Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. F. atstovo advokato padėjėjo Žygimanto Klizo (toliau – ir pareiškėjos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria paliktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistas ir Ž. F. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės J. I. 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. F. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „J.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovė ir atsakingas asmuo už išorinės reklamos sklaidą, eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemones (reklaminius stendus), ant kurių skleidė besikeičiančias, skirtingo turinio išorines reklamas, neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens suteikto leidimo išorinėms reklamoms ir jos įrenginiams. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams nuo protokolo su administraciniu nurodymu apmokėjimo dienos (2022 m. gruodžio 13 d.) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Institucijos nutarimu konstatuota, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas, 2023 m. kovo 28 d. atlikęs patikrinimą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus gautą tarnybinį raštą su pateikta medžiaga dėl neteisėtos išorinės reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymo, nustatė, kad reklamos įmonė UAB „J.“ skirtingose Vilniaus miesto vietose eksploatuoja 20 išorinės reklamos pateikimo priemones, ant kurių skleidžiama besikeičianti skirtingo turinio išorinė reklama, neturint leidimo įrengti ir skleisti išorinę reklamą. Įvykio adresai/koordinatės: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini); 7) (duomenys neskelbtini); 8) (duomenys neskelbtini); 9) (duomenys neskelbtini); 10) (duomenys neskelbtini); 11) (duomenys neskelbtini); 12) (duomenys neskelbtini); 13) (duomenys neskelbtini); 14) (duomenys neskelbtini); 15) (duomenys neskelbtini); 16) (duomenys neskelbtini); 17) (duomenys neskelbtini); 18) (duomenys neskelbtini); 19) (duomenys neskelbtini); 20) (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais pažeidžiamas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas (draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo), 12 straipsnio 15 dalies 1 punktas (leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas). Už šio administracinio nusižengimo padarymą Ž. F. paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur dydžio bauda.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjos atstovas jį apskundė teismui. Skundu prašė panaikinti Institucijos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą Ž. F. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog Ž. F. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti ANK 144 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Manoma, kad administracinė nuobauda Ž. F. paskirta itin formaliais pagrindais, neatsižvelgiant į teisinių santykių esmę ir turinį, jog pareiškėjos veiksmai yra nepavojingi ir mažareikšmiai. Pareiškėjos atstovo vertinimu, pareiškėjos atlikti veiksmai atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį ir teismų praktikoje nurodytus kriterijus, būtinus administracinės nuobaudos neskyrimui ar mažesnės baudos nei ANK 144 straipsnio 5 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda skyrimui.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistas ir Ž. F. skundas netenkintas. Nutartimi konstatuota, kad UAB „J.“ vadovė Ž. F. pagal Akcinių bendrovių įstatymo 7–8 straipsnius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, todėl jai kyla pareiga užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų vykdoma pagal teisės aktų, tame tarpe ir pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo, reikalavimus. Jai buvo žinoma, kad UAB „J.“ nuo 2023 m. vasario 1 d. nebeturi galiojančio leidimo eksploatuoti išorinės reklamos priemonių – reklaminių skydų, ant kurių skleidžiama besikeičianti skirtingo turinio išorinė reklama, todėl priimdama sprendimą toliau šiuose įrenginiuose skleisti reklamą, ji veikė tiesiogine tyčia. Taigi, Ž. F. veiksmuose yra visi ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Kadangi Ž. F. 2022 m. rugsėjo 28 d. administraciniu nurodymu bausta pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 70 Eur bauda sumokėta 2022 m. gruodžio 13 d., todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu pareiškėjos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinę teiseną pareiškėjos Ž. F. atžvilgiu nutraukti ir priteisti pareiškėjos Ž. F. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ pagrindu 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė viešą konkursą dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. kovo 30 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. el4-1083-1064/2023, kurioje priimtu sprendimu pripažinta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ bei juo patvirtinti Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų 21 punktas, kiek juo Savivaldybės administracijos direktoriui perleidžiama kompetencija tvirtinti viešojo konkurso organizavimo ir konkursų vykdymo tvarkos nuostatus (daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio taisykles), prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra inicijuotos ir nagrinėjamos 5 civilinės bylos, kuriose taip pat yra sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešojo konkurso teisėtumo. Dėl civilinėse bylose pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, viešasis konkursas iki šios dienos yra sustabdytas neapibrėžtam laikotarpiui.

6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pareiškėjos vadovaujama UAB „J.“ 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl reklamos paslaugų teikimo leidimo pratęsimo, nurodydama pagrįstus argumentus bei priežastis, lemiančias reklamos paslaugų teikimo leidimo laikino pratęsimo reikalingumą ir būtinybę. 2022 m. spalio 6 d. pareiškėja gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 6 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisako tenkinti UAB „J.“ prašymą, vertindama, kad UAB „J.“ nurodyti motyvai yra nepakankamai svarūs ir pagrįsti, kas, pareiškėjos vertinimu, laikytina nepagrįstu ir pažeidžiančiu UAB „J.“ bei visuomenės interesus. 2023 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė UAB „J.“ reikalavimą pašalinti išorinę reklamą bei demontuoti išorinės reklamos pateikimo priemonę, 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė UAB „J.“ dar vieną reikalavimą iki 2023 m. gegužės 17 d. pašalinti skleidžiamą išorinę reklamą bei demontuoti išorinės reklamos pateikimo priemonę. Pareiškėja skunde teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai inicijavo pareiškėjai administracinio nusižengimo bylą, nesivadovaudama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1595/22 neteisėtumo. Pareiškėjos atstovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimai pašalinti reklamą ir pareiškėjos atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas negali būti laikomi teisėtais, nes jie kyla iš neteisėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo.

7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šių aplinkybių kontekste pažymima, jog 2023 m. kovo 28 d. pareiškėjos vadovaujama UAB „J.“ sumokėjo rinkliavą už reklaminių įrenginių eksploatavimą už 2023 m. pirmąjį ketvirtį į Vilniaus miesto biudžetą. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė šią sumokėtą rinkliavą, tačiau nesuteikė leidimo dėl reklamos paslaugų teikimo pratęsimo ir negrąžino UAB „J.“ įmokėtos rinkliavos. Pareiškėjos atstovo vertinimu, visuma išdėstytų aplinkybių lemia, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakinga dėl susiklosčiusios itin ekstraordinarios situacijos, kuomet dėl teisinį reguliavimą pažeidžiančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos inicijuoto konkurso dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste, neapibrėžtą laikotarpį reklamos paslaugas teikiantiems subjektams faktiškai yra užkirstas kelias vykdyti ūkinę komercinę veiklą Vilniaus mieste, kadangi teisėtą veiklą vykdantys reklamos ūkio subjektai neturi jokių objektyvių galimybių įgyti leidimus vykdyti reklamos paslaugų teikimo ūkinę veiklą.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog UAB „J.“ vykdoma veikla išimtinai susijusi su sutartinių įsipareigojimų pagal reklamos paslaugų sutartis vykdymu, taigi UAB „J.“ yra siejama sutartinių įsipareigojimų dėl reklamos paslaugų tiekimo klientams ir neturėdama galimybės vykdyti sutartinius įpareigojimus, ji patirtų didelių finansinių nuostolių. Pareiškėjo atstovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija šioje ginčo situacijoje laikytina akivaizdžiai prieštaraujančia viešojo administravimo subjektui privalomiems gero administravimo, efektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, proporcingumo, visuomenės naudos, principams. Būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kategoriškas vengimas sudaryti objektyvias ir protingas sąlygas laikinai eksploatuoti reklaminius įrenginius, nurodytus leidime dėl reklamos paslaugų teikimo, lemia tai, jog pareiškėjos vadovaujama UAB „J.“ neteks didelės dalies ūkinės veiklos pajamų.

9. Pareiškėjos atstovo teigimu, pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios, jos veiksmais nebuvo pažeidžiamas joks įstatymo ar teisinių principų saugomas teisinis gėris. Pareiškėjos atlikti veiksmai yra pripažintini nepavojingais ar mažareikšmiais, o vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nutarimu pareiškėjai taikoma administracinė nuobauda yra naikintina.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad 2023 m. sausio 9 d. tarp UAB „J.“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta taikos sutartis „Dėl tarpusavio ginču išsprendimo“, kurios 8 punkte buvo susitarta, jog UAB „J.“ įsipareigoja sumokėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bendrą rinkliavos sumą už reklaminių įrenginių – stendų eksploatavimą už 2022 metus, 2023 metus ir 2024 metų laikotarpį iki kovo 1 d. Tame pačiame taikos sutarties punkte įtvirtinta, jog ši suma yra lygi vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą dydžiui ir yra apskaičiuojama pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1-1713 „Dėl Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo“ patvirtintuose Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuostatus. Tai reiškia, jog UAB „J.“ šia taikos sutartimi įsipareigojo sumokėti visą rinkliavos sumą už 2012 m. gruodžio 14 d. UAB „J.“ išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu eksploatuojamus reklaminius įrenginius – reklaminius skydus.

11. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, taikos sutarties sudarymo faktas ir šioje sutartyje įtvirtintos sąlygos iš esmės patvirtina, jog pareiškėjos veiksmuose neegzistuoja ANK 144 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos vadovaujama UAB „J.“ įmokėjo visas įmokas, todėl nutarime užfiksuoto pažeidimo dieną – 2023 m. kovo 28 d. – UAB „J.“ visus reklaminius įrenginius eksploatavo teisėtai, nepažeisdama imperatyvių teisės aktų reikalavimų, už tai sumokant Vilniaus miesto savivaldybės apskaičiuotą rinkliavos sumą, kurią Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, sudarydama taikos sutartį su UAB „J.“.

12. Atsiliepimu į pareiškėjos atstovo apeliacinį skundą Institucija prašo pareiškėjos atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą.

13. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat ANK 569 straipsniu, įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir priėmė teisėtą bei teisingą nutartį. Nutartyje teismas aiškiai ir motyvuotai išdėstė savo argumentus, kodėl Ž. F. skundo netenkino, todėl pareiškėjos atstovo teiginiai dėl neva nepagrįstos tesimo nutarties yra vertintini tik kaip pareiškėjos gynybinė pozicija bet kokiais būdais siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

14. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėjos atstovo apeliaciniame skunde iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios jau buvo įvertintos priimant skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį. Pareiškėjos atstovas, kaip naują vertintiną aplinkybę, nurodo, jog 2023 m. sausio 9 d. buvo sudaryta taikos sutartis „Dėl tarpusavio ginčų išsprendimo“. Tačiau Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama dėl 2023 m. kovo 28 d. užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuomet nustatyta, jog UAB „J.“ skirtingose Vilniaus miesto vietose eksploatuoja 20 išorinių reklamos pateikimo priemonių (reklaminių stendų), ant kurių skleidžiama skirtingo turinio išorinė reklama, neturint leidimo.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Ž. F. atstovo advokato padėjėjo Žygimanto Klizo apeliacinis skundas atmestinas.

15. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

16. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl Ž. F. kaltės padarius ANK 144 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, akcentuodamas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos atstovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. Pareiškėjos atstovo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius pareiškėjos atstovo apeliacinio skundo argumentus.

18. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumą, pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

19. Nors pareiškėjos atstovas ginčija Ž. F. nubaudimą pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Ž. F. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), paliktu nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi, pagrįstai nubausta pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šioje byloje esantys įrodymai yra įvertinti, o padarytos išvados pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

20. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Ž. F. buvo pripažinta kalta pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį. ANK 144 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą. ANK 144 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už šio straipsnio 1, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus pakartotinai. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimus ir reklamos veiklos subjektų atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 12 straipsnio nuostatos. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas draudimas įrengti išorinę reklamą, neturint leidimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte numatyta leidimo turėtojo pareiga išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, – per leidimą išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip vienos darbo dienos, tačiau ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ar leidimo galiojimo panaikinimo dienos terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą.

21. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad UAB „J.“ eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemones (reklaminius stendus), ant kurių skleidžiamos besikeičiančios, skirtingo turinio išorinės reklamos, o esamos situacijos susidarymą, pareiškėjos atstovo teigimu, nulėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai nepagrįstai neišdavus naujo leidimo įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (transporto laukimo paviljonus, kolonas, miesto informacines virtinas, viešuosius automatinius tualetus, reklaminius skydus) ir automatinę dviračių nuomos sistemą Vilniaus mieste ankstesnio leidimo pagrindu.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. leidimas įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (transporto laukimo paviljonus, kolonas, miesto informacines virtinas, viešuosius automatinius tualetus, reklaminius skydus) ir automatinę dviračių nuomos sistemą Vilniaus mieste (toliau – Leidimas) UAB „J.“ buvo išduotas viešojo konkurso būdu penkeriems, dešimčiai ir penkiolikai metų, t. y. buvo terminuotas. Leidimo 2.8 punktas įpareigojo konkurso laimėtoją (UAB „J.“) pasibaigus leidimo galiojimo terminui per vieną mėnesį nuo šio leidimo galiojimo termino pabaigos savo lėšomis išardyti, išvežti reklaminius inžinerinius statinius, sutvarkyti jų įrengimo vietas ir perduoti jas savivaldybei pagal priėmimo-perdavimo aktą. Pagal Leidimo 12 punktą, leidimas įrengti ir eksploatuoti transporto laukimo paviljonus, kolonas, miesto informacines vitrinas, viešuosius automatinius tualetus ir automatinės dviračių nuomos sistemą galioja penkiolika metų nuo leidimo išdavimo dienos. Leidimas įrengti ir eksploatuoti reklaminius skydus galioja iki jo priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo terminų pabaigos. Leidimo 13 punktas nustato, kad konkurso laimėtojas (UAB „J.“), tvarkingai vykdęs leidime nurodytas sąlygas, turi teisę kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl vienkartinio leidimo galiojimo termino pratęsimo penkeriems metams, išskyrus reklaminius skydus. <...> Leidimo galiojimo terminas gali būti pratęsiamas vieną kartą tomis pačiomis sąlygomis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Pagal Leidimo 14 punktą, pasibaigus pratęsto leidimo galiojimo laikui, konkursas gali būti skelbiamas iš naujo. Leidimo priede nurodyta, kad UAB „J.“ suteikta teisė eksploatuoti 1277 vnt. reklaminių įrenginių, iš kurių 31 vnt. – 5 metams, t. y. iki 2017 m. gruodžio 14 d., 56 vnt. – 10 metų, t. y. iki 2022 m. gruodžio 14 d., o likusiems 1190 vnt. – 15 metų, t. y. iki 2027 m. gruodžio 14 d. Kaip matyti iš Leidimo priedo, kuriame išvardinti visi reklaminiai įrenginiai, jų tarpe yra nurodyti ir Institucijos nutarime minėti 20 reklaminių įrenginių – reklamos skydai su besikeičiančia skirtingo turinio išorine reklama. Leidimo priede nurodyta, kad didžiajai daliai, t. y. 13 nutarime išvardintų reklaminių skydų leidimas galioja 5 metams (iki 2017 m. gruodžio 14 d.), o 7 reklaminiams skydams leidimas galioja 10 metų (iki 2022 m. gruodžio 14 d.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu „Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“ buvo pratęstas šio įsakymo priėmimo dieną galiojančių leidimų įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų ir leidimų įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų (viadukų) galiojimo terminas iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, bet ne ilgiau nei vieniems metams nuo šio įsakymo priėmimo dienos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 15 d. įsakymu buvo pakeistas aukščiau minėtas Vilniaus miesto savivaldybės 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymas „Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“, kuriuo leidimų įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius galiojimas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu „Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“ dar kartą buvo pratęstas įsakymo priėmimo dieną galiojančių leidimų įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų ir leidimų įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų (viadukų) galiojimo terminas iki 2023 m. vasario 1 d. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais teisė toliau eksploatuoti reklaminius įrenginius UAB „J.“ buvo pratęsta tik iki 2023 m. vasario 1 d.

23. Bylos medžiagos duomenimis, UAB „J.“ 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymą pratęsti 2012 m. gruodžio 14 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminą (b. l. 13–14). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 6 d. raštu atsisakyta tenkinti UAB „J.“ prašymą pratęsti leidimo galiojimo terminą, pakartotinai paprašyta UAB „J.“ Leidimo priede nurodytus reklaminius skydus išardyti ir sutvarkyti aplinką: tuos kurių eksploatavimo terminas buvo nustatytas 10 metų – iki 2023 m. sausio 13 d., o tuos, kurių eksploatavimo terminas 5 metai, iki 2023 m. kovo 4 d. (b. l. 15–16). Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2023 m. kovo 28 d., atlikęs patikrinimą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus gautą tarnybinį raštą su pateikta medžiaga dėl neteisėtos išorinės reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymo, nustatė, kad reklamos įmonė UAB „J.“ skirtingose Vilniaus miesto vietose eksploatuoja 20 išorinės reklamos pateikimo priemones, ant kurių skleidžiama besikeičianti skirtingo turinio išorinė reklama, neturint leidimo įrengti ir skleisti išorinę reklamą. Kaip matyti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2023 m. kovo 22 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. raštais UAB „J.“ vadovė buvo informuota apie tai, kad 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. atlikus patikrinimą dėl galimo išorinės reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymo, nustatyta, jog lauko reklamos įmonės UAB „J.“ šalia (duomenys neskelbtini) sankryžos, Vilniuje, eksploatuojama išorinės reklamos pateikimo priemonė (reklaminis stendas), ant kurios skleidžiama išorinė reklama pav. „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „J.“ vadovė kviečiama atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių pasiaiškinti ir tais pačiais raštais reikalaujama iki nurodyto kvietimo laiko pašalinti minimą, neturint leidimo įrengtą ir skleidžiamą išorinę reklamą, demontuoti išorinės reklamos pateikimo priemonę. Šie byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktinę aplinkybę, kad patikrinimo metu 2023 m. kovo 28 d. UAB „J.“ Institucijos nutarime nurodytose Vilniaus miesto vietose eksploatavo 20 išorinės reklamos pateikimo priemonių, ant kurių skleidžiama besikeičianti skirtingo turinio išorinė reklama, neturėdama leidimo įrengti ir skleisti išorinę reklamą, pasibaigus leidimo galiojimo laikui reklaminiai įrenginiai nebuvo išardyti, kaip tai numato Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktas.

24. Kaip matyti, pareiškėjos atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai inicijavo Ž. F. administracinio nusižengimo bylą, nesivadovaudama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1595/22 neteisėtumo. Pareiškėjos atstovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimai pašalinti reklamą ir pareiškėjos atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas negali būti laikomi teisėtais, nes jie kyla iš neteisėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos atstovo argumentai dėl šių teisės aktų galimo neteisėtumo nešalina Ž. F. padaryto administracinio nusižengimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. gruodžio 14 d. leidimas UAB „J.“ įrengti ir eksploatuoti išorinės reklamos skleidimo priemones buvo išduotas ir jame nustatyti galiojimo terminai pratęsti dar iki minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo priėmimo. Reikalavimas turėti galiojantį leidimą reklamos sklaidos priemonėms įrengti ir eksploatuoti ar skleisti išorinę reklamą kyla ne iš minėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo nuostatų, o iš Reklamos įstatymo. Taigi UAB „J.“ pareiga turėti galiojantį leidimą reklamos sklaidos priemonėms įrengti ir eksploatuoti ar skleisti išorinę reklamą reglamentuojama Reklamos įstatymo nuostatų.

25. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl 2023 m. sausio 9 d. tarp UAB „J.“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos taikos sutarties „Dėl tarpusavio ginču išsprendimo“ bei UAB „J.“ sumokėtos rinkliavos už reklaminių įrenginių eksploatavimą už 2023 m. pirmąjį ketvirtį į Vilniaus miesto biudžetą nešalina Reklamos įstatyme nustatytos pareigos UAB „J.“ tokį leidimą turėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog neturint išduoto leidimo, jokie teisės aktai nenustatė UAB „J.“ pareigos mokėti rinkliavos į Savivaldybės biudžetą, o įmokos įmokėjimo faktas pats savaime nereiškia leidimo reklamos sklaidos priemonėms įrengti ir eksploatuoti suteikimo.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog UAB „J.“ vykdoma veikla išimtinai susijusi su sutartinių įsipareigojimų pagal reklamos paslaugų sutartis vykdymu, taigi UAB „J.“ yra siejama sutartinių įsipareigojimų dėl reklamos paslaugų tiekimo klientams ir neturėdama galimybės vykdyti sutartinius įpareigojimus, ji patirtų didelių finansinių nuostolių. Pareiškėjos atstovo nuomone, būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kategoriškas vengimas sudaryti objektyvias ir protingas sąlygas laikinai eksploatuoti reklaminius įrenginius, nurodytus leidime dėl reklamos paslaugų teikimo, lemia tai, jog pareiškėjos vadovaujama UAB „J.“ neteks didelės dalies ūkinės veiklos pajamų. Tačiau UAB „J.“ yra verslo subjektas, kuris sutikdamas gauti terminuotą leidimą su konkrečia jo galiojimo pabaigos data, žinojo, jog pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, turės išmontuoti reklaminius įrenginius tokiu būdu ir tvarka, kaip yra numatyta Leidime. Byloje nėra nustatyta, kad UAB „J.“ būtų įgijusi neterminuotą teisę (pagal leidimą ar kitų teisės aktų pagrindu) eksploatuoti ginčo reklaminius įrenginius Leidimo priede nurodytose vietose. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pasibaigus Leidime nurodytų reklaminių įrenginių eksploatavimo terminui, šio Leidimo nepratęsė, savaime nesuponuoja UAB „J.“ teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius ankstesnėmis sąlygomis, o galimai patiriami UAB „J.“ nuostoliai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

27. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjos atstovo teigia, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios, jos veiksmais nebuvo pažeidžiamas joks įstatymo ar teisinių principų saugomas teisinis gėris, todėl skundu pareiškėjos atstovas prašo UAB „J.“ vadovės Ž. F. administracinį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu ir administracinė teisena pareiškėjos atžvilgiu turėtų būti nepardėta ar nutraukta, ar bent jau neskirtina administracinė nuobauda, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis ANK straipsnių sąrašas, kuriose įtvirtinti administraciniai nusižengimai gali būti pripažinti mažai pavojingais (mažareikšmiais), o ANK 144 straipsnyje numatyti nusižengimai šiame sąraše nėra nurodyti. Be to, UAB „J.“ veikla plačiai išvystyta, todėl tokios veiklos vykdymas be galiojančio leidimo negali būti laikomas mažareikšme ir mažai pavojinga veika.

28. Aptarta bylos duomenų visuma patvirtina, jog Ž. F. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, jog Ž. F., būdama UAB „J.“ vadove ir atsakingu asmeniu (ji pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 7–8 straipsnių nuostatas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, todėl jai kyla pareiga užtikrinti, jog UAB „J.“ veikla būtų vykdoma pagal teisės aktų, tame tarpe ir pagal Reklamos įstatymo reikalavimus) už išorinės reklamos sklaidą 2023 m. kovo 28 d., veikdamas tyčia, neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens suteikto (išduoto) leidimo išorinėms reklamoms ir jos įrenginiams, skirtingose Vilniaus miesto vietose eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemones (reklaminius stendus), ant kurių skleidžiama skirtingo turinio išorinė reklama, tuo pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 15 dalies 1 punktą, taigi jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai pasitvirtino. Kaip pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, administracinių nusižengimų pakartotinumą reglamentuoja ANK 40 straipsnis, pagal šį straipsnį laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu jį padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Bylos duomenimis, Ž. F. administracinį nurodymą pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį įvykdė 2022 m. gruodžio 13 d. (b. l. 190), taigi administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nepakeistą paliko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi, Ž. F. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 5 dalyje.

29. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės aspektu. Abejonių tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų pagrindus, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skiriant Ž. F. administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta Ž. F. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą. Paskirta įstatyme įtvirtintą sankcijos vidurkį atitinkanti bauda. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Ž. F. paskirta nuobauda tinkamai įvertinta, kaip proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, ir padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje įtvirtiną administracinės nuobaudos paskirtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos, ją švelninti ar ją mažinti žemiau nustatyto baudos minimumo, pagrindo nėra.

30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjos atstovo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Apeliaciniu skundu pareiškėjos atstovas prašo priteisti pareiškėjos Ž. F. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).

33. Nagrinėjamu atveju, asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – Ž. F. įgalioto atstovo apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti įgaliotojo atstovo prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo Ž. F. naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą ir Ž. F. atstovo advokato padėjėjo Žygimanto Klizo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.