ir prieštaravimus, prieštaravimus kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl nėra pagrindo teigti, jog į eksperto E. L. išvadas nebuvo atsižvelgta. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo išimtinai E. L. pateiktomis į bylą išvadomis, kurios buvo pateiktos apeliantės iniciatyva, pagal jos užsakymą po paskirtos ekspertizės byloje, nepaneigia teismo padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo.

40. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į eksperto E. L. išvadą, kad nešvarumams patekus ir į žaliavų šaldymo įrenginį (tai sudedamoji proceso dalis) buvo būtina valyti ir šaldymo įrangą, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė 7 344,91 Eur sumos už HARRIG paleidimą.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, ar šaldymo įrangos veikimas kaip nors susijęs su vandentiekio vamzdynu, be to, Pentair žalos suvestinėje dėl šaldymo įrangos nurodyti tokie darbai: 2015 m. lapkričio 30 d. – 2015 m. gruodžio 10 d. papildomas vizitas dėl HARRIG (šaldymo agregatas) paleidimui, paleidimas neužbaigtas. Iš šio aprašymo visiškai neaišku, ar šis papildomas vizitas dėl HARRING buvo būtinas būtent dėl įvykio padarinių likvidavimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad priežastinis ryšys tarp įvykio ir papildomo vizito dėl HARRIG paleidimo nėra įrodytas.

42. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog visa technologinė linija turi būti išvalyta nuo teršalų ir pripažinus, jog šilumokaityje yra dumblo ir smėlio nuosėdų, reikalavimas priteisti už UAB „Santermita“ atliktus darbus susidariusią visą sumą – 10 179,16 Eur, atmestas nepagrįstai.

43. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad įvairios UAB „Santermita“ aktuose nurodytos detalės buvo keičiamos dėl poveikio užterštu vandeniu, o ne montuojamos į įmonėje diegiamą technologinę liniją, todėl apeliantės argumentai, dėl nepagrįstai nepriteistos visos 10 179,16 Eur sumos atmetami kaip nepagrįsti.

44. Ieškovė nesutinka su 154,24 Eur sumos už automobilio nuomos išlaidas nepriteisimu, nes esą pats ekspertas S. M. pripažįsta, kad nuomotas automobilis buvo naudojamas keturias dienas, todėl nelogiška, kad už automobilio nuomą turėtų būti apmokama tik už dvi dienas.

45. Su tokiu apeliantės vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių automobilio nuomą 2015 m. gruodžio 5 d. – 11 d. pagrindžiančių dokumentų, atvykimui iš Donauworth iki Miuncheno oro uosto automobilis buvo išsinuomotas net trims dienoms, o grįžimui – tik vienai, argumentų, kodėl automobilį kelionei iki oro uosto reikėjo nuomoti trims dienoms, byloje nėra, todėl teismas pagrįstai automobilio nuomą priteisė už dvi dienas.

46. Apeliantė paaiškina, kad ekspertas S. M. nors ir nurodė, kad sklendės galėjo sugesti ir jas reikėtų remontuoti, bet teismas nusprendė atmesti šią sumą. Kadangi buvo vykdomas sklendžių detalių remontas (pakeitimas), todėl ir 136 Eur turi būti įskaičiuoti už darbuotojų nakvynę. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti priteista visa ieškovės prašoma suma 7 300,42 eurai (20 271,77 Eur – 12 971,35 Eur jau priteista suma).

47. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame sprendime išdėstytiems argumentams, kad nors įvykus įvykiui tikėtina, jog sklendės galėjo sugesti ir kai kurias dalis reikėtų pakeisti, tačiau audito metu surašyto dokumento, kuriame nurodomi nustatyti defektai ir keistinos dalys, į bylą nepateikus, tiek ekspertas, tiek teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar nurodytas pagrįstas darbo valandų skaičius sklendžių dalių keitimui ir kokie būtent elementai buvo panaudoti įvykio sukeltų padarinių likvidavimo darbams. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu sumažinti darbuotojo K. T. patirtas išlaidas už nakvynę, nes, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, žalos suvestinėje nakvynės išlaidos nurodomos už dvi naktis (tarifas 68 Eur) sudaro 136 Eur, o ne 272 Eur, todėl jos pagrįstai sumažintos.

48. Pasak apeliantės, ekspertas S. M. bei pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė ir nenurodė, kodėl nepagrįsta 79 879,94 Eur suma už darbuotojų atlyginimą, nors darbuotojų užmokesčių pagrindimai buvo pateikti į bylą (t. 7, b l. 2-92).

49. Pažymėtina, kad Pentair žalos suvestinėje nurodyta, kad papildomi inžinieriai darbui vietoje buvo reikalingi laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 26 d. iki lapkričio 25 d., visi inžinieriai dirbo gamykloje iki įvykio, dalis nurodytų darbų buvo atlikta iki įvykio, todėl negali būti laikomi įvykio padarinių likvidavimu. Iš bylos dokumentų nėra aišku, kokią darbo laiko dalį po įvykio inžinieriai gamykloje buvo dėl įvykio padarinių šalinimo, o kokią – dėl pagal rangos sutartį(-is) atliekamų technologinės įrangos montavimo darbų atlikimo (priežiūros). Be to, iš apeliantės minimų darbuotojų užmokesčio pagrindimų taip pat negalima spręsti, kad inžinierių darbai po įvykio buvo atlikti likviduojant būtent įvykio sukeltus padarinius, nes, pvz.: darbuotojas R. L. tiek 2015 m. spalio 31 d. (iki įvykio) atliko vandens talpyklų plovimą vandeniu, tiek 2015 m. lapkričio 10 d. (po įvykio) atliko vandens rezervuaro praplovimą vandeniu, kitų darbuotojų atlikti darbai apskritai nenurodyti, pateikta tik valandinė ataskaita. Apeliantės minimuose darbuotojų užmokesčio suvestinėse jokių konkrečių nuorodų į 2015 m. lapkričio 4 d. įvykio padarinių likvidavimo darbus nėra nurodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių darbų įvykio padarinių likvidavimo darbais nelaikė.

50. Apeliantės nuomone, dėl avarijos užsitęsus darbams, užsitęsė (buvo pratęsta) ir kitos įrangos nuoma, o būtent boilerinio vandens šildymo komplekso nuoma (943,11 Eur). Šiuo atveju, jeigu nebūtų avarijos, nebūtų reikėję ir nuomos pratęsimo, nes visi darbai būtų pabaigti laiku.

51. Pažymėtina tai, kad Pentair žalos suvestinėje Termolink Boilerinio vandens šildymo komplekso nuomos pratęsimas įvertintas 1 000 Eur, o Vokietijos įmonės Pentair Sudmo GMBH 2017 m. sausio 12 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 9000040076 nurodomos 943,11 Eur vandens valymo įrenginio nuomos išlaidos, apeliantė šias abejas išlaidas grindžia 2016 m. gegužės 30 d. UAB „Termolink“ pasiūlymu, kuriame nurodyta 1 234,30 Eur kaina už vandens demineralizacijos įrenginio nuomą. Apeliantė nenurodo, kodėl įrangos nuoma šiuose dokumentuose įvardijama skirtingai ir kodėl skiriasi jų sumos. Be to, byloje nėra įrodymų, kad apskritai iki įvykio buvo nuomotas boilerinis vandens šildymo kompleksas ir kad jo nuoma buvo pratęsta, o pratęsta būtent dėl įvykio.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

52. Apibendrindama pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

53. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš priešingos šalies nepriteisiamas (CPK 93 straipsnis).

54. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 510,32 Eur sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodyto atlyginimo už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydžio, atsakovės prašymas tenkinamas visiškai, priteisiant jai 1 510,32 Eur iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 1 510,32 (tūkstantį penkis šimtus dešimt eurų ir 32 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369.