Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria T. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pakeista į intensyvią priežiūrą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Rusijos Federacijos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, anksčiau teistas vieną kartą, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu tuo, kad, žinodama, jog turi pareigą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-555-752/2018 teikti išlaikymą savo vaikui - sūnui D. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), tai yra mokėti po 86,95 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2015 m. sausio 5 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 3 d., o nuo 2017 m. balandžio 4 d. mokėti po 170 Eur dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės, bei pagal 2021 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-830-454/2021, kuris pakeitė 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-830-454/2021, sūnaus D. Z. išlaikymui mokėti po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, o nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio po 315 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant D. Z., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. privalėdama šią pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, mokėti lėšas jo išlaikymui ir neteikė kitos būtinos materialios paramos vaikui, dėl to laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. susidarė 7814,20 Eur įsiskolinimas.

2. T. K. buvo laikinai sulaikyta 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi T. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėlesniais procesiniais sprendimais suėmimo terminas buvo tęsiamas. 2022 m. birželio 16 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi T. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, buvo pakeista į intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąją dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų. Teismas nurodė, kad kaltinamoji turės gyvenamąją vietą Lietuvoje, taip pat, Lietuvoje ji gyveno paskutinius 7 metus, todėl sprendė, kad intensyvi priežiūra bus pakankama priemonė užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese.

4. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašė prokurorės skundą patenkinti, kaltinamoji ir jos gynėjas prašė skundą atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji T. K. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamajame akte. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti T. K. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajai kardomąsias priemones. Tuo tarpu prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo institucijoje atliekamu dar vienu ikiteisminiu tyrimu, kuriame renkami duomenys dėl galimo T. K. dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme, įtakos skundo nagrinėjimui neturi, kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl kardomųjų priemonių taikymo baudžiamojoje byloje, kurioje T. K. yra kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymu.

7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi kaltinamajai T. K. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas pakeista į kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, paskiriant įpareigojimus.

8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

10. Nors šiuo atveju yra požymiai suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kadangi T. K. išties yra Rusijos Federacijos pilietė, neturi nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, pastovaus darbo, nekilnojamojo turto, tačiau pažymėtina ir tai, kad skirti suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Alternatyvių priemonių taikymo galimybės įvertinimas yra teismo pareiga, kuri kiekvienu atveju turi būti įvykdyta. Pagal teismų praktiką suėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Šioje nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad kaltinamoji Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau nei septynerius metus, čia auga ir jos sūnus, be to, kaltinamajai anksčiau buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl manytina, kad tam tikri socialiniai santykiai, jungiantys ją su Lietuvos Respublika, visgi egzistuoja. Nors apeliaciniame skunde abejojama kaltinamajai suteikta gyvenamąją vieta, tačiau pažymėtina, kad intensyvi priežiūra jos atžvilgiu šiuo metu jau taikoma, jokių duomenų apie tai, kad kaltinamoji pažeistų jai taikomos kardomosios priemones sąlygas, byloje nėra, taip pat, nėra duomenų, kad T. K. negyvena nurodytu adresu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad T. K. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, sankcijoje numatytos ir kitos alternatyvios bausmės, suėmime ji buvo laikoma nuo 2022 m. vasario mėnesio, o prokurorės apeliaciniame skunde kokios nors išimtinės aplinkybės, dėl kurių T. K. būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – nėra konstatuotos. Iš esmės kardomąją priemonę prašoma skirti atsižvelgiant vien į tai, kad T. K. yra užsienio šalies pilietė, tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti kardomųjų priemonių tikslai. Pritartina, kad T. K. yra vertinama labiau neigiamai – ji anksčiau teista, naują nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą, anksčiau jai buvo paskelbta paieška, ji neturi nuolatinio pajamų šaltinio, tačiau, kaip jau minėta, net ir nustačius egzistuojantį suėmimo skyrimo pagrindą, teismas gali, bet ne privalo skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų.

11. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, nėra užtikrinami kaltinamajai T. K. paskirta kardomąja priemone – intensyvia priežiūra. Iš bylos medžiagos matyti, kad suėmimas kaltinamajai buvo taikomas pakankamai ilgą laiko tarpą, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme šiuo metu yra pradėtas, suplanuoti nauji posėdžiai ir jos nagrinėjimas neturėtų užtrukti. Visuma minėtų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti užtikrinti taikant kaltinamajai švelnesnę kardomąją priemonę, paskiriant su kardomosios priemonės tikslais susijusius įpareigojimus ir taip kontroliuojant jos buvimo vietą. Todėl kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamajai T. K. taikoma kardomoji priemonė yra proporcinga, adekvati siekiamiems tikslams, ir jų griežtinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.