Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. N. ir A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ ieškinį atsakovams A. N. ir A. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“ (toliau – ir ieškovė, bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo A. N. 188,66 Eur skolą, solidariai iš atsakovų A. N. ir A. N. (toliau – ir atsakovai) 188,26 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai nėra sodininkų bendrijos nariai, bet jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys sodininkų bendrijos teritorijoje – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0603 ha, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0604 ha, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovams 2016-2021 m. išrašytos ir pateiktos apmokėti sąskaitos: už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) skola yra 188,26 Eur, už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) skola yra 188,26 Eur. Paaiškino, kad atsakovai nemoka jiems priklausančių mokėti įmokų nuo 2016 m., nors atsakovams kasmet siunčiamos sąskaitos, jie informuojami apie įmokų mokėjimo pagrindą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino –priteisė ieškovei iš atsakovo A. N. 188,66 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovų A. N. ir A. N. solidariai 188,26 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 300,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 150,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovai A. N. ir A. N. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ieškovės vardu ieškinį pateikė advokatė Rasa Stankauskienė pagal 2021 m. birželio 14 d. teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“, atstovaujama bendrijos valdybos pirmininkės L. R., kuri nėra vienasmenis bendrijos organas, neturi teisės veikti bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir sudaryti sandorių, įskaitant ir teisinių paslaugų sutartį. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovams priklausantys sklypai yra sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ teritorijoje. Sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ teritorijos ribos nėra pažymėtos kadastro žemėlapyje, nėra aiškios. Atsakovų sklypų buvimas sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“ teritorijoje neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad sąskaitose faktūrose nurodytos mokėtinos sumos nedetalizuotos, jose nėra nurodyta, už kokių konkrečių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, kitas išlaidas ar suteiktas paslaugas priskaičiuoti mokesčiai, nėra duomenų iš ko susideda administravimo išlaidos. Atsakovams nebuvo pateikti sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ visuotinio narių susirinkimų sprendimai, sąmatos. Bendrijos susirinkimų sprendimai nėra skelbiami ieškovės internetiniame puslapyje http://www.azuolas2.lt/. Bendrija turi įstatyme įtvirtintą pareigą pateikti ne bendrijos nariams detalizuotas sąskaitas už suteiktas paslaugas, šių išlaidų skaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Nurodė, kad bendrija atsakovui A. N. pateikė sąskaitas faktūras, nenurodant jose mokėjimo sumų detalizacijos, o atsakovei A. N. sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos, todėl atsakovai negali įsitikinti pateiktų sąskaitų ir priskaičiuotų mokesčių sumų teisėtumu ir pagrįstumu. Nors ieškovė į bylą pateikė mokesčių skaičiavimą ne nariams, turintiems sklypus sodininkų bendrijoje „Ąžuolas-2“ pagal visuotiniuose susirinkimuose patvirtintas pajamų išlaidų sąmatas, tačiau minėtuose skaičiavimuose pateiktos sumos neatitinka į bylą pateiktų visuotiniuose susirinkimuose patvirtintų pajamų išlaidų sąmatų ir jų vykdymo. Sąskaitose faktūrose ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra paaiškinimų atskirai pagal kiekvienus metus, kodėl išlaidų sumos sąmatose, jų vykdymo ataskaitose ir teismui pateiktame mokesčių skaičiavime skiriasi, t. y. kokios konkrečios išlaidos, nurodytos sąmatose ir jų įvykdymuose ne bendrijos nariams priskaičiuotos, o kurios nepriskaičiuotos atitinkamais metais. Dėl šios priežasties, atsakovai nežino, už kokias konkrečias administravimo ir bendro naudojimo objektų priežiūros paslaugas, nurodytas visuotiniuose susirinkimuose patvirtintose sąmatose ir jų įvykdymo atskaitose, mokesčiai priskaičiuoti. Ieškovė pateikė sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ 2016-2021 m. vykusiuose susirinkimuose patvirtintas bendrijos išlaidų ir pajamų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas, mokesčių skaičiavimą, sąskaitas faktūras, tačiau sąmatose, jų vykdymo ataskaitose ir skaičiavimuose, kurių pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, bendrijos išlaidų sumos skiriasi, taigi iš minėtų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kuriam iš bendrojo naudojimo objektų ir kokiai priežiūrai skaičiuoti mokesčiai. Atsakovai nurodė, kad pateikus tinkamai detalizuotas sąskaitas, atsakovai nedelsiant sumokėtų jiems pagal įstatymus priklausančias mokėti įmokas už bendrojo naudojimo objektų, kurių bendraturčiai jie yra, išlaikymą ir priežiūrą. Taip pat bendrija nepateikė iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusio bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašo, iš kurio galima būtų nustatyti, ar objektai, už kurių priežiūrą ir remontą skaičiuoti mokesčiai atsakovams, priklauso bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkams bendrosios nuosavybės teise. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė ir kiti keliai, kurių remontui ir priežiūrai bendrija patiria išlaidas, yra Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybė, jų priežiūra bei remontas yra savivaldybės prievolė ir atsakovai neturi prievolių, susijusių su svetimo turto, t. y. savivaldybei priklausančių kelių (įskaitant ir jų dangas) priežiūra ir remontu. Atsakovai paaiškino, kad ieškovė, reikalaudama priteisti skolą iš atsakovų už 2015-2020 metus, teisiniu pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Sodininkų bendrijų įstatymas) 7 straipsnio 5 dalį (redakcija galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.), kurioje įtvirtinta ir kitų asmenų (ne sodininkų bendrijos narių) pareiga mokėti ir bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, tačiau iki 2019-12-31 galiojusioje įstatymo redakcijoje ne sodininkų bendrijos narių pareiga apmokėti bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas nebuvo numatyta. Dėl to ieškovė be teisinio pagrindo skaičiavo atsakovams mokesčius iki 2020 m. sausio 1 d.

4. Ieškovė sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“ atsiliepime į atsakovų prieštaravimus prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Sodininkų bendrijos įstatų 48.2, 49.3 punktais bendrijos valdyba 2021 m. liepos 15 d. įgaliojimu įgaliojo bendrijos valdybos pirmininkę L. R. bendrijos vardu sudaryti sutartis, tad ji sudarė sutartį su advokate, neviršydama įgaliojimų. Dėl atsakovų teiginio, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovams priklausantys sklypai yra sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ teritorijoje, bendrijos teritorijos ribos nėra pažymėtos kadastro žemėlapyje, nėra aiškios, nurodė, kad Sodininkų bendrijos įstatymas nustato, kad bendrijos teritoriją sudaro nariams ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys sklypai, taip pat valstybinė žemė (tiek suformuota, tiek ir nesuformuota, tiek bendrijos išpirkta, tiek ir valdoma kitais pagrindais, nes bendrijai nėra nustatyta prievolė išpirkti žemę, o tik teisė ją išpirkti ar nuomotis), kuri priskirta bendrijai ir, kuri sudaro bendrojo naudojimo žemę. Atsakovams priklausančio žemės sklypo/sodo sklypo priskyrimą bendrijai ir bendrijos teritorijos ribas patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone 1991 m. gruodžio 20 d. potvarkis Nr. 468, Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1998 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 97, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. KADI-302, sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ bendrasis planas, kadastrinių matavimų ribų planas. Papildomai nurodė, kad šiuo metu rengiami bendrijos teritorijos matavimai. Dėl atsakovų teiginio, kad sąskaitose faktūrose nurodytos mokėtinos sumos nedetalizuotos, atsakovai nėra gavę bendrijos narių susirinkimų sprendimų, sąmatų, jų įvykdymą patvirtinančių dokumentų, kad bendrija turi pareigą pateikti ne bendrijos nariams detalizuotas sąskaitas, išlaidų paskaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, šios pareigos bendrija nevykdė, ieškovė nurodė, kad atsakovai nebuvo rūpestingi, atsakingi, nesidomėjo sąskaitų detalizavimu, nesikreipė į bendriją dėl detalios informacijos gavimo, sąskaitas ignoravo ir jų neapmokėdavo. Atsakovai taip pat neskundė bendrijos narių susirinkimų sprendimų, kuriais buvo tvirtinamos išlaidų įvykdymo ataskaitos. Bendrijos narių 2016 m. birželio 18 d. susirinkime patvirtinta dokumentų teikimo bendrijos nariams ir ne nariams tvarka. Nors Sodininkų bendrijos įstatymas iki 2020 m. redakcijos tiesiogiai neįtvirtino ne bendrijos narių teisę dalyvauti susirinkimuose, tačiau praktikoje jie buvo informuojami apie šaukiamus susirinkimus (bendrijos skelbimų lentoje viešai ir skelbimuose spaudoje, tinklapyje). Dėl atsakovų teiginio, kad skaičiavimuose pateiktos sumos neatitinka į bylą pateiktų visuotiniuose susirinkimuose patvirtintų pajamų išlaidų sąmatų ir jų įvykdymo nurodė, kad sąmatos ir jų įvykdymo ataskaitos yra tikrinamos revizoriaus, kuris kasmet vertina visus išlaidas pagrindžiančius buhalterinius dokumentus ir pateikia patikrinimo aktą. Išlaidų, nurodytų įvykdymo ataskaitose tikrumas, pagrįstumas yra patvirtintas revizoriaus patikrinimo aktais, įvykdymo ataskaitas patvirtinusiais narių sprendimais. Narių sprendimai, revizoriaus aktai nėra nuginčyti, todėl galiojantys ir teisingi. Dėl atsakovų teiginio, kad į bylą nėra pateiktas bendro naudojimo objektų sąrašas ieškovė nurodė, kad bendro naudojimo objektų sąrašas yra pateiktas kartu su ieškiniu (ieškinio priedas Nr.7-2). Dėl atsakovų teiginio, kad (duomenys neskelbtini) gatvė ir kiti keliai, kurių remontui ir priežiūrai bendrija patiria išlaidas, yra Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybė, nurodė, kad bendrijos vidaus keliai neatitinka Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio reikalavimų, dėl kurių savivaldybė prioritetine tvarka sutiktų šiuos kelius perimti. Bendrijos keliai nėra tranzitiniai (pravažiuojami), jais nesinaudoja kitos bendrijos. Vidaus kelių priežiūra yra bendrijos pareiga ir dėl šių bendro naudojimo objektų (kelio dangos) priežiūros patirtos išlaidos yra dalinamos tiek nariams, tiek ir ne nariams lygiomis dalimis, nes ne nariai taip pat šiais keliais naudojasi. Dėl atsakovų teiginio, kad šiukšlių konteinerių aikštelės, kuri nurodyta bendro naudojimo objektų sąraše, priežiūra priklauso atliekų surinkimo ir vežimo veiklą vykdantiems atliekų tvarkytojams, atliekų surinkimo aikštelių priežiūros išlaidos įskaičiuotos į atliekų tvarkymo mokestį, nurodė, kad į minėtas išlaidas įtraukti atvejai, kai šiukšlių surinkimo aikštelėje yra paliktos neleistinos atliekos (padangos, stambiagabaritės atliekos ir pan.) ir už jų išvežimą atsakinga bendrija. Dėl atsakovų teiginio, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Sodininkų bendrijų įstatymo redakcijoje ne sodininkų bendrijos narių pareiga apmokėti bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas nebuvo numatyta, atsakovui, kuris yra ne bendrijos narys, bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidos, iki 2020 m. sausio 1 d. skaičiuotos be teisinio pagrindo, nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prie išlaidų, būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti gali būti priskiriamos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 22 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civ. b. Nr. e3K-3-139-943/2021). Dėl atsakovų teiginio, kad sąskaitos išrašytos tik A. N., todėl A. N. apie skolas nežinojo, nurodė, kad CK 3.114 straipsnis nustato, kad pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai, todėl faktas, kad sąskaitoje nurodytas tik vienas iš sutuoktinių nekeičia skolos fakto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. galutiniu sprendimu nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, papildomai priteisti ieškovei Sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2“ iš atsakovo A. N. ir atsakovės A. N. po 986,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad atsakovams A. N. ir A. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. priklauso 0,0603 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovui A. N. asmeninės nuosavybės teise nuo 2013 m. gruodžio 13 d. priklauso 0,0604 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovai nėra sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ nariai. Ieškovas atsakovams A. N. ir A. N. už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitas faktūras: 2016-01-28 sąskaitą faktūrą serija AZ2 Nr. 6, 2017-11-06 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 10, 2017-11-06 sąskaitą faktūrą Nr. 14, 2018-11-22 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 20, 2019-11-04 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 24, 2020-08-10 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 29, 2021-08-23 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 35. Ieškovas atsakovams A. N. ir A. N. už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitas faktūras: 2016-01-28 sąskaitą faktūrą serija AZ2 Nr. 7, 2017-11-06 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 11, 2017-11-06 sąskaitą faktūrą Nr. 15, 2018-11-22 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 19, 2019-11-04 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 23, 2020-08-10 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 28, 2021-08-23 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 34. Teismas nustatė, kad pagal 2016-01-28 sąskaitą faktūrą serija AZ2 Nr. 6 ir pagal 2016-01-28 sąskaitą faktūrą serija AZ2 Nr. 7 (2015 m. kelio priežiūros asfaltavimo ir remonto darbai) atsakovai sumokėjo 120 Eur 2016-02-29, 120 Eur mokėjimo pavedimu (nurodyta avansinis mokėjimas už 2015 metus), taip pat buvo padengta ir dalis skolos pagal sąskaitą faktūrą Nr.10 ir Nr. 11 (likutis 13,45 Eur už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 13,57 Eur už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)) (2016-03-07 susirašinėjimas, nepasirašytas 2021-09-10 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas). Teismas nurodė, kad ieškovas prašo iš atsakovų, kaip ne bendrijos narių, tačiau žemės sklypų, esančių bendrijos teritorijoje, savininkų, priteisti: iš atsakovo A. N. – 188,66 Eur, ir solidariai iš abiejų atsakovų – 188,26 Eur skolą bendrijai pagal aukščiau nurodytas 2016-2021 metų sąskaitas. Šią skolos sumą sudaro ieškovo faktiškai patirtos bendrijos administravimo išlaidos, išlaidos už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, kitos išlaidos, susijusios su bendru turtu. Prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad minėtos sąskaitos buvo išsiųstos atsakovui.

7. Teismas nurodė, kad atmeta atsakovų argumentus, jog ieškovės valdybos pirmininkė neturi teisės sudaryti atstovavimo sutartį bendrijos vardu. Teismas nustatė, kad ieškovė, atstovaujama valdybos pirmininkės L. R., su advokate Rasa Stankauskiene sudarė atstovavimo sutartį. Sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Ieškovo įstatų 49.2 punktas nustato, kad valdybai įgaliojus, bendrijos valdybos pirmininkas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis. Iš į bylą pateikto bendrijos 2021 m. liepos 15 d. įgaliojimo nustatyta, kad bendrija, atstovaujama bendrijos valdybos, kurią sudaro 5 nariai, įgaliojo bendrijos valdybos pirmininkę L. R. atstovauti bendrijai, pasirašyti reikiamas sutartis (įgaliojimas galioja iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.).

8. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų teiginių, jog jiems priklausantys žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nepatenka į bendrijos teritoriją, nurodė, kad tokius argumentus paneigia Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus r. potvarkis Nr. 468, Vilniaus rajono savivaldybės 1998-02-25 sprendimas Nr. 97, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. KADI-302, kurio 1 punktu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė patvirtino bendrijos žemės sklypo ribas. Teismas nurodė, kad atsakovų sklypų priskyrimo bendrijos teritorijai fakto nekeičia tai, kad ieškovo teritorijos ribos kol kas nėra įregistruotos registre.

9. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad atsakovei A. N. nebuvo žinoma apie išrašytas sąskaitas ir ji neturi pareigos atsiskaityti už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas nustatė, kad bendrijos sąskaitos buvo teikiamos atsakovui A. N., kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakove A. N. priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). CK 3.114 straipsnis numato, kad pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai. Todėl teismas sprendė, kad atsakovų kaip sutuoktinių prievolė ieškovei atsiskaityti už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1267-340/2023 taip pat yra konstatuota, kad bendrijos sąskaitos A. N. buvo siunčiamos nuo 2017 m. lapkričio mėn.

10. Teismas pasisakydamas dėl atsakovų argumentų, jog mokesčiai negali būti skaičiuojami ne bendrijos nariams, nurodė, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Teismų praktika sprendžiant klausimą dėl asmens, nesančio sodininkų bendrijos nariu, prievolės mokėti sodininkų bendrijai atitinkamas įmokas iš esmės suformuota. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas, žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės dengti bendrijos išlaidas, patirtas prižiūrint ir eksploatuojant bendrojo naudojimo objektus nėra tapatinamos tik su bendrosios nuosavybės turėjimu. Tai yra, pareiga atsiskaityti su sodininkų bendrija kyla kiekvienam asmeniui, kuris yra įsigijęs žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje ir yra bendrijos teikiamų paslaugų gavėjas ar bendrojo naudojimo objektų naudotojas. Žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021).

11. Teismas nurodė, kad atmeta atsakovų teiginius, jog jie nepagrįstai turi mokėti bendrijai daugiau nei bendrijos nariai, ne bendrijos nariams nėra sumažinami mokesčiai, atsižvelgiant į bendrijos gautas papildomas pajamas, pvz. iš „Lesto“ tinklų pardavimo, sumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą sodininkai bendrijos nariai turi pareigas mokėti bendrijai mokesčius (nario), tikslinius, kaupiamuosius įnašus, bendrijos įstatuose gali būti numatyta kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip, taip pat kiekvienas asmuo (tiek narys, tiek ne narys) turi teisę skirti bendrijai gyventojų pajamų mokestį (2 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 22 straipsnio 4 dalies 4, 5 punktai). Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje (redakcijoje galiojusioje iki 2020-01-01) numatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje (redakcijoje galiojančioje nuo 2020-01-01) nustatyta, kad kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai) atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą). Šio įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad ne bendrijos nariai turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad mokesčių sodininkų bendrijų nariams ir ne nariams skaičiavimas yra skirtingas. Ne nariams negali būti taikomas įmokų skaičiavimas pagal planuojamas išlaidas (avansu). Ne bendrijos nariai apmoka bendrijos jau faktiškai patirtas išlaidas ir tik tas, kurios nėra išimtinai susijusios su bendrijos nario subjektiškumui priskirtinomis išlaidomis. Tam būtini įrodymai apie konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Patirtų išlaidų skaičiavimas ne pagal realiai patirtas sąnaudas, bet pagal planuotas patirti, gali sąlygoti nepagrįstą sodininkų bendrijos praturtėjimą asmens, nesančio bendrijos nariu, kuris moka ne nario mokestį, o atlygina jam suteiktų paslaugų išlaidas, sąskaita (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-162-280/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2288-345/2014, 2015 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1295-823/2015, 2023 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1985-855/2023). Taigi atsakovų teiginys, kad nariams ir ne nariams suskaičiuoti mokėtini mokesčiai yra skirtingi ginčo laikotarpiu savaime nesuponuoja išvados dėl to, kad atsakovai kaip ne nariai yra diskriminuojami mokėtinų sumų atžvilgiu lyginant juos su bendrijos nariais, kuriems mokėtina suma bendrijai nustatoma iš anksto pagal planuojamas išlaidas (avansu).

12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovams (ne nariams) ginčo sąskaitos išrašytos pagal kasmetiniuose narių susirinkimuose patvirtintas ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitas už praėjusius metus. Bendrijos ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija, kuri tikrina bendrijos ūkinę veiklą, informuoja bendrijos narių susirinkimą, bendrijos valdybą apie bendrijos veiklos pažeidimus, finansiniams metams pasibaigus, narių susirinkimui pateikia išvadą dėl bendrijos metinės finansinės atskaitomybės, be to, privalo atlikti neeilinį ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių (Įstatų 57, 59 punktai). Į bylą pateikti ieškovo visuotinių narių susirinkimo protokolai, 2015-2020 metų pajamų ir išlaidų sąmatos bei pajamų ir išlaidų sąmatų įvykdymas, detalus kiekvienų ginčo laikotarpio metų įmokų nariams ir kitiems asmenims (ne nariams) skaičiavimas pagal patvirtintą pajamų išlaidų įvykdymą, išskiriant, kurios išlaidos ne nariams skaičiuojamos už 1 arą (pvz., 2015 m. administravimo 1,62 Eur, bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 0,20 Eur, kitos išlaidos, kurios susijusios su bendru turtu 0,72 Eur, atlikti kelio priežiūros, remonto ir asfaltavimo darbai 9,64 Eur, viso ne nariui 12,18 Eur/a, tuo tarpu narys už 2015 m. mokėjo 13,68 Eur/a; 2016 m. administravimo 1,74 Eur, bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2,21 Eur, kitos išlaidos, kurios susijusios su bendru turtu 0 Eur, viso ne nariui 3,95 Eur/a, tuo tarpu narys už 2016 m. mokėjo 4,70 Eur/a; 2017 m. administravimo 1,69 Eur, bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 10,47 Eur, kitos išlaidos, kurios susijusios su bendru turtu 0 Eur, viso ne nariui 12,16 Eur/a, tuo tarpu narys už 2016 m. mokėjo 14,54 Eur/a; 2018 m. administravimo 1,61 Eur, bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2,87 Eur, kitos išlaidos, kurios susijusios su bendru turtu 0 Eur, viso ne nariui 4,48 Eur/a, tuo tarpu narys už 2018 m. mokėjo 3,85 Eur/a; 2019 m. administravimo 1,72 Eur, bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 3,60 Eur, kitos išlaidos, kurios susijusios su bendru turtu 0,03 Eur, viso ne nariui 535 Eur/a, tuo tarpu narys už 2019 m. mokėjo 3,77 Eur/a; 2020 m. administravimo 1,73 Eur, bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 1,32 Eur, kitos išlaidos, kurios susijusios su bendru turtu 0 Eur, viso ne nariui 3,05 Eur/a, tuo tarpu narys už 2020 m. mokėjo 4,01 Eur/a;) ir kurios nėra skaičiuojamos ne nariams (pvz., 2015 m. advokato išlaidos 1300 Eur, sėkmės mokestis 11,42 Eur, valstybinės žemės nuomos mokestis 1245 Eur; 2016 m. sus. mokestis 380 Eur, advokato išlaidos 500 Eur, teismas 837,12 Eur, valstybinės žemės nuomos mokestis 1112,50 Eur; 2017 m. sus. Sodai 456 Eur, mokesčių grąžinimas 50,60 Eur; 2018 m. sus. mokestis 452 Eur; 2019 m. sus. mok. 452, 80 Eur, mok. grąž. 50 Eur; 2020 m. sus. mok. 565,50 Eur). Teismas pažymėjo, kad pagal pateiktus duomenis, bendrijos narių sumokėta suma už šį laikotarpį yra 44,56 Eur už 1 arą, o ne nariui tenkanti suma už 1 arą yra 41,17 Eur. Taigi byloje surinkti įrodymai nepatvirtina atsakovų teiginių, kad ginčo laikotarpiu bendrijos nariai mokėjo mažesnes įmokas nei ne nariai. Atsakovų argumentai, kad bendrija ne bendrijos nariams skaičiuoja mokesčius vadovaudamasi teismo sprendimu panaikinta metodika yra nepagrįsti ir neįrodyti.

13. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovu, kad atsakovai nepateikė duomenų, jog minėtu laikotarpiu skyrė bendrijai savo GMP mokesčius, todėl teismo vertinimu, jie negali turėti pagrįsto lūkesčio, kad bendrijos narių, skyrusių šį mokestį bendrijai, lėšomis bus dengiami atsakovų privalomi pagal įstatymą mokėti mokesčiai bendrijai. Taip pat, teismo vertinimu, atsakovai negali turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio, kad iš bendrijos narių surinktų nario mokesčio, tikslinių įmokų, įmokų už talkas, stojimo mokesčių, pažymas bus dengiami atsakovų privalomi pagal įstatymą mokėti mokesčiai. Atsakovai teigia, kad bendrija gavo pinigus už parduotus „Lesto“ tinklus, tačiau nepagrįstai nesumažino ne nariams išrašytų sąskaitų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl skolos už 2015-2020 metų laikotarpį. Tuo tarpu iš bendrijos valdybos 2013-09-05 protokolo Nr. 13-5 nustatyta, kad už parduotus „Lesto“ tinklus gautas lėšas buvo siūloma naudoti kelių remontui. Bendrijos narių susirinkimas 2014-06-07 patvirtino išlaidų įvykdymo sąmatą, iš kurios matyti, kad iš „Lesto“ tinklų pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos 2014 m. ir likutis į 2015 m. nebuvo perkeltas. Priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą nepateikta.

14. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų argumentų, jog sąskaitos nėra detalizuotos, nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovai, ginčo sąskaitose yra nurodoma ir detalizuojama, už ką ir kokią sumą reikia mokėti, kokios yra mokėtinos sumos sudėtinės dalys (pvz., administravimo išlaidos 2016 m., kiekis – 6,03 arai, kaina – 1,74 Eur, suma – 10,49 Eur, bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2016 m. kiekis – 6,03 arai, kaina – 2,21 Eur, suma – 13,33Eur; kitos išlaidos 2015 m. kiekis – 6,03 arai, kaina – 0,72 Eur, suma – 4,34 Eur, kitos išlaidos, susijusios su bendru turtu 2019 m. kiekis – 6,03 arai, kaina – 0,03 Eur, suma – 0,18 Eur). Byloje nustatyta, kad ieškovo kasmetiniuose narių susirinkimuose yra svarstoma ir tvirtinama ūkinės ir finansinės veiklos ataskaita už praėjusius metus, taip pat tvirtinama einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmata, pagal kurią teikiamas kiekvienų metų įmokų kitiems asmenims skaičiavimas pagal patvirtintą pajamų išlaidų įvykdymą. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu buvo šaukiami visuotiniai narių susirinkimai, kuriuose buvo patvirtinti išlaidų sąmatų faktinis įvykdymas ir kurių pagrindu buvo suskaičiuotos įmokos ne nariams bei išrašytos ginčo sąskaitos faktūros. Šiuose susirinkimuose be balso teisės turėjo teisę dalyvauti ir kiti asmenys (SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 1 punktas), kurie nesutikdami su susirinkimo priimtais sprendimais, galėjo juos skųsti (SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 7 punktas, CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Nors iki 2020-01-02 galiojęs įstatymas tiesiogiai neįtvirtino teisės ne nariams dalyvauti susirinkimuose, tačiau ieškovės atstovės ir atsakovas bei liudytojai patvirtino, kad atsakovas A. N. dalyvaudavo visuotiniuose narių susirinkimuose. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovams būtų daromos kliūtys dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose (pvz., atsakovė A. N. dalyvavo siekdama pristatyti kaimo bendruomenės projektą visuotiniame ieškovo narių susirinkime). Teismas pažymėjo, kad atsakovai neskundė susirinkimų sprendimų, kuriais buvo tvirtinamos 2015-2020 metų išlaidų įvykdymo ataskaitos, revizoriaus aktų, kuriuose išnagrinėtos faktinės išlaidos ir patvirtinama, kad jos atitinka pirminius buhalterinius dokumentus. Teisės aktai nenumato pareigos ieškovui pateikti ne bendrijos nariams su sąskaitomis ir pirminius buhalterinius dokumentus, kurių pagrindu išrašytos sąskaitos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovams išrašytos sąskaitos ir jose nurodytos mokėtinos sumos atitinka visuotiniuose susirinkimuose patvirtintas 2015-2020 m. faktines išlaidas ir jų dydį. Ginčo sąskaitose nurodytos faktinės išlaidos apskaičiuotos aukščiau šiame sprendime nustatyta tvarka (pagal visuotinio narių susirinkimo patvirtintas faktines išlaidas, tenkančias ne nariams, išskaičiavus išimtinai nariams tenkančias faktines išlaidas). Teismas paminėjo, kad esant poreikiui atsakovams turi būti pateikiama reikiama informacija, susijusi su minėtomis mokėtinomis sumomis (jiems tenkančiomis bendrijos patirtomis išlaidomis), kad jie galėtų įsitikinti šių išlaidų pagrįstumu, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad tokie duomenys (dokumentai) ne bendrijos nariui privalomai turi būti teikiami su sąskaitomis. Nors atsakovai tvirtino, kad jiems nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su reikiamais dokumentais, tačiau, teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovai negalėjo susipažinti su duomenimis, reikalingais įvertinti ginčo sąskaitų ar jų dalies teisingumą ir sumokėti bendrijai jiems tenkančių mokesčių dalies. Be to, iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad skelbimuose apie visuotinius narių susirinkimus buvo nurodoma, kad su detalia susirinkimo medžiaga galima susipažinti atvykus, dėl to reikia kreiptis į valdybą.

15. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpis apima 2015-2021 metais išrašytas sąskaitas, todėl teismas, analizuodamas bylos medžiagą ir šalių veiksmus, spręsdamas dėl priteistinos skolos, vertino būtent šį laikotarpį. Šalių tarpusavio veiksmai iškėlus šią bylą teisme ir įvairiapusiai nesutarimai, atsakovų siekis gauti bendrijos dokumentus, be kita ko, tam kad atlikti ieškovo auditą, kitos civilinės bylos, kuriose buvo sprendžiami šalių ginčai, įskaitant bet neapsiribojant ieškovės įpareigojimą pateikti atsakovui susipažinti tam tikrus dokumentus, nagrinėjamai bylai dėl skolos priteisimo turi reikšmės tiek, kiek tai yra susiję su ginčo laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovai nėra bendrijos nariai, tačiau ieškovės nustatyta susipažinimo su dokumentais tvarka galioja ir atsakovams. Bylos duomenys nepatvirtina atsakovų teiginio, kad jiems nebuvo žinoma susipažinimo su bendrijos dokumentais tvarka. Kaip matyti iš šalių tarpusavio susirašinėjimo bendrija 2016-02-10 informavo atsakovą, kad su aktualia informacija jam rūpimais klausimais galima susipažinti nurodomoje bendrijos interneto svetainėje, taip pat tai, kad susipažinti su dokumentais galima vagonėlyje šeštadieniais, į ką atsakovas atsakė, kad lauks kol vagonėlis pradės dirbti, tada ir aiškinsis; atsakovas elektroniniame laiške paprašė detalizuoti 2017 m. sąskaitą už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą ir administravimo išlaidas ir pateikti prekių, paslaugų pirkimo sąskaitas faktūras ar kvitus, pagal kuriuos išrašyta sąskaita, sutiko atvykti su šiais dokumentais susipažinti; 2020-07-22 atsakovas prašė elektroniniu paštu atsiųsti 2020-07-11 protokolo kopiją, spausdintinę kopiją – jo nurodytu adresu. Taigi atsakovui buvo žinoma, kad su bendrijos dokumentais susipažinti galima atvykus į bendrijos vagonėlį. Teismas sutinka su atsakovais, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovams būtų elektroniniu paštu atsiųsti prašomi buhalteriniai dokumentai, 2020-07-11 protokolas. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, visuotinis narių susirinkimas nėra įtvirtinęs bendrijos dokumentų teikimo sodininkams elektroniniu paštu tvarkos, taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių, kad konkliudentiniais veiksmais bendrija būtų sukūrusi tokią tvarką. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai, gavę 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2021 sąskaitas būtų nuvykę į bendrijos vagonėlį susipažinti su jiems rūpimais dokumentais ir išsiaiškinti, ar pagrįstai yra priskaičiuoti mokėtini mokesčiai, tačiau tokie dokumentai jiems nebuvo pateikti, kad bendrijos atstovų nebuvo vagonėlyje sutartu laiku, ar pan. Iš šalių, atstovų paaiškinimų teismo posėdžiuose teismas sprendė, kad tokį šalių bendravimo būdą lėmė subjektyvios priežastys (pvz., atsakovo nepasitikėjimas valdybos pirmininke, kaip pats patvirtino teismo posėdyje) ir skirtingas suvokimas apie kitos šalies pareigas, o ne objektyvus poreikis išsiaiškinti konkrečius klausimus, kylančius pagal gautas sąskaitas faktūras apie mokėtinas sumas ir jų sudėtį.

16. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023-10-17 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-1985-855/2023 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-05 sprendimo rezoliucinę dalį pakeitė ir įpareigojo ieškovą pateikti susipažinti atsakovui dokumentus tiek, kiek prašoma informacija susijusi su jam nustatytomis įmokomis ir bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra: su darbo santykiais susijusius dokumentus (darbo sutartis nuo 2014 metų iki pateikimo dienos) bei pagal darbo sutartis atliktų mokėjimų pirminius dokumentus (kasos išlaidų orderius ar bendrijos sąskaitų išrašus); bendrijos sudarytų sutarčių kopijas (nuo 2014 metų iki pateikimo dienos) bei pagal sutartis atliktų mokėjimų pirminius dokumentus (kasos išlaidų orderius ar bendrijos sąskaitų išrašus); bendrijos narių susirinkimų protokolų bei bendrijos valdybos protokolų kopijas (nuo 2014 metų iki pateikimo dienos) bei pagal Susirinkimų ir /arba valdybos sprendimus atliktų mokėjimų pirminius dokumentus (kasos išlaidų orderius ar bendrijos sąskaitų išrašus); kitus dokumentus (Paslaugų bendrijai teikėjų sąskaitas, atliktų darbų aktus, kitus dokumentus, kurių pagrindu yra skaičiuojami sodininkų bendrijos nariams ir kitiems asmenims mokesčiai (nuo 2014 metų iki pateikimo dienos) bei pagal Dokumentus atliktų mokėjimų pirminius dokumentus (kasos išlaidų orderius ar bendrijos sąskaitų išrašus); bendrijos Revizijos aktus nuo 2014 metų iki pateikimo dienos. Taigi atsakovas A. N. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu turėdamas teisę susipažinti su dokumentais, susijusiais su jam priskaičiuotomis įmokomis, jų dydžiu ir pagrįstumu, įskaitant ir ginčo laikotarpį, neteikė į šią bylą duomenų, pagrindžiančių, kad ginčo sąskaitose nurodytos išlaidos ir išlaidų dydžiai nėra pagrįsti, atsakovų mokėtinos sumos apskaičiuotos neteisingai ar pan. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovė nesudarė galimybių ar nepagrįstai ribojo teisę susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu buvo išrašytos ginčo sąskaitos faktūros.

17. Teismas nurodė, kad CK 6.46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, turi būti panaudotas protingai ir sąžiningai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). Teismo vertinimu, atsakovai, naudodamiesi tokia teise sąžiningai, visų pirma turėjo informuoti ieškovę apie savo prievolės apmokėti pateiktas sąskaitas sustabdymą ir sustabdymo priežastis. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų informavę ieškovę apie savo piniginės prievolės apmokėti sąskaitas vykdymo sustabdymą iki atsakovams bus pateikta informacija, susijusi su ginčo sąskaitų detalizacija. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokie atsakovų atsikirtimai atsirado bylos nagrinėjimo metu kaip gynybinė atsakovų pozicija. Teismas pažymėjo, kad informavimas apie prievolės vykdymo sustabdymą yra reikalingas visų pirma dėl to, kad kita šalis (ieškovė) gali nežinoti apie prievolės vykdymo sustabdymą. Tokiu atveju šis institutas nepasiektų savo tikslo kuo operatyviau abiem pusėm įvykdyti savo priešpriešines pareigas. Nagrinėjamu atveju bylos šalių nesiejo sutartiniai santykiai, kuriuose būtų aiškiai įtvirtintos abiejų šalių priešpriešinės teisės ir pareigos – ieškovės pareiga pateikti atsakovams sąskaitas, o atsakovų pareiga atsiskaityti už paslaugas ir naudojimąsi bendro naudojimo objektais pagal bendrijos pateiktas sąskaitas yra įtvirtina įstatyme. Kaip minėta aukščiau, ieškovės pareiga pateikti papildomą informaciją atsiranda tik atsakovams kreipusis į ieškovą su tokiu prašymu. Nesant tokio prašymo, ieškovė neturi pareigos kartu su sąskaitomis pateikti papildomos informacijos. Teismas konstatavo, kad atsakovams yra žinoma, jog jie įstatymo pagrindu kaip ne nariai turi mokėti pagal bendrijos išrašomas sąskaitas, tačiau jų nuo 2016 metų neapmokėjo (net dalies), nedėjo pastangų išsiaiškinti, už ką sąskaitos buvo išrašytos, elgėsi pasyviai, todėl atsiskaitymo pagal ginčo sąskaitas sustabdymas, kaip teigia atsakovai, nėra pateisinamas protingumo ir adekvatumo kriterijais. Tuo labiau, kad minėta, atsakovams sąskaitos išrašomos pagal faktiškai bendrijos patirtas išlaidas, todėl akivaizdu, kad ta skolos dalis, kurios nesumoka atsakovai, yra padengiama kitų bendrijos narių įmokomis.

18. Teismas nurodė, kad atsakovų argumentai, kad jie atliko tam tikrus darbus, neturi reikšmės šiam ginčui dėl skolos priteisimo. Atsakovai teigė, kad jie savo lėšomis ir priemonėmis nuvalė sniegą, išvežė automobilių padangas, todėl tai turėtų būti jiems kompensuojama sumažinant mokėtinus mokesčius bendrijai. Tačiau atsakovai byloje nereiškė su tuo susijusių jokių savarankiškų reikalavimų. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovai kreipėsi į ieškovą informuodami, kad tokias atlygintines paslaugas suteiks bendrijai ir bendrija su tuo sutiko, ar kad atsakovai po paslaugų suteikimo kreipėsi į bendriją su prašymu tokias išlaidas kompensuoti ir ieškovė būtų dėl to priėmusi tam tikrą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad liudytojais byloje apklausti bendrijos nariai B. M., A. L., A. M. parodė, kad ir jie savo lėšomis ir priemonėmis bendrijoje tvarko kelio atkarpas, kasa sniegą, tvarko internetinį puslapį, rengia projektus, dalyvauja talkose, tačiau už šiuos darbus kompensuoti neprašo, nes tokia praktika yra įprasta. Dėl to atsakovų savanoriškas prisidėjimas prie bendros tvarkos negali būti laikomas atlygintinių paslaugų suteikimu bendrijai ar mokesčių bendrijai sumokėjimu natūra. Atsakovai teigė, kad ieškovė galėjo pasinaudoti (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės sąskaitoje esančiais 400 Eur ir padengti atsakovų skolą. Šie atsakovų argumentai irgi nepripažintini pagrįstais. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė yra įregistravusi savo veiklą ir veikia savo narių interesais, todėl ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės lėšos būtų pervestos ieškovei atsakovų skolai padengti.

19. Teismas nurodė, kad atsakovai prieštaravimuose teigia, kad ieškovė nepagrįstai įtraukia į sąskaitas išlaidas už Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių kelių priežiūrą ir remontą, už pliažų ir liepto, kurie nėra ieškovo teritorijoje, priežiūrą, už paslaugas, atliekant už šiukšlių konteinerių aikštelės priežiūrą, nepagrįstai patiriamos išlaidos ieškovo pirmininkei ir buhalterei. Teismas pažymėjo, kad atsakovų prašymu 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą iki įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12632-732/2022 pagal ieškovų J. R. ir A. N. ieškinį atsakovui SB „Ąžuolas-2“ dėl SB „Ąžuolas-2“ 2016 m. gruodžio 17 d. sprendimų (1.1, 1.2 punktai), kuriais pritarta tikslinio mokesčio nariams ir ne nariams rinkimui Vilniaus rajono savivaldybei priklausančio privažiuojamojo kelio Nr. VL7861 asfaltavimo darbams, pripažinimo niekiniais (ab initio). Įsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-630-723/2023, konstatuota, kad tiek bendrijos nariai, tiek ne bendrijos nariai turi pareigą mokėti už privažiuojamojo prie bendrijos teritorijos kelio asfaltavimą (kuris nėra bendrijos teritorijoje, bet naudojamas visų bendrijos narių ir ne narių). Minėtas teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir jame konstatuotos aplinkybės nebegali būti ginčijamos šioje byloje. Atsižvelgdamas į tai, dėl šio mokesčio, kuris priskaičiuotas ir atsakovams 2018-11-22 sąskaitose AZ Nr. 19, 20 (ne nariui taikant 8,81 Eur), pagrįstumo teismas plačiau nepasisakė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, o atsakovai nepaneigė, kad jie yra atsiskaitę už 2015 m. kelio asfaltavimo ir priežiūros darbus. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio mėn. raštas patvirtina, kad bendrijos vidaus keliai nėra įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą (nuo 2020 m. birželio 5 d. įtraukta tik dalis gatvės adresu (duomenys neskelbtini) g., kuri nepriklauso bendrijos teritorijai). Todėl teismas atmetė atsakovo argumentas, kad už bendrijos teritorijoje esančio kelio remonto ir priežiūros darbus turi mokėti savivaldybė. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad bendrijai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kuriems nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Byloje nėra ginčo, kad bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkai turi priėjimą prie ežero (pliažų), liepto, esant poreikiui jais naudojasi. Šių objektų priežiūrai, remontui bendrija patiria išlaidų. Teismas sprendė, jog šias išlaidas turi pareigą apmokėti tiek bendrijos nariai, tiek ne nariai. Atsakovai teisingai teigia, kad šiukšlių konteinerių aikštelės, kuri nurodyta bendro naudojimo objektų sąraše, priežiūra priklauso atliekų surinkimo ir vežimo veiklą vykdantiems atliekų tvarkytojams, atliekų surinkimo aikštelių priežiūros išlaidas atsakovai moka Vilniaus rajono savivaldybei. Tačiau nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio išlaidas ieškovė patyrė dėl šiukšlių surinkimo aikštelėje paliktų neleistinų atliekų (padangų, stambiagabaričių atliekų), už kurių išvežimą atsakinga bendrija. Kad tokios situacijos dėl neleistinų atliekų palikimo susiklosto, patvirtino ir pats atsakovas, nurodydamas, kad jis savo iniciatyva taip pat yra išvežęs neleistinai paliktas automobilių padangas.

20. Teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovų teiginiais, jog bendrija nepagrįstai skaičiavo administravimo išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pateiktus dokumentus, bendrijoje yra virš 370 narių (skaičius svyruoja skirtingais metais), priklauso virš 3050 arų žemės, taip pat yra ne bendrijos narių, bendrija be bendrojo naudojimo objektų taip pat turi ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų. Pirmiau nurodyti duomenys patvirtina ieškovės teiginius, kad bendrija yra itin didelė (tiek plotu, tiek narių ir ne narių skaičiumi), todėl akivaizdu, kad jai administruoti, organizuoti sklandžiai veiklai yra reikalingi ištekliai, patiriamos laiko ir žmogiškosios sąnaudos. Be to, tiek iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų matyti, kad bendrija veikia aktyviai kasdienėje veikloje, dalyvauja rengiant įvairius projektus ir pan. Iš sodininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013-07-10 protokolo Nr. 13-2 nustatyta, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, numatytų bendrijos narių susirinkime patvirtintų pajamų išlaidų eilutėje „Išlaidų kompensavimas pirmininkui, asmeniui, tvarkančiam buhalterinę apskaitą“ kompensavimo sąlygų ir tvarkos ir nutarta, kad išlaidos kompensuojamos su bendrijos pirmininku ir asmeniu tvarkančiu buhalterinę apskaitą sudarius savanoriškos veiklos sutartis Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme numatyta tvarka (3 punktas), gali būti numatomos ir kompensuojamos šios išlaidos: kelionės iki savanoriškos veiklos atlikimo vietų ir iš jos, kelionės išlaidos, susijusios su savanoriškos veiklos atlikimu – pagal sunaudotų degalų įsigijimo išlaidas patvirtinančius dokumentus arba kelionės bilietus (4.1 punktas), išlaidos savanoriškai veiklai atlikti reikalingoms priemonėms (telefono, kompiuterio, spausdintuvo, kopijavimo, programinės įrangos, transporto priemonių, interneto ryšio priemonių / įrangos amortizacijos sąnaudos pagal Vyriausybės 2009-06-10 nutarimu patvirtintus minimalius turto nusidėvėjimo normatyvus (4.2 punktas), telefono, interneto ryšio išlaidos, draudimo išlaidos – iki 50 proc. faktiškai patirtų išlaidų pagal patvirtinančius dokumentus (4.3, 4.4 punktai), kitos išlaidos, kurią numato įstatymas; patvirtinta išlaidų kompensavimo tvarka (1, 2, 5 punktai). Savanoriškos veiklos sutartis su valdybos pirmininke L. R. sudaryta 2013-07-10, su tvarkančiu buhalterinę apskaitą asmeniu S. V. – 2013-07-10. Šių sutarčių 3 punktuose minėti asmenys prisiėmė plačios apimties įsipareigojimus bendrijai, įskaitant, bet neapsiribojant atvykimu į bendriją bendrijos turtui prižiūrėti, tausoti, tinkamai naudoti, nagrinėti bendrijos narių ir ne narių prašymus, įgyvendinti bendrijos nutarimus, vykti į kitas institucijas, spręsti operatyviai ir konstruktyviai problemas ir kitus klausimus naudojant technines priemones (pirmininkė), o bendrija prisiėmė įsipareigojimus kompensuoti su savanoriška veikla minėtų asmenų patirtas išlaidas pirmiau nustatyta tvarka (sutarčių 2.3 punktai). Ieškovų teigimu, visuotinis narių susirinkimas yra patvirtinęs, kad pagal savanoriškos veiklos sutartį valdybos pirmininkei ir buhalterei yra mokamos 200 Eur kasmėnesinės kompensacijos. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad buvo pildomas savanoriškos veiklos ir asmenių, atliekančių savanorišką veiklą, apskaitos žurnalas pagal nustatytą tvarką, kompensuojamose išlaidose detalizuojamos konkrečios patirtos minėtų asmenų išlaidos (degalams konkrečiu automobiliu, nurodant kilometrų skaičių, sunaudotą degalų kiekį, amortizacijos sąnaudas, ryšio paslaugų, interneto, draudimo išlaidas). Revizoriaus aktai, kuriais buvo patvirtinta, kad valdybos pirmininkei ir buhalterei išmokėtos kompensacijos atitinka buhalterinius dokumentus, nėra nuginčyti. Taip pat atsakovai byloje neteikė duomenų, kad į ginčo sąskaitas įtrauktos šio pobūdžio išlaidos neatitinka visuotinio narių susirinkimo patvirtintos kasmėnesinės kompensacijos dydžio (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovaujantis teismų praktika prie sodininkų bendrijos išlaidų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir išlaikymui, t.y. bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti priskirtinos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-559-690/2016). Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad šios išlaidos patirtos nepagrįstai.

21. Teismas galutiniu sprendimu papildomai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Atsakovai A. N. ir A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. galutinį sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Apeliantai teigia, kad ieškinį padavė bendrijos neįgaliotas asmuo, t.y. bendrijos pirmininkė neturėjo įgaliojimo sudaryti sutartį su advokate, kuri pateikė ieškinį. Todėl teismas turėjo ieškinio nepriimti, tačiau to nepadarė ir buvo šališkas.

22.2. Apeliantais nurodo, kad teismas tariamą skolą bendrijai už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai priteisė solidariai iš abiejų atsakovų pagal tik vienam iš sutuoktinių - A. N., išrašytas sąskaitas. Iki kreipimosi į teismą A. N. nežinojo apie prievoles bendrijai, ieškovė sąskaitų jai nepateikė ir po ieškinio pateikimo.

22.3. Apeliantai paaiškina, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ginčas tarp ne bendrijos nario A. N. ir bendrijos dėl sprendimų panaikinimo. Įsiteisėjusiu 2016-10-31 sprendimu teismas pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio bendrijos 2016 m. birželio 11 d. pakartotino visuotinio susirinkimo protokolo 5.7. punktu patvirtintą ne bendrijos nario mokesčio skaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Metodika pripažinta niekine, teismui sutikus su ieškovo argumentu, kad Metodika, kadangi ji taikoma ne visiems bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams, o tik ne bendrijos nariams, prieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams, nes sąlygoja skirtingo dydžio (neproporcingų) mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir naudojimą nustatymą žemės sklypų savininkams, priklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Apeliantai teigia, kad dabar mokesčiai jiems yra apskaičiuoti pagal tapačius principus, kurie buvo numatyti Metodikoje ir vėliau pripažinti negaliojančiais. Teismas nevertino atsakovų pirmiau nurodytų argumentų ir įrodymų, todėl be pagrindo nekonstatavo, kad bendrija ne bendrijos nariams įmokas skaičiuoja pažeisdama įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, t.y. vadovaudamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinta Metodika.

22.4. Apeliantai teigia, kad ne bendrijos nariams įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, kitas išlaidas, administravimo išlaidas, priskaičiuojamos didesnės negu bendrijos nariams. Tai patvirtina atsakovų į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – lentelė „Priskaičiuotų mokesčių bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams palyginimas“ (žr. Rašytinių paaiškinimų priedą Nr. 16 ). Iš minėto mokesčių palyginimo matyti, kad, bendrijos nariams ginčo laikotarpiu bendrojo naudojimo objektų išlaikymui kiekvienais metais, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai patyrė bendrija, buvo priskaičiuojamas po 3 Eur už arą nario mokestis, o iš ne bendrijos narių reikalaujama apmokėti didesnes sumas, pvz. 3,95 Eur/už arą. Bendrija atsakovui (be kelio remonto) apmokėjimui pateikė daug didesnes sąskaitas (iš viso 190,43 Eur/(duomenys neskelbtini) skl.; 190,13 Eur/(duomenys neskelbtini) skl.) vietoje 108,72 Eur už arą kiekvienam sklypui, kuriuos jis turėtų mokėti jeigu būtų bendrijos narys ir turėtų mokėti 3 Eur/už arą nario mokestį. Teismas konstatavo, kad bendrijos narių sumokėta suma už šį laikotarpį tariamai yra 44,56 Eur už 1 arą, o ne nariui tenkanti suma už 1 arą yra 41,17 Eur. Tačiau kaip matyti, teismas šiuos skaičiavimus atliko pagal ieškovės lentelės „SB Ąžuolas-2 narių mokami mokesčiai“ duomenis ir be pagrindo ignoravo atsakovų pateiktas paskaičiavimų lenteles. Toks didesnių mokesčių taikymas ir ne bendrijos nariams prieštarauja įstatyme įtvirtintam proporcingumo principui ir teismų praktikai. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-49/2014). CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

22.5. Apeliantų nuomone, teismas kaip teismo precedentu nepagrįstai rėmėsi teisės aiškinimo ir taikymo praktika, kurioje išaiškinta, kad mokesčių sodininkų bendrijų nariams ir ne nariams skaičiavimas yra skirtingas (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-162-280/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-2288-345/2014, 2015 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1295-823/2015, 2023 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1985-855/2023). Teigia, kad šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

22.6. Apeliantai pažymi, kad ieškovės pateiktose sąskaitose-faktūrose nurodyta, kad jos išrašytos už SB administravimo išlaidas, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, kitas išlaidas susijusias su bendru turtu, bet prie sąskaitų - faktūrų nepridėti jokie sąskaitose nurodytas sumas pagrindžiantys dokumentai, todėl iš šių sąskaitų – faktūrų objektyviai negalima nustatyti, už kokių konkrečių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kokias konkrečias suteiktas paslaugas, jos yra pateiktos. Nors ieškovė įrodinėja, kad ši informacija yra susirinkimų sprendimais patvirtintose sąmatose ir sąmatų vykdymo ataskaitose, tačiau šie dokumentai nei su sąskaitomis, nei vėliau iki kreipimosi į teismą dėl skolos pateikimo, atsakovui nebuvo pateikti. Bendrija turi pareigą pateikti detalizuotas sąskaitas, o ši pareiga reiškia, kad ji turi pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliantai papildomai pažymi, kad sąskaitose - faktūrose nurodytų sumų apskaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus bendrija pateikė tik teismui. Atsakovai paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismo 2023-10-17nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1985-855/2023 yra konstatuota, kad ieškovė nesudarė galimybės atsakovui susipažinti su dokumentais. Visa tai rodo, kad teismas šališkai, išimtinai ieškovės naudai, o ne objektyviai ir visapusiškai vertino atsakovo veiksmus, todėl nekonstatavo reikšmingų faktų.

22.7. Apeliantai paaiškina, kad negalėdamas išsiaiškinti savo prievolės mokėti bendrijai už bendrojo naudojimo objektus turinio ir apimties, atsakovas sustabdė sąskaitų faktūrų apmokėjimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, netinkamai taikė CK 6.48 str. 2 d., kuri suteikia teisę skolininkui sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK normose iš viso nėra numatyta skolininko pareiga informuoti kreditorių apie prievolės stabdymą. Atsakovai paaiškina, kad CK 6.64 str. normose yra įtvirtinta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai: 1) skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; 2) kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą.

22.8. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai ir sumas, kurios susideda iš bendrijos patirtų išlaidų pliažų, tiltelio priežiūrai, nes tiek pliažas su tilteliu, tiek kitas pliažas yra už bendrijos teritorijos ribų, tai patvirtina į bylą pateikti „Regia“ ir kiti planai. Pliažai, už kuruos skaičiuojami mokesčiai, nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektai, todėl nelaikytini bendrijos bendrojo naudojimo objektais, kurių priežiūros išlaidas turi apmokėti atsakovas. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai ir sumas, kurios susideda bendrijos patirtų išlaidų (duomenys neskelbtini) g. (Nr. VL7860) ir privažiuojamosios gatvės (VL0781), kuri yra už bendrijos teritorijos ribų asfaltavimą, nes jos, skirtingai negu nurodyta teismo sprendime, nuo 2015 metų (žr. Rašytinių paaiškinimų priedus Nr. 1-3) yra įrašytos į Vilniaus rajono savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės gatvių sąrašą, jų savininkė yra Vilniaus rajono savivaldybė.

22.9. Apeliantai paaiškina, kad atsakovas yra pateikęs į bylą įrodymus, kad jis 2020-2021 m. ir 2021-2022 m. organizavo (duomenys neskelbtini) g. sniego valymo darbus: pasamdė miniekskavatorių ir pats su kaimynais nukasė sniegą nuo (duomenys neskelbtini) g. Už technikos nuomą ir sniego kasimą nuo (duomenys neskelbtini) g. 2020-2021 m. buvo sumokėta 280 Eur., 2021-2022 m. – 120 Eur. Taigi, technikos nuomai ir sniego valymui 2020-2022 m. buvo panaudoti 400 Eur atsakovų pinigų. Pažymi, kad atsakovas organizavo šiuos darbus, nes (duomenys neskelbtini) g. buvo nepravažiuojama dėl sniego, tačiau nei Vilniaus rajono savivaldybė, nei bendrija reikalingų kelio valymo veiksmų nesiėmė. 2015 ir 2016 metais po vieną kartą, panaudodamas savo asmeninę žoliapjovę, A. N. yra nušienavęs visą sklypą prie ežero (prie tilto). 2020 metais (duomenys neskelbtini) g. buvo surinkta 18 padangų, kurias atsakovas savo transportu ir savo ir šeimos narių vardu (viso 5 asmenų) pridavė į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę Sudervėje. Visi šie įnašai turėtų būti įskaityti į bendrijos atsakovui priskaičiuotus mokesčius.

22.10. Apeliantai paaiškina, kad teismui buvo nurodę argumentus, jog jie iš viso neturi prievolės apmokėti bendrijos išrašytų sąskaitų - faktūrų už 2020 metus, nes nuo 2020-01-01 įsigaliojo SBĮ 15 str. 1 d. 5 p. nauja redakcija, kurioje įtvirtinta, kad kitų asmenų įmokų dydžio bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto išlaidoms apmokėti tvirtinimas yra išimtinė bendrijos susirinkimo kompetencija. Teisės norma, įpareigojanti aukščiausią bendrijos organą - bendrijos narių susirinkimą nustatyti konkretų ne bendrijos narių įmokų dydį, yra imperatyvi. Tai reiškia, kad nuo 2020 metų susirinkimas turi nustatyti kitų asmenų mokėtinų įmokų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju ne bendrijos narių įmokų dydis susirinkimo sprendimu nėra nustatytas. Atsakovas neprivalo apmokėti sąskaitos už 2020 metus, kurioje nurodytų įmokų dydžiai nėra patvirtinti bendrijos susirinkimo, nes įmokų dydis nustatytas įstatymu tam neįgalioto asmens. Teismas atmetė šiuos argumentus, dėl jų atmetimo motyvų nepasisakydamas sprendime.

22.11. Apeliantai pažymi, kad didžiąją dalį bendrijos išlaidų, kurios įtrauktos į atsakovui išrašytas sąskaitas – faktūras sudaro administravimo išlaidos, išmokėtos valdybos pirmininkei ir apskaitą tvarkančiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo minėtas administravimo išlaidas. Ieškovė net kilus ginčui nepateikė atsakovui ir neįrodė, kad ūkinės išlaidos, kurias apmoka bendrija, iš tikrųjų patirtos valdybos pirmininkės ir buhalterės, t. y. pagrįstos pirminiais buhalteriniais dokumentais, o svarbiausia, kad jos yra susijusios su bendrijos veikla.

22.12. Apeliantai teigia, kad ieškinio, kartu ir išvadų dėl bendrijos administravimo išlaidų, pagrįstumą teismas be kita ko grindė byloje esančių bendrijos finansinės veiklos patikrinimo aktų (revizoriaus aktų) išvadomis, kuriose pažeidimų tariamai nenustatyta. Tačiau teismas nepagrįstai kritiškai nevertino revizoriaus išvadų. Iš bendrijos pateiktų į bylą ginčo laikotarpio revizoriaus aktų akivaizdžiai matyti, kad pažeidžiant įstatų reikalavimus, revizijos komisija bendrijoje nesudaryta, bendrijos veiklos kontrolę, pažeidžiant įstatų reikalavimus, vykdė vienas revizorius.

22.13. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovų 2022-08-22 prašymą sustabdyti bylą iki A. N. ir kitų asmenų užsakyto SB „Ąžuolas- 2“ teisinio audito pabaigos, taip pat netenkino atsakovų 2022-10-18 prašymo išreikalauti dokumentus bei 2023-09-15 prašymą skirti finansinę (apskaitos) bendrijos ekspertizę ir tai sutrukdė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

23. Ieškovė sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“ atsiliepimu prašo A. N. ir A. N. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų A. N. ir A. N. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

23.1. Bendrija paaiškina, kad analogiškas ginčas dėl skolos priteisimo esant analogiškoms aplinkybėms, tik dėl kito skolininko (J. R.) yra išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-10-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1141/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2024-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-59-562/2024. Teismai konstatavo, kad: bendrija nepažeidė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimo civ. b. Nr. e2-16-341/2016, nes ginčo laikotarpiu (2015-2020 m.) antkainiai ne bendrijos nariams nebuvo taikomi; bendrijos nariai 2015-2020 metais faktiškai sumokėjo daugiau nei ne nariai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ne nariai diskriminuojami; bendrija bendradarbiavo su skolininkais, nes pagal bendrijos patvirtintą tvarką ne nariai galėjo kreiptis į bendriją ir susipažinti su norima informacija, bendrija pateikė į bylą išsamius skolos susidarymą pagrindžiančius dokumentus; ne nariai turi mokėti už bendrai naudojamą turtą - kelių/jų dangos, pliažų, liepto priežiūrą; ne narys turi mokėti sąskaitas, kuriose sumos įrašytos pagal bendrijos narių susirinkime patvirtintas pajamų-išlaidų faktinio įvykdymo sąmatas. Ieškovės teigimu, minėta byla turi prejudicinę reikšmę.

23.2. Ieškovė teigia, kad nesutinka su apeliantų argumentais, kad ieškinį pateikė neįgaliotas asmuo. Be to, ieškovė pažymi, kad tai neturi reikšmės ginčo eigai, nes bendrija palaiko ieškinį. Tokie teiginiai neįrodo teismo sprendimo nepagrįstumo.

23.3. Ieškovė nesutinka su A. N. teiginiais, kad ji kaip A. N. sutuoktinė nežinojo apie skaičiuojamus mokesčius. Atsakovė pati prieštarauja sau, t. y. nors teigia, kad ji nežinojo apie skolą, nes jai nebuvo įteiktos sąskaitos, tačiau net ir sužinojusi ji nepateikė atskiros pozicijos ir nepaaiškina, kodėl skolos nemoka.

23.4. Bendrija nesutinka su atsakovų pozicija, kad ji nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir toliau mokesčius ne bendrijos nariams skaičiuoja pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimu panaikintą ne bendrijos nariams taikomų mokesčių skaičiavimo metodiką. Paaiškina, kad minėtame ginče buvo sprendžiamas bendrijos narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojimo klausimas, o ne skolos klausimas, be to, bylos aplinkybės buvo susijusios su 2013-2014 m. laikotarpiu, o šio ginčo atveju reikalaujama skolos už 2015-2020 m. Taip pat ieškovė pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2024-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-59-562/2024 pasisakė, kad bendrija nepažeidė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimo ir 2015-2020 m. antkainių ne bendrijos nariams netaikė.

23.5. Ieškovė paaiškina, kad bendrijos nariams mokesčiai skaičiuojami avansu / pagal planuojamas išlaidas, o ne nariams – pagal faktiškai patirtas išlaidas ir ši metodika detaliai išdėstyta ieškinyje. Faktiškai patirtos išlaidos susijusios su bendro naudojimo objektais, jų aptarnavimu už praėjusius metus (faktinis praėjusių metų išlaidų sąmatos įvykdymas tvirtinamas bendrijos narių susirinkimo sprendimu) dalinamos iš visų bendrijos teritorijoje esančių sklypų arų skaičiaus, gaunamas išlaidos vienam arui, pagal kurias ir skaičiuojama privaloma mokėti ne nario išlaidų dalis pagal jiems priklausantį sklypo dydį. Ieškovė paaiškina, kad 2020-07-11 visuotiniame bendrijos narių susirinkime 1 klausimu buvo patvirtinta ūkinė ir finansinė veiklos ataskaita už 2019 m., atitinkamai patvirtinant 2019 m. pajamų išlaidų sąmatos įvykdymą (2019 m. faktiškai surinkta pajamų 13295,47 Eur, faktiškai patirta išlaidų 16868,85 Eur). Sąmatos įvykdymas ir išlaidų dokumentai tikrinami revizoriaus ir pateikiama jo ataskaita.

23.6. Ieškovė nurodo, kad faktines išlaidas sudaro: (1) SB Administravimo išlaidos (detalizuota sąmatos įvykdymo ataskaitos 2.1 punkte); (2) Bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas (detalizacija sąmatos įvykdymo ataskaitos 2.2 punkte); (3) kitos išlaidos, susijusios su bendru turtu (detalizacija sąmatos įvykdymo ataskaitos 2.3 punkte); (4) kitos išlaidos, nesusijusios su bendro turto administravimu, priežiūra ir t.t. (detalizavimas sąmatos įvykdymo ataskaitos 2.4 punkte, jos ne nariams nėra skaičiuojamos). Pagal šias faktines išlaidas yra paskaičiuotas mokestis už vieną arą (ieškinio Priedas Nr. 8, SB 2022-12-06 prašymo Priedas Nr. 2). Skaičiuojant administravimo išlaidas į sumą, pagal kurią skaičiuojamas mokestis ne nariams nėra įtraukiami mokesčiai sodininkų bendrijų susivienijimui „Sodai“, be šių mokesčių administravimo išlaidos 2020 m. buvo 5251,26 Eur. Ši suma yra dalijama iš SB teritorijos arų skaičiaus ir gaunama vieno aro kaina. Tokiu pat principu skaičiuojama ir bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto kaina bei kitų išlaidų, susijusi su bendru turtu, kaina vienam arui. Atsakovai teigia, kad ši metodika neteisinga, tačiau nenurodo, kokia gi metodika jų manymu būtų teisinga ir kaip turėtų būti skaičiuojamos įmokos, tik nurodo, kad jie turėtų mokėti tokį pat nario mokestį, o tai leidžia manyti, kad atsakovai siekia, kad jiems sąskaitos būtų rašomos avansu/pagal planuojamas išlaidas, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja tiek SBĮ, tiek ir teismų praktikai.

23.7. Ieškovė paaiškina, kad atsakovas savo teiginį, kad ne bendrijos nariams išlaidos bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir remontui ir kitos išlaidos, administravimo išlaidos, priskaičiuojamos didesnės negu bendrijos nariams, įrodinėja vieninteliu jo paties subjektyviai parengtu Priskaičiuotų mokesčių bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams palyginimu (žr. atsakovo 2022-07-04 rašytinių paaiškinimų Priedą Nr. 16). Tačiau šis įrodymas neatitinka tikrovės, nes jame nurodomas tik narių avansu mokamas fiksuotas nario mokestis, tačiau visiškai nesuprantama, kodėl į skaičiavimus nėra įtraukiami narių susirinkimuose patvirtinti bendrijos narių avansu mokami tiksliniai mokesčiais, kurie sudaro didžiausią dalį narių mokėtinų sumų, taip pat nėra įskaičiuoti ir kiti narių mokami mokesčiai.

23.8. Ieškovė pažymi, kad atsakovas, teikdamas savo poziciją, painioja dvi skirtingas sąvokas, t. y. bendro naudojimo turtas ir bendrąja daline nuosavybe priklausantis turtas. Ir tai yra reikšminga, nes SB turi ir daline nuosavybe teise priklausančio turto (asmenys, kurie prisidėjo prie turto sukūrimo savo lėšomis yra šio turto bendrasavininkai) ir bendrojo naudojimo turto, kuris nėra SB nuosavybėje, bet naudojamas bendrijos, jos narių ir ne narių interesais ir naudai (kaip pvz. valstybinės žemė, esanti SB teritorijoje, šioje valstybinėje žemėje esantys keliai, kurie taip pat nėra SB nuosavybės teise priklausantys, tačiau Bendrija gali ir turi skirti lėšas šių tik Bendrijos naudojamų kelių asfaltavimui (kelio dangos formavimui), jų remontui ir priežiūrai, ežero pakrantė, lieptelis). Atsakovas nepagrįstai SB ne narių pareigą dengti turto eksploatavimo, remonto ir kt. išlaidas sieja tik su daiktine teise – bendraturtyste ir daline nuosavybe, neva ji turi mokėti tik už tai. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės nėra tapatinamos tik su bendrosios nuosavybės turėjimu. Mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais, t.y. išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 38 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 10 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 15 punktas).

23.9. Ieškovė nesutinka su apeliantų argumentais, kad sąskaitos yra nedetalizuotos ir kad ieškovė nebendradarbiauja su jais, neteikia informacijos. Pažymi, kad tokios aplinkybės yra paneigtos Vilniaus apygardos teismo 2024-01-25 nutartimi civ. b. Nr. e2A-59-562/2024, kuri turi prejudicinę reikšmę. Teigia, kad atsakovas pats pasirinko nesusipažinti su dokumentais ir neapmokėti sąskaitų ir toks jo pasirinkimas tęsėsi iki 2022 m. kuomet bendrija buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos. Atsakovas taip pat neskundė bendrijos narių susirinkimų sprendimų, kuriais buvo tvirtinamos išlaidų įvykdymo ataskaitos, neskundė ir revizoriaus išvadų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrija neturėjo ir neturi pareigos teikti buhalterinius ir kitokius dokumentus nei nariams nei ne nariams, visi norintys galėjo ir gali atvykti ir su jais susipažinti vietoje, bendrijos narių susirinkimo 2016-06-18 sprendimu 5.12 klausimu yra patvirtinta dokumentų teikimo bendrijos nariams ir ne nariams tvarka (2016-06-18 protokolo kopija ieškinio priedas Nr. 2). Ieškovė pažymi, kad pats atsakovas pripažino, kad išsamią informaciją apie sąskaitose esančias sumas bendrija pateikė teisme, tačiau net ir gavęs šią informaciją atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, kad jis nežino už ką turi mokėti.

23.10. Ieškovė paaiškina, kad atsakovo argumentas dėl priešpriešinio prievolės vykdymo stabdymo nebuvo išdėstytas jo procesiniuose dokumentuose, tokią poziciją jis sugalvojo jau besibaigiant procesui. Atsakovas nepagrįstai nurodo stabdęs priešpriešinės prievolės įvykdymą (sąskaitų apmokėjimą), nes atsakovas niekada nepranešė apie tai SB-jai. Be to šalių nesiejo sutartiniai santykiai, kuriuose būtų įtvirtintos priešpriešinės pareigos. Prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015). Ginčo atveju nebuvo nė vienos sąlygos prievolės vykdymo stabdymui.

23.11. Ieškovė nesutinka su apeliantų argumentais, kad jie neturi mokėti mokesčių už pliažų, tiltelio ir gatvių asfaltavimo bei išlaikymo išlaidas. Paaiškina, kad dėl to jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2024-01-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-59-562/2024. Atsakovų teiginiai nepagrįsti, nes bendrijos vidaus keliai nėra vietinės reikšmės keliai. Atsakovai painioja sąvokas. Ieškovė pažymi, kad dėl bendrijos vidaus kelių nėra atlikti kadastriniai matavimai, jie nėra registruoti ir nėra perduoti savivaldybei kaip tai numato SBĮ 6 str. Be to, bendrijos vidaus keliai neatitinka SB 6 str. reikalavimų, dėl kurių savivaldybė prioritetine tvarka sutiktų šiuos kelius perimti. Bendrijos keliai nėra tranzitiniai (pravažiuojami), jais nesinaudoja ir negali naudotis kitos bendrijos. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad bendrijos pliažai nėra bendrijos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad bendrija turi priėjimą prie ežero ir visi bendrijos gyventojai, taip pat ir atsakovai naudojasi ežeru ir lieptu, todėl bendrija rūpinasi savo gyventojų saugumu ir prižiūri tiek ežero pakrantę, tiek ir lieptą.

23.12. Ieškovė mano, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl jo darbų privalomo kompensavimo, nes jis byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų, be to, nederino su bendrija tokių atlygintinų paslaugų teikimo ir bendrija nebuvo davusi sutikimo. Liudytojai byloje patvirtino, kad jie visi savo lėšomis prisideda prie bendrijos teritorijos tvarkymo, tačiau už tai nėra atlyginama ir jie moka visas įmokas. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys kad bendrija kasmet patiria išlaidų kelio valymo nuo sniego, kelių barstymo darbams (SB 2022-08-22 prašymo Priedas Nr. 3) ir kelius valo visos bendrijos narių interesais bendrijos narių susirinkimo patvirtintos išlaidų sąmatos ribose. Susirašinėjimas facebook grupėje patvirtina, kad atsakovas savo lėšomis nuvalė tik jam aktualias kelio atkarpas, kai bendrija valo kelius visų gyventojų reikmėms, o ne atitinkamas kelio atkarpas.

23.13. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovo teiginiu, kad sąskaita už 2020 m. neteisėta, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo SBĮ 15 str. 1 d. 4 p. pakeitimas, numatantis, kad ne narių įmokas taip pat turi tvirtinti narių susirinkimas. Pažymi, kad prie ieškinio pridėtas 2021 m. liepos 3 d. protokolas (ieškinio priedas Nr. 7) patvirtina, kad nariai 3 klausimu 3.2 papunkčiu priėmė sprendimą dėl ne narių įmokų, nes nurodė, kad SB yra 5 ne nariai ir išlaidos jiems skaičiuojamos nuo susirinkime patvirtintos faktinių išlaidų sąmatos pagal turimą žemės plotą. Iš anksto pateikti konkrečios sumos kiekvienam ne nariui nebuvo galimybės, nes nėra aišku, kokias faktines išlaidas susirinkimas patvirtins.

23.14. Ieškovė nesutinka su atsakovų teiginiais, kad jiems be pagrindo buvo priskaičiuotos išlaidos, susijusios su bendrijos administravimu. Paaiškina, kad kasacinis teismas nagrinėdamas bylas dar 2016 m. kuomet galiojo sena SBĮ redakcija yra išaiškinęs, kad prie išlaidų, būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti gali būti priskiriamos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 22 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021). Ieškovė paaiškina, kad SB 2023-09-18 prašymu pateikė įrodymus, pagrindžiančius išmokas bendrijos valdybos pirmininkei ir buhalterei, kurie patvirtina, kad pirmininkė ir buhalterė dirba savanoriškais pagrindais ir joms yra mokamos 200 Eur dydžio mėnesio kompensacijos už faktiškai patirtas išlaidas, nes tokio dydžio išlaidas patvirtino narių susirinkimas.

23.15. Ieškovė teigia, kad teismas teisingai vertino revizoriaus ataskaitą. Revizoriaus ataskaitos pateiktos į bylą bendrijos atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus 7 priedu. Pažymi, kad revizorius veikia teisėtai pagal įstatus. SB įstatų 47.4. p numato narių susirinkimo teisę rikti arba revizorių iš bendrijos narių rinkti revizorių arba revizijos komisiją bei jos pirmininką. Sodininkų bendrijos valdymo organai pagal įstatus bei vidinę tvarką turi prerogatyvą patys spręsti kaip vykdyti veiklą ir kokiu būdu valdyti bendriją.

23.16. Ieškovės nuomone, teismas teisingai išsprendė kitus procesinius klausimus, t. y. atmetė prašymą skirti ekspertizę ir nestabdė bylos. Teismas teisingai nurodė, kad netikslinga skirti ekspertizę, siekiant įvertini, kaip turi būti apskaičiuojami mokesčiai ne bendrijos nariui. Pažymi, kad byloje yra pateiktos visos revizoriaus ataskaitos, o prašoma skirti ekspertize (nors klausimai suformuoti ir ne taip) iš esmės buvo siekiama audito atlikimo, o tai niekaip nesusiję su bylos reikalavimais dėl skolos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinis skundas netenkinamas.

24. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

25. Atsakovai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriais grindė ir savo atsikirtimus į ieškinį. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Taigi apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose tikrina tik tai, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

26. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl skolos priteisimo už sodininkų bendrijos teritorijoje esančių bendro naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą. Atsakovai, ginčydami prievolę, visų pirma rėmėsi tuo, kad teisinis reguliavimas neįpareigoja jų, kaip ne bendrijos narių, prisidėti prie tokių sodininkų bendrijos išlaidų kompensavimo. Be to, atsakovai ginčijo faktus – t. y. tvirtino, kad nėra aišku, ar ieškovė realiai patyrė sąnaudas, įsigydama darbus ir paslaugas bendro naudojimo objektų remontui ir priežiūrai, taip pat abejojo bendrijos administravimo kaštų tikrumu.

27. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrinęs bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas spręsti dėl to, kad atsakovai, nors ir nėra sodininkų bendrijos narias, pagal įstatymą privalo prisidėti prie sodininkų bendrijos bendro naudojimo objektų priežiūros ir administravimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Dėl to, bendrijos narių galimybę savo nuožiūra plėtoti mėgėjišką sodininkystę riboja ne tik nuosavybės teisę ginančios konstitucinės nuostatos ir teisės aktų, aktualių vykdant pasirinktą veiklą, reikalavimai (pvz., aplinkosaugos, žemėtvarkos, statybos srityse), bet ir būtinybė paisyti bendrų interesų, atsižvelgti į kitų bendrijos narių suderintus ir įstatymų nustatyta tvarka išreikštus poreikius. Asmuo laisva valia pasirenka, ar jis nori vienytis į kokias nors organizacijas, o, priėmęs tokį sprendimą, turi ne tik galimybę naudotis jos teikiamais privalumais, bet gali patirti ir tam tikrų suvaržymų. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams. Kartu pabrėžtina, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014). Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to, visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Kasacinio teismo praktika sprendžiant klausimą dėl asmens, nesančio sodininkų bendrijos nariu, prievolės mokėti sodininkų bendrijai atitinkamas įmokas iš esmės suformuota. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021 teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkų, nesančių sodininkų bendrijos nariais, prievolės dengti bendrijos išlaidas, patirtas prižiūrint ir eksploatuojant bendrojo naudojimo objektus, išaiškinta, kad žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės nėra tapatinamos tik su bendrosios nuosavybės turėjimu. Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį kiti asmenys atsiskato su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančiais bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, proporcingai pagal jiems tenkančias išlaidų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja susikuriant naują objektą). Taigi pagal šią teisės normą pareiga atsiskaityti su sodininkų bendrija kyla kiekvienam asmeniui, kuris: 1) yra įsigijęs žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje; 2) yra bendrijos teikiamų paslaugų gavėjas ar bendrojo naudojimo objektų naudotojas. Žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasi dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021 24, 25, 31 punktai).

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktus ir kad ieškovės jiems išrašytose sąskaitose faktūrose nėra detalizacijos ir kad jie negalėjo įsitikinti apskaičiuotų mokesčių pagrįstumu.

29. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovams A. N. ir A. N. už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitas faktūras (e. bylos t. 1, b.l. 73-79):

29.1. 2017-11-06 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 10, t.y. 15,32 Eur, iš kurių 9,77 Eur S/B administravimo išlaidos 2015 m. (1,62 Eur už arą x 6,03 arų), 1,21 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2015 m. (0,20 Eur už arą x 6,03 arų), 4,34 Eur kitos išlaidos 2015 m. (0,72 Eur už arą x 6,03 arų);

29.2. 2017-11-06 sąskaitą faktūrą Nr. 14, t.y. 23,82 Eur, iš kurių 10,49 Eur S/B administravimo išlaidos 2016 m. (1,74 Eur už arą x 6,03 arų), 13,33 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2016 m. (2,21 Eur už arą x 6,03 arų);

29.3. 2018-11-22 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 20, t.y. 73,32 Eur, iš kurių 10,19 Eur S/B administravimo išlaidos 2017 m. (1,69 Eur už arą x 6,03 arų), 63,13 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2017 m. (10,47 Eur už arą x 6,03 arų);

29.4. 2019-11-04 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 24, t.y. 27,02 Eur, iš kurių 9,71 Eur S/B administravimo išlaidos 2018 m. (1,61 Eur už arą x 6,03 arų), 17,31 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2018 m. (2,87 Eur už arą x 6,03 arų);

29.5. 2020-08-10 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 29, t.y. 32,26 Eur, iš kurių 10,37 Eur S/B administravimo išlaidos 2019 m. (1,72 Eur už arą x 6,03 arų), 21,71 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2019 m. (3,60 Eur už arą x 6,03 arų), 0,18 Eur kitos išlaidos 2019 m. (0,03 Eur už arą x 6,03 arų);

29.6. 2021-08-23 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 35, t.y. 18,39 Eur, iš kurių 10,43 Eur S/B administravimo išlaidos 2020 m. (1,73 Eur už arą x 6,03 arų), 7,96 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2020 m. (1,32 Eur už arą x 6,03 arų).

30. Ieškovas atsakovams A. N. ir A. N. už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitas faktūras (e. bylos t. 1, b.l. 80-83):

30.1. 2017-11-06 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 11, t.y. 15,34 Eur, iš kurių 9,78 Eur S/B administravimo išlaidos 2015 m. (1,62 Eur už arą x 6,04 arų), 1,21 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2015 m. (0,20 Eur už arą x 6,04 arų), 4,35 Eur kitos išlaidos 2015 m. (0,72 Eur už arą x 6,04 arų);

30.2. 2017-11-06 sąskaitą faktūrą Nr. 15, t.y. 23,86 Eur, iš kurių 10,51 Eur S/B administravimo išlaidos 2016 m. (1,74 Eur už arą x 6,04 arų), 13,35 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2016 m. (2,21 Eur už arą x 6,04 arų);

30.3. 2018-11-22 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 19, t.y. 73,45 Eur, iš kurių 10,21 Eur S/B administravimo išlaidos 2017 m. (1,69 Eur už arą x 6,04 arų), 63,24 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2017 m. (10,47 Eur už arą x 6,04 arų);

30.4. 2019-11-04 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 23, t.y. 27,05 Eur, iš kurių 9,72 Eur S/B administravimo išlaidos 2018 m. (1,61 Eur už arą x 6,04 arų), 17,33 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2018 m. (2,87 Eur už arą x 6,04 arų);

30.5. 2020-08-10 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 28, t.y. 32,31 Eur, iš kurių 10,39 Eur S/B administravimo išlaidos 2019 m. (1,72 Eur už arą x 6,04 arų), 21,74 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2019 m. (3,60 Eur už arą x 6,04 arų), 0,18 Eur kitos išlaidos 2019 m. (0,03 Eur už arą x 6,04 arų);

30.6. 2021-08-23 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 34, t.y. 18,42 Eur, iš kurių 10,45 Eur S/B administravimo išlaidos 2020 m. (1,73 Eur už arą x 6,04 arų), 7,97 Eur bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2020 m. (1,32 Eur už arą x 6,04 arų).

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo ginčijama, jog atsakovai yra apmokėję 2016-01-28 sąskaitą faktūrą serija AZ2 Nr. 6, 58,13 Eur sumai bei 2016-01-28 sąskaitą faktūrą serija AZ2 Nr. 7, 58,23 Eur sumai už 2015 metais atliktus kelio priežiūros, remonto ir asfaltavimo darbus ir iš dalies yra padengę 2017-11-06 sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 10 ir Nr. 11 (žr. tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktą pagal 2021-09-01 duomenis, e. bylos t. 4, b. l. 34, taip pat sąskaitos išrašas, t. 4, b. l. 45-46). Ieškovė pagrįstai nurodo, kad atsakovų ginčas su bendrija dėl mokesčio nustatymo už vietinės reikšmės kelio, esančio bendrijos teritorijoje, asfaltavimą yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-1267-340/2023, nepaisant to, kad toje byloje buvo sprendžiama ne dėl skolos priteisimo, bet dėl tokio mokesčio nustatymo bendrijos narių susirinkimo sprendimu.

32. Teismas, patikrinęs faktus, kuriais remiantis atsakovams buvo išrašytos sąskaitos faktūros, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad atsakovams priskirti mokesčiai yra pagrįsti realiomis bendrijos sąnaudomis ir kad jie yra apskaičiuoti pagal sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo nustatytas taisykles, laikantis proporcingumo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ir ištyrė atsakovų nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovams taikyto mokesčio apskaičiavimu už Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių kelių priežiūrą ir remontą, už pliažų ir liepto priežiūrą, už paslaugas, atliekant už šiukšlių konteinerių aikštelės priežiūrą, taip pat už išlaidas bendrijos administravimui (bendrijos pirmininkei ir buhalterei). Teismas iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio mėn. rašto (e. bylos t. 2, b. l. 166 167) nustatė, kad bendrijos vidaus keliai nėra įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą (nuo 2020 m. birželio 5 d. įtraukta tik dalis gatvės adresu (duomenys neskelbtini) g., kuri nepriklauso bendrijos teritorijai), o tai rodo, kad ieškovė pagrįstai rūpinosi bendrijos teritorijoje esančių kelių remontu ir priežiūra ir su tuo susijusias faktines sąnaudas padalino bendrijos nariams ir kitiems bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkams, nepaisant to, kad jie nėra bendrijos nariais. Teismas remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais (e. bylos t. 2, b. l. 164) konstatavo, kad bendrijai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kuriems nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, taip pat nustatė, kad bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkai turi priėjimą prie ežero (pliažų), liepto, esant poreikiui jais naudojasi. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad bendrija turėjo pareigą rūpintis šių bendrai naudojamų objektų priežiūra ir remontu ir patirtas išlaidas pagrįstai padalino bendrijos nariams ir kitiems bendrijos sklypų savininkams, nepaisant to, kad jie nėra bendrijos nariai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad į atsakovams išrašytas sąskaitas yra įtrauktas mokestis už šiukšlių surinkimo aikštelėje paliktų neleistinų atliekų (padangų, stambiagabaričių atliekų) išvežimą ir teismas teisingai nurodė, kad už tokius papildomus šiukšlių išvežimo mokesčius turi mokėti visi bendrijos nariai ir kiti bendrijos sklypų savininkams, nepaisant to, kad jie nėra bendrijos nariai, nes tokia paslauga viršija buitinių atliekų išvežimo paslaugą, kuri yra teikiama tik bendrijos nariams. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai privalo prisidėti prie išlaidų, susijusių su bendrijos administravimu, nes tai yra paslauga, kuria objektyviai naudojasi tiek bendrijos nariai, tiek ir kiti bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkai, nepaisant jų narystės bendrijoje. Byloje nustatyta, kad bendrijos visuotinis narių susirinkimas yra patvirtinęs 200 Eur kasmėnesinės kompensacijos dydį valdybos pirmininkei ir buhalterei. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad bendrijoje yra pildomas savanoriškos veiklos ir asmenių, atliekančių savanorišką veiklą, apskaitos žurnalas, kuriame yra detalizuojamos konkrečios patirtos minėtų asmenų išlaidos (degalams konkrečiu automobiliu, nurodant kilometrų skaičių, sunaudotą degalų kiekį, amortizacijos sąnaudas, ryšio paslaugų, interneto, draudimo išlaidas).

33. Atsakovams mokesčiai yra paskaičiuoti pagal į bylą pateiktas bendrijos 2015-2020 m. metines pajamų ir išlaidų sąmatas, kurios buvo patvirtintos bendrijos narių susirinkimuose, taip pat į bylą yra pateiktas mokesčių apskaičiavimo pagrindimas ne bendrijos nariams už bendro naudojimo objektų priežiūrą, kuriame atsispindi mokesčių paskirstymas proporcingai turimų žemės sklypų plotui (e. bylos t. 1, b. l. 72). Iš Finansinės veiklos patikrinimo aktų už 2015-2021 m. matyti, kad bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos buvo patikrintos pagal pirminius išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. kasos ir banko išlaidų knygas, kasos pajamų ir išlaidų orderius, sutartis, išlaidų ataskaitas (e. bylos t. 2, b. l. 142-155). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai turėjo galimybę susipažinti su bendrijos dokumentais (susipažinimo eiga fiksuota protokoluose, dokumentų kopijų perdavimo aktuose, e. bylos t. 6, b. l. 108-133) ir pateikti konkrečius prieštaravimus ar pastabas dėl neatitikčių, tačiau to nepadarė. Atsakovų subjektyvus bendro pobūdžio vertinimas, kad išlaidas pagrindžiantys dokumentai gali būti netikslūs ar neišsamūs, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui vertinti, kad ieškovės pateikti finansiniai dokumentai yra suklastoti ir juos atmesti. Pažymėtina, kad atsakovų ginčijami dokumentai, kuriuos atsakovai tiksliai įvardijo, buvo patikrinti betarpiškai teisme (pvz. valdybos pirmininkės ir buhalterės išlaidų ataskaitos, e. bylos t. 6, b. l. 47-55, paramos sutartis dėl kelio remonto, t. 5, b. l. 145-146, išlaidos sniego valymui, e. bylos t. 4, b. l. 57-68, stambiagabaričių atliekų išvežimo išlaidos, e. bylos t. 4, b. l. 80-81). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teisingai sprendė, kad bendrijos išlaidos, nuo kurių atsakovams yra apskaičiuoti mokesčiai už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, yra pagrįstos ir realios.

34. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė dėl atsakovų argumentų, jog jie prisideda prie bendrų objektų priežiūros savo darbu (pjovė žolę, valė sniegą, išvežė stambiagabarites atliekas) ir kad skyrė piniginę paramą kitiems juridiniams asmenims („Ąžuolų“ bendruomenei skirta parama kelio remontui). Atsakovai nepagrindžia, kokiu teisiniu pagrindu ir kodėl tokia jų veikla turėtų būti įskaityta kaip įnašas sodininkų bendrijai už jos vykdomą bendro naudojimo objektų priežiūrą ir remontą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tokio pagrindo nenustatė. Teikti ar neteikti paramą ir jos formą atsakovai pasirinko patys savo iniciatyva, jos nederino su bendrija. Kita vertus, kaip nustatyta byloje, bendrija vis tiek patyrė sąnaudas bendro naudojimo objektų priežiūrai (įskaitant išlaidas sniego valymui, e. bylos t. 4, b. l. 57-68, išlaidas stambiagabaričių atliekų išvežimui, e. bylos t. 4, b. l. 80-81, ir kt.) ir todėl pagrįstai ir teisėtai šias sąnaudas paskirstė bendrijos nariams ir kitiems bendrų objektų naudotojams.

35. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliantų teiginius, kad jiems buvo taikomi didesni mokesčiai nei bendrijos nariams. Narių ir ne narių mokamų mokesčių palyginimas yra sąlyginis, nes ne bendrijos nariai, remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, turi pareigą dengti tik faktines bendrijos išlaidas. Teismas neturi pagrindo atmesti ieškovės pateiktus skaičiavimus apie vidutiniškai sumokėtus mokesčius per 2015-2020 m. laikotarpį (e. bylos t. 5, b. l. 89-93). Šie paskaičiavimai paneigia atsakovų keliamas abejones dėl taikomos diskriminacijos. Atsakovų pateikti bendrijos nariams ir ne nariams taikomų mokesčių skaičiavimai (lentelė) neturi detalizacijos (e. bylos t. 3, b. l. 175), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria galutiniame teismo sprendime išdėstytiems argumentams, kuriais remiantis teismas išsprendė procesinius atsakovų prašymus dėl bylos stabdymo ir ekspertizės skyrimo. Teismas motyvuotai įvertino ieškovės atstovės įgaliojimus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė šioje byloje buvo atstovaujama tinkamai ir kad nėra įstatyminio pagrindo nutraukti bylos procesą dėl įgaliojimų trūkumo.

38. Pirmosios instancijos teismas atsakė į visus teisiškai reikšmingus atsakovų atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia atsakovų dėmesį, kad mokesčiai jiems yra apskaičiuoti pagal faktines bendrijos išlaidas ir toks apskaičiavimo būdas neprieštarauja Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatai, kuri, be to, reglamentuoja narių susirinkimo kompetenciją, o ne mokesčių skaičiavimo metodiką ar mokesčių skaičiavimo principus.

39. Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą teismas daro išvadą, jog apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

42. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

43. Ieškovė į bylą pateikė prašymą priteisti 2032,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos 2032,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovų A. N. ir A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2“ (juridinio asmens kodas 191517923) iš atsakovo A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t.y. po 1016,40 Eur (tūkstantį šešiolika eurų ir 40 ct) iš kiekvieno.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.