- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-315-255/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- D. T.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-255/2015
Teisėja Z. Romanovaitė Proceso Nr. 1-30-1-00254-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.4. (S)
2015 m. rugsėjo 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė (BK 64¹ straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir atimta teisė vairuoti bet kurias transporto priemones dvejiems metams. Procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktas. Nustatyta, kad kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.
Jis 2014 m. rugsėjo 5 d., apie 9.27 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) trečia eismo juosta, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia važiavimo kryptimi pirmoje ir antroje eismo juostose prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusios kitos transporto priemonės, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės ėjusio pėsčiojo R. T. ir jį partrenkė. R. T. nuo patirtų daugybinių sužalojimų Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje mirė. Tokiu būdu D. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 38 punktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. T. prašo panaikinti 2015 m. gegužės 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nutraukti jam bei nukentėjusiesiems susitaikius, o netenkinus jo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą, pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinti.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažino kaltę ir paaiškino, jog buvo nepakankamai atidus, dėl to jam pasirodė, jog nukentėjusysis ne ateina jo judėjimo krypties perėjos dalimi, o nueina link kitose juostose sustojusių automobilių, todėl per vėlai pamatė į jo važiuojamąją juostą išėjusį nukentėjusįjį R. T. ir nebesugebėjo sustabdyti automobilį. Pažymi, kad nuo nelaimės atsitikimo pradžios jis labai gailisi dėl įvykusios avarijos, dėl to, kad žuvo žmogus. Viso ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžių metu pripažino savo kaltę ir padėjo išaiškinti visas įvykio aplinkybes. Ne tik jis, bet ir jo šeima dėjo visas pastangas, kad palengvintų R. T. artimųjų išgyvenimą netekus nukentėjusiojo R. T.. Stengėsi R. T. šeimai padėti materialiai, gera valia atlygino žalą ir jis su R. T. žmona, vaikais, broliu, motina sudarė taikos susitarimą ir susitaikė, prašė bylą šiuo pagrindu nutraukti. Tačiau prokuroras ir pirmosios instancijos teismas jo bei nukentėjusiųjų prašymus atmetė, motyvuodamas, jog jis yra anksčiau teistas. Teismas taikė baudžiamojo poveikio priemonę bei uždraudė naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones. Teismas nurodė, kad šis įvykis sukėlė sunkias pasekmes ir nusprendė vien dėl to taikyti draudimą vairuoti bet kokias transporto priemones. Apelianto manymu, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, į tai, kad jo teistumas negali būti vertinamas kaip recidyvo faktas, teismas turėjo pagrindą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis). Nesutinka, jog prokuroras jo teistumą pripažįsta recidyvu, nes jis buvo nusikaltęs būdamas nepilnametis. Pasak apelianto, nepilnamečio teistumas negali turėti įtakos jo prašymui. Mano, kad prokuroras neteisingai skaičiuoja jo teistumo terminus. Tikisi, kad apeliacinės instancijos teismas įvertins duomenis apie jo teistumą ir taikys išimtį, leis susitaikyti ir bylą nutrauks, nes, apelianto manymu, tokiam teismo sprendimui yra visos sąlygos.
Skunde taip pat pažymi, jog jei teismas nuspręs, kad bylai nutraukti susitaikymo nepakanka, ir konstatuos, jog nuosprendis, kuriuo jis yra nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, yra teisėtas, tada apeliantas prašo priimti kitą sprendimą, netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad R. T. žūtis yra pagrindas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimui. Tačiau, vadovaudamasis BK 2 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsniu, 41 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsniu, 59 straipsniu, 67–68 straipsniais teismas taip pat nurodė, kad „bausmės tikslai apima ne tik tikslą nubausti nusikaltusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, bet ir užtikrinti teisingumo principą, atsižvelgiant į lengvinančias atsakomybę aplinkybes. Kaip žinia, nuoširdus gailestis nusikaltus, prisipažinimas ir savanoriškas žalos atlyginimas, nukentėjusiųjų (žmonos, vaikų, motinos, brolio) man atleidimas, susitaikymas, teismo turi būti vertinamas, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir faktai, kad mano veiksmai, siekiant kiek įmanoma palengvinti nukentėjusiųjų išgyvenimus, finansinę padėtį yra realūs, o ne deklaratyvūs ar pažadai“. Todėl, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, turėjo pagrindą netaikyti teisės vairuoti atėmimo, nes vien R. T. žūtis, pasak nuteistojo, negali būti teisės vairuoti atėmimo pagrindu. Mano, kad teismas teisę vairuoti visas transporto priemones atėmė neteisėtai. Pažymi, kad jis yra nuteistas už tai, kad avarijos metu žuvo R. T.. Jam paskirta bausmė. Pasak apelianto, teismas neteisingai taikė BK 67–68 str. nuostatas, nes šiuose straipsniuose nenurodyta privaloma pareiga tokią teisę atimti, o atvirkščiai, straipsnyje suformuluota teismo teisė, kurią realizuodamas teismas privalėtų nurodyti, kodėl atmeta jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo darbinės veiklos ypatumus, santykius su byloje dalyvavusiais nukentėjusiaisiais. Pažymi, kad jis darbo metu ne tik vairuoja transporto priemones, užsiima tiekimu, bet į objektus išvežioja darbuotojus, pats asmeniškai prižiūri ir kontroliuoja tvarką, darbų eigą statybos objektuose. Mano, kad teismas neįvertino šių aplinkybių tinkamai. Supranta, kad pasekmės yra labai sunkios, bet akcentuoja, kad šis nusikaltimas yra neatsargus, įvykio pasekmės kilo dėl neatsargaus vairavimo. Supranta, kad žmogaus gyvybės nebesugrąžinsi, todėl yra sunku ne tik jo artimiesiems, bet ir jam. Akcentuoja, kad šis nusikaltimas nėra tyčinis, nėra sąmoningai neteisėto ar chuliganiško, įžūlaus elgesio kelyje. Šis įvykis įvyko, jam pažeidus Kelių eismo taisykles dėl neatidumo, nesugebėjimo įvertinti situacijos, suklydus vertinant R. T. judėjimo kryptį, suklydus vertinant sustojusių automobilių vairuotojų elgesį. Supranta, kad jis privalėjo besąlygiškai suvokti, jog pirmoje ir antroje juostoje buvo sustoję automobiliai tam, kad būtų praleistas gatve ėjęs R. T.. Apelianto manymu, tai, kad jis nuoširdžiai pripažįsta kaltę, gailisi dėl įvykusių pasekmių, atlygino nukentėjusiesiems žalą ir yra su jais susitaikęs, rodo, jog jis nėra piktybinis kelių taisyklių pažeidėjas, dėl ko negalėtų vairuoti transporto priemonių. Supranta, kad darbinė veikla nėra lemiamas kriterijus netaikyti minėtos poveikio priemonės, tačiau jo atveju mano, jog yra svarbių priežasčių tam, kad nebūtų atimta teisė vairuoti. Pažymi, kad jis turi dirbti ir užsidirbti, išlaikyti ne tik save, šeimą, bet ir grąžinti skolas, kurių atsirado, kai skolinosi žalai atlyginti. Mano, kad taip pat svarbu yra ir tai, kad jis yra bendrovės vadovas ir nuo jo priklauso įmonės likimas, darbuotojų likimas, darbinis užimtumas, objektų paieška, tiekimas, vykdant statybinius įsipareigojimus, objektų kontrolė. Akcentuoja, kad netekus teisės vairuoti, jis visa tai praras. Jis praranda galimybę dirbti šioje bendrovėje ir užsidirbi atlyginimą ne tik sau, bet ir dirbantiems darbuotojams, bendrovės veikla bus nutraukta. Apelianto manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai atėmė teisę vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas į D. T. apeliacinį skundą negautas.
Teismo posėdyje nuteistasis D. T. ir jo gynėjas advokatas Gintautas Daugėla prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Juozas Sykas teismo posėdyje nurodė, kad yra sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir tam neprieštarautų. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – prokuroras pažymėjo, jog vien tai, kad darbas susijęs su vairavimu, nėra pagrindas neskirti šios poveikio priemonės. Atsižvelgiant į prašymą būtų galima trumpinti terminą iki minimalaus termino – 1 metų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. T. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 281 str. 5 d. D. T. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pats nuteistasis savo kaltės neneigia, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 straipsnio nuostatas, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o netenkinus šio prašymo, prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo.
Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.
D. T. ir nukentėjusieji, t. y. L. T., A. T., atstovaujama L. T., B. T., atstovaujama A. T., A. T. pateikė sutartį dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 114–115), joje nurodė, kad D. T. įvykdžius šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus, nukentėjusieji jokių pretenzijų D. T. neturi bei ateityje nereikš, sutinka taikytis ir kreiptis į teismą, kad D. T. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Nuteistasis D. T. savo kaltės neneigė ir kaltę prisipažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Apylinkės teisme teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad 2014-09-05, apie 9.30 val., nuo Baltijos pr. žiedo važiavo link miesto centro, kai Šilutės pl. ties parduotuve „Litagra“ partrenkė žmogų. Jis parodė, kad įvykio metu važiavo trečiąja eismo juosta, artėdamas link perėjos pastebėjo, kad automobiliai pirmoje bei antroje juostose yra sustoję, tačiau matydamas žmogų, esantį pėsčiųjų perėjos saugumo salelėje, pamanė, kad perėją asmuo perėjo. Likus 2 metrams iki pėsčiųjų perėjos į jo eismo juostą įžengė asmuo. D. T. teigimu, automobilio sustabdyti jis nebegalėjo. Įvykus eismo įvykiui iš savo transporto priemonės jis išlipo, patikrino R. T. būseną, tuomet paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir į eismo įvykio vietą iškvietė greitąją pagalbą. Nurodė, kad dėl didelio darbų krūvio buvo neišsimiegojęs ir pavargęs, todėl pripažino, kad įvykio metu elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. D. T. teigė, kad po šio įvykio byloje nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų atsiprašė, atlygino padarytą žalą. Nukentėjusioji L. T. apylinkės teisme teismo posėdžio metu parodė, kad dėl vyro žūties ir dėl to patirtos turtinės bei neturtinės žalos D. T. jokių pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė, jis ir jo šeimos nariai padeda iškilus sunkumams buityje, atlygino padarytą žalą. Nukentėjusysis A. T. pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad jis pretenzijų D. T. neturi, padaryta žala atlyginta visiškai D. T. ir jo šeimos pastangomis. Pažymėjo, jog jis yra savo motinos, byloje pripažintos nukentėjusiąja, B. T. globėjas ir turto administratorius, mama pretenzijų D. T. taip pat neturi. Nukentėjusioji A. T., kurios atstovė pagal įstatymą yra L. T., taip pat pretenzijų neturi.
Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiama į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jos pasekmes, kaltės formą, motyvus, tikslus, asmenybę. D. T. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad nusikaltimo padarymo metu D. T. buvo neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors ne kartą buvo teistas, tačiau teistumai išnykę (t. 1, b. l. 147–153). Administracine tvarka baustas, tačiau baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 29–34). Eismo įvykio metu D. T. buvo blaivus ir vairuoti galėjo (t. 1, b. l. 132, 133). Pagal „Sodros“ duomenis nuteistasis yra dirbantis nuo 2014 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 155). Po šio nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu D. T. savo kaltę pripažino ir gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Pažymėjo, kad susitaikė su nukentėjusiaisiais, su jais bendrauja, jiems padeda. Tokie pozityvūs nuteistojo veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl galima tenkinti apelianto prašymą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Dėl BK 68 straipsnio taikymo.
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, turėjo pagrindą netaikyti teisės vairuoti atėmimo, nes vien R. T. žūtis, pasak nuteistojo, negali būti teisės vairuoti atėmimo pagrindu. Mano, kad teismas teisę vairuoti visas transporto priemones atėmė neteisėtai. Mano, kad teismas neteisingai taikė BK 67–68 straipsnių nuostatas, nes šiuose straipsniuose nenurodyta privaloma pareiga tokią teisę atimti, o pasak nuteistojo, atvirkščiai, straipsnyje suformuluota teismo teisė, kurią realizuodamas teismas privalėtų nurodyti, kodėl atmeta jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo darbinės veiklos ypatumus, santykius su byloje dalyvavusiais nukentėjusiaisiais. Akcentuoja, kad šis nusikaltimas nėra tyčinis, nėra sąmoningai neteisėto ar chuliganiško, įžūlaus elgesio kelyje. Šis įvykis įvyko, jam pažeidus Kelių eismo taisykles dėl neatidumo, nesugebėjimo įvertinti situacijos, suklydus vertinant R. T. judėjimo kryptį, suklydus vertinant sustojusių automobilių vairuotojų elgesį. Supranta, kad darbinė veikla nėra lemiamas kriterijus netaikyti minėtos poveikio priemonės, tačiau jo atveju mano, jog yra svarbių priežasčių tam, kad nebūtų atimta teisė vairuoti.
Nors apeliantas mano, jog teismas įvertinęs visus duomenis ir aplinkybes galėjo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo poveikio priemonę D. T. paskyrė pagrįstai. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, kad nusikalstamą veiką D. T. padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. nutrenkė per pėsčiųjų perėją einantį žmogų, tai rodo itin didelį D. T. neatsargumą ir abejingumą eismo dalyviams, elementarių visuotinai žinomų eismo saugumo taisyklių ignoravimą ir nuosprendžiu pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, bei uždraudė jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Teismas pažymėjo, kad darbo tiesioginė sąsaja su transporto priemonės vairavimu nėra pagrindas atsisakyti taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, net jei tai iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą. Nors D. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad šis nusikaltimas nėra tyčinis, nėra sąmoningai neteisėto ar chuliganiško, įžūlaus elgesio kelyje. Šis įvykis įvyko, jam pažeidus Kelių eismo taisykles dėl neatidumo, nesugebėjimo įvertinti situacijos, suklydus vertinant R. T. judėjimo kryptį, suklydus vertinant sustojusių automobilių vairuotojų elgesį, dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino padarytą žalą, tačiau visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas įvertinto spręsdamas klausimą dėl D. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad D. T. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra labai pavojinga. Nagrinėjamu atveju apeliantas, vairuodamas automobilį trečia eismo juosta, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nors ta pačia važiavimo kryptimi pirmoje ir antroje eismo juostose prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusios kitos transporto priemonės, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės ėjusio pėsčiojo R. T. ir jį partrenkė. R. T. nuo patirtų daugybinių sužalojimų Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje mirė. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. T. anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tenkinti apelianto prašymo ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, neatimti teisės vairuoti transporto priemones nėra jokio pagrindo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turi dirbti ir užsidirbti, išlaikyti ne tik save, šeimą, bet ir grąžinti skolas, kurių atsirado, kai skolinosi žalai atlyginti. Mano, kad taip pat svarbu yra ir tai, kad jis yra bendrovės vadovas ir nuo jo priklauso įmonės likimas, darbuotojų likimas, darbinis užimtumas, objektų paieška, tiekimas, vykdant statybinius įsipareigojimus, objektų kontrolė. Akcentuoja, kad netekus teisės vairuoti, jis visa tai praras, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atsisakyti skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei pataisyti apeliantą nusveria jo patiriamus nepatogumus. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, dar nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamą praktiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-490/2011). Jokios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas reikštų ne tik asmens nenubaudimą dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ir netaikymą jokių prevencinio pobūdžio poveikio priemonių, nustatytų BK 67 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad paskirta poveikio priemonė sankcijos griežtumu prilygsta nuobaudai, skiriamai už administracinius teisės pažeidimus kelių eismo srityje.
Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone, tačiau daro išvadą, kad D. T. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir atsižvelgus į nuteistojo asmenybę (veiką padarė būdamas blaivus, nustatyta, kad veiką padarė būdamas neatsargus, veikdamas nusikalstamu nerūpestingumu, nors apeliantas anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka baustas, bet baudos sumokėtos, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis, turi įmonę), į nukentėjusiųjų prašymą (pretenzijų neturi, sutinka, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal BK 38 straipsnį), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino žalą, nukentėjusiųjų atsiprašė, susitaikė), skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti D. T. uždraudus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas minimaliam 1 metų terminui suteiks D. T. galimybę įvertinti specialios teisės turėjimo naudą ir motyvuos ateityje nepažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti iš dalies.
D. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
D. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus.