Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant: ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei J. B., atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje D. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – ir NADPLSDĮ), ir periodinių išmokų išmokėjimo pagrįstumo.Ieškovas kreipėsi į teismą ir, galutinai suformulavęs reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo 48 130,31 Eur padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, jog R. T. buvo mirtinai sužalotas 2014-09-05 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, kai buvo sukeltas eismo įvykis dėl D. T. kaltės. Vadovaujantis NADPLSDĮ nuostatomis, šis nelaimingas atsitikimas darbe VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015-03-12 sprendimu Nr. SDR-156 „Dėl R. T. nelaimingo atsitikimo darbe“ pripažintas draudiminiu įvykiu. VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsniu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvis Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 85, 86, 88 punktais, apdraustojo R. T. sutuoktinei L. T., motinai B. T., dukroms A. T. ir R. T. paskyrė ir išmokėjo po 10773,86 Eur vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Viso – 43 095,44 Eur. Taip pat ieškovas, vadovaudamasis NADPLSDĮ 11 straipsnio 3 dalimi, 26 straipsniu, Nuostatų 75, 76, 78 punktais, L. T., kuri sutuoktinio R. T. mirties dieną niekur nedirbo, t. y. augino dukrą A. T., gim. 2012-05-18, A. T. ir R. T., gimusiai praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po R. T. mirties, t. y. 2014-12-02, nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. kiekvienai paskyrė po 293,88 Lt (85,11 Eur) periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuri nuo 2015-01-01 pasikeitus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui yra 85,12 Eur, nuo 2015-07-01 pasikeitus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui yra 85,72 Eur, nuo 2016-01-01 pasikeitus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui yra 87,89 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-368-158-2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-255/2015 kaltu dėl R. T. žūties pripažintas D. T.. Kadangi dėl D. T. neteisėtų veiksmų Fondo biudžetui yra padaryta turtinė žala, o eismo įvykio dienai D. T. savo civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) buvo apsidraudęs AAS „Gjensidige Baltic“, ieškovas, vadovaudamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsniu, NADPLSDĮ 31 straipsniu bei TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalimi, pateikė AAS „Gjensidige Baltic“ 2015-05-15 pretenziją Nr. SIE-942 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo“ su prašymu iki 2015-06-25 atlyginti Fondo biudžetui padarytą 44 766,59 (43095,44 + 1671,15) Eur žalą. Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ VSDFV Klaipėdos skyriui siųsti raštai rodo, kad atsakovas vykdo žalos administravimą, žalos atlyginti neatsisakė, tačiau ji iki šiol ieškovui yra neatlyginta. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, todėl pagal skirtingu metu pateiktas ieškovo pretenzijas dėl dukroms išmokėtų našlaičių pensijų, atsakovas išmokėjo ieškovui iš viso 4 165,68 Eur (1 912,50 Eur, t. y. vidutiniškai po 112,5 Eur per mėnesį (17 mėnesių) už R. T., 2 253,18 Eur, t. y. 112,66 Eur per mėnesį (20 mėnesių) už A. T.). Atsakovas atsisakė patenkinti likusias pretenzijas, kadangi jas laiko nepagrįstomis. Atsižvelgiant į suformuotą praktiką, šioje civilinėje byloje reikia nustatyti kiek turtinės žalos patyrė (jeigu patyrė) žuvusiojo sutuoktinė, dukros bei motina, ir ar šie asmenys turi teisę į turtinės žalos atlyginimą dėl R. T. gyvybės atėmimo. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl draudimo sutarties vykdymo, todėl norint teisingai išspręsti klausimą dėl draudimo išmokos priteisimo/nepriteisimo būtina atsižvelgti į specialųjį įstatymą, t. y. Transporto priemonių TPVCAPDĮ bei eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles. Siekiant tiksliau išsiaiškinti L. T. turtinę padėtį iki sutuoktinio žūties, atsakovas prašo iš ieškovo išreikalauti duomenis apie jos gautas socialinio draudimo išmokas, pašalpas ar kitas pajamas per 3 paskutinius mėnesius iki sutuoktinio žūties (2014 m. birželis, liepa, rugpjūtis). Taip pat prašo išreikalauti iš ieškovo informaciją, ar L. T. žūties dieną buvo vaiko priežiūros ar kitose tikslinėse atostogose, duomenis apie darbo santykius. Ši informacija būtina norint nustatyti, ar L. T. iki sutuoktinio žūties gaudavo pajamas ir ar ji buvo reikalingas išlaikymas. Atsakovo nuomone, B. T. sūnaus žūties dieną gaudavo senatvės pensiją, o galbūt ir kitas pajamas (pvz., priemokas už profesinę ligą, darbo užmokestį pagal darbo sutartį ir pan.), todėl jai taip pat nebuvo reikalingas išlaikymas. Atsakovo įsitikinimu, šioje byloje reikia nustatyti, kiek faktiškai dėl savo sutuoktinio, tėvo ir sūnaus žūties atitinkamai L. T., A. ir R. T. bei B. T. neteko pajamų. Siekiant nustatyti kiek pajamų neteko minėti asmenys, būtina išsiaiškinti, kiek gaudavo pajamų atskaičius mokesčius žuvusysis prieš pat įvykį ir kiek jų skirdavo savo sutuoktinei, dukroms ir motinai. Ieškovas su ieškiniu pateikė informaciją apie 2014-09-05 (žūties diena) buvusį R. T. vidutinį mėnesinį darbo užmokestį bendrovėje AB „Klaipėdos energija“ neatskaičius mokesčių – 7.360,72 / 3 = 2.453,57 Lt arba 710,60 Eur. Atskaičius mokesčius, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 569,66 Eur. Atsakovo nuomone, tuo atveju, jeigu tiek dukros, tiek sutuoktinė ir motina yra reikalingos išlaikymo, vadovaujantis teisės aktais (Taisyklių 11 p.), atsižvelgiant į asmenų skaičių, turinčių teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, mėnesinė pajamų dalis per mėnesį tenkanti A. T., R. T., L. T. ir B. T. yra po 113,93 Eur. Atsakovas taip pat prašo išreikalauti duomenis apie žuvusiojo tėvą. Darant prielaidą, kad tėvas taip pat buvo reikalingas išlaikymas, jam, A. T., R. T., L. T. ir B. T. tenkanti mėnesinė žuvusiojo pajamų dalis per mėnesį būtų po 94,94 Eur (569,66 Eur / 6). Nuo R. T. žūties iki tada, kai buvo išmokėta paskutinė ieškovo išmoka (2016-04-30), praėjo 20 mėnesių, todėl A. T., atsižvelgiant į R. T. išlaikytinių skaičių, patyrė 2 278,60 Eur (113,93 € x 20 mėn.) arba 1 898,80 Eur (94,94 Eur x 20 mėn) turtinę žalą. R. T., kadangi gimė po tėvo žūties, patyrė atitinkamai 1.936,81 Eur (113,93 Eur x 17 mėn.) arba 1.613,98 Eur (94,94 Eur x 17 mėn.) žalos. Atsakovas ieškovui pagal pretenzijas dėl Aurėjos ir R. T. išmokų (našlaičių pensijų), jau yra sumokėjęs atitinkamai 2 253,18 Eur ir 1 912,50 Eur, todėl laikytina, kad iki šiol patirta dukrų žala yra atlyginta beveik pilnai (nekompensuotas tik 25,42 Eur skirtumas tarp našlaičių pensijos ir A. T. patirtos turtinės žalos), todėl reikalavimas priteisti žuvusiojo dukroms išmokėtas išmokas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Atsakovo nuomone, šioje byloje reikia nustatyti, kaip pasikeitė L. T., Aurėjos ir R. T. bei B. T. gyvenimas po R. T. žūties, t. y. kiek jie faktiškai neteko pajamų tiek pinigine išraiška, tiek natūra.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje D. T. pateikė atsiliepimą, nurodydamas, jog nesutinka su ieškovo reikalavimais, bloginančiais jo padėtį. Jo veiksmai buvo pripažinti kaip neatsargūs, jis yra susitaikęs su nekentėjusiais, stengėsi atlyginti žalą ir ją pagal galimybes iš dalies atlygino. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, iš esmės jų nekeisdamos. Ieškovo atstovė paaiškino, kad sumų apskaičiavimas skiriasi tik dėl to, kad atsakovas jas skaičiuoja be mokesčių. Atsakovas atlygino išmokėtą našlaičio pensiją ir šioje byloje nėra reikalavimo ją priteisti. Žuvęs R. T. taip pat dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau iš šios veiklos gautos pajamos nebuvo įtrauktos, skaičiuojant mokėtinas periodines sumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Byloje nustatyta, kad 2014-09-05 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas ir mirė R. T., kuris buvo draustas pagal NADPLSDĮ. Eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015-03-12 sprendimu Nr. SDR-156 „Dėl R. T. nelaimingo atsitikimo darbe“ aplinkybės dėl R. T. mirties pripažintos draudiminiu įvykiu, todėl apdraustojo R. T. sutuoktinei L. T., motinai B. T., dukroms A. T. ir R. T. ieškovas paskyrė ir išmokėjo po 10773,86 Eur vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus; viso – 43 095,44 Eur. Atsakovas neginčija paties draudiminio įvykio fakto, tačiau nesutinka su išmokėtos sumos dydžiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl draudimo išmokos apdraustajam mirus

Atsakovas įrodinėja, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad asmenys, kurie gavo vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, negaudavo pajamų ir jiems buvo reikalingas išlaikymas.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba yra mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę žalą padariusiam asmeniui dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę žalą padariusiam asmeniui dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinė žala.Kasacinis teismas išaiškino, jog kai socialinio draudimo įstaigos išmoka išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį ir NADPLSDĮ 31 straipsnį įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tačiau tik tiek, kiek jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti. Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2015). VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsniu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvis Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 85, 86, 88 punktais išmokėjo 43 095,44 Eur vienkartinę išmoka. Ieškovo pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog 2014-09-05 (žūties diena) buvęs R. T. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bendrovėje AB „Klaipėdos energija” neatskaičius mokesčių sudarė 7.360,72 / 3 = 2.453,57 Lt (elektroninės bylos priedo b.l. 20). Atsakovas apskaičiavo, kad R. T. atlyginimas atskaičius mokesčius buvo 569,66 eurų (elektroninės bylos priedo b.l. 97). Ieškovas, skaičiuodamas išmoką, rėmėsi realiu turtinės žalos dydžiu, išskaičiuodamas gautą vidutinį darbo užmokestį, todėl pervedė apdraustojo R. T. sutuoktinei L. T., motinai B. T., dukroms A. T. ir R. T. po 10773,86 Eur vienkartinės draudimo išmokos (elektroninės bylos priedo 10-13). Nuo šių išmokų sumos jokios išskaitos nebuvo atliktos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-762-826/2013 B. T. pripažinta neveiksni. Akivaizdu, kad kai 2014-09-05 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo jos sūnus R. T., jai buvo reikalingas ne tik materialinis išlaikymas, bet ir priežiūra. Tai, jog B. T. globėju ir turto administratoriumi teismas nutarė paskirti A. T., nereiškia, kad kitas sūnus gali būti atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo motiną. Įstatymas įpareigoja vaikus remtis ir išlaikyti tėvus vienodai (CK 3.205 straipsnis). CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad nedarbingiems (pensinio amžiaus) tėvams reikalingas išlaikymas.B. T. gauna senatvės pensiją. SoDra duomenų išrašai įrodo, kad šis asmuo per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-08-31 pajamų, kurios būtų draudžiamos socialiniu draudimu, negavo. Kai žuvo R. T., jo motinai buvo 72 metai. Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Klaipėdos apskrityje yra 80 metų (šaltinis: www.osp.stat.gov.lt). Taigi sūnus R. T. tikėtinai būtų turėjęs teikti motinai 8 metus išlaikymą, kuris per mėnesį paties atsakovo skaičiavimu būtų 113,93 eurų. Teismo skaičiavimu, įvertinant, kad byloje nėra ginčo, jog R. T. atlyginimas atskaičius mokesčius buvo 569,66 eurų, ši suma būtų buvusi 10 937,28 eurų (8 metai x 113,93 eurai (569,66 eurų / 5 išlaikytiniai) = 10 937,28 eurų). Tuo tarpu išmokėta suma B. T. naudai yra 10 773,86 eurų. Tokiu atveju teismas atmeta atsakovo argumentą kaip nepagrįstą, kad ieškovas be teisinio pagrindo išmokėjo B. T. 10 773,86 Eur vienkartinę draudimo išmoką, nes ji kompensuoja negautas pajamas, ieškovui įrodžius, kad ji mažesnė nei buvo realiai patirta žalos (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, inter alia, nuolatinė neveiksnaus asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, yra savaime suprantama ir reglamentuota teisės aktais. Tokios darbo sąnaudos pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstama taip pat kaip žala (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015).Ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad vienkartinė išmoka taip pat skaičiuota šeimos nariams, kurie buvo žuvusiojo išlaikytiniai, t.y. sutuoktinė L. T., kuri sutuoktinio R. T. mirties dieną niekur nedirbo, nes augino dukrą A. T., gim. 2012-05-18, vaikai A. T. ir R. T., kuri gimė praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po R. T. mirties. SoDra duomenų išrašai įrodo, kad L. T. registruota kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, per laikotarpį nuo 2007-11-20 iki 2016 metų liepos mėnesio darbinių pajamų negavo. Tokiu atveju daroma išvada, kad R. T. išlaikymas šeimai buvo teikiamas jo gautomis darbinėmis pajamomis, tame tarpe, ir sutuoktinei (CK 3.27 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, pripažintas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs, ir kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tekdavo jį pergyvenusiam sutuoktiniui. Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytinas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties (kaip ir žuvusysis) tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis. Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis (pavyzdžiui, remtis vidutine gyvenimo trukme, nustatyta ne tik pagal lyties ir gyvenamosios vietos požymius, bet ir atsižvelgti į amžiaus grupę, kuriai priklausė žuvusysis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014).Atsakovas įrodinėja, kad išmokėta suma turi būti mažinama, darant prielaidą, kad tėvas taip pat reikalingas išlaikymo. Teismas atmeta šį argumentą, nes atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta sprendimo 10, 12, 13 punktuose, teismas konstatuoja, jog ieškovas įrodė, kad vienkartinė draudimo išmoka buvo skirta turtinei žalai kompensuoti, todėl 43 095,44 eurų priteisiama iš atsakovo, nes šią sumą gavę asmenys (L. T. gimimo data yra 1983 metai, A. T. – 2012 metai, R. T. – 2014 metai, o B. T., jei nebūtų žuvęs R. T., jis būtų turėjęs teikti 8 metus išlaikymą), patyrė turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, ir ji atitinka R. T. gautas pajamas, įvertinus išlaikytinių ir jo paties statistinę gyvenimo trukmę (CK 6.290 straipsnio 3 dalį, NADPLSDĮ 31 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas jau konstatavo, jog turtinė žala žuvusiojo šeimos nariams padaryta, nes buvo apribota galimybė gauti piniginį išlaikymą. Ieškovas priimtais sprendimais nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. L. T., A. T., paskyrė po 293,88 Lt (85,11 Eur) periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuri nuo 2015-01-01 pasikeitus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui yra 85,12 Eur, nuo 2015-07-01 pasikeitus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui yra 85,72 Eur, nuo 2016-01-01 pasikeitus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui yra 87,89 Eur. Ieškovas L. T., A. T. laikotarpiu nuo 2014-09-05 iki 2016-04-30 išmokėjo po 1787,95 Eur periodinių draudimo išmokų apdraustajam R. T. mirus, o R. T. laikotarpiu nuo 2014-12-02 iki 2016-04-30 – 1 458,97 Eur periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus. Viso iki 2016-04-30 išmokėta – 5 034,87 Eur periodinių draudimo išmokų apdraustajam R. T. mirus. Atsakovas ieškovui pagal pretenzijas dėl A. ir R. T. išmokų (našlaičių pensijų), jau yra sumokėjęs atitinkamai 2.253,18 eurų ir 1.912,50 eurų, tačiau laikytina, kad našlaičių pensijos ir patirta turtinė žala dėl periodiškai teikto išlaikymo netekimo iš darbo užmokesčio dėl R. T. mirties, yra skirtingos išmokos, t.y. atsakovas neįrodė, jog našlaičių pensija kompensavo teiktas periodines išlaikymo išlaidas, kurių dėl apdraustosios mirties neteko jo sutuoktinė ir vaikai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalį šiuo įstatymu nustatytos išmokos kompensuoja būtent negautas pajamas (žalą), ieškovo ieškinys tenkinamas ir dalyje dėl išmokėtų periodinių draudimo išmokų. Teismas sprendžia, kad išmokėta periodinės socialinio draudimo išmokos suma 5 034,87 eurų neviršija realiai patirtos žalos, nes vienkartinė išmoka buvo skirta 2015-03-20, tačiau jos dydis, įvertinant, kad periodinė išmoka L. T., A. T. ir R. T. per mėnesį siekė apie 85 eurus, pagal jų statistinę gyvenimo trukmę vienkartinė išmoka nekompensuoja R. T. bruto gautų darbinių pajamų. Be to, žuvęs asmuo buvo darbingo amžiaus, o ieškovas pateikė duomenis iš Lietuvos statistikos departamento, jog darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo: bruto 2014 m. 4,8 proc., realusis 5,1 proc. (elektroninės bylos priedo b.l.112). Pagal įstatymą žalą patyrusiam asmeniui turi būti atlyginama visa jo patirta žala. Nagrinėjamoje byloje liko mažamečiai vaikai, kurie reikalauja nuolatinio darbo, pasireiškiančio jų priežiūra, todėl L. T., mirus sutuoktiniui, teko perimti jo pareigas vaikų auklėjime, buityje. Taigi šeima neteko ne tik R. T. darbinių pajamų, bet ir kasdienio rūpesčio ir pagalbos buityje ar ūkyje, o tai taip pat vertinama kaip padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo prašoma priteisti vienkartinė ir periodinės draudimo išmokos dalis tam tikru skirtumu viršija padarytą žalą, kurią ieškovas atlygino nukentėjusiesiems, išmokėdamas ir našlaičių pensiją ir kurią atsakovas atlygino, sumokėdamas 4 165,68 eurų ieškovui (elektroninės bylos priedo b.l. 95). Šią aplinkybę turėjo įrodyti būtent atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-695/2016).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepaisant to, jog draudiko prievolė atlyginti nukentėjusiajam (ar jo reikalavimo teises perėmusiam kitam asmeniui, pvz., socialinio draudimo įstaigai) padarytą žalą atsiranda transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, ji gali būti apribota minimalia draudimo suma (atitinkamai pagal ją – maksimalia mokėtinos draudimo išmokos suma), tačiau ne skirtingu atsakomybės režimu. Tai reiškia, kad draudikas turi atlyginti nukentėjusiajam ar kitiems teisę į žalos atlyginimą turintiems asmenims tiek, kiek turėtų atlyginti pats žalą padaręs asmuo, kurio civilinė atsakomybė apdrausta. Dėl šios priežasties vienintelis draudiko prievolę, palyginti su žalą padariusio asmens prievole, ribojantis veiksnys – TPSCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudimo sumos (viršutinė riba). Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad nors TPSCAPDĮ atžvilgiu CK taikomas kaip lex generalis, tai nereiškia, jog sutartinės ir deliktinės prievolės yra skirtingos ar kad iš sutarties kylančią draudiko prievolę, palyginti su iš delikto kylančia asmens, kurio civilinė atsakomybė apdrausta, prievole, apriboja TPSCAPDĮ 14 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo išmokėta draudimo suma yra didesnė nei ją turėtų atlyginti pats žalą padaręs asmuo. Iš esmės atsakovas neginčija ieškovo pateiktų aritmetinių skaičiavimų, tik įrodinėja, jog sprendžiant klausimus dėl negautų pajamų žuvus asmeniui, būtina nustatyti, kokias pajamas atskaičius mokesčius iki žūties gavo žuvusysis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015. Nagrinėjamoje byloje teismas, pasinaudodamas paties atsakovo skaičiavimais dėl mirusiojo gauto darbo užmokesčio bruto, padarė išvadą, jog sutuoktinės L. T., motinos B. T., dukrų A. T. ir R. T. patirta žala neviršija VSDFV Klaipėdos skyriaus joms išmokėtos vienkartinės draudimo ir periodinės išmokos dalies, įvertinus jų ir žuvusio asmens statistinę vidutinę gyvenimo trukmę, augantį darbo užmokestį šalies ūkyje, R. T. turėtą privalomai atlikti darbą pagal susikurtą socialinį statusą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo priteisiama 48 130,31 eurų ieškovo naudai vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, NADPLSDĮ 31 straipsniu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus ieškinį, 939 Eur mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo „AAS Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo priteisiama 5,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei, viso – 944,29 eurų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį.

Priteisti iš atsakovo „AAS Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, j.a.k. 300633222, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, j.a.k. 193180814, naudai 48 130,31 eurų (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų 31 centą) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo „AAS Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, j.a.k. 300633222, valstybei 944,29 eurų (devynis šimtus keturiasdešimt keturi eurus 29 centus) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.