- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-569-928/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00317-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- T. K.
- Nukentėjusysis
- D. Z.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Kristina Česnauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stulginskaitei – Puidienei, Indrei Vitkutei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. Z., jo atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės, nuteistosios T. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje ir nuteista 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 puntu, 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. K. D. Z. priteista 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentai procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, nepilnamečiam D. Z. – 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentai procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, dalyje dėl 2 342,56 eurų palūkanų priteisimo paliktas nenagrinėtu.
Proceso išlaidų už nukentėjusiajam valstybės suteiktą teisinę pagalbą nuspręsta nepriteisti.
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšoms, esančioms banke Revolut Payments esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą nustatant iki visiško priteisto civilinio ieškinio padengimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. K. pagal BK 164 straipsnį nuteista už tai, kad žinodama, jog turi pareigą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-555-752/2018, teikti išlaikymą savo vaikui, sūnui D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra mokėti po 86,95 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2015 m. sausio 5 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 3 d., o nuo 2017 m. balandžio 4 d. mokėti po 170 Eur dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės, bei pagal 2021 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-830-454/2021, kuris pakeitė 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-830-454/2021, sūnaus D. Z. išlaikymui mokėti po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, o nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. po 315 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą, kasmet indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant D. Z., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. privalėdama šią pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, mokėti lėšas jo išlaikymui ir neteikė kitos būtinos materialios paramos vaikui, dėl to laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. susidarė 7814,20 Eur įsiskolinimas.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamosios kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos pačios kaltinamosios parodymais, D. Z. parodymais, liudytojų parodymais, banko sąskaitų išrašais, kita rašytine bylos medžiaga, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje požymius. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad T. K. veikdama tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgta į tai, kad ji anksčiau du kartus teista, bausta administracine tvarka, yra nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, be to, anksčiau skirta švelniausia viešųjų darbų bausmė savo tikslo nepasiekė, įtakos nusikalstamam elgesiui neturėjo, nes kaltinamoji vėl vykdė analogišką nusikalstamą veiką. Teismas konstatavo, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui – 1 metams. Visgi, įvertino tai, kad nusikalstama veika pažeisti vaiko interesai gauti tinkamą išlaikymą, tinkamiausia bausmė, užtikrinant teisingumo principą, būtų tokia kuri kiek įmanoma labiau pasitarnautų atstatant pažeistas vaiko teises ir užtikrintų išlaikymo vaikui teikimą. Tokiu būdu nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti užtikrinti ne atliekant bausmę realiai, tačiau atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui ir skiriant atitinkamus įpareigojimus. Atitinkamai išsprendė byloje pareikštą civilinį ieškinį, jį tenkino iš dalies, tai yra D. Z. priteisė – 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. procesinių palūkanų, o D. Z. – 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. procesinių palūkanų. Teismo vertinimu, kaltinamajai nevykdant pareigos išlaikyti vaiką, natūraliai D. Z. kilo daugiau rūpesčių siekiant pačiam užtikrinti visus vaiko materialius poreikius, todėl jis dėl to jautė papildomą stresą ir įtampą. Dėl to, kad kaltinamoji neteikė vaikui išlaikymo, taip pat buvo apribotos vaiko ugdymosi ir lavinimosi galimybės, nebuvo pilnai užtikrinami vaiko interesai. Tokiu būdu kaltinamoji savo nusikalstamais veiksmais pažeidė sūnaus ir D. Z. interesus, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad įstatymas nenumato galimybės išieškoti iš kaltinamojo valstybės patirtas išlaidas teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam, todėl proceso išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisė. Taip pat išaiškino, jog ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo turėtų būti reiškiamas civilinio proceso tvarka, kaip savarankiškas reikalavimas, todėl reikalavimas priteisti 2342,56 Eur palūkų paliktas nenagrinėtas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis D. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: 1) T. K. paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, išskaičiuojant 6 mėnesius praleistus areštinėje; 2) pilnai tenkinti pareikštą civilinį ieškinį; 3) nustatyti terminą iki 1 metų įsiskolinimui padengti; 4) pranešti Generalinei prokuratūrai apie tai, kad Kauno prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu padarė esminių BPK pažeidimų, nes 2021 m. liepos 23 d. buvo pateikti nuteistosios 2 banko sąskaitų išrašai, kuriose buvo fiksuotos lėšos (apie 10 000 USD), bet prokuratūra nesiėmė priemonių tas lėšas areštuoti; 5) įvertinti teismo veiklą, kadangi teismas areštavo vienintelę nuteistosios sąskaitą, kurioje jokių lėšų nėra; 6) atstatyti teisingumą ir pagal įstatymus patalpinti T. K. užsieniečių registracijos centre, kadangi būdama nelegaliai paskirtame būste ji vėl daro neteisėtas veikas, toliau generuodama pajamas jų neskiria vaikui.
3.1. Skunde nurodo, kad nesutinka dėl nepriteistų skolos palūkanų ir dėl palikto nenagrinėto civilinio ieškinio, mano, jog taip yra dangstomas prokuratūros ir teismo neatliktas darbas dėl lėšų areštavimo. Pabrėžė, kad nuteistosios turimų lėšų faktas buvo pateiktas prokuratūrai dar 2021 m. liepos 23 d., kai teisinės sutartys su (duomenys neskelbtini) veikė. Apie tai buvo pranešta teismo posėdžiuose, tačiau teismas neareštavo nuteistosios bankų sąskaitų, kurios buvo pateiktos dar 2021 m. liepos 23 d. Teismas buvo informuotas, 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. posėdžiuose, kad kitų bankų areštuotos sąskaitos yra tuščios, ir buvo prašoma reaguoti į prokuratūrai pateiktų bankų sąskaitų, kuriose realiai buvo didelės lėšos areštą, tačiau teismas ir prokuratūra neareštavo visiškai nieko. Net ir daiktai, kurie buvo paimti iš nuteistosios per jos sulaikymą – du auksiniai žiedai, ypač brangus auksinis parkeris buvo teismo sprendimu gražinti nuteistajai. Teismas nereagavo į prašymą bent tai palikti kaip galimų lėšų vaikui užtikrinimą. Žinoma, gražintus vertingus juvelyrinius daiktus nuteistoji galėjo pati parduoti ir lėšas pervesti sūnui, bet to nepadarė.
3.2. Atkreipė dėmesį, kad teismui buvo perduoti nuteistosios elektroninių priemonių (kompiuterio, telefonų, atminties laikmenų) tyrimo rezultatai. Daug duomenų sudėta į 5 didelės talpos kompaktinius diskus ir pridėti į bylą. Juose matomi ypač detalūs ir visiškai įrodantys nuteistosios kaltę faktai, tai pornografijos gamyba ir platinimas. Dėl to net išskirta atskira byla pagal BK 309 straipsnio l dalį ir perduota į Vilniaus apylinkės teismą, kurioje jau priimtas nuosprendis, tačiau minėta informacija Kauno apylinkės teisme nebuvo tiriama, nors diskuose esanti informacija yra svarbi, kadangi patvirtina faktą apie gaunamas lėšas, ekrano nuotraukos su bankų pervedimais, lėktuvų bilietų šaknelės, nuteistosios garso įrašai su pokalbiais per programas. Visa tai rodo gaunamas pajamas, jų slėpimą, ir dar daug nusikalstamų veikų. Teigia, kad nuteistoji taip pat užsiiminėjo zoofilija, tarėsi su klientais apie vaikų išnaudojimą seksualinei veiklai, organizavo sunkią nusikalstamą veiką, kad būtų susidorota su nukentėjusiuoju, naudojo svetimą dokumentą taip klastodama savo tapatybę, teikė kelis kartus Migracijos departamentui žinomai melagingus duomenis dokumentui gauti. Visa informacija atsispindi diskuose, tačiau teismas net netyrė šių byloje esančių įrodymų, be to, nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas prokuratūrai.
3.3. Skundo autoriaus nuomone, šioje byloje svarbiausia yra kuo skubesnis vaiko interesų apgynimas – t. y. lėšų vaikui areštavimas, žalos ir skolos vaikui priteisimas. Pateikti teismui dokumentai apie vaikui nustatytą labai retą genetinę ligą. Byloje taip pat yra faktai iš susijusios bylos apie neeilinius vaiko gabumus moksle, jis dalyvauja ypač gabių vaikų mokslo programoje Lietuvos universitetuose. Taip pat jis yra daug ir įvairių mokslo dalykų prizininkas ir nugalėtojas tiek Kauno mieste, tiek Lietuvoje, ir jis yra kviečiamas į mokamus licėjus, bet lankyti tokio pobūdžio mokamas ugdymosi įstaigas trūksta lėšų. Nevystant neeilinių gabumų, jis praras galimybę gauti geresnį išsilavinimą, ir mokantis bendrojo lavinimo mokykloje jis neturės galimybės nemokamai stoti į universitetą. Kadangi dėl daugybės medicininių procedūrų ir tyrimų, jis praleidžia daug pamokų, todėl negalės gauti gerų balų ir patekti į valstybės finansuojamą vietą. Taip pat ir dėl vaiko palaikomojo gydymo. Valstybė nesuteikia tiek galimybių ir nemokamų procedūrų kiek reikia valdant jo ligą. Tiksliau suteikia tik labai mažą dalį, kadangi tai retas ir brangiai kainuojantis ilgalaikis gydymas. Vaikui tai ypač būtina, kitaip nukentės ne tik jo gyvenimo kokybė, sveikata, bet ir pati gyvenimo trukmė. Šiuo atveju lėšų vaikui priteisimas yra būtinas, kadangi apeliantas turi stuburo išvaržą, ir jo galimybės taip pat yra ribotos. Vaiko, jo judamo aparato problemos tiesiogiai priklauso nuo profesionalų kineziterapeutų, baseino, masažistų, kitų sporto medicinos ir judamo aparato specialistų, o jam tai reikalinga kiekvieną dieną ir po kelias valandas. Viena profesionalų valanda kainuoja nuo 25 eurų. Tokiu būdu dabartinis savalaikis lėšų negavimas yra ypatingai sunkus padarinys. Kol vaikas auga, jam labai reikia kojoms ir rankoms gerų profesionalų investicijų, tačiau tam jau nelieka lėšų, o vaikui negrįžtamai dėl to prarandamos geresnės sveikatos perspektyvos. Civiliniame ieškinyje sumos nurodytos visiškai minimalios ir tik simbolinės pagal nuteistosios galimybes, o ji disponuoja mažiausiai vienu būstu vertu per 40 000 eurų, dar keli būstai yra jos kartu su tėvais, sąskaitose taip pat būna dešimtys tūkstančių eurų arba Amerikos dolerių, tad tokias sumas pateiktas civiliniame ieškinyje ji tikrai galėtų padengti. Nuteistoji visa tai žino, tačiau tyčia, įžūliai nemoka lėšų vaikui.
3.4. Pažymėjo, kad nuteistoji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, ji neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, neįpareigota likti po nuosprendžio Lietuvos Respublikoje. Tad panaikinus kardomąsias priemones, ji nevaržomai ir netgi būtinai (nes neturi leidimo gyventi LR) paliks Lietuvos Respubliką, ir jau niekas nepadės nei finansiškai, nei teisiškai vaikui. Teisinis bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) yra nutrauktas. Skunde, taip pat nesutinkama su paskirta bausme, jos vykdymo atidėjimu. Prašo įvertinti tai, kad nuteistoji jau buvo vieną kartą teista pagal BK 164 straipsnį, tačiau jokių išvadų nepadarė ir toliau ilgą laiką neišlaiko vaiko, tyčiojasi iš teismų, tariasi su gynėjais kaip meluoti teismui. T. K. taip pat tris kartus teista dėl antstolių nurodymų nevykdymo, jai buvo skirtos baudos, tačiau baudų ji nemoka, tik ciniškai atsako, kad visi norintys tegul paieško jos turto (duomenys neskelbtini). Teigia, kad vadovaujantis teisės aktais nuteistiesiems sudarytos realios ir našios galimybės užsiimti individualia veikla laisvės atėmimo vietose. Taip pat nustatytos gautų pajamų išmokų dydžio normos – 90 proc. Atsižvelgiant į tai, prašo T. K. skirti realią 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kad būdama įkalinimo įstaigoje galėtų dirbti ir taip skirti dalį lėšų vaiko išlaikymui, kurios yra būtinos. Ypatingai dėl to, kad vaikui reikalingi dantų breketai, kadangi dėl jo genetinės ligos daugybinių potipių, formuojasi dantų anomalijos ir tai jam trukdo fiziškai. Lėšų nepakanka, nes dar tenka nuomotis būstą. Tokiu būdu kenčia vaikas.
3.5. Skundo autorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistoji, pasitelkdama kitus asmenis yra bandžiusi 2017 m. pagrobti vaiką iš bendrojo lavinimo mokyklos su tikslu jį slapta išvežti į (duomenys neskelbtini). Tai nepavykus ji išvis nustojo domėtis vaiku ir jau 6 metai juo visiškai nesidomi. Tuo tarpu surinkti duomenys rodo, kad ji daug metų užsiima prostitucija, ne tik pati dažnai skraidydavo atlikti tas paslaugas po pasaulį, bet ir pas save į Vilnių kviesdavosi klientus, kurie taip pat skrisdavo iš viso pasaulio, ši informacija jau pasiekė kaimynus ir bendradarbius. Dėl to jaučia didžiulę gėdą, ir su siaubu laukia kada tai atsidurs vaiko klasiokų ir aplinkinių taikinyje. Dėl patiriamos gėdos reiktų keisti gyvenamą vietą, bet dėl pinigų stygiaus, to padaryti negali. Mano, kad diskuose esanti informacija leidžia įtarti, kad nuteistoji ilgą laiką veikė prieš Lietuvos Respubliką, kartu su kitais asmenimis vykdydama propagandinį karą internete. Pas ją rinkdavosi įvairaus plauko kenkėjai iš (duomenys neskelbtini) su tam tikromis užduotimis, ir ji jas vykdydavo. Jos aplinka, tėvai taip pat aktyviai soc. tinkluose palaiko žmonių žudymą, tėvas gamina bombas ir raketas, tad lėšų taip pat turi, o nuteistoji pati savo įrašuose koneveikia Lietuvą, jos gynėjus.
3.6. Skundo autoriaus nuomone, teismas nesilaikė daugybės BPK normų bylos eigoje, konkrečiai nesilaikė įstatymų, BPK 238 straipsnio l dalies ir BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatų. 2022 m. rugsėjo 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymus dėl būtino prokuratūros ir nukentėjusiojo pateiktų įrodymų tyrimo, taip pat dėl būtinybės taisyti akivaizdžią teismo klaidą dėl nuteistosios kardomosios priemonės nustatymo, tačiau teismas nereagavo ir posėdyje, kuris vyko 2022 m. rugsėjo 16 d. net nepagarsino šių prašymų, niekaip jų nesprendė. Tai teismo buvo prisiminta tik dar po kelių savaičių dar kitame posėdyje. Be to, teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. skirdamas kardomąsias priemones, ir paskirdamas nuteistajai gyventi (duomenys neskelbtini), padarė kritinę klaidą, kadangi nuteistosios advokatas pateikė melagingą informaciją apie tai, kad neva to būsto savininkė yra (duomenys neskelbtini) pilietė O. Y.. Tačiau, tas būstas priklauso visai kitam asmeniui, tai yra juridinis asmuo, o tam juridiniam vienetui vadovauja vienintelis akcininkas A. K., kuris net nežinojo ką į jo būstą įkelia teismas. Taip pat pabrėžė, kad tame būste nuteistoji užsiiminėjo prostitucija, kūrė vaizdo ir foto pornografinę produkciją siųsdama ją internetu po visą pasaulį, ir iš to generavo pajamas. Būste taip pat gyvena O. V., kuris vežioja nuteistąją pas klientus, ją prižiūri, tačiau teismas jo neapklausė.
3.7. Skunde nurodo, kad kompaktiniuose diskuose, kurie yra pridėti byloje ir kurie yra pateikti prokuratūros, yra duomenys, kurie atskleis daug sunkių veikų, kurių prokuratūra vengia pradėti tirti, nors tai liečia vaiko ir apelianto saugumą. Tai ir duomenys apie kitą nusikalstamą veiką, kuri yra dar sunkesnė nei pareikštas kaltinimas, todėl kaltinimas T. K. galėjo būti pakeistas pagal baudžiamojo kodekso kitus straipsnius, numatančius atsakomybę už sunkesnį nusikaltimą. Prokuratūra netyrė (susirašinėjimo, garsinės informacijos), nes ten reikia vertimo, o prokuratūra nieko nevertė, pasitenkino tik foto ir vaizdo medžiagos apžiūra dėl pornografijos gaminimo ir platinimo. Vilniaus apylinkės teismo byloje Nr. 1-479-1123/2023 tyrimas buvo atliktas tik dėl BK 309 straipsnio.
3.8. Apelianto teigimu, teismas niekaip nereagavo į tai, kad nuteistosios gynėjas melavo teismui - teigė kad civilinis ieškinys dėl palūkanų jau yra priteistas (bet tai akivaizdus melas), ir tai kad nuteistoji neva neturi jokio turto, nors bylai pateikti ir nuteistosios bankų išrašai, o nekilnojamo būsto turėjimo faktas nustatytas procese. Taip pat teikė eilę melagingų dokumentų kad gauti dokumentą – teismo sprendimą dėl neteisėtų kardomųjų priemonių. Advokatas melavo dėl būsto (duomenys neskelbtini) nuosavybės, taip pat melavo teismui dėl faktų, kad neva nuteistoji niekad nesislapstė ir visada prisistatydavo į teismus ir tyrėjams, bet yra priešingai, nuteistajai buvo tris kartus skelbiama paieška, jai Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje buvo paskirtas priverstinis atvesdinimas, dėl ko nevyko posėdžiai, nes policija jos ilgai ieškojo, o jos nurodytuose adresuose jos nebūdavo. Per eilę metų ji pakeitė jau 8 gyvenamąsias vietas. Teismas niekaip nereagavo į prašymą svarstyti šias visas gynėjo veikas pagal BPK 49 straipsnį dėl tyčinio žinomai melagingų duomenų teikimo.
3.9. Prašo įvertinti tai, kad nuteistoji visą procesą ir iki dabar nei kiek nepadengė įsiskolinimo, o per tą laiką jis dar padidėjo, nors jos klientai ir kiti suinteresuoti asmenys ja rūpinasi ir padeda, bet ji nepasidomėjo galimybe atsiskaityti, nesusisiekė, ir net nebandė domėtis dėl skolos padengimo. Atvirkščiai, apeliantas bandė kelis kartus ją pasiekti, bet ji per gynėją perdavė, kad jai niekas neįdomu, ir kad ji darys ir gyvens taip kaip norės, teisme neatsiprašė. Ji mato 9 metus besitęsiantį teisinį Lietuvos Respublikos nihilizmą, ir sėkmingai nusikalstamai žygiuoja toliau, ir su tokiu teismo sprendimu tik dar labiau įtikėjo, kad teisingumas vertinant ir užkardant jos veikas jai negresia. Nuteistoji manipuliuoja lėšų slėpimu, naudojasi jų nepasiekiamumu.
3.10. Nurodo, kad teismas padarė ir kitų nusižengimų, neleido tinkamai apklausti nuteistosios pristatytų liudininkų, (konkrečiai A. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini)), kuris davęs priesaiką, melavo teismui kad jau porą metų nematęs nuteistosios ir tiek pat nebendravęs, bet tai netiesa. Tai jis padėjo jai slėptis, pranešinėjo nuteistajai, kad jos ieško policija, ir derino veiksmus, pranešinėjo apie jo adresu ateinančius teismų ir policijos šaukimus ir gaudavo antstolių dokumentus. Neteisėtai disponavo svetima informacija. Taip pat melavo liudininkė O. Y., 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikusi ir derinusi su nuteistosios advokatu melagingą raštą, kad neva ji yra būsto (duomenys neskelbtini) savininkė. Be to, diskuose esanti informacija patvirtina, kad advokatai iš nuteistosios gaudavo dideles sumas, kurias ji prieš tai gaudavo iš klientų už savo pornografijos platinimo ir prostitucijos paslaugas. Taip yra slepiami ir advokatų nusižengimai. Visame šiame teisiniame nihilizme ypač nukentėjo vaikas ir apeliantas. Valstybės institucijos netaikė tinkamų priemonių, leido sau diskriminaciją, o ir dažnai išvis grubiai pažeisdavo teisę.
4. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo D. Z. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė prašo: 1) pakeisti kardomosios priemonės sąlygas: paskirti intensyvią priežiūrą, perduodant T. K. užsieniečių registracijos centrui, apie tai pranešti LR Migracijos Departamentui; 2) atlikti įrodymų tyrimą; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir tenkinti jį pilnai, įpareigoti žalą sumokėti per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo; 4) pakeisti nuosprendį dalyje dėl bausmės ir paskirti 2 metus laisvės atėmimo, netaikyti vykdymo atidėjimo; 5) pakeisti nuosprendį dalyje dėl paskirtų įpareigojimų: netaikyti nurodytų nuosprendyje ir paskirti įpareigojimą sumokėti išlaikymo įsiskolinimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
4.1. Skunde nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas, t. y. BK 75 straipsnis nuteistajai taikytas visiškai nepagrįstai, nes nebuvo byloje jokių faktinių pagrindų. Pirma, T. K. jau yra teista už analogišką nusikalstamą veiką ir paskirta bausmė pagal pirmą nuosprendį nedavė jokių rezultatų, nuteistosios asmenybė visiškai nepasikeitė, nepadarė savo elgesiu jokių teigiamų pokyčių. Būdama nuteista dėl vengimo išlaikyti sūnų, ji vėl nedėjo pastangų ir nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Antra, ji antrą kartą teisiama už analogišką nusikalstamą veiką elgėsi nenuoširdžiai, buvo nenuosekli, prieštaringa, teismui nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, neprisipažino kalta ir visiškai nesigailėjo, nei dalies neatlyginio žalos ir toliau neteikė iki sulaikymo ir kardomosios priemonės pakeitimo išlaikymo, nedėjo jokių pastangų oficialiam įsidarbinimui, tačiau savo poreikiams tenkinti gyvendama (duomenys neskelbtini), turėjo lėšų. Trečia, nuteistoji ne tik gyvena (duomenys neskelbtini), turi lėšų maistui, kelionėms į Kauno mieste vykstantį teismo procesą, rūbams, batams, tačiau naudojasi ir laisvai samdomo advokato paslaugomis. Šios paslaugos teikiamos nuolat kelis metus, kas rodo, kad ji turi pajamų, tačiau jas skiria išimtinai tik savo poreikių tenkinimui ir tas rodo jos didesnį pavojingumą, apibūdina išimtinai neigiamai jos kriminogeninę asmenybę. Nusikaltimas daromas sąmoningai, tyčia ilgą laikotarpį, gerai suvokiant, kad ji nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, neteikia išlaikymo savo mažamečiui sūnui. Ketvirta, teismas neatsižvelgė ir į kitas teisiamąją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nuteistoji nebendradarbiauja su antstole, kad jai neteikia duomenų, kad nuteistoji dažnai vyksta į įvairias užsienio šalis lėktuvu, kad yra nuteista už kitą nusikalstamą (BK 309 straipsnis), teista, kad bausta už antstolių įpareigojimų nevykdymą, todėl yra išimtinai neigiamai charakterizuojama ir nebuvo jokio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio.
4.2. Nukentėjusiojo atstovės skunde dėstomi argumentai, jog T. K. turi būti paskirtas realus laisvės atėmimas ne tik dėl bausmės tikslų, tačiau ir dėl nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų interesų užtikrinimo. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę nuteistoji turės galimybę dirbti ir gauti pajamų, kurios bus skiriamos civilinio ieškinio patenkinimui. Juk išleista iš suėmimo ji nesiėmė jokių priemonių legaliam darbui surasti, ji neturi leidimo gyventi Lietuvoje ir atsisakyta jį išduoti, todėl akivaizdu, kad bausmės vykdymo atidėjimas taikytas pažeidžiant įstatymą ir nukentėjusiųjų interesus. Taip pat D. Z. mano, kad ir pati bausmė per švelni, įvertinus T. K. asmenybę, jos pavojingumo laipsnį. Byloje nenustatyta nei viena švelninanti aplinkybė, o tik sunkinanti. Esant tokiai situacijai skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.
4.3. Skunde nesutinkama su nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio sumų sumažinimu. Šioje dalyje teismas neįvertino, kad neturtinė žala tiek tėvui, tiek sūnui buvo daroma ne vienus ir ne du metus, ji buvo daroma tęstinai beveik 4 metus, todėl akivaizdu, kad už tokį laikotarpį priteista neturtinė žala yra labai maža. D. Z. paskirsčius priteistą žalą keturiems metams, susidaro 500 Eur žala metams, o sūnui - tik po 250 eur./m. Mano, kad teismas neįvertino civilinėje teisėje įtvirtinto visiško žalos atlyginimo principo, numatyto CK 6.251 straipsnyje ir be pagrindo labai sumažino atlygintinos žalos dydį. Minėtas įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai išskyrus atvejus, numatytus įstatyme ar sutartyje. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Vienok, nei vieno iš numatyto pagrindo byloje nebuvo nustatyta, todėl sumažinimas pažeidžia įstatymo nuostatas, dėl ko negalima nuosprendžio pripažinti teisėtu ir pagrįstu.
4.4. Atkreipė dėmesį, kad teismas nuosprendyje nurodė priešingai, kad nuostoliai nepriteistini, dėl ko ne tik sumažino neturtinei žalai priteistiną sumą, bet visai nepriteisė paskaičiuotų palūkanų. Akivaizdu, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas dėl civilinio ieškinio klausimo sprendimo (CK 6.249, 6.250, 6.251 straipsniai). Teismas nurodė, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog lėšų negavimas sąlygojo, kad nebuvo užtikrinti tam tikri vaiko poreikiai: ugdymas, lavinimas, tačiau, mano tai netinkami, nukentėjusiųjų interesus pažeidžiantys įrodymais. Byloje nustatyta, kad D. Z. neturi didelių savarankiškų pajamų, jam tenka visi rūpesčiai dėl sūnaus auginimo, auklėjimo, mokymosi, sveikatos priežiūros užtikrinimo, nes pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad sūnus turi sunkių susirgimų, nuolat būtina gydytis ambulatoriškai, reabilitacijose, stacionare, lankytis pas gydytojus tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Logiška, įtikėtina, kad gauti išlaikymo pinigai būtų panaudoti sūnaus visapusei gerovei: tiek maistui, tiek vitaminams, medikamentams, mokymosi priemonėms, gyvenimo aplinkai. Teismas neįvertino, kad D. Z. neturi nuosavo būsto, neturi pajamų jam įsigyti ir jie priversti nuomotis butą, neturi galimybės pagerinti gyvenimo sąlygas. Teismas paliko nenagrinėtu civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nurodydamas, kad ji turėtų būti sprendžiama civilinėje byloje. Apeliantas mano, kad teismas turėjo galimybę išspręsti turtinės žalos atlyginimo klausimą ir šioje byloje, nes yra taikomos civilinio kodekso nuostatos. Nuteistoji naudojasi sūnaus pinigais ir jo sąskaita nepagrįstai praturtėja. Baudžiamojoje byloje nebuvo prašoma priteisti išlaikymo pinigus. Pateiktas vykdomasis raštas patvirtino, kad civilinėje byloje priteisti pinigai išlaikymui, o palūkanos nepriteistos, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti CK 6.210 straipsnį, nes piniginės prievolės yra atlygintinos ir paskaičiuotos palūkanos turėjo būti priteistos.
4.5. Skunde taip pat nesutinkama su nuteistajai paskirtais įpareigojimais, kadangi skirdamas įpareigojimus teismas vėl sumenkino nukentėjusiųjų interesus, kurie ypač svarbūs, nes liečia ir mažamečio vaiko interesus. Teismas neįvertino nustatytos aplinkybės, kad sūnui išlaikymo T. K. pilnai neteikia arba visai neteikia labai daug metų, priimto teismo sprendimo ir nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje nevykdo, todėl privalėjo imtis priemonių užtikrinti sūnaus D. Z. interesus. Nuosprendyje nurodomi motyvai, kad teismas tariamai neturi pagrindo įpareigoti sumokėti išlaikymui priteistus pinigus, nes jie priteisti ir vykdomas išieškojimas. Akcentuoja, kad vaiko interesas yra prilygintas viešajam interesui ir prašymas įpareigoti nuteistąją sumokėti per 6 mėnesius išlaikymo įsiskolinimą nedraudžiamas jokiu įstatymu, o įpareigojimų nustatymo sąrašas nėra baigtinis, todėl prašymas pagrįstas, logiškas, dėsningas ir tenkintinas. Nuosprendžiu nuteistoji neįpareigojama sumokėti ne tik išlaikymo įsiskolinimo, bet ir priteistos žalos, todėl nuosprendis keistinas ir nustatytinas šis įpareigojimas. Be to, kiti nuosprendyje nustatyti įpareigojimai nelogiški, neteisėti. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistoji jau kurį laiką gyvena Lietuvoje neturėdama tam leidimo ir leidimą išduoti buvo atsisakyta. Logiška, dėsninga galvoti, kad įsiteisėjus nuosprendžiui ji privalo atlikti bausmę realiai, o bausmės vykdymą atidėjus ir nustačius įpareigojimus dirbti, būti registruotai užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamos vietos, būti namuose prieštarauja užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiam įstatymui. Darytina išvada, kad teismo nuosprendis leidžia užsieniečiui gyventi Lietuvoje, nors jis neturi Migracijos Departamento leidimo ir privalo išvykti, būti deportuotas ir būti užsieniečių registracijos centre, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir turi būti pakeistas.
4.6. Atkreipė dėmesį, kad bylos procese intensyvi priežiūra buvo paskirta ir leista gyventi nuteistajai bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso asmeniui, kurio nuomonė net nežinoma šiuo klausimu. Buvo pateiktas buto nuosavybės dokumentas iš nekilnojamojo turto registro, kuris patvirtino, kam priklauso butas, tačiau nebuvo nustatytas pagrindas, kuriuo gyvena T. K. bute. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms byloje, kai nuteistoji neturi gyvenamos vietos, neturi leidimo gyventi Lietuvoje, anksčiau minėti įpareigojimai, negali būti paskirti. Taip pat turi būti nedelsiant pakeista kardomoji priemonė, asmuo perduotas į Užsieniečių registracijos centrą.
4.7. Nukentėjusiojo atstovės skunde dėstoma pozicija, jog įrodymų tyrimas privalo būti atliekamas apeliacinės instancijos teisme. Šį prašymą nulėmė tai, kad apylinkės teismas netenkino kelis kartus teikiamo prašymo dėl byloje esančių diskų tyrimo. Ikiteisminio tyrimo metu daug svarbios informacijos gauta iš paimto T. K. naudojamo kompiuterio, telefono ir kt., kurie buvo patalpinti į diskus. Kadangi duomenys buvo ne lietuvių kalba, todėl jie turėjo būti išversti ir į lietuvių kalbą, kad juos galima būtų ištirti ir atlikti teisinį vertinimą. Nors teismas nurodė, kad tariamai nežino jų turinio, prokurorė nurodė, kad nereikia tirti, nes jai užtenka ir kitos medžiagos, tačiau tokie argumentai neduoda pagrindo atmesti šio prašymo. Visi asmenys lygūs prieš įstatymą ir teismą. Lietuvoje visi bylos dokumentai yra verčiami į lietuvių kalbą, todėl bylos medžiaga privalėjo būti parengta pagal visas baudžiamojo proceso taisykles, kad galima su ja susipažinti ir atlikti teisinį vertinimą. Minėtuose diskuose yra svarbių duomenų ne tik kaltinimui šioje byloje pagrįsti, bet ir kitų duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji užsiima kita veikla, iš kurios gauna nuolat pajamų.
5. Apeliaciniame skunde nuteistoji T. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – T. K. pagal BK 164 straipsnį išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
5.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes bei pažeisdamas BPK reikalavimus padarė nepagrįstą išvadą, jog T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Mano, kad apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė nuteistosios parodymus, o nuteistąją teisinančių bylos duomenų apskritai netyrė ir neanalizavo, todėl padarė klaidingas, faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, teismas turi ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
5.2. Nuteistosios teigimu, šiuo konkrečiu atveju, vertinant T. K. padarytus veiksmus byloje esančių ir teisme ištirtų duomenų visumoje (nuteistosios T. K., nukentėjusiojo D. Z., liudytojos - antstolės Virginijos Meškauskienės parodymai, rašytinė bylos medžiaga), negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad juose yra BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą ir kad T. K. kaltinime nurodyti veiksmai galėtų būti vertinami kaip sąmoningas pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas, kadangi T. K. veiksmuose nekonstatuotina tyčia, t. y. šiuo atveju negalima daryti išvados, kad T. K. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. nedėjo jokių pastangų išlaikyti savo vaiką, kad tam tikrą laiką tyčia nedirbo ar dirbo nelegaliai, ar turėjo kokių nors neapskaitytų pajamų, kad slėpė savo pajamas, turėjo lėšų, tačiau tyčia neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumą. Nuteistoji T. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nevengė išlaikyti vaiko, kad alimentus mokėjo tiek, kiek galėjo, kadangi neturėjo pastovių pajamų, ieškojo darbo, tačiau dėl aplinkybių, susijusių su šalyje įvestu karantinu dėl COVID-19 ligos, negalėjo jo surasti.
5.3. Skundo autorės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo išlaikyti vaiką požymiai, todėl jos veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį yra pernelyg kategoriška, nes neparemta objektyviais įrodymais ir dėl šios priežasties gali būti traktuojama tik kaip prielaida. Teismas nepagrindė šios išvados kruopščia visų įrodymų analize ir klaidingai sprendė, kad jie atitinka D. Z., antstolės Virginijos Meškauskienės nurodytoms aplinkybėms, paremtomis subjektyviu nukentėjusiojo pateiktu įvykio vertinimu. Už kokius veiksmus T. K. yra nuteista, nėra aišku.
5.4. Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu T. K. buvo išteisinta iš kaitinimo pagal BK 164 straipsnį už piktybinį vengimą išlaikyti savo sūnų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2018 m. gegužės 4 d., nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu ši sprendimą panaikino, pripažino T. K. kalta ir paskyrė jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų dabų bausmę, įpareigojant nurodytu laikotarpiu kas mėnesį visuomenės labui išdirbti po 15 valandų viešųjų darbų. Šioje byloje T. K. atžvilgiu buvo pritaikyta kardomoji priemonė - suėmimas, kuris tęsėsi laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, T. K. dėl objektyvių priežasčių nemokėjo išlaikymo sūnui, nes beveik 4 metus, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., taip pat dėl objektyvių priežasčių negalėjo mokėti išlaikymo sūnui, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. vasario 24 d.
5.5. Pažymėjo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai nuteisė T. K. pagal BK 164 straipsnį, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta objektyvių, įtikinamų ir patikimų duomenų dėl jai šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, o tai reiškia, jog nuosprendyje nurodyti argumentai ir jų pagrindu padaryta išvada dėl T. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, paremta tik prielaidomis, kuriomis, kaip subjektyvių spėliojimų bei samprotavimų rezultatu, grįsti apkaltinamojo nuosprendžio neleidžiama. Tokia išvada negali būti pagrįsta vien tik padariniais, kadangi šiuo konkrečiu atveju ją nepagrindžia objektyvūs bylos įrodymai.
Šalies argumentai
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, o nukentėjusiojo ir jo atstovės, bei nuteistosios skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nuteistoji T. K. palaikė savo skundo argumentus ir prašė ją dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, išteisinti, o nukentėjusiojo ir jo atstovės skundus atmesti. Šiai pozicijai pritarė ir nuteistosios gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė. Nukentėjusysis ir jo atstovė palaikė savo skunduose išdėstytus argumentus, kaltės klausimo net nekvestionuoja, tačiau prašė pakeisti nuteistajai paskirtą bausmę ir skirti realų laisvės atėmimą, kadangi taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, atitinkamai prašė peržiūrėti civilinio ieškinio išsprendimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiojo D. Z., jo atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės, nuteistosios T. K. apeliacinius skundus atmesti.
7. BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistosios, nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliaciniuose skunduose.
8. Kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų turinio, nuteistoji nesutinka su jos atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašo ją išteisinti, nurodydama, kad jos kaltė grindžiama prielaidomis. Tuo tarpu nukentėjusysis ir jo atstovė, priešingai, prašo sugriežtinti nuteistajai paskirtą bausmę, pakeičiant jos rūšį ir skiriant realų laisvės atėmimą, peržiūrėti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, jį tenkinant visiškai.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013, Nr. 2K-296-788/2017).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, įrodytumo
10. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).
11. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai suponuoja išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
12. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išanalizavusi skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstytas išvadas bei nuteistosios, nukentėjusiojo ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BPK normomis, susijusiomis su įrodymų tyrimu, išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad T. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, požymių.
Žemesnės instancijos teismas
13. BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų išlaikymas yra neišvengiama tėvų pareiga, materialinis vaikų išlaikymas yra būtinas ir neišvengiamas užtikrinti visų pirma būtiniausius fiziologinius vaiko poreikius, vadovaujantis vaiko, kuris pats savimi pasirūpinti ir išgyventi negali, interesais, vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė.
14. Pareigą T. K. rūpintis savo nepilnamečiu vaiku patvirtina 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-555-752/2018, kuriuo T. K. buvo priteista teikti išlaikymą savo vaikui, sūnui D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 86,95 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2015 m. sausio 5 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 3 d., o nuo 2017 m. balandžio 4 d. mokėti po 170 Eur dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės. Be to, 2021 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-830-454/2021, kuris pakeitė 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-830-454/2021, sūnaus D. Z. išlaikymui buvo priteista mokėti po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, o nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. po 315 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą, kasmet indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka. D. Z. parodymais, vykdomosios bylos duomenimis, antstolės Virginijos Meškauskienės parodymais nustatyta ir įrodyta, kad T. K. šios pareigos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. nevykdė, t. y. nustatyto dydžio periodinių išmokų nemokėjo, ir dėl to iki 2022 m. balandžio 1 d. susidarė 7814,20 Eur įsiskolinimas.
15. Nagrinėjamu atveju nuteistoji iš esmės neneigia pareigos išlaikyti savo vaiką, tačiau nesutinka, jog vengė tai daryti sąmoningai, piktybiškai ir be pateisinamų priežasčių. Nors nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausta pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde kategoriškai neigė tyčia vengusi teikti išlaikymą savo vaikui, teigdama, jog ji nevykdė pareigos išlaikyti vaiką dėl savo sunkios finansinės padėties, nes ji nedirbo, negalėjo susirasti darbo, yra užsienio pilietė, nėra gavusi leidimo laikinai gyventi LR, todėl negavo pajamų, tačiau apylinkės teismas šių nuteistosios nurodytų aplinkybių pagrįstai nelaikė svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaiką. Apylinkės teismas T. K. paaiškinimus, kad ji nevykdė pareigos išlaikyti vaiką dėl savo sunkios finansinės padėties, darbo neradimo, vertino kaip gynybinius ir jais nesirėmė. Šiam vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
16. Priešingai nei teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde, subjektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – tyčią – apylinkės teismas nustatė remdamasis bylos duomenimis. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį ir kt. Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame teismo nuosprendyje, nagrinėjamoje byloje T. K. tyčios turinį, jos sąmoningą vengimą teikti vaikui išlaikymą atskleidžia jos elgesys. T. K. jau kartą buvo nuteista už vengimą išlaikyti vaiką, kur buvo aptartos ir jos pastangos bei galimybės įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas, pasisakyta, kas laikoma vengimu išlaikyti vaiką. Šios aplinkybės rodo, kad T. K. buvo žinoma kokie veiksmai ar neveikimas laikoma vengimu išlaikyti vaiką ir kokius veiksmus reiktų atlikti, siekiant tinkami vykdyti pareigą išlaikyti vaiką. Visgi, pastaroji sąmoningai, toliau ignoravo šią pareigą, jokių darbo paieškų nevykdė, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, nedėjo jokių aktyvių pastangų keisti savo gyvenimą. Priešingai, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad 2023 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. K. nuteista pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, kadangi T. K. laikotarpiu nuo 2019 iki 2020 metų pasinaudodama informacinėmis ir ryšių technologijomis, pagamino ir platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, oralinis lytinis aktas, svetimkūnių kišimas į makštį ir analinę angą. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 24 d. Nuosprendyje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad T. K., vietoje to, kad ieškotų teisėtų būdų ir priemonių siekiant gauti kažkokias stabilias pajamas, jai inkriminuojamu laikotarpiu užsiėmė geros moralės principams iš esmės prieštaraujančia veikla ir galimai iš to gavo lėšų pragyvenimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad didžioji dalis nukentėjusiojo D. Z. skundo argumentų nukreipti būtent į nuteistosios asmenybę neigiamai charakterizuojančią medžiagą, kuri užfiksuota kompaktiniuose diskuose, galimai neteisėtų lėšų iš amoralios veiklos gavimą, tačiau teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad su visa bylos medžiaga teismas yra susipažinęs, minėti kompaktiniai diskai ikiteisminio tyrimo metu buvo atitinkamai apžiūrėti, tai užfiksuota apžiūros protokoluose (3 t., b. l. 58-144), todėl joks papildomas įrodymų tyrimas nėra reikalingas, o visi bylos duomenys tiek apylinkės teismo, tiek apygardos teismo yra vertinami visumoje.
17. Nors T. K. apeliuoja į tai, kad ji neturėjo leidimo laikinai gyventi LR, todėl negalėjo susirasti darbo ar registruotis Užimtumo tarnyboje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jai inkriminuojamas pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas šioje byloje laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. Tuo tarpu pagal byloje esančius duomenis, Gyventojų registro išrašą apie asmenį matyti, kad praktiškai visą laikotarpį, tai yra nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. ji visgi turėjo leidimą laikinai gyventi LR (3 t., b. l. 159). Tokiu būdu nuteistosios paaiškinimai dėl neva jai apsunkintų galimybių siekiant sukurti darbo santykius neturint leidimo laikinai gyventi LR yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Be to, apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad nuteistoji Lietuvoje gyvena nuo 2014 m., daugiausiai gyveno (duomenys neskelbtini), kur daug rusakalbių asmenų, todėl nemokėjimas lietuvių kalbos taip pat negalėjo būti kliūtimi susirasti darbą. Aptartos aplinkybės laikytinos ne objektyviomis priežastimis, neleidusiomis nuteistajai vykdyti pareigos išlaikyti savo vaiką, tačiau subjektyviais pasiteisinimais.
18. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog išrašais iš T. K. banko sąskaitų, pačios T. K. parodymais nustatyta ir įrodyta, kad T. K. turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2022 m. balandžio 1 d. leido jai vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo teikimo savo nepilnamečiam vaikui. T. K. pripažino, jog (duomenys neskelbtini) turi butą, kurio dalis priklauso jai ir nepilnamečiam vaikui, be to, iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu 2020-2021 m. Banko VTB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukų buvo už 258 664.32 RUR, išlaidų už 258 670.52 RUR, o sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukų buvo už 1 736.82 EUR, išlaidų už 1 736.86 EUR. Užfiksuota, kad sąskaitose nuolat vyko įvairios finansinės operacijos, pervedimai iš vienos kortelės į kitą kortelę, taip pat fiksuota, jog T. K. 2020 m. rugsėjo 3 d. gavo dvi 10 000,00 RUR dydžio vienkartines išmokas kaip asmuo, auginantis vaiką nuo 3 m. iki 16 m., užfiksuoti paskolos mokėjimai. Be to, iš „SBERBANK“ pažymos matyti, kad likutis sąskaitoje 2021 m. gegužės 11 d. buvo daugiau nei 9 000 Eur. Šiame kontekste apylinkės teismo tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad T. K. jai inkriminuojamu laikotarpiu lankėsi užsienyje, jos telefonas daugelį kartų taip pat jungėsi ir skirtingose Lietuvos vietovėse, tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad lėšų kelionėms nuteistoji turėjo, nepaisant teikiamų paaiškinimų apie neva kitų asmenų indėlį į jos keliavimą ir poilsiavimą svečiose šalyse, ir daromus pavedimus į banko sąskaitą, kas atrodo sunkiai tikėtina. Nors bylos duomenys (pašto perlaidos kvitai) patvirtina, kad savo pareigą tam tikrais laikotarpiais ji vykdė, tačiau tai nepaneigia fakto, jog vengė pareigos išlaikyti vaiko, nes išlaikymas buvo teikiamas nestabiliai, tik retkarčiais, sumokėta suma palyginti su įsiskolinimu yra labai nedidelė, be to, ji inkriminuojamu laikotarpiu, būdama sveika, darbinga, oficialiai darbo neieškojo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo nedėjo jokių aktyvių pastangų keisti savo gyvenimą, kitokiu būdu nei priteistos periodinės išmokos, išlaikymo vaikui neteikė. Pažymėtina, kad pareigos išlaikyti vaiką vykdymas vienu laikotarpiu nešalina atsakomybės už jos nevykdymą kitu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021). Be to, kaip matyti iš antstolės parodymų, T. K. net tris kartus nubausta piniginėmis baudomis už tai, kad nevykdė antstolės reikalavimų pateikti informaciją apie turimą turtą, gaunamas pajamas, kurių nematė antstolis.
19. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, tačiau ir tai, kokių priemonių buvo imtasi, jog būtų gautos atitinkamos pajamos, sudarančios galimybę teikti išlaikymą savo vaikui. Byloje nustatytų duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistoji T. K. nesiėmė jokių veiksmų, kad įsidarbintų ir uždirbtų adekvačias pajamas, leidžiančias įvykdyti savo kaip motinos pareigas.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. K. be pagrindo apeliuoja į tai, jog išlaikymo vaikui ji negalėjo teikti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. ji buvo suimta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje vengimas išlaikyti vaiką nuteistajai inkriminuojamas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d., iki 2022 m. balandžio 1 d., be to, pagal ankstesnį teismo sprendimą konstatuota, kad šią pareigą ji vengė vykdyti ir laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. Taigi, akivaizdu, kad net septynerius metus laiko, būdama jauno ir darbingo amžiaus, ji keliavo po užsienį, ten poilsiavo, tačiau nesistengė dirbti, pastovaus darbo neieškojo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, nedėjo jokių realių pastangų, kurios rodytų jos ketinimus prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tokiu būdu tęstinai prievolės mokėti išlaikymą vaikui nevykdė. Tuo tarpu nepilnas 2 mėnesių suėmimo laikotarpis patenkantis į nuteistajai inkriminuojamo vengimo išlaikyti vaiką laikotarpio apimtį, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, nelaikytinas objektyviomis priežastimis pateisinančiomis galimybę mokėti vaikui išlaikymą. Juolab, kad tokios pozicijos kaip matyti laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-904-174/2012).
21. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji nors ir suvokė savo pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, ir galėdama šią pareigą vykdyti, sąmoningai jos nevykdė. T. K. apeliaciniame skunde nurodytos priežastys, dėl kurių ji negalėjo teikti vaikui išlaikymo – negalėjimas susirasti darbo, neturėjimas laikino leidimo gyventi LR (kas iš esmės paneigta), COVID situacija šalyje, nėra objektyvios aplinkybės, priešingai, vertinamos tiesiog kaip deklaratyvios, kuriomis bandoma pateisinti savo neveiklumą ir nenorą prisidėti prie vaiko išlaikymo.
22. Akivaizdu, jog nuteistoji pareigos išlaikyti vaiką nevykdė ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukurdama situaciją, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ir kitokios materialinės paramos išieškojimas. T. K. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. vengė pareigos mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. K. pripažino kalta padarius BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nesant kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingas išvadas, negu padarytos skundžiamame nuosprendyje, nuteistosios vengimas išlaikyti savo vaiką yra akivaizdus, ir T. K. kaltė įvykdžius inkriminuotą nusikaltimą abejonių nekelia, todėl naikinti nuosprendį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir ją išteisinti, nėra jokio pagrindo.
Dėl bausmės
23. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistoji pagrįstai pripažinta kalta, aptaria ir nuteistajai paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo klausimus, ką nagrinėjamu atveju savo pateiktuose apeliaciniuose skunduose itin ginčija nukentėjusysis ir jo atstovė, kurių nuomone bausmė nuteistajai yra per švelni.
24. Taigi sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, privaloma atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
25. BK 164 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nukentėjusiojo ir jo atstovės skundų argumentams, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad T. K. veikdama tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta T. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atitinkamai įvertino nuteistosios asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu ji buvo teista du kartus, bausta ir administracine tvarka, yra nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad anksčiau nuteistoji jau buvo teista pagal BK 164 straipsnį, tačiau jai paskirta viešųjų darbų bausmė savo tikslo nepasiekė, įtakos nusikalstamam jos elgesiui neturėjo, nes T. K. vėl įvykdė analogišką nusikalstamą veiką. Tokiu būdu įvertinęs visas nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis T. K. yra laisvės atėmimas.
27. Kaip minėta, T. K. skundžiamu nusprendžiu jau antrą kartą buvo teisiama už analogišką nusikalstamą veiką, tai rodo, kad ji jokių išvadų nepadarė, nesistengia rasti teisėto pragyvenimo šaltinio, gauti vaikui išlaikyti reikalingas pajamas, keisti gyvenimo būdą. Apylinkės teismas teisingai skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgdamas į vaiko interesus, kaltininkės asmenybę, pareigos nevykdymo priežastis, jos elgesį po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskyrė T. K. laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas už vengimą išlaikyti vaiką paskirdamas T. K. griežčiausią BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Už tyčinį nesunkų nusikaltimą nustatyta mažesnė nei BK 164 straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BK 164 straipsnio sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinęs tai, kad T. K. nuteista laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, atidėjo jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigodamas viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nors tiek nukentėjusysis, tiek jo atstovė nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimu nuteistosios atžvilgiu ir siekia, jog jai būtų skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, visgi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadoms, kad T. K. nelaikytina tokia pavojinga asmenybe, jog bausmės tikslai galėtų būti realizuojami tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju labiau užtikrins ir nukentėjusiųjų interesus, nes nuteistoji turės didesnes galimybes pasirūpinti laikino leidimo gyventi LR teritorijoje gavimu, įsidarbinti ir ne tik atlyginti įsiskolintą išlaikymą, bet ir užtikrinti pastovų išlaikymo teikimą.
28. Kaip matyti nukentėjusiojo ir jo atstovės skundai, bei jų prašymas skirti nuteistajai realią laisvės atėmimo bausmę siejamas išimtinai su nuteistosios galimybe laisvės atėmimo vietoje įsidarbinti, gauti pajamas ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymais draudžiamas bet koks priverstinis ar privalomasis darbas, todėl vien nuteistosios patalpinimas į įkalinimo įstaigą jokiu būdu neužtikrins, jog pastaroji geranoriškai sutiks su jai pasiūlytu darbu, stropiai jį dirbs ir gaus už tai atlygį. Todėl tokie deklaratyvaus pobūdžio skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
29. Nukentėjusiojo atstovė apeliaciniame skunde taip pat kritiškai vertina ir teismo paskirtą įpareigojimą nuteistajai dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kadangi pastaroji šiuo metu neturi laikino leidimo gyventi LR teritorijoje. Iš dalies šiuo klausimu sutiktina, jog pradžioje turėtų būti dedamos visos nuteistosios pastangos siekiant gauti laikiną leidimą gyventi LR teritorijoje, ko nagrinėjamu atveju tikėjosi apylinkės teismas ir tikisi apygardos teismas ir tik po to teisiškai kils galimybė susirasti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Visgi, priešingu atveju, Probacijos tarnybos turi pakankamai aktyvius įgalinimus kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nemato poreikio keisti nuteistajai nustatytos pareigos imtis visų įmanomų priemonių siekiant sukurti darbo santykius, kas atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį yra tiesiog būtina. Taigi su bausmės vykdymo atidėjimu paskirti įpareigojimai laikytini proporcingais ir užtikrinančiais ne tik nuteistosios nubaudimą, bet ir visuomenės interesą, jog asmenys, padarę nusikalstamas veikas būtų teisingai nubausti.
30. Be to, nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme vykusio proceso metu yra išreiškęs prašymą subendrinti nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2023 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausme, tačiau su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad T. K. paskutinį kartą buvo nuteista 2023 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad šis nuosprendis įsiteisėjo tik 2023 m. spalio 24 d., todėl skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu (2023 m. liepos 3 d.), nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl šiais nuosprendžiais paskirtųjų bausmių bendrinimo T. K. atžvilgiu. Šiuo atveju nuteistajai paskirtų bausmių bendrinimo klausimą, esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui turės išspręsti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, esant paties nuteistojo prašymui ar bausmę vykdančios institucijos teikimui (BPK 347 straipsnis, 362 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka negali bendrinti nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu ir 2023 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai apribota nuteistosios teisė apskųsti sprendimą dėl bausmių bendrinimo.
31. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajai skirtinos bausmės rūšies, jos dydžio ir vykdymo atidėjimo klausimai apkaltinamuoju nuosprendžiu išspręsti teisingai, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė T. K. tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka jos asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jos padarytai nusikalstamai veikai.
Dėl civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo
32. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Apygardos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimą byloje laikėsi BPK ir CK reikalavimų, todėl nuosprendis šioje dalyje laikytinas pagrįstu.
33. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad nukentėjusysis D. Z. yra pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš T. K. priteisti: D. Z. turtinę žalą – 2342,56 Eur bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo; iš T. K. priteisti D. Z. neturtinę žalą – 10 000 Eur, o D. Z. 8 000 Eur neturtinę žalą bei 5% procesines palūkanas nuo šios bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; priėmus apkaltinamąjį nuosprendį įpareigoti civilinę atsakovę išlaikymo įsiskolinimą – 13203 Eur ir nesumokėtų teismo išlaidų sumą 492 Eur sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 68, 6 t., b. l. 1–5).
34. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir iš T. K. D. Z. priteista 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, nepilnamečiam D. Z. – 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, dalyje dėl 2 342,56 eurų palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtu. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad T. K. nevykdant pareigos išlaikyti vaiką, natūraliai D. Z. kilo daugiau rūpesčių siekiant pačiam užtikrinti visus vaiko materialius poreikius, todėl jis dėl to jautė papildomą stresą ir įtampą, buvo apribotos vaiko ugdymosi ir lavinimosi galimybės, nebuvo pilnai užtikrinami vaiko interesai, taip pat atsižvelgė į teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams nevykdymo laikotarpį – 4 metai. Priešingai nukentėjusiojo skundo argumentams, apylinkės teismas pakankamai išsamiai išanalizavo visus nukentėjusio argumentus susijusius su priteistinos neturtinės žalos dydžiu, ir dalį jų atmetė kaip tiesiogiai nesusijusius su šiuo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai inkriminuota veika.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).
36. Apygardos teismas, remdamasis nusistovėjusia kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos priteisimo bylose, kuriose yra padaryti tam tikri sveikatos sutrikdymai, konstatuoja, jog didesnės nei pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio priteisimas nukentėjusiems sprendžiant iš nagrinėjamos bylos pobūdžio, būtų nepagrįstas. Apygardos teismas pažymi, jog 10 000 – 8 000 eurų neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems neretai priteisiamas baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kas paprastai lemia ne tik dvasinius, bet ir skausmingus fizinius padarinius, arba net nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose. Teismui suprantama tai, kad nuteistosios neteisėti veiksmai turėjo įtakos nukentėjusiųjų dvasiniams išgyvenimams, emocinei būklei, jog dėl to pastarieji turi ir finansinių sunkumų, visgi apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog neturtinės žalos, kuri susidarė nuteistajai nevykdant finansinių įsipareigojimų išlaikyti savo vaiką – žala būtent kilo dėl šių įsipareigojimų nevykdymo, o jos dydis visgi negali būti panašus į priteisiamą smurtinių nusikaltimų, ar gyvybės atėmimo bylose. Taigi šiuo atveju nukentėjusiajam D. Z. priteista 2 000 eurų neturtinei žalai, o nepilnamečiam D. Z. – 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, sumos nėra neprotingos, neracionalios bei neproporcingos. Juolab, kad tai neeliminuoja nuteistosios pareigos sumokėti anksčiau nesumokėtas sumas dėl priteisto išlaikymo.
37. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, atsižvelgė į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino aplinkybių visumą. Apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi yra paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliaciniame skunde nurodomi motyvai nesuteikia pagrindo padidinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį. Vien tai, kad apylinkės teismas nenustatė įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą konkrečiu laikotarpiu nedaro šio procesinio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Juolab, kad įpareigojimus teismas renkasi savo iniciatyva atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko vertindamas dabartinę finansinę nuteistosios būklę ir įpareigojimo įvykdymo realumą, pagrįstai nenustatė termino žalos atlyginimui.
38. Dėl 2342,56 Eur palūkanų priteisimo, apylinkės teismas išsamiai pasisakė kodėl šį klausimą paliko nenagrinėtu. Daryti priešingų išvadų, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Visiškai pagrįstai nustatyta, kad šioje byloje nesprendžiamas išlaikymo, kaip turtinės žalos priteisimo klausimas, išlaikymo suma yra priteista civilinio proceso tvarka ir tai nėra žala, patirta dėl išlaikymo nemokėjimo. Todėl išaiškinta, jog ieškinys dėl palūkanų priteisimo turėtų būti reiškiamas civilinio proceso tvarka. Tam, kad turtinė žala būtų atlyginta, jos dydis turi būti paskaičiuotas ir įrodytas. Nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymui įsiskolinimas nepatenka į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą turtinės žalos sąvoką, todėl BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, negali būti taikomos. Tuo pačiu atmestas ir D. Z. prašymas skirti nuteistajai įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti išlaikymo įsiskolinimą – 13203 Eur ir nesumokėtų teismo išlaidų sumą 492 Eur. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju įvertinus tai, kad įsiskolinimas jau yra išieškomas priverstine tvarka, tai toks įpareigojimas iš esmės peržengia šios nagrinėjamos bylos ribas.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, tinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir civilinio ieškinio atlyginimo tvarką. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai išdėstytos teismo išvados dėl civilinio ieškinio pagrįstumo bei nustatytos neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
40. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat reiškia nepasitenkinimą Kauno prokuratūros neveiklumu ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, jog nebuvo areštuotos nuteistosios banko sąskaitos, kuriose galimai tuo metu buvo piniginių lėšų. Tokie abstraktaus pobūdžio apelianto teiginiai, kai nenurodoma kokios konkrečiai sąskaitos nebuvo areštuotos vertintini kaip deklaratyvūs. Bet kokiu atveju, jei vienas ar kitas nukentėjusiojo prašymas nebuvo tenkinamas, vadinasi, ikiteisminį tyrimą kuruojantys pareigūnai nematė tam įstatyminio pagrindo ar galimybių įgyvendinti tokio prašymo, juolab jei tai susiję su užsienio valstybėje (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) esančiomis nuteistosios banko sąskaitomis. Tuo tarpu bylos medžiaga rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiant patikrinti T. K. mokumą buvo nustatyta atsiskaitomoji elektroninių pinigų sąskaita, kuria naudojasi T. K. ir jau nuo 2022 m. gegužės 31 d. priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą lėšoms, esančioms banke Revolut Payments esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 179-188). Apylinkės teismas įvertinęs bylos duomenis, skundžiamu nuosprendžiu taip pat priėmė sprendimą taikyti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą būtent tai pačiai T. K. disponuojamai banko sąskaitai. Tai, kad šioje banko sąskaitoje nėra piniginių lėšų, nedaro sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones niekiniu ar nepagrįstu.
41. Priešingai nukentėjusiojo pozicijai, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo kvestionuoti ir apylinkės teismo sprendimo, vadovaujantis BPK 91 straipsnio nuostatomis grąžinti T. K. asmens kratos metu paimtus daiktus: rankinę su smulkiais daiktais, balto metalo žiedą, geltono metalo žiedą ir raktą su praėjimo magnetu bei pakabuku. Tokia nutartis priimta dar 2022 m. rugsėjo 20 d., skundžiama nebuvo, yra įsiteisėjusi, tad keliamos abejonės jos teisėtumu taip pat yra nepagrįstos.
42. Apygardos teismo teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad jokie nukentėjusiojo teises ribojantys ar pažeidžiantys veiksmai sprendžiant civilinio ieškinio galimą užtikrinimą nustatyti nebuvo, o tai, kad pastarasis kritiškai vertina atskirus ikiteisminio tyrimo metu priimtus sprendimus, savaip juos interpretuoja, nesudaro pagrindo jų laikyti netinkamais, nepagrįstais ar neteisėtais ir apie tai pranešti Generalinei prokuratūrai.
Dėl proceso išlaidų
43. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 3 d. Nr. APD-2023-14285 (8 t., b. l. 146-148), 2023 m. spalio 11 d. Nr. APD -2023-14621 (8 t., b. l. 172-174), 2023 m. lapkričio 21 d. Nr. APD-2023-15979 (8 t., b. l. 196-199) pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą D. Z., kurios viso sudaro 286,67 Eur. Taip pat gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 5 d. Nr. APD-2023-14427 (8 t., b. l. 160-162), 2023 m. lapkričio 23 d. Nr. APD-2023-16117 (9 t., b. l. 1-3) pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą T. K., kurios viso sudaro 365 Eur. Nurodo, kad tokios sumos yra priteistinos valstybės naudai.
44. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
45. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendį apskundė nuteistoji, nukentėjusysis ir jo atstovė, kurių apeliaciniai skundai šia nutartimi atmetami. Apeliacinės instancijos teisme, nuteistoji gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjas jai buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jai garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo T. K. valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, T. K. turtinę padėtį (nedirba), bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistosios šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už T. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti. Analogiškas sprendimas, vadovaujantis tais pačiais argumentais priimamas ir dėl nukentėjusiojo patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistosios T. K., nukentėjusiojo D. Z. ir jo atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinius skundus atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. K. dėl jai ir nukentėjusiajam D. Z. teiktos antrinės teisinės pagalbos nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.