- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-59-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00751-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“
- Atsakovas
- J. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“ (toliau – ir ieškovė, Bendrija) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovės J. R. (toliau – ir atsakovė) 247,02 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad atsakovė nėra Bendrijos narė, tačiau turi žemės sklypą, esantį Bendrijos teritorijoje – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Bendrijos veiklą reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas (toliau – SBĮ), kurio 22¹ straipsnis nustato, kad kiti asmenys (ne bendrijos nariai) turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai, o 24 straipsnis nustato, kad bendrijos pajamas sudaro kitų asmenų mokamos įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą bei šių objektų eksploataciją, bendrojo naudojimo žemės tvarkymą. Bendrija kasmet šaukia visuotinį narių susirinkimą, kuriame be balso teisės turi teisę dalyvauti ir kiti asmenys (SBĮ 22¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas), o nesutikdami su susirinkimo priimtais sprendimais, gali juos skųsti (SBĮ 22¹ straipsnio 3 dalies 7 punktas). Bendrijos kasmetiniuose narių susirinkimuose yra svarstoma ir tvirtinama ūkinės ir finansinės veiklos ataskaita už praėjusius metus (svarstant pateikiamas praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos faktinis įvykdymas, pagal kurį skaičiuojamos įmokos nariams ir ne nariams, ir išrašomos sąskaitos), taip pat tvirtinama einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmata (planuojamos einamųjų metų pajamos ir išlaidos, kurių faktinis įvykdymas bus tvirtinamas kitais metais, ir pagal faktinį įvykdymą bus skaičiuojamos narių ir ne narių įmokos). Bendrijos praktikoje susiklostė tokia įmokų nariams ir ne nariams skaičiavimo ir tvirtinimo tvarka: pavyzdžiui, Bendrijos 2020 m. liepos 11 d. visuotiniame narių susirinkime pirmu klausimu buvo patvirtinta ūkinė ir finansinė veiklos ataskaita už 2019 m., atitinkamai patvirtinant 2019 m. pajamų išlaidų sąmatos įvykdymą (2019 m. faktiškai surinkta pajamų 13 295,47 Eur, faktiškai patirta išlaidų 16 868,85 Eur). Sąmatos įvykdymas ir išlaidų dokumentai tikrinami revizoriaus. Faktines išlaidas sudaro: (1) Bendrijos administravimo išlaidos (detalizuota 2.1. punkte); (2) Bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas (detalizuota 2.2. punkte); (3) kitos išlaidos, susijusios su bendru turtu (detalizuota 2.3. punkte); (4) kitos išlaidos, nesusijusios su bendro turto administravimu, priežiūra ir t.t. (detalizuota 2.4. punkte, jos ne nariams nėra skaičiuojamos). Pagal šias faktines išlaidas yra paskaičiuotas mokestis už vieną arą. Skaičiuojant administravimo išlaidas į sumą, pagal kurią skaičiuojamas mokestis ne nariams, nėra įtraukiami mokesčiai sodininkų bendrijų susivienijimui „Sodai“, be šių mokesčių administravimo išlaidos 2020 m. buvo 5 251,26 Eur. Ši suma yra dalijama iš Bendrijos teritorijos arų skaičiaus ir gaunama vieno aro kaina. Tokiu pat principu skaičiuojama ir bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto kaina bei kitų išlaidų, susijusi su bendru turtu, kaina vienam arui. Pagal patvirtintas 2019 m. faktines išlaidas 2020 m. išrašomos ir pateikiamos apmokėti sąskaitos nariams ir ne nariams, atitinkamai reikiamą mokėti sumą paskaičiuojant pagal kiekvienam nariui, ne nariui priklausantį arų skaičių. Bendrijos 2020 m. liepos 11 d. visuotiniame susirinkime trečiu klausimu yra patvirtinama einamųjų metų, šiuo atveju 2020 m. pajamų ir išlaidų sąmata, kurios faktinis įvykdymas yra svarstomas ir tvirtinamas 2021 m. visuotiniame susirinkime ir išrašomos sąskaitos už 2020 m. Atsakovei tokiu būdu 2016 m. – 2021 m. yra išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos už Žemės sklypą. Atsakovės skola už Žemės sklypą yra 247,02 Eur pagal 2016 m. sausio 28 d. sąskaitą faktūrą serija AZ2 Nr. 5, 2017 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 12, 2017 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. 16, 2018 m. lapkričio 22 d. sąskaita faktūra serija AZ Nr. 18, 2019 m. lapkričio 4 d. sąskaita faktūra serija AZ Nr. 22, 2020 m. rugpjūčio 10 d. sąskaita faktūra serija AZ Nr. 27, 2021 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita faktūra serija AZ Nr. 33 (toliau – ir sąskaitos). Atsakovė nemoka jai priklausančių mokėti įmokų nuo 2016 m., nors jai, kaip ir kitiems skolininkams, kasmet siunčiamos sąskaitos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 247,02 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (247,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 252 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad:
5.1. ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jai priklausantis Žemės sklypas yra Bendrijos teritorijoje. Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje bei Kadastro nuostatuose numatyta, kad Bendrijos teritorijų ribos turi būti pažymėtos kadastro žemėlapyje ir žemės sklypų buvimas Bendrijos teritorijoje turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju ieškovės teritorijos ribos nėra pažymėtos kadastro žemėlapyje, jos nėra aiškios ir jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Žemės sklypo buvimas Bendrijos teritorijoje taip pat, skirtingai negu nurodyta ieškinyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas nepatvirtina, kad Žemės sklypas yra ieškovės teritorijoje.
5.2. Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ginčas tarp ne bendrijos nario A. N. ir Bendrijos dėl sprendimų panaikinimo. Įsiteisėjusiu 2016 m. spalio 31 d. sprendimu teismas, be kita ko, pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio (nuo pradžios) Bendrijos 2016 m. birželio 11 d. pakartotino visuotinio susirinkimo protokolo 5.7. punktą „Dėl mokesčio asmenims, kurie s/b teritorijoje įsigyja žemės sklypą, bet nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos ar iš jos pašalinti“. Šio protokolo 5.7.1. papunkčiu buvo patvirtinta ne Bendrijos nario mokesčio skaičiavimo metodika. Ši metodika įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikinta konstatavus, kad atsakovė (Bendrija) savo narių visuotiniuose susirinkimuose už bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir išlaikymą, nustatydama neproporcingus visiems bendraturčiams mokesčius, t. y. ne Bendrijos nariams nustatydamas didesnius mokesčius už vieną turimą arą nei turi mokėti Bendrijos narys, pažeidė CK 1.2 straipsnyje, 1.5 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir akivaizdžiai diskriminuoja kitus asmenis, nesančius Bendrijos nariais. Nors ši metodika įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikinta, Bendrija, pažeisdama teismo sprendimo privalomumo principą, ir toliau ja vadovaudamasi skaičiuoja mokesčius ne Bendrijos nariams ir taip juos diskriminuoja, nes už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ne Bendrijos nariams skaičiuoja didesnius mokesčius negu Bendrijos nariams. Tai, kad ne Bendrijos nariams administravimo išlaidos, išlaidos bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir remontui ir kitos išlaidos yra priskaičiuojamos didesnės negu Bendrijos nariams matyti iš atlikto priskaičiuotų mokesčių Bendrijos nariams ir ne Bendrijos nariams palyginimo. Iš mokesčių palyginimo matyti, kad, pvz., 2016 m. išlaidos ne Bendrijos nariams priskaičiuotos didesnės 0,95 Eur vienam arui; 2017 m. net 9,16 Eur vienam arui; 2018 m. 1,48 Eur vienam arui; 2019 m. 2,38 Eur vienam arui; 2020 m. 0,05 Eur vienam arui. Tokiu būdu vietoje 90 Eur už sklypą už 5 metus (3 Eur x 6 arai x 5 metai) Bendrija jai (be kelio remonto) apmokėjimui pateikė daug didesnes sąskaitas (iš viso 189,18 Eur), niekuo nepagrįsdama, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu žemės sklypų savininkai – ne Bendrijos nariai turi kasmet apmokėti didesnę bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidų dalį negu Bendrijos nariai, kurie moka tik 3 Eur už vieną arą nario mokestį.
5.3. Sąskaitose nurodytos mokėtinos sumos nedetalizuotos, t. y. jose nėra nurodyta, už kokių konkrečių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, kitas išlaidas ar suteiktas paslaugas priskaičiuoti mokesčiai, sąskaitose nėra duomenų iš ko susideda administravimo išlaidos. Ieškovė prievolę apmokėti sąskaitas sieja su pareiga apmokėti 2016 m. birželio 11 d. ir 18 d., 2017 m. liepos 15 d. ir kitų Bendrijos visuotinio narių susirinkimų patvirtintose sąmatose ir jų įvykdymo ataskaitose nurodytas išlaidas, tačiau Bendrija iki šios bylos iškėlimo, nebuvo pateikusi nei Bendrijos visuotinio narių susirinkimų sprendimų, nei sąmatų, nei jų įvykdymą patvirtinančių dokumentų, nei mokesčio už vieno sklypo arą paskaičiavimų. Bendrijos susirinkimų sprendimai nėra skelbiami ir Bendrijos internetiniame puslapyje. Ne Bendrijos nariai nekviečiami dalyvauti susirinkimuose ir juose paprastai nedalyvauja. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame SBĮ iš viso nebuvo numatyta ne sodininkų bendrijos nario teisė dalyvauti sodininkų bendrijos narių susirinkime, tokia teisė atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame SBĮ. Todėl būtent Bendrija turi įstatyme įtvirtintą pareigą pateikti ne Bendrijos nariams detalizuotas sąskaitas už suteiktas paslaugas, šių išlaidų paskaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, tačiau šios pareigos nagrinėjamu atveju tinkamai neįvykdė.
5.4. Ne visi objektai yra bendrojo naudojimo ir priklauso sklypų savininkams bendrosios nuosavybės teise. Tai patvirtina faktas, kad (duomenys neskelbtini) ir kiti keliai, kurių remontui, priežiūrai, asfaltavimui Bendrija patiria išlaidas, yra Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybė. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktą, savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vadinasi, tai nėra nei Bendrijos, nei jos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl ir jų priežiūra bei remontas, asfaltavimas, yra savivaldybės prievolė ir atsakovė neturi jokių prievolių, susijusių su svetimo turto, t. y. savivaldybei priklausančių kelių (įskaitant ir jų dangas) priežiūra ir remontu.
5.5. Ieškovė nepagrįstai priskaičiuoja ir mokesčius už pliažo priežiūrą, nes tiek pliažas su tilteliu, tiek kitas pliažas yra už Bendrijos teritorijos ribų, tai patvirtina į bylą pateikti Regia ir kiti planai. Pliažas, už kurį skaičiuojami mokesčiai, nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, todėl nelaikytinas bendrijos bendrojo naudojimo objektu, kurio priežiūros išlaidas turi apmokėti atsakovė.
6. Ieškovės atsiliepimu į prieštaravimus prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
7. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad:
7.1. atsakovei priklausančio Žemės sklypo priskyrimą Bendrijai ir Bendrijos teritorijos ribas patvirtina teikiami įrodymai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus raj. 1991 m. gruodžio 20 d. potvarkis Nr. 468, Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1998 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 97, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. KADI-302, Bendrijos bendrasis planas, kadastrinių matavimų ribų planas. Atsakovės Žemės sklypas faktiškai priklauso Bendrijos teritorijai ir šio fakto nekeičia tai, kad Bendrijos teritorijos ribos kol kas yra neįregistruotos registruose. To priežastys yra objektyvios: Lietuvos Respublikos Vilniaus raj. savivaldybės valdybos 1998 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 97 buvo patvirtintas pakoreguotas Bendrijos teritorijos detalusis planas. Keičiantis įstatymams, siekiant patikslinti ribų koordinates, 2011 m. UAB Vandeta atliko žemės sklypų raudonų linijų planą, kurį Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. liepos 24 d. patvirtino įsakymu Nr. KADI-302. Tuo metu pagal teisės aktų reikalavimus ribos nebuvo registruojamos registruose. 2015 m. įsigaliojo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai, kurie numatė, kad sodininkų bendrijų teritorijų ribos registruojamos. 2019 m spalio mėn. VĮ Registrų centras kreipėsi į sodininkų bendrijų susivienijimus informuodamas, kad sodininkų bendrijos gali pasinaudoti galimybe registruoti ribas). Todėl Bendrija šiuo metu rengia Bendrijos teritorijos matavimus.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu sprendė ginčą, kuris nesusijęs su šios bylos dalyku, nes ginče buvo sprendžiamas Bendrijos narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojimo klausimas, o ne skolos klausimas. Be to, klausimai ir bylos aplinkybės buvo susijusios su 2013-2014 m. laikotarpiu, tuo tarpu ginčo atveju reikalaujama skolos už 2015-2020 metus. Atsakovė klaidina teismą, kad ne Bendrijos nariams yra taikomi didesni mokesčiai nei ne Bendrijos nariams. Bendrijos nariai moka ne tik nario mokestį, jie moka talkos mokestį, stojimo mokestį, mokesčius už pažymas, skiria dalį gyventojų pajamų mokesčio, kitus mokesčius, todėl Bendrijos narių mokesčiai yra ženkliai didesni nei ne narių.
7.3. Atsakovė nebuvo rūpestinga, atsakinga, nesidomėjo gaunamų sąskaitų detalizavimu, nesikreipė į Bendriją dėl detalios informacijos gavimo, gautas sąskaitas ilgus metus ignoravo ir jų neapmokėjo, nors pagal galiojusį ir galiojantį reglamentavimą turėjo žinoti ir žinojo, kad ir ne Bendrijos nariai turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir Bendrijos nariai (tai numatė tiek iki 2020 m. galiojęs SBĮ 22 straipsnis, tiek ir 2020 m. SBĮ redakcija). Bendrija neturėjo ir neturi pareigos teikti buhalterinius ir kitokius dokumentus nei nariams nei ne nariams, visi norintys galėjo ir gali atvykti ir su jais susipažinti vietoje, o norėdami gauti kopijas už jas turi susimokėti (tai įtvirtinta ir SBĮ 18 straipsnyje ir Bendrijos 2015 m. birželio 20 d. sprendimo 5.4 punkte). Bendrijos narių susirinkimo 2016 m. birželio 8 d. sprendimu 5.12. klausimu patvirtinta dokumentų teikimo Bendrijos nariams ir ne nariams tvarka. Narių susirinkime priimtas sprendimas, kad Bendrijos dokumentai negali būti siunčiami nei nariams nei ne nariams nei paštu, nei faksu, nei el. laiškais, nei mobiliojo operatoriaus žinutėmis. Toks sprendimas priimtas ir dėl konfidencialumo, ir dėl to, kad dokumentų siuntimas Bendrijos nariams ir ne nariams (kurių yra itin daug) sąlygotų nemažas finansines ir laiko sąnaudas, kurias reikėtų dengti visiems nariams ir ne nariams. Nors įstatymas iki 2020 m. redakcijos tiesiogiai ir neįtvirtino ne Bendrijos narių teisės dalyvauti susirinkimuose, tačiau praktikoje lygiai kaip ir Bendrijos nariai jie buvo informuojami apie šaukiamus susirinkimus (Bendrijos skelbimų lentoje viešai ir skelbimuose spaudoje, taip pat ir tinklapyje, kaip numato Bendrijos įstatų 36.7., 77 punktai). Praktikoje ne nariai dalyvaudavo susirinkimuose (nei anksčiau, nei dabar nėra pareigos registruotis dalyvių sąraše), apie priimtus sprendimus, kaip ir visi Bendrijos nariai, buvo informuojami Bendrijos skelbimų lentoje pakabintais protokolais. Visuose skelbimuose apie susirinkimus buvo nurodyta, kad su visa detalia susirinkimo medžiaga galima susipažinti atvykus, dėl to reikia kreiptis į valdybą.
7.4. Vilniaus miesto savivaldybės raštas patvirtina, kad Bendrijos vidaus keliai (Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2020 m. nebuvo įtraukti į vietinės reikšmės kelius. Pagal SBĮ 7 straipsnio 1 dalį, bendrija keliais, esančiais jos viduje rūpinasi ir prižiūri pati, taigi 2014-2015 m. Bendrijos patirtos išlaidos kelių asfaltavimui ir remontui yra teisėtos ir pagrįstos. Dėl privažiuojamojo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. patirtos išlaidos) nurodė, kad jis nebuvo ir nėra tranzitinis, todėl juo naudojosi ir naudojasi tik bendrijos gyventojais (nariai ir ne nariai). Vilniaus rajono savivaldybė neskyrė 100 proc. lėšų šio kelio asfaltavimo darbams ir tik didelių pastangų dėka buvo gautas savivaldybės finansavimas, o Bendrijos visuotinis narių susirinkimas 2016 m. gruodžio 17 d. sprendimu pritarė tikslinio mokesčio nariams ir ne nariams rinkimui. Įrodymai pagrindžia, kad nepriklausomai nuo to, ar kelias yra įtrauktas, ar ne į vietinės reikšmės kelius, savivaldybė niekuomet visiškai nefinansavo ir nefinansuos šių kelių asfaltavimo darbų, remonto ir priežiūros darbų, nes jei šis kelias yra reikalingas Bendrijos reikmėms, Bendrija turi pati savo lėšomis prisidėti prie asfaltavimo, remonto, priežiūros darbų.
7.5. Nors paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos nėra Bendrijos teritorijoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Bendrija turi priėjimą prie ežero, visi Bendrijos gyventojai naudojasi tiek ežeru, tiek lieptu, todėl Bendrija rūpinasi savo gyventojų saugumu ir prižiūri tiek ežero pakrantę tiek lieptą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimu 2022 m. balandžio 4 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad:
9.1. iš byloje esančio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. KADI-302 1 punkto matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė įsakė patvirtinti Bendrijos žemės sklypo ribas. Į bylą pateiktas planas su aiškiai apibrėžtomis Bendrijos teritorijos ribomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prieštaravimų argumentas, kad Bendrijos teritorijos ribos neaiškios, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismo posėdyje Bendrijos atstovė nurodė, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas iš esmės yra pačiame Bendrijos teritorijos viduryje. Šios nurodytos aplinkybės atsakovė ir jos atstovė teismo posėdyje neginčijo.
9.2. Iš byloje esančio Bendrijos 2016 m. birželio 11 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo (tęsinio) 2016 m. birželio 18 d. protokolo matyti, kad 5.16. darbotvarkės punktu svarstytu klausimu dėl 2016 m. tikslinio mokesčio kelio remontui buvo nutarta patvirtinti tikslinį mokestį – 1 Eur už turimą arą. Šis Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolinis nutarimas nebuvo ginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl nurodyto sprendimo pagrįstumo klausimas šioje byloje nevertinamas. Šiuo aspektu tik pažymėjo, kad iš minėto protokolinio nutarimo matyti, kad buvo keičiamas 5.1. darbotvarkės punktu priimtas sprendimas, o iš 5.1. punkto matyti, kad pirmininkė informavo, jog savivaldybė atsisako tvarkyti žvyrkelio atkarpą (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, kuri jungiasi su rajoniniu keliu (duomenys neskelbtini), ir, kad tai galima atlikti savo jėgomis, renkant tam tikslines lėšas. Taigi, tuo metu kelio asfaltavimo darbai dar nebuvo atlikti. Iš bylos duomenų matyti, kad Bendrija tik 2016 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu atlikti susisiekimo komunikacijų statybos / rekonstravimo / remonto darbus ir tik 2017 m. kovo 8 d. dangos remonto darbams buvo gautas komercinis pasiūlymas. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad 2018 m. lapkričio 22 d. sąskaita faktūra Nr. 18 iš atsakovės nepagrįstai reikalaujama 72,96 Eur už kelio asfaltavimą. Šiuo aspektu pažymėjo, kad atsakovė Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolinius sprendimus, numatančius tiek narių, tiek ir ne narių prievolę mokėti už kelio asfaltavimą ginčijo Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-630-723/2023, tačiau teismas ieškinį atmetė (teismo sprendimas įsiteisėjęs). Bendrija į bylą pateikė lentelę pavadinimu „Vidutinės įplaukos, kuriais sumokėjo vienas s/b narys per metus ir ne nariui tenkanti suma už 1 arą“. Iš šių Bendrijos pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu (už 2015–2020 metus) vidutinės įplaukos, kurias sumokėjo vienas Bendrijos narys per metus ir ne nariui tenkanti suma už vieną arą iš esmės nesiskiria, tačiau Bendrijos narių sumokėta suma yra šiek tiek didesnė už ne nariui tenkančią sumą už vieną arą (atitinkamai, iš viso už šį laikotarpį 44,56 Eur įplaukos iš vieno Bendrijos nario už vieną arą ir 41,17 Eur ne nariui tenkanti suma už vieną arą). Taigi, atsakovės prieštaravimų argumentai, susiję su tuo, kad ne nariai ginčo laikotarpiu turėjo mokėti didesnius mokesčius lyginant su Bendrijos nariais, atmetami kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovė nurodė, kad Bendrijos sąskaitos faktūros nedetalizuotos, iš jų neaišku, už ką konkrečiai priskaičiuotos įmokos, nėra duomenų iš ko susideda administravimo išlaidos. Tačiau atsakovei kylantys neaiškumai dėl sąskaitų turinio gali būti pagrindas atsakovei kreiptis į Bendriją paaiškinimo, bet negali būti pagrindas atsakovei ne vienerius metus neapmokėti Bendrijos išrašytų sąskaitų. Taigi, atsakovės su tuo susiję argumentai nepripažįstami pagrįstais (nesuteikiančiais atsakovei teisės neatsiskaityti su Bendrija).
9.4. Iš bylos duomenų matyti, kad Bendrija 2016 m. sausio 28 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą 57,84 Eur sumai už 2015 metais atliktus kelio priežiūros, remonto ir asfaltavimo darbus. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad prašoma sąskaitą apmokėti per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo. Atsakovė 2016 m. vasario 19 d. raštu kreipėsi į Bendriją, nurodydama, kad 2014 metais buvo nutarta kelio remonto ir asfaltavimo darbus atlikti trimis etapais. Minėtame rašte, be kita ko, atsakovė prašė pateikti atsakymą, už kurį etapą buvo išrašytos sąskaitos faktūros. Bendrija 2016 m. kovo 15 d. raštu atsakė atsakovei, kad jai pateikta sąskaita yra už 2015 metais atliktus kelio priežiūros, remonto ir asfaltavimo darbus. Bendrija nurodė, kad išleistų lėšų suvestinė bei atliktų darbų pavadinimai skelbiami Bendrijos interneto svetainėje www. azuolas2.lt. Taigi, atmetami kaip nepagrįsti atsakovės prieštaravimų argumentai, kad atsakovė kreipėsi į Bendriją, prašydama informacijos, tačiau konkrečių atsakymų, paaiškinimų negavo. Be to, Bendrija pateikė į bylą duomenis, jog 2016 m. gegužės 14 d. Valstiečių laikraštyje paskelbė skelbimą, kad 2016 m. gegužės 28 d. 11 val. vyks Bendrijos narių susirinkimas. Iš į bylą pateiktos 2017 m. sausio 12 d. skelbimo kopijos matyti, kad buvo nurodytas ir buhalterės mobilaus telefono numeris, adresas. 2017 m. birželio 14 d. Bendrija laikraštyje taip pat paskelbė apie susirinkimą, įvyksiantį 2017 m. liepos 1 d. 10 val. Šį kartą Bendrija laikraštyje paskelbė visą susirinkimo darbotvarkę, nurodė vietą, kur bus renkamasi, taip pat nurodė, kad su dokumentų projektais galima susipažinti šeštadieniais nuo 11 iki 15 val. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė galėjo papildomos informacijos ieškoti skelbimų lentose, interneto puslapyje, taip pat teirautis valdybos narių tam tikru laiku šeštadieniais. Tai, kad tuo metu SBĮ nenumatė ne narių teisės dalyvauti susirinkimuose nereiškia, kad Bendrija draudė ne Bendrijos nariams dalyvauti susirinkimuose be balso teisės. Tokių aplinkybių byloje nenurodė ir atsakovė.
9.5. Pažymėjo, kad Bendrijos sąskaitas išrašantis asmuo pagal bylos duomenis turi ekonomisto kvalifikaciją, taip pat dar 1997 metais yra išlaikęs buhalterijos egzaminą. Be to, Bendrijos ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija, kuri tikrina Bendrijos ūkinę veiklą, informuoja Bendrijos narių susirinkimą, Bendrijos valdybą apie Bendrijos veiklos pažeidimus, finansiniams metams pasibaigus, narių susirinkimui pateikia išvadą dėl Bendrijos metinės finansinės atskaitomybės, be to, privalo atlikti neeilinį ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 Bendrijos narių (Bendrijos įstatų 57, 59 punktai). Byloje nėra duomenų, kad Bendrijos nariai būtų reikalavę atlikti neeilinį Bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą. Eiliniai patikrinimai atliekami kasmet, patikrinimus atliekanti revizorė nuo 2008 m. lapkričio 4 d. dirba buhaltere. Atitinkamai sprendė, kad neturi pagrindo abejoti Bendrijos vykdomos finansinės veiklos tinkamumu. Atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad Bendrija ne Bendrijos nariams mokesčius skaičiuoja vadovaudamasi teismo sprendimu panaikinta metodika, pripažįstami neįrodytais, todėl atmetami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovė J. R. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą 2023 m. balandžio 4 d. preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) Prijungti prie bylos naują įrodymą; 3) Priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
11. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad:
11.1. pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir ginčijamame sprendime nepasisakė dėl byloje esančių rašytinių įrodymų – Bendrijos 2016 m. birželio 11 d. pakartotino visuotinio susirinkimo protokolo 5.7. punkto ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo. Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ginčas tarp ne Bendrijos nario ir Bendrijos. Vilniaus rajono apylinkės teismas pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio (nuo pradžios) Bendrijos 2016 m. birželio 11 d. pakartotino visuotinio susirinkimo protokolo 5.7. punktu patvirtintą metodiką ir jos pagrindu nustatytus mokesčio ne Bendrijos nariams dydžius už 2013 ir 2014 metus. Metodika pripažinta niekine, teismui sutikus su ieškovo argumentu, kad tai, jog ji taikoma ne visiems bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams, o tik ne Bendrijos nariams, prieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams, nes sąlygoja skirtingo dydžio (neproporcingų) mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir naudojimą nustatymą žemės sklypų savininkams, priklausimai nuo jų narystės bendrijoje. Taip pat konstatuota, kad neproporcingi visiems bendraturčiams mokesčiai pažeidžia CK 1.2 straipsnyje, 1.5 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir akivaizdžiai diskriminuoja kitus asmenis, nesančius Bendrijos nariais. Nors ši metodika įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikinta, Bendrija, pažeisdama teismo sprendimo privalomumo principą, ir toliau ja vadovaudamasi skaičiuoja mokesčius ne Bendrijos nariams ir taip juos diskriminuoja, nes už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ne Bendrijos nariams skaičiuoja didesnius mokesčius negu Bendrijos nariams. Tai, kad taikant įsiteisėjusiu teismo sprendimu niekine pripažintą Metodiką ne Bendrijos nariams išlaidos bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir remontui ir kitos išlaidos, administravimo išlaidos, priskaičiuojamos didesnės negu Bendrijos nariams, patvirtina pateiktas rašytinis įrodymas – Priskaičiuotų mokesčių bendrijos nariams ir ne Bendrijos nariams palyginimas. Iš mokesčių palyginimo matyti, kad, Bendrijos nariams ginčo laikotarpiu bendrojo naudojimo objektų išlaikymui kiekvienais metais, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai patyrė Bendrija, buvo priskaičiuojamas 3 Eur už arą nario mokestis, o iš ne Bendrijos narių reikalaujama apmokėti didesnes sumas, pvz. 3,95 Eur už vieną arą (2016 m.); 12,16 Eur už vieną arą (2017 m.); 4,48 Eur už vieną arą (2018 m.); 5,35 Eur už vieną arą (2019 m.); 3,05 Eur už vieną arą (2020 m.). Taip, pvz. 2016 m. išlaidos ne Bendrijos nariams priskaičiuotos didesnės 0,95 Eur vienam arui; 2017 m. net 9,16 Eur vienam arui; 2018 m. 1,48 Eur vienam arui; 2019 m. 2,38 Eur vienam arui; 2020 m. 0,05 Eur vienam arui negu Bendrijos nario mokestis. Ieškovė, atsikirsdama į bylą pateikė lentelę „Vidutinės įplaukos, kurias sumokėjo vienas s/b narys per metus ir ne nariui tenkanti suma už 1 arą“, kuria įrodinėja, kad Bendrijos nariai tariamai sumoka didesnius mokesčius bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, nes moka papildomus mokesčius: talkos, už pažymas, skiria paramą Bendrijai, kurią perveda Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kt.), ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo įrodymu, nepagrįstai konstatavo, kad Bendrijos narių sumokėta suma yra šiek tiek didesnė. Tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad, kad ieškovės pateiktas paskaičiavimas yra ydingas, nes jame nekorektiškai lyginami skirtingi savo tiksline paskirtimi ir pobūdžiu mokesčiai. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovės lentelėje talkos mokestis, mokestis už pažymas, VMI pervedamos gyventojų pajamų mokesčio sumos be teisinio pagrindo yra priskirtos tik Bendrijos narių mokamiems mokesčiams, nes ne Bendrijos nariai irgi yra šių mokesčių mokėtojai. Kas liečia talkos mokestį, tai iš Bendrijos 2016 m. kovo 15 d. rašto aiškiai matyti, kad šį mokestį įpareigoti mokėti ir ne Bendrijos nariai, dėl VMI Bendrijai pervestų gyventojų pajamų mokesčio sumų, tai visuotinai yra žinoma, kad bet kuris Lietuvos pilietis, tame tarpe ir neturintis žemės sklypo Bendrijoje, gali skirti savo gyventojų pajamų mokesčio dalį Bendrijai. Bendrija nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad talkos mokestis, mokestis už pažymas, iš VMI gautos gyventojų pajamų mokesčio lėšos visos yra sumokėtos išimtinai Bendrijos narių. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kad mokesčiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas traktavo, kaip sumokėtus Bendrijos narių, yra sumokėti tik Bendrijos narių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad Bendrija yra bendrojo naudojimo objektų, kurie priklauso visų sklypų savininkams, nepriklausomai nuo narystės, valdytoja, kad jos lėšas sudaro pajamos iš įvairių šaltinių, ne tik iš Bendrijos narių įmokų, todėl visos jos sukauptos sąskaitoje lėšos nepagrįstai panaudojamos tik Bendrijos narių dalies mokesčių kompensavimui – jos turi būti naudojamos visų žemės sklypų interesais.
11.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jos nurodytos sąskaitų faktūrų neapmokėjimo priežasties – Bendrija jai teikia nedetalizuotas sąskaitas faktūras, iš kurių jai neaišku už ką priskaičiuoti mokesčiai. Sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jos išrašytos už Bendrijos administravimo išlaidas, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, kitas išlaidas susijusias su bendru turtu, tačiau iš pateiktų sąskaitų faktūrų negalima nustatyti už kokių konkrečių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kokias konkrečias suteiktas paslaugas jos yra pateiktos, nepateikti jokie sąskaitose nurodytas sumas pagrindžiantys dokumentai. Kiekvienais metais Bendrija patiria išlaidas, kurių neįmanoma identifikuoti net iš teismui šioje byloje pateiktų dokumentų, pvz. kitos priemonės, darbai (valdybos sprendimu), kitos nenumatytos išlaidos, neaišku, ar šios išlaidos įskaičiuotos į reikalaujamas apmokėti sumas. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl ieškinio tariamo pagrįstumo, nepagrįstai nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad sąskaitų ne bendrijos nariams pateikimas nėra formalus veiksmas – sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo esančio bendrijos teritorijoje savininko prievolės bendrijai turinys. Gavęs sąskaitą ir nesutikdamas su joje nustatyta mokėjimo prievole savininkas gali ją ginčyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016). Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Pozicija, kad bendrijos visuotinių narių susirinkimų priimtų sprendimų, kuriais nustatyti nario mokesčio dydžiai, pakanka nustatyti atsakovo prievolės dydį, paneigtų ne tik faktinius bendrijos veiklos ypatumus, bet ir asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, pasirinkimo teisę nestoti į bendriją, t. y. jiems būtų priskiriama prievolė dengti neįrodytas bendrijos išlaidas, galimai netgi nesusijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra. Taigi, vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydžio. Tam būtini įrodymai apie konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Patirtų išlaidų skaičiavimas ne pagal realiai patirtas sąnaudas, bet pagal planuotas patirti, gali sąlygoti nepagrįstą sodininkų bendrijos praturtėjimą asmens, nesančio bendrijos nariu, kuris moka ne nario mokestį, o atlygina jam suteiktų paslaugų išlaidas, sąskaita (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-2288-345/2014, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-162-280/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1295-823/2015). Iš į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad Bendrija metai iš metų nevykdo savo prievolės teikti jai detalizuotas sąskaitas. Iš pateiktų sąskaitų neaišku už kokius bendrojo naudojimo objektus ir kokius darbus sąskaitos išrašytos ir kaip yra apskaičiuotos įmokos. Nors ieškovė įrodinėja, kad ši informacija yra susirinkimų sprendimais patvirtintose sąmatose ir sąmatų vykdymo ataskaitose, tačiau šie dokumentai nei su sąskaitomis, nei vėliau iki kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo, nebuvo pateikti, jie neskelbiami Bendrijos teritorijoje esančiose skelbimų lentose, jie taip pat neskelbiami internete. Siunčiamose sąskaitose faktūrose nėra nurodyta susipažinimo su dokumentais, pagrindžiančiais priskaičiuotus mokesčius tvarka. Sąskaitose nurodyta, kad susipažinimo su dokumentais laikotarpis buvo nurodytas skelbime apie būsimą Bendrijos susirinkimą. Tačiau minėtuose skelbimuose buvo nurodyta, kada galima susipažinti su susirinkime svarstomų dokumentų projektais, o ne priimtais sprendimais, kurių pagrindu buvo išrašytos sąskaitos. Iš tokios informacijos darytina išvada, kad žemės sklypo savininkas, gavęs sąskaitą, su joje nurodyto visuotinio susirinkimo sprendimais po sąskaitos gavimo nebegali susipažinti, nes susipažinti galėjo tik su sprendimų projektais prieš susirinkimą. Taigi, pirmiau nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad Bendrija teikė jai informaciją, susijusią su reikalaujamais mokėti mokesčiais ir patvirtina, kad Bendrijoje bet kokia informacija ne Bendrijos nariams yra sunkiai prieinama ir jos faktiškai neįmanoma gauti. Tokią išvadą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1985-855/2023, kurioje buvo sprendžiamas informacijos (bei jos apimties) pateikimo / nepateikimo Bendrijos nariams ir ne nariams klausimas. Nutartimi buvo atmesti Bendrijos argumentai, kad ji Bendrijos įstatuose įtvirtinta tvarka suteikė jai ir kt. teisę susipažinti su prašoma Bendrijos dokumentacija, tačiau patys ieškovai, būdami pasyvūs, šia teise / galimybe nesinaudoja. Vilniaus apygardos teismas įpareigojo Bendriją per 30 d. pateikti ieškovams, įskaitant ir ją, susipažinti dokumentus, kurie yra susiję (kuriuose yra informacija) su jiems nustatytomis ir Bendrijai mokėtinomis įmokomis bei bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra.
11.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, nepagrįstai netaikė CK 6.46 straipsnio 2 dalies, kuri suteikia teisę skolininkui sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Nagrinėjamu atveju Bendrijos priešpriešinių pareigų teikti detalizuotas sąskaitas faktūras, iš kurių būtų aiškus prievolės turinys ir teikti informaciją apie reikalaujamus mokėti mokesčius nevykdymas (netinkamas vykdymas) neabejotinai pateisina jos prievolės Bendrijai vykdymo sustabdymą, t. y. sąskaitų faktūrų neapmokėjimą iki Bendrija įvykdys savo priešpriešines pareigas.
11.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai sumas, kurios susideda iš Bendrijos patirtų išlaidų pliažų, tiltelio priežiūrai, nes tiek pliažas su tilteliu, tiek kitas pliažas yra už Bendrijos teritorijos ribų (tai patvirtina į bylą pateikti Regia ir kiti planai). Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovės naudai sumas, kurios susideda iš Bendrijos patirtų išlaidų (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Privažiuojamosios gatvės ((duomenys neskelbtini)), kuri yra už Bendrijos teritorijos ribų, asfaltavimą, nes jos nuo 2015 metų yra įrašytos į Vilniaus rajono savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės gatvių sąrašą, jų savininkė yra Vilniaus rajono savivaldybė, vadinasi minėtos gatvės, pliažas su tilteliu ir kitas pliažas nėra Bendrijos bendrosios dalinės nuosavybės objektai, todėl nelaikytini Bendrijos bendrojo naudojimo objektais, kurių priežiūros, remonto išlaidas ji turi apmokėti.
11.5. Nurodė, kad teismo posėdžiuose išdėstė argumentus, dėl kurių ji iš viso neturi prievolės apmokėti Bendrijos išrašytos sąskaitos faktūros už 2020 metus, t. y., kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nauja redakcija, kurioje įtvirtinta, kad kitų asmenų įmokų dydžio bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto išlaidoms apmokėti tvirtinimas yra išimtinė Bendrijos susirinkimo kompetencija. Tai reiškia, kad nuo 2020 metų susirinkimas turi nustatyti kitų asmenų mokėtinų įmokų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju ne Bendrijos narių įmokų dydis susirinkimo sprendimu nėra nustatytas. Ji neprivalo apmokėti sąskaitos už 2020 metus, kurioje nurodytų įmokų dydžiai nėra patvirtinti Bendrijos susirinkimo, nes įmokų dydis nustatytas įstatymu tam neįgalioto asmens.
12. Ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad:
13.1. Bendrija yra viena didžiausių Lietuvos sodininkų bendrijų, administruojanti 45 ha dydžio teritoriją ir vienijanti 370 narių, kurių didelė dalis nuolat gyvena Bendrijoje esančiuose gyvenamuosiuose namuose, aktyviai dalyvauja kasdieniniame Bendrijos gyvenime, moka Bendrijos narių susirinkimu nustatytus mokesčius, dalyvauja Bendrijos organizuojamose talkose, savo neatlygintinu darbu ir priemonėmis / lėšomis individualiai prisideda prie teritorijos priežiūros, tokiu būdu Bendrijos nariai stengiasi, siekia, kad jų gyvenamoji aplinka ir visa Bendrijos teritorija būtų tvarkinga, išpuoselėta, patogi, saugi ir jauki čia gyvenantiems, besiilsintiems, užsiimantiems sodininkyste Bendrijos nariams ir ne nariams.
13.2. Atsakovė primygtinai laikosi pozicijos, kad Bendrija nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir toliau mokesčius ne Bendrijos nariams skaičiuoja pagal įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimu panaikintą ne Bendrijos nario skaičiavimo metodiką ir kad mokesčiai ne Bendrijos nariams yra didesni nei Bendrijos nariams. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendė ginčą, kuris nesusijęs su šios bylos dalyku, kadangi buvo sprendžiamas Bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojimo klausimas, o ne skolos klausimas, bei klausimai ir bylos aplinkybės buvo susijusios su 2013-2014 metų laikotarpiu. Metodika, kuria vadovaujamasi nuo 2015 metų, skaičiuojant ne narių privalomas mokėti įmokas, yra tokia: faktiškai patirtos išlaidos, susijusios su bendro naudojimo objektais, jų aptarnavimu už praėjusius metus, dalinamos iš visų Bendrijos teritorijoje esančių sklypų arų skaičiaus, tokiu būdu gaunamas išlaidos vienam arui, pagal kurias ir skaičiuojama privaloma mokėti ne nario išlaidų dalis pagal jiems priklausantį sklypo dydį. Atsakovė teigia, kad ši metodika neteisinga, tačiau nenurodo kokia metodika, jos manymu, būtų teisinga ir kaip jai turėtų būti skaičiuojamos įmokos, tik nurodo, kad ji turėtų mokėti tokį pat nario mokestį, o tai leidžia manyti, kad atsakovė siekia, kad jai sąskaitos turėtų būti rašomos avansu pagal planuojamas išlaidas, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja tiek SBĮ, tiek ir teismų praktikai. Be to, pažymėjo, kad atsakovės pateiktas skaičiavimas klaidina teismą, nes ji nurodė tik nario mokestį, ignoruodama faktą, kad nariai moka ne tik nario mokestį, jie moka tikslinius mokesčius (iš jų sukaupiamos didžiausios sumos), moka už talkas, pažymas, stojimo mokesčius, pervedant gyventojų pajamų mokestį, ko atsakovė niekada nemokėjo ir nenori mokėti nieko. Iš šių surinktų lėšų yra dengiamos faktinės išlaidos.
13.3. Dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-2015 m. patirtos išlaidos) nurodė, kad Bendrijos keliai nėra tranzitiniai (pravažiuojami), jais nesinaudoja ir negali naudotis kitos bendrijos. Bendrijos vidaus keliai (Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2020 m. nebuvo įtraukti į vietinės reikšmės kelius. Pagal SBĮ 7 straipsnio 1 dalį, bendrija keliais, esančiais jos viduje, rūpinasi ir prižiūri pati. Taigi, 2014-2015 m. Bendrijos patirtos išlaidos kelių asfaltavimui ir remontui yra teisėtos ir pagrįstos.
13.4. Dėl privažiuojamojo kelio (Nr. (duomenys neskelbtini)) (2017 m. patirtos išlaidos) nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje e2-630-723/2023 konstatavo, jog ir ne nariai turi sumokėti už vienintelio privažiuojamojo kelio asfaltavimą (kuris nėra Bendrijos teritorijoje, bet naudojamas visų Bendrijos narių ir ne narių).
13.5. Dėl pliažų ir tiltelio nurodė, kad nors paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos nėra Bendrijos teritorijoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Bendrija turi priėjimą prie ežero, visi Bendrijos gyventojai naudojasi tiek ežeru, tiek lieptu, todėl Bendrija rūpinasi savo gyventojų saugumu ir prižiūri tiek ežero pakrantę, tiek lieptą.
13.6. Pažymėjo, kad nepagrįstas atsakovė teiginys, jog sąskaita už 2020 metus yra neteisėta, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas, numatantis, kad ne narių įmokas taip pat turi tvirtinti narių susirinkimas. Nurodė, kad prie ieškinio pridėtas 2021 m. liepos 3 d. protokolas patvirtina, jog nariai 3 klausimu (3.2. papunkčiu) priėmė sprendimą dėl ne narių įmokų, nes nurodė, kad Bendrijoje yra 5 ne nariai ir išlaidos jiems skaičiuojamos nuo susirinkime patvirtintos faktinių išlaidų sąmatos pagal turimą žemės plotą. Iš anksto pateikti konkrečios sumos kiekvienam ne nariui nėra galimybės, nes nėra aišku kokias faktines išlaidas susirinkimas patvirtins.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo sodininkų bendrijai priteista skola iš ne šios bendrijos nario, tačiau asmens, turinčio žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
18. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1985-855/2023.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, bei įvertinęs tai, kad atsakovės pateiktas naujas įrodymas teismui yra prieinamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, sprendžia, kad jį atsisakytina priimti.
Dėl atsakovės argumentų, susijusių su tuo, kad ji yra diskriminuojama Bendrijos
20. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 7-8).
21. Ieškovė sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“ išrašė atsakovei už Žemės sklypą šias sąskaitas faktūras viso 247,02 Eur sumai:
21.1. 2016 m. sausio 28 d. sąskaitą faktūrą serija AZ2 Nr. 5 (e. bylos 1 t., b. l. 71) 57,84 Eur sumai (už 2015 metais atliktą kelio priežiūrą, remonto ir asfaltavimo darbus);
21.2. 2017 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą serija AZ Nr. 12 (e. bylos 1 t., b. l. 72) 15,24 Eur sumai (už 2015 m. Bendrijos administravimo išlaidas (9,72 Eur), 2015 m. bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą (1,20 Eur), 2015 m. kitas išlaidas (4,32 Eur));
21.3. 2017 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. 16 (e. bylos 1 t., b. l. 73) 23,70 Eur sumai (už 2016 m. Bendrijos administravimo išlaidas (10,44 Eur), 2016 m. bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą (13,26 Eur));
21.4. 2018 m. lapkričio 22 d. sąskaita faktūra serija AZ Nr. 18 (e. bylos 1 t., b. l. 74) 72,96 Eur sumai (už 2017 m. Bendrijos administravimo išlaidas (10,14 Eur), 2017 m. bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą (62,82 Eur));
21.5. 2019 m. lapkričio 4 d. sąskaita faktūra serija AZ Nr. 22 (e. bylos 1 t., b. l. 75) 26,88 Eur sumai (už 2018 m. Bendrijos administravimo išlaidas (9,66 Eur), 2018 m. bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą (17,22 Eur));
21.6. 2020 m. rugpjūčio 10 d. sąskaita faktūra serija AZ Nr. 27 (e. bylos 1 t., b. l. 76) 32,10 Eur sumai (už 2019 m. Bendrijos administravimo išlaidas (10,32 Eur), 2019 m. bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą (21,60 Eur), 2016 m. kitas išlaidas, susijusias su bendru turtu (0,18 Eur));
21.7. 2021 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita faktūra serija AZ Nr. 33 (e. bylos 1 t., b. l. 77) 18,30 Eur sumai (už 2020 m. Bendrijos administravimo išlaidas (10,38 Eur), 2020 m. bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą (7,92 Eur)).
22. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16-341/2016 (e. bylos 2 t., b. l. 13-32) pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio (nuo pradžios) Bendrijos 2016 m. birželio 11 d. pakartotino visuotinio susirinkimo protokolo 5.7. punktu patvirtintą ne Bendrijos nario mokesčio skaičiavimo metodiką ir jos pagrindu nustatytus mokesčio ne Bendrijos nariams dydžius už 2013 ir 2014 metus. Teigia, kad sulyginus ieškinyje nurodytą Bendrijos taikomą ne Bendrijos nariams mokesčių skaičiavimo tvarką su Bendrijos 2016 m. birželio 11 d. pakartotino visuotinio susirinkimo protokolo 5.7. punktu patvirtinta metodika, darytina neabejotina išvada, kad ne Bendrijos nario mokesčiai iki šiol skaičiuojami pagal minėtą metodiką, t. y. Bendrija, pažeisdama teismo sprendimo privalomumo principą, ir toliau ja vadovaudamasi skaičiuoja mokesčius ne Bendrijos nariams ir taip juos diskriminuoja, nes už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ne Bendrijos nariams skaičiuoja didesnius mokesčius negu Bendrijos nariams.
Žemesnės instancijos teismas
23. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-341/2016 motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ne Bendrijos narių įmokų, kurias nustato Bendrijos visuotinis narių susirinkimas, visų bendraturčio daliai tenkančių mokesčių, rinkliavų ir kitokių įmokų dydis turi būti paskaičiuotas kaip ir Bendrijos nariams, netaikant jokio 30, 50 ar kitokio procentų priedo bei konstatavo, kad ieškovo (A. N.) ginčijami Bendrijos narių skirtingų susirinkimų nutarimų punktai, kuriais mokesčių įkainiai ne Bendrijos nariams už turimą vieną arą didinami 30, 50 procentų ribose ir daugiau, yra niekiniai ir negalioja. Taigi, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą sprendimą lėmė išvada, kad ne Bendrijos nariams buvo taikomi 30, 50 procentų antkainiai.
24. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad metodika, kuria vadovaujamasi nuo 2015 metų, skaičiuojant ne narių privalomas mokėti įmokas, yra tokia: faktiškai patirtos išlaidos, susijusios su bendro naudojimo objektais, jų aptarnavimu už praėjusius metus, dalinamos iš visų Bendrijos teritorijoje esančių sklypų arų skaičiaus, tokiu būdu gaunamas išlaidos vienam arui, pagal kurias ir skaičiuojama privaloma mokėti ne nario išlaidų dalis pagal jam priklausantį sklypo dydį.
25. Toliau išdėstytų motyvų pagrindu vertintina, kad ginčo laikotarpiu antkainiai ne Bendrijos nariams nebuvo taikomi, todėl atsakovės argumentai, kad Bendrija pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą laikytini nepagrįstais.
26. Byloje pateiktos Bendrijos pajamų-išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos už ginčo laikotarpius (e. bylos 1 t., b. l. 20, 27, 34, 42-44, 54-56, 65-67). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ne nariams nėra skaičiuojamos Bendrijos patirtos išlaidos už advokatų paslaugas, mokesčiai sodininkų bendrijų susivienijimui „Sodai“, nario mokesčio grąžinimai (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gruodžio 7 d., garso įrašo 55 min. 24 sek. – 1 val. 03 min. 52 sek.).
27. Iš pajamų-išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitų matyti, kad Bendrijos administravimo išlaidos, išlaidos už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą bei kitos išlaidos, susijusios su bendru turtu, sudarė: 2015 metais 36 987,40 Eur; 2016 metais 12 026 Eur (14 855,62 Eur - 2 829,62 Eur (skola savivaldybei, mokesčiai sodininkų bendrijų susivienijimui „Sodai“, teismo išlaidos, advokato paslaugos)); 2017 metais 37 096,57 Eur (37 603,37 Eur - 506,80 Eur (mokesčiai sodininkų bendrijų susivienijimui „Sodai“, nario mokesčio grąžinimas)); 2018 metais 13 717,06 Eur (14 169,06 Eur - 452 Eur (mokesčiai sodininkų bendrijų susivienijimui „Sodai“)); 2019 metais 16 366,05 Eur (16 868,85 Eur - 502,80 Eur (mokesčiai sodininkų bendrijų susivienijimui „Sodai“, nario mokesčio grąžinimas)); 2020 metais 9 345,49 Eur (9 910,99 Eur - 565,50 Eur (mokesčiai sodininkų bendrijų susivienijimui „Sodai“)).
28. Ieškovė pateikė duomenis, kad Bendrijos plotas iš viso sudarė: 2015 metais 3037,01 a; 2016 metais 3044,55 a; 2017 metais 3051,18 a; 2018 metais 3054,51 a; 2019 metais 3061,1 a; 2020 metais 3062,21 a (e. bylos 1 t., b. l. 26).
29. Taigi, už vieną arą tiek Bendrijos narys, tiek nesantis Bendrijos narys turėjo sumokėti: 2015 metais 12,18 Eur (36 987,40 Eur / 3037,01 a); 2016 metais 3,95 Eur (12 026 Eur / 3044,55 a); 2017 metais 12,16 Eur (37 096,57 Eur / 3051,18 a); 2018 metais 4,48 Eur (13 717,06 Eur / 3054,51 a); 2019 metais 5,35 Eur (16 366,05 Eur / 3061,1 a); 2020 metais 3,05 Eur (9 345,49 Eur / 3062,21 a).
30. Ieškovė pateikė duomenis (e. bylos 3 t., b. l. 26), kad Bendrijos nariai, be nario mokesčio, moka ir kitus mokesčius – mokesčius už talkas, pažymas; stojamąjį mokestį; 2015-2017 metais mokėjo tikslinį kelio dangos asfaltavimo mokestį, nuolatinio gyventojo mokestį ir kt. (taip pat prie Bendrijos narių mokamų mokesčių priskiriama iš VMI gaunama gyventojų pajamų mokesčio parama). Už vieną arą Bendrijos narys faktiškai sumokėjo: 2015 metais 13,29 Eur (1 174,26 Eur (mokesčiai už talkas, pažymas ir stojamasis mokestis) / 3037,01 a + 2,9 Eur (nario mokestis) + 10 Eur (tikslinis kelio dangos asfaltavimo mokestis)); 2016 metais 4,35 Eur (1 070,47 Eur (mokesčiai už talkas, pažymas ir stojamasis mokestis) / 3044,55 a + 3 Eur (nario mokestis) + 1 Eur (tikslinis kelio dangos asfaltavimo mokestis)); 2017 metais 14,19 Eur (576,27 Eur (mokesčiai už talkas, pažymas ir stojamasis mokestis) / 3051,18 a + 3 Eur (nario mokestis) + 11 Eur (tikslinis kelio dangos asfaltavimo mokestis)); 2018 metais 3,37 Eur (1 124,57 Eur (mokesčiai už talkas, pažymas ir stojamasis mokestis) / 3054,51 a + 3 Eur (nario mokestis)); 2019 metais 3,37 Eur (1 141,61 Eur (mokesčiai už talkas, pažymas ir stojamasis mokestis) / 3061,1 a + 3 Eur (nario mokestis)); 2020 metais 3,40 Eur (1 228,4 Eur (mokesčiai už talkas, pažymas ir stojamasis mokestis) / 3062,21 a + 3 Eur (nario mokestis)).
31. Taigi, 2015 metais Bendrijos narys už vieną arą faktiškai sumokėjo 13,29 Eur, o ne Bendrijos narys – 12,18 Eur, 2016 metais Bendrijos narys – 4,35 Eur, o ne Bendrijos narys – 3,95 Eur, 2017 metais Bendrijos narys – 14,19 Eur, o ne Bendrijos narys – 12,16 Eur, 2018 metais Bendrijos narys – 3,37 Eur, o ne Bendrijos narys – 4,48 Eur, 2019 metais Bendrijos narys – 3,37 Eur, o ne Bendrijos narys – 5,35 Eur, 2020 metais Bendrijos narys – 3,40 Eur, o ne Bendrijos narys – 3,05 Eur. Apibendrinant matyti, kad Bendrijos nariai 2015, 2016, 2017, 2020 metais faktiškai sumokėjo daugiau nei nesantys Bendrijos nariai.
32. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė priskaičiuotų mokesčių Bendrijos nariams ir nesantiems Bendrijos nariams palyginimą (e. bylos 2 t., b. l. 36), iš kurio, pasak atsakovės, matyti, kad Bendrijos nariams ginčo laikotarpiu bendrojo naudojimo objektų išlaikymui kiekvienais metais, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai patyrė Bendrija, buvo priskaičiuojamas 3 Eur už arą nario mokestis, o iš ne Bendrijos narių reikalaujama apmokėti didesnes sumas, pvz., 3,95 Eur už arą (2016 m.), 12,16 Eur už arą (2017 m.), 4,48 Eur už arą (2018 m.), 5,35 Eur už arą (2019 m.), 3,05 Eur už arą (2020 m.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis sprendžia, kad atsakovė pateiktame palyginime nepagrįstai vertina tik Bendrijos narių sumokėtus nario mokesčius, neįtraukdama į jų patirtas išlaidas kitų mokėjimų (mokesčių už talkas, pažymas, stojamojo mokesčio, 2015-2017 metais mokėto tikslinio kelio dangos asfaltavimo mokesčio, nuolatinio gyventojo mokesčio ir kt.).
33. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ne Bendrijos nariai irgi yra ieškovės nurodytų mokesčių mokėtojai – iš Bendrijos 2016 m. kovo 15 d. rašto aiškiai matyti, kad talkos mokestį įpareigoti mokėti ir ne Bendrijos nariai; visuotinai žinoma, kad bet kuris Lietuvos pilietis, tame tarpe ir neturintis žemės sklypo Bendrijoje, gali skirti savo gyventojų pajamų mokesčio dalį Bendrijai. Bendrija nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad talkos mokestis, mokestis už pažymas ir iš VMI gautos gyventojų pajamų mokesčio lėšos visos yra sumokėtos išimtinai Bendrijos narių. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kad mokesčiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas traktavo, kaip sumokėtus Bendrijos narių, yra sumokėti tik Bendrijos narių.
34. Įvertinus tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog per ginčo laikotarpį mokėjo talkos mokestį ar skyrė savo gyventojų pajamų mokesčio dalį Bendrijai, spręstina, kad kitų asmenų sumokėtos įmokos neturi įtakos atsakovei tenkančios mokėti Bendrijos išlaidų dalies dydžiui.
Dėl atsakovės argumentų, susijusių su tuo, kad Bendrija nebendradarbiauja
35. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jos nurodytos sąskaitų faktūrų neapmokėjimo priežasties – Bendrija jai teikia nedetalizuotas sąskaitas faktūras, iš kurių jai neaišku už ką priskaičiuoti mokesčiai. Sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jos išrašytos už Bendrijos administravimo išlaidas, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, kitas išlaidas, susijusias su bendru turtu, tačiau iš pateiktų sąskaitų faktūrų negalima nustatyti už kokią konkrečių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kokias konkrečias suteiktas paslaugas jos yra pateiktos, nepateikti jokie sąskaitose nurodytas sumas pagrindžiantys dokumentai. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, nepagrįstai netaikė CK 6.46 straipsnio 2 dalies, kuri suteikia teisę skolininkui sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Nagrinėjamu atveju Bendrijos priešpriešinių pareigų teikti detalizuotas sąskaitas faktūras, iš kurių būtų aiškus prievolės turinys, ir teikti informaciją apie reikalaujamus mokėti mokesčius nevykdymas (netinkamas vykdymas) neabejotinai pateisina jos prievolės Bendrijai vykdymo sustabdymą, t. y. sąskaitų faktūrų neapmokėjimą iki Bendrija įvykdys savo priešpriešines pareigas.
36. Pirma, bylos duomenimis, Bendrija 2016 m. kovo 15 d. raštu, atsakydama į atsakovės 2016 m. vasario 19 d. raštą dėl 2016 m. sausio 28 d. sąskaitos faktūros serija AZ2 Nr. 5, nurodė, kad atsakovei pateikta sąskaita yra už 2015 metais atliktus kelio priežiūros, remonto ir asfaltavimo darbus; išleistų lėšų suvestinė bei atliktų darbų pavadinimai skelbiami Bendrijos interneto svetainėje www.azuolas2.lt; SBĮ nenumato galimybės ne Bendrijos nariams siųsti Bendrijos dokumentus ir gauti visą Bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą; Bendrija yra patvirtinusi Dokumentu (kopijų) išdavimo tvarką, kuria remiantis ne Bendrijos narys taip pat gali kreiptis nustatytu laiku ir susipažinti su norimu dokumentu (e. bylos 3 t., b. l. 135-138).
37. Taip pat ieškovė pateikė duomenis, kad informacija apie numatomų Bendrijos susirinkimų datas buvo skelbiama Valstiečių laikraštyje (e. bylos 3 t., b. l. 35-40). 2016 m. gegužės 14 d. skelbime nurodyta, kad „Renkamės sporto aikštelėje, prie vagonėlio. Skelbimų lentose ir interneto puslapyje paskelbta darbotvarkė. Su norimais dokumentais ar naujais projektais galite susipažinti valdybos darbo metu šeštadieniais 11–15 val.“. 2017 m. birželio 14 d., 2018 m. gegužės 26 d., 2019 m. birželio 1 d., 2020 m. birželio 6 d., 2021 m. birželio 5 d. skelbimuose papildomai nurodyta visą susirinkimo darbotvarkė.
38. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė galėjo papildomos informacijos ieškoti skelbimų lentose, interneto puslapyje, taip pat teirautis valdybos narių tam tikru laiku šeštadieniais.
39. Antra, Vilniaus apygardos teisme 2023 m. spalio 17 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-1985-855/2023 pagal apeliantų (ieškovų) V. M., A. N., A. N. ir J. R. ir (atsakovės) sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. N., V. M., A. N. ir J. R. (atsakovė nagrinėjamoje byloje) ieškinius atsakovei Bendrijai dėl asmens saugomo intereso gynimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovai šioje byloje ieškiniu prašė įpareigoti Bendriją per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti ieškovams ieškinyje nurodytus dokumentus teisinio audito (teisinei Bendrijos veiklos patikrai) bei Bendrijos finansinio (apskaitos) audito / ekspertizės atlikimui. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą pakeitė iš dalies, be kita ko, įpareigodamas Bendriją per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovui V. M. pateikti susipažinimui rezoliucinėje dalyje nurodytus dokumentus.
40. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje, be kita ko, pažymėjo, kad kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, iš esmės jau prasidėjus teisminiam ginčui, pati Bendrija iš dalies ėmėsi priemonių ir veiksmų suteikti galimybę visiems ieškovams (o ne vien ieškovui V. M., esančiam Bendrijos nariu) susipažinti su visais Bendrijos dokumentais: kaip matyti iš Bendrijos 2022 m. spalio 31 d. pranešimo, skirto ieškovų atstovei, Bendrija informavo, kad su dokumentacija galima susipažinti Bendrijos patalpose kiekvieną šeštadienį nuo 12 iki 14 val., o pirmas susipažinimas galimas 2022 m. lapkričio 5 d.; iš vėlesnių Bendrijos pranešimų matyti, kad prašomi dokumentai yra parengti ir atvežti, su jais galima susipažinti Bendrijos patalpose (2022 m. lapkričio 11 d. pranešimas); į ieškovų atstovės 2022 m. lapkričio 25 d. pranešimą, kur ieškovų atstovė advokatė informuoja Bendriją, kad ketina atvykti susipažinti su Bendrijos dokumentais kartu su V. M. (minėta, kad jis yra Bendrijos narys) bei A. N. (kuris, minėta, nėra Bendrijos narys), Bendrija tos pačios dienos raštu informuoja ieškovų atstovę, kad ieškovų pageidaujamą dieną (2022 m. lapkričio 26 d.) valdyba Bendrijos patalpose (vagonėlyje) nedirbs ir apie tai buvo pranešta dar 2022 m. lapkričio 22 d. ir siūloma atvykti kitą dieną – 2022 m. gruodžio 3 d.; 2022 m. gruodžio 3 d. valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad dėl susipažinimo su dokumentais atvyko ieškovų atstovė, taip pat ieškovai A. N. ir V. M.; ta pačia sudėtimi jie buvo atvykę ir 2023 m. sausio 14 d., sausio 21 d.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės išdėstyti argumentai dėl Bendrijos nebendradarbiavimo nagrinėjamu atveju negali lemti išvados, kad atsakovė neturi pareigos apmokėti jai išrašytų sąskaitų. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti atsakovės prievolės Bendrijai vykdymą. Nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme dienos praėjo daugiau nei 1,5 metų, Bendrija į bylą pateikė ginčo laikotarpio pajamų-išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitas bei kitus įsiskolinimo susidarymą pagrindžiančius duomenis, atsakovė turėjo galimybė susipažinti su išsamesniais duomenimis Bendrijos nurodytu asmenų priėmimo laiku.
Dėl atsakovės argumentų, susijusių su SBĮ įtvirtintos bendrojo naudojimo objekto sampratos neatitinkančių objektų išlaikymo išlaidų
42. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai sumas, kurios susideda iš Bendrijos patirtų išlaidų pliažo, tiltelio priežiūrai, nes tiek pliažas su tilteliu, tiek kitas pliažas yra už Bendrijos teritorijos ribų (tai patvirtina į bylą pateikti Regia ir kiti planai). Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovės naudai sumas, kurios susideda iš Bendrijos patirtų išlaidų (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir privažiuojamosios gatvės (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra už Bendrijos teritorijos ribų, asfaltavimą, nes jos nuo 2015 metų yra įrašytos į Vilniaus rajono savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės gatvių sąrašą, jų savininkė yra Vilniaus rajono savivaldybė. Taigi, pliažas su tilteliu, kitas pliažas ir gatvės nėra Bendrijos bendrosios dalinės nuosavybės objektai, todėl nelaikytini Bendrijos bendrojo naudojimo objektais, kurių priežiūros, remonto išlaidas ji turi apmokėti.
43. Bylos duomenimis, Bendrijai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei turintys paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas (e. bylos 3 t., b. l. 60-67). Ieškovė teiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad nors paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos nėra Bendrijos teritorijoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Bendrija turi priėjimą prie ežero, visi Bendrijos gyventojai naudojasi tiek ežeru, tiek lieptu, todėl Bendrija rūpinasi savo gyventojų saugumu ir prižiūri tiek ežero pakrantę tiek lieptą.
44. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir privažiuojamosios gatvės (Nr. (duomenys neskelbtini)) asfaltavimas 2014-2017 m. laikotarpiu vyko trimis etapais (e. bylos 2 t., b. l. 132). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra skirta tik Bendrijos gyventojams; iki remonto gatvė buvo sunkiai pravažiuojama; nuo 2013 m. buvo ne kartą prašoma, kad Vilniaus rajono savivaldybė skirtų pinigų jos remontui; vieno etapo asfaltavimas buvo finansuojamas iš Bendrijos lėšų bei kitais etapais – 50 proc. padengė Vilniaus rajono savivaldybė (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gruodžio 7 d., garso įrašo 1 val. 36 min. 53 sek. – 2 val. 10 min. 54 sek.).
45. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovė ir A. N. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiais (niekiniais) ab initio (nuo pradžios) Bendrijos visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016 m. gruodžio 17 d., sprendimus (1.1. p. ir 1.2 p.), kuriais pritarta Vilniaus rajono savivaldybės siūlymui asfaltuoti (duomenys neskelbtini) pirmą atkarpą, sumokant 50 proc. sumos, nurodytos orientacinėje sąmatoje, ir patvirtinti visiems, turintiems nuosavybę Bendrijos teritorijoje, tikslinį mokestį – 11 Eur už 1 arą, kuris turi būti sumokėtas iki 2017 m. kovo 1 d. Atsakovė ir A. N. ieškinyje teigė, kad Bendrijos sprendimas prisidėti prie kelio, esančio už Bendrijos teritorijos ribų remonto, ir nustatyti tikslinius mokesčius už kelio, esančio už Bendrijos teritorijos ribų, ne Bendrijos nariams yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-630-723/2023 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1267-340/2023, palikdamas nepakeistą minėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą, konstatavo, kad ginčijamas Bendrijos 2016 m. gruodžio 17 d. sprendimas nustatyti žemės sklypų savininkams (ne Bendrijos nariams) tikslines įmokas, susijusiąs su kelio remontu, SBĮ normoms neprieštarauja; Bendrija turėjo teisę nustatyti mokestį už bendrai naudojamą turtą.
46. Pagal SBĮ 7 straipsnio 1 dalį, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti; šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė; bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia bendrijos nariams ir kitiems asmenims; šį aprašą tvirtina bendrijos narių susirinkimas (SBĮ 7 straipsnio 4 dalis).
47. Ieškovė pateikė duomenis, kad atnaujintas Bendrijos ilgalaikio turto (bendrojo naudojimo objektų) aprašas patvirtintas Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2021 m. liepos 3 d. (e. bylos 1 t., b. l. 69-70). Į aprašą, be kitų objektų, įtrauktas pliažas su tiltu, pliažas be tilto ir kelių danga (2014, 2015 ir 2017 metų).
48. Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį, kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą).
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016).
50. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovė turi pareigą mokėti už aukščiau nurodytą bendrai naudojamą turtą.
Dėl atsakovės argumentų, susijusių su ne Bendrijos nario mokesčiu už 2020 metus
51. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nauja redakcija, kurioje įtvirtinta, kad kitų asmenų įmokų dydžio bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto išlaidoms apmokėti tvirtinimas yra išimtinė Bendrijos susirinkimo kompetencija. Tai reiškia, kad nuo 2020 metų susirinkimas turi nustatyti kitų asmenų mokėtinų įmokų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju ne Bendrijos narių įmokų dydis susirinkimo sprendimu nėra nustatytas. Ji neprivalo apmokėti sąskaitos už 2020 metus, kurioje nurodytų įmokų dydžiai nėra patvirtinti Bendrijos susirinkimo, nes įmokų dydis nustatytas įstatymu tam neįgalioto asmens.
52. Bylos duomenimis, Bendrijos 2021 m. liepos 3 d. visuotiniame pakartotiniame narių susirinkime buvo patvirtinta 2020 metų Bendrijos pajamų-išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, iš kurios matyti kiek išlaidų per 2020 metus buvo patirta (e. bylos 1 t., b. l. 58-67). Aukščiau šioje nutartyje jau buvo aptarta ieškovės taikoma mokesčių apskaičiavimo ne Bendrijos nariams tvarka. Todėl vertintina, kad konkrečių ne Bendrijos narių mokėtinų sumų neįvardijimas Bendrijos 2021 m. liepos 3 d. visuotinio pakartotinio susirinkimo protokole, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė neturi pareigos apmokėti jai 2021 m. rugpjūčio 23 d. išrašytos sąskaitos.
Dėl bylos procesinės baigties
53. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
54. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
56. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį.
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
58. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
59. Ieškovės išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Tačiau Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
60. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad ginčo suma sudarė 247,02 Eur bei tai, kad šalys dalyvauja ir kitose bylose, susijusiose su šiuo ginču, kuriuose ieškovę atstovauja ta pati atstovė, vertintina, kad ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydis mažintinas iki 1 000 Eur.
61. Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jos naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliantės J. R. apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2“, j. a. k. 191517923, iš atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.