- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- II-434-729/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00101-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 16.9.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10435-2023 (ROIK: 23216701625).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10435-2023 (ROIK: 23216701625) A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda ir specialios teisės atėmimu – teisė vairuoti transporto priemones – 12 mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 4 d., 15.40 val., automagistralėje A1 Vilnius – Klaipėda, 295 km, vairuodamas automobilį chuliganiškai lenkė kitą transporto priemonę važiuojančia pirmąja eismo juosta per dešinę pusę, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.1) važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas transporto priemones dviejose eismo juostose važiavusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie važiavo dvejose eismo juostose, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4, 8, 9, 125 punktus.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas A. V. skundas, kuriame nurodyta, jog su priimtu nutarimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir prašo jį panaikinti, kadangi nutarime neteisingai interpretuojamos faktinės aplinkybės. Skunde remiamasi teismų praktika, ANK 2 straipsniu, 5 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 577 straipsniu, 593 straipsniu, 594 straipsniu, KET 125 punktu. Skunde nurodoma, jog Institucija nei protokolo surašymo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nesurinko pakankamai duomenų ir reikšmingos informacijos apie šiai veikai kvalifikuoti reikiamo kvalifikuojančio požymio – chuliganiškas vairavimas, kuris pasireiškia kaltės forma - tyčia, todėl nesiėmė veiksmų, kad būtų pareikštas teisingas ir tinkamas kaltinimas byloje. Į Instituciją buvo iškviestas telefonu, jam nenurodant jo procesinės padėties bei dėl ko yra kviečiamas. Jam atvykus į Instituciją, prieš jam surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo parodytas galimo nusižengimo vaizdo įrašas ir paklausta ar jis vairavo vaizdo įraše užfiksuotą transporto priemonę; atsakius teigiamai, jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo nurodyta, jog jis kaltinamas chuliganišku vairavimu. Jokie kiti tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, t. y., jis pats nebuvo išsamiai apklaustas dėl įvykio aplinkybių, nesiaiškintos galimo nusižengimo aplinkybės, byloje nebuvo tinkamai surinkti įrodymai; pareigūnai nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Institucijos sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, jis priimtas vadovaujantis daugiau prielaidomis, spėjimais, o ne faktinių byloje surinktų duomenų visuma, kaip turėtų būti. Protokole administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo grafoje yra nurodyta, jog asmuo gailisi bei taip pasielgė neapgalvojęs, tačiau A. V. nurodo tokio paaiškinimo surašant protokolą neteikęs, šį teiginį savo nuožiūra įrašė protokolą surašęs pareigūnas. Taip pat neatsižvelgta į jo teiktus paaiškinimus, kad jam nebuvo žinoma kuo yra kaltinamas bei pažeistos kitos jo procesinės teisės – susipažinti su bylos medžiaga, teikti papildomus įrodymus, reikšti prašymus, apsispręsti dėl atstovavimo būtinybės ir kt. prieš bylos nagrinėjimą; policijos pareigūnės priimtame nutarime nurodytas teiginys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos jam buvo žinomos, nes yra nurodomos administracinio nusižengimo protokole, tik patvirtina, kad jo kaip administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisės buvo grubiai pažeistos, kadangi apie šias teises jis sužinojo tik po protokolo surašymo. Pareiškėjas nesutinka su nutarime nurodytu teiginiu, jog išanalizavus vaizdo įrašą jame nematyti, jog asmuo bandytų pristabdyti savo transporto priemonę ar kitaip bandytų išsiaiškinti kurioje atkarpoje yra; taip pat jame nematyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pamatęs, jog nėra išvažiavimo į Dauparus, bandytų atgal sugrįžti į pirmą eismo juostą. Pastebėtina, kad šie policininkės teiginiai yra tikėtini ir nėra paremti jokiais byloje esančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešingai nei teigiama nutarime, vaizdo įraše matyti, jog jis vairuojamos transporto priemonės greitį net kelis kartus lėtino spausdamas stabdžio pedalą (matosi įsijungę galiniai stabdžių žibintai), taip pat tuo metu nespaudė akseleratoriaus pedalo, todėl transporto priemonė pati iš inercijos lėtino važiavimo greitį. Niekaip nebuvo vertintas ir byloje nėra užfiksuotas jo transporto priemonės važiavimo greitis, todėl policininkės teiginiai, kad jis nebandė pristabdyti yra tikėtini, niekiniai ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Prieš persirikiuojant į lėtėjimo – greitėjimo juostą transporto priemonės važiavimo greitis galėjo būti ne didesnis nei 70 km/val. Toks greitis yra normalus, racionalus ir optimalus esamoje situacijoje, tam kad tinkamai ir laiku bei niekam netrukdant galėtų išvažiuoti iš pagrindinio kelio į lėtėjimo – greitėjimo juostą ir tinkamai atlikti manevrus niekam netrukdant bei užtikrinant saugų eismą kelyje. Kad transporto priemonės važiavimo greitis buvo sulėtėjęs, patvirtina ir prie bylos pridėto registratoriaus vaizdo įraše esanti vaizdinė informacija. Automobilio, iš kurio buvo atliekamas vaizdo registravimo įrašas, vairuotojas, įvertinęs tai, kad priekyje jo, pirmoje eismo juostoje, važiuojančių transporto priemonių (šiuo atveju jo vairuojamo automobilio) greitis ženkliai sumažėjo, persirikiavo į antrąją eismo juostą ir saugiai bei nelėtindamas greičio tęsė kelionę; jeigu A. V. būtų lėtinęs savo automobilio greitį, šiam vairuotojui taip pat būtų tekę lėtinti savo vairuotos transporto priemonės greitį. Pareiškėjas mano, kad Institucijos skundžiamas sprendimas buvo priimtas daug nesvarsčius, vadovaujantis viešoje erdvėje formuojama nuomone, kad „BMW“ automobilių vairuotojai dažniausiai vairuoja pažeidinėdami KET ir chuliganiškai. Priimant sprendimą skirti griežtą administracinę nuobaudą, nebuvo įvertintas A. V. turima vairavimo patirtis bei tai, kad praeityje jis šiurkščių nusižengimų nėra padaręs, taigi nėra sistemingas KET pažeidžiantis vairuotojas. Neaišku, kuo vadovaujantis buvo nuspręsta, kad A. V. objektyviai užfiksuotus vairavimo veiksmus atliko būtent iš chuliganiškų paskatų, kurios yra būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymis. Vadovaujantis teismų praktika, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Jam inkriminuojama veika nėra padaryta nei tyčia, nei dėl atsargumo. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad toks teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, išskyrus neinformatyvų padarytą vaizdo įrašą, kuris padarytas iš pakankamai tolimo atstumo, nevertinant jo vairuojamos transporto priemonės greičio prieš persirikiuojant į lėtėjimo – greitėjimo juostą, nevertinant realios situacijos, kad vaizdą užstojo ir tinkamai apžvelgti kelią bei esamą vietovę tinkamai sutrukdė sunkiasvorė transporto priemonė bei tai, kad išsukdamas iš kelio sąžiningai galėjo suklysti sumaišydamas išvažiavimus dėl objektyvių priežasčių. Pats A. V. tvirtina bylos nagrinėjimo metu Institucijoje parodęs, kad neturėjo tikslo apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės; važiavo automagistrale nuo Gargždų pusės į Dauparų gyvenvietę, automagistralėje važinėja labai retai, važiuojant keliu pastebėjo transporto priemonių spūstį ir persirikiavo į pirmąją eismo juostą, kadangi žinojo, kad jam reikės išsukti iš kelio ir pasukti į dešinę pusę, kad pasiektų Dauparų gyvenvietę. Persirikiavęs į pirmąją eismo juostą, pastebėjo greta atsiradusią lėtėjimo – greitėjimo juostą. Kadangi priešais jo vairuojamą transporto priemonę važiavo sunkiasvorė transporto priemonė su puspriekabe, jis negalėjo tinkamai įvertinti ir apžvelgti kelio ruožo, kuriame yra, tad pamanė, kad jis jau privažiavo prie jam reikiamo išvažiavimo iš kelio ir pasuko į lėtėjimo – greitėjimo juostą; tik išsukęs iš kelio pastebėjo, kad tai nėra jam išvažiuoti iš kelio reikiamas išsukimas, o ši lėtėjimo – greitėjimo juosta netrukus pasibaigs. Įvertinęs susidariusią situaciją, jis nusprendė važiuoti toliau ir sugrįžti į pagrindinį kelią, apvažiavęs sunkiasvores transporto priemones, kadangi priešingu atveju jam būtų tekę staigiai stabdyti ir bandyti persirikiuoti atgal į pagrindinį kelią; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, būtent tokie jo veiksmai būtų sukėlę avarinę situaciją kelyje, realią grėsmę jo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Savo veiksmais nesiekė pademonstruoti savo pranašumo prieš kitus eismo dalyvius, neturėjo tikslo apvažiuoti kitų transporto priemonių iš dešinės, tiesiog sąžiningai suklydo ir po to skubiai sprendė, kaip sugrįžti į judraus eismo kelią, todėl mano, kad neturėtų būti baudžiamas už chuliganišką vairavimą. Jei būtų vairavęs chuliganiškai, nebūtų sąžiningai atsakęs į policijos pareigūnų užklausimą, kas užfiksuoto vaizdo įrašo metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę ir tokiu būdu būtų išvengęs patraukimo administracinėn atsakomybėn, bet pasielgė priešingai ir sąžiningai, kadangi žinojo, kad jokios tyčios ar chuliganiškų paskatų neturėjo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. V. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, todėl prašo palikti 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja viena kitai, t. y. nurodoma, kad A. V. nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, tačiau taip pat nurodoma, jog prieš rašant administracinio nusižengimo protokolą buvo parodytas pažeidimo vaizdo įrašas, taip pat teigiama, jog asmuo nebuvo apklausiamas dėl įvykio, tačiau administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo nurodoma, jog asmuo gailisi, bei taip pasielgė nepagalvojęs. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos yra nurodomos administracinio nusižengimo protokole, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, todėl jis turėjo galimybė jas sužinoti. A. V. skunde nurodytos aplinkybes, jog jis nežinojo kurioje kelio atkarpoje jis yra, nes jam kelią užstojo sunkiasvorė transporto priemonė laikytinos gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes vaizdo įraše nematyti, jog pareiškėjas būtų pristabdęs savo transporto priemonę ar kitaip bandęs išsiaiškinti, kurioje atkarpoje jis yra; taip pat jame nematyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pamatęs, jog nėra išvažiavimo į Dauparus, būtų bandęs sugrįžti į pirmą eismo juostą pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog A. V. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis nesiekė aplenkti priekyje važiavusių automobilių, apvažiuodamas juos iš dešinės, visiškai neatitinka tikrovės ir tai paneigia objektyvi vaizdo įrašo informacija. Be to, toje vietoje, kur A. V. manė esant išvažiavimą, yra metaliniai kelio atitvarai, taigi nėra net teorinės galimybės pasukti į kokį nors įvažiavimą, o iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdu, jog A. V. apvažiuoja visas transporto dviejose eismo juostose važiuojančias transporto priemones, didindamas greitį. Akivaizdu, kad A. V. savo veiksmais - nelaukdamas bendroje spūstyje bei lenkdamas kitas transporto priemones per dešinę pusę, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, rodė savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei juos papiktino, todėl vienas jų ir atsiuntė vaizdo medžiagą policijos tyrimui. Įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas, logiškas bei nuoseklias, aplinkybes, buvo neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad A. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka LR ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad savo skundą palaiko ir prašo panaikinti priimtą nutarimą skunde pateiktais motyvais. Papildomai akcentavo, kad chuliganiškų paskatų neturėjo ir niekam savęs priešpastatyti neketino, vairuoja atsakingai laikydamasis KET ir saugiai, kad būtų saugu visiems eismo dalyviams. Iš autostrados pasuko į šoną, nes norėjo išvažiuoti į Dauparų gyvenvietę. Privažiavus sunkiasvores transporto priemones, jos trukdė geram matomumui, todėl jis pamanė, kad jis jau privažiavo jam reikiamą išvažiavimą ir pasuko į dešinę lėtėjimo – greitėjimo juostą, tačiau suprato, kad suklydo ir jam teko priimti momentinį sprendimą ar sulėtinti automobilį ir sugrįžti į pirmą eismo juostą už sunkiasvorių transporto priemonių, ar apsilenkti jas ir tada sugrįžti į pirmą eismo juostą. Vasara autostradoje leistinas greitis 130 km, todėl jis priėmė sprendimą grįžti į pirmą automagistralės juostą, aplenkęs sunkiasvorę transporto priemonę greitėjimo juosta; jeigu jis būtų sulėtinęs ir įvažiavęs į pirmą eismo juostą už sunkiasvorės transporto priemones, jo greitis būtų buvęs žymiai lėtesnis, tai būtų sukėlę nesaugumą tiek jam, tiek kitiems eismo dalyviams. Pakvietus į Instituciją bylos tyrimui, su juo buvo elgiamasi nesąžiningai – procesinės teisės jam neišaiškintos ir galimybė jomis pasinaudoti nuo pat tyrimo pradžios nesuteikta, kol patvirtino policijos pareigūnams, jog jis vairavo automobilį, jie net į jo klausimus apie gresiančią atsakomybę nieko konkretaus neatsakė, tik jam pasirašius protokolą, pareigūnai nurodė, kad jam skiriama bauda ir specialiosios teisės atėmimas metams. Šis įvykis buvo žmogiška klaida, apsirikimas, o ne tyčiniai chuliganiški veiksmai, todėl paskirta nuobauda yra neadekvačiai griežta ir neteisinga. Teismo prašo atsižvelgti į tai, jog jis automobilius vairuoja 14 metų, nėra nei kartą baustas už chuliganišką vairavimą, yra dviejų vaikų tėtis, žiūri į gyvenimą atsakingai, vaikus veža į darželį. teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga darbe, todėl negalėtų sau leisti chuliganiškai elgtis kelyje ir rizikuoti ją prarasti.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas N. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis iš pradžių važiavo pirma, paskui antra, po to vėl pirma eismo juosta. Automobilis „BMW“ galbūt jį prisivijo, antroje juostoje važiavo, dėl to ilgą vaizdo įrašą atsiuntė, kad būtų matyti, kas juo važiuoja ir valstybiniai šio automobilio numeriai. Automobilis prieš jį persirikiavo į pirmą juostą nerodydamas posūkio. Pagal vaizdo įrašą matyti, jog antroje eismo juostoje susidarė spūstis ir automobilio „BMW“ vairuotojas sugalvojo, kad yra gudresnis, aplenks visus per dešinį kelkraštį. Kur automobilis „BMW“ išsuko į kelkraštį, kažkoks nusukimas į dešinę buvo, tačiau iš kelio neišvažiavo, nenusuko į dešinę, lėkė šalikele į priekį, aplenkė pirma juosta važiavusį sunkvežimį ir grįžo į pirmą juostą. Liudytojas mano, kad „BMW“ vairuotojas važiavo chuliganiškai, nes iš nusukimo negrįžo į pirmą juostą kaip pridera, praleidęs pirma juosta važiuojančias transporto priemones ir saugiai įsirikiavęs. N. L. nurodė važiavęs už sunkvežimio, sąmoningai grįžęs į pirmą juostą, kad matytų kas per incidentas darosi; sunkvežimis važiavęs prieš jį greičio nelėtino.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobilio vairuotojas iš pirmos eismo juostos pasuka dešinėn ir persirikiuoja į lėtėjimo – greitėjimo juostą; kiek pavažiavęs šia juosta, aplenkęs iš dešinės sunkiasvores transporto priemones, vėl sugrįžta į pirmą eismo juostą.
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str.1 d. 2 p.).
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. V. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 500 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu – teisė vairuoti transporto priemones – 12 mėnesių, už tai kad jis 2023 m. rugpjūčio 4 d., 15.40 val., automagistralėje A1 Vilnius – Klaipėda, 295 km, vairuodamas automobilį chuliganiškai lenkė kitą transporto priemonę važiuojančia pirmąja eismo juosta per dešinę pusę, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.1) važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas transporto priemones dviejose eismo juostose važiavusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie važiavo dvejose eismo juostose, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, akivaizdžiai padidindamas eismo įvykio, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, riziką sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams ir tuo pažeidė KET 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimus.
Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Nagrinėjamu atveju A. V. be KET 4 ir 9 punktų, kuriuose įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos, inkriminuoti KET 8 punkto, reglamentuojančio vairuotojų pareigą laikytis kelio ženklų ir ženklinimo, numatytų šių Taisyklių 1-3 prieduose, ir 125 punkto pažeidimas. KET 3 priedo, kuriame aptartas kelių ženklinimas, 1 punkte nurodyta, kad horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką:1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. KET 125 punkte numatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.
Byloje surinkta medžiaga (vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, A. V. skunde išdėstytas paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, jo ir liudytojo N. L. parodymai teisme) patvirtina, kad A. V., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė kelio ženklinimo reikalavimų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio pagal važiavimo sąlygas (meteorologines sąlygas, tai yra į tai, kad kelias padengtas sniegu) ir tokiu būdu pažeidė KET 4, 8,9 ir 125 punktų reikalavimus. Kad atliko objektyviuosius protokole ir nutarime nurodytus veiksmus, neginčija ir pats pareiškėjas, tik jis mano, kad jo nurodomas apsirikimas pasukti iš automagistralės į dešinę pusę pateisina ir jo pripažįstamą grįžimo į šį kelią būdą, kurį laiką važiuojant kelkraščiu už siauros ištisinės linijos, vėliau ją nebeleistinoje vietoje kertant ir taip apvažiuojant pakankamai greitai važiavusią transporto priemonę (ar net kelias) iš dešinės pusės.
Nors nagrinėjamu atveju reali žala eismo saugumui nebuvo padaryta, tačiau tai nereiškia, kad pavojaus apskritai nebuvo kilę. Pažymėtina, kad reali žala nebuvo padaryta tik tinkamo kitų vairuotojų reagavimo į rizikingus A. V., vairavusio ‚BMW“ automobilį, veiksmus, dėka, o taip pat ir dėl to, kad tuo metu, kai pareiškėjo automobilis, didindamas greitį, važiavo kelkraščiu, ten nebuvo, pvz., dėl techninių gedimų teisėtai sustojusių kitų automobilių ar iš jų išlipusių žmonių. Visų pirma, tokiu būdu vairuodamas transporto priemonę, A. V. pavojų kėlė pats sau ir savo vežtiems keleiviams, jei tokių buvo ( tyrimo metu nenustatyta). Antra, padidinęs greitį įvažiuodamas į pirmąją eismo juostą iš kairės, A. V. galėjo susidurti leistinai iš antros juostos į pirmąją besirikiuojančios kitos transporto priemonės, automagistrale galėjusios važiuoti ir didesniu greičiu. Taip būtų sukėlęs avarinę situaciją, kurios metu būtų galėjęs nukentėti ne tik pats, bet ir kitų žmonių gyvybė, sveikata ar turtas. Taigi darytina išvada, jog A. V. neatsargiai vairuodamas buvo sukėlęs pavojų eismo saugumui, kitų asmenų, o ypač savo gyvybei, sveikatai bei turtui, tačiau įvykio metu, laimingai susiklosčius aplinkybėms, nebuvo padaryta reali žala.
Šioje byloje liko neįrodytas kitas privalomas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementas – chuliganiškos paskatos. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-511/2022). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-31-2014, 2AT-36-511/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Griežtų sankcijų už aptariamą KET pažeidimą pobūdis suponuoja policijos ir teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimų, abejonių nekeliančių faktinių duomenų visuma. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo ar tuo labiau – kito asmens paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio <...>, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamo pažeidimo situacijos aplinkybių kontekste (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-224-361/2017).
Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. ginčijo savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, teigdamas, kad šio administracinio nusižengimo jis nepadarė, kadangi nevairavo chuliganiškai ir tokių paskatų neturėjo. Jo atlikus veiksmus lėmė tai, jog prieš jį važiavo sunkiasvorė transporto priemonė su puspriekabe, dėl kurios gabaritų buvo sumažintas jo matymo laukas, ir jis pagalvojęs, kad privažiavo reikiamą išvažiavimą iš autostrados į jį pasuko, tačiau supratęs, kad klydo, važiuodamas kelkraščiu apsilenkė minėtas transporto priemones ir sugrįžo į kelią, kadangi priešingu atveju jam būtų tekę staigiai stabdyti ir bandyti persirikiuoti atgal į pagrindinį kelią, o tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, būtų sukėlę avarinę situaciją kelyje bei galėjo kilti reali grėsmė jo ir kitų eismo dalyvių saugumui.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių A. V. kaltę jam inkriminuoto nusižengimo padarymu, t.y., kad jis padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus būtent dėl chuliganiškų paskatų. Visu pirma, priimant skundžiamą nutarimą, pareiškėjo versija nebuvo aiškinamasi ir vertinama, o Institucija atsiliepime į skundą ją įvardino tik kaip gynybinę versiją, neanalizuodama ir nevertindama A. V. pateiktų aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas buvo grindžiamas vieninteliu įrodymu - vaizdo įrašu, kuriame liudytojas N. L., važiavęs tuo pačiu keliu tuo pačiu metu, užfiksavo objektyvias A. V. vairavimo aplinkybes. Nei pats A. V., nei liudytojas N. L. bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo išsamiai apklausti apie įvykio aplinkybes, nebuvo rinkti jokie kiti įrodymai, kurie paneigtų tik skunde dėl priimto nutarimo išsamiai išdėstytą A. V. versiją ir atskleistų visas situacijos aplinkybes bei įgalintų daryti išvadą, kad šis asmuo ne tik kirto siaurą ištisinę liniją ir važiavo kelkraščiu, bet ir darė tai chuliganiškai. Teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės yra nepakankamos konstatuoti, kad A. V. vairavo chuliganiškai. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu buvo apklaustas N. L., kuris policijos pareigūnams pateikė aukščiau minėtą vaizdo įrašą. Liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad ten kur nusuko pareiškėjo automobilis buvo nusukimas į dešinę, tačiau pareiškėjo vairavimą laiko chuliganišku, kadangi tiek pirma, tiek antra juosta važiavo sunkiasvorės transporto priemones, o pareiškėjas norėdamas jas aplenkti, pasuko į kelkraštį; jeigu jis suklydo dėl išsukimo iš autostrados, turėjo į pirmą eismo juostą grįžti už sunkiasvorės transporto priemones, o ne jas aplenkti, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs A. V. atlikto manevro amplitudę ir trukmę, kuri buvo išties trumpa, bei pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad jam inkriminuotais veiksmais pareiškėjas siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams; jo pavojingi eismo saugumui šiuo atveju veiksmai gali būti padaryti iš dėl jo paties deklaruoto išsiblaškymo, laiko priimti tinkamą sprendimą, kaip grįžti į kelią, trūkumo, klaidingo įsitikinimo, kad taip, kaip jis tai padarė, buvo pakankamai saugu. A. V. veiksmus tyrusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija įvertino juos kaip šiurkštų tyčinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įvertinusi tik objektyvius jo požymius – atliktus ir užfiksuotus objektyvius veiksmus, bet ne subjektyviąją nusižengimo pusę, motyvus ir tikslus. Todėl teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad A. V. veikė tyčia ir chuliganiškai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus (neleistinai kirto siaurą ištisinę liniją ir važiavo kelkraščiu, iš dešinės pusės apvažiuodamas keliu (pirmąja automagistralės eismo juosta) važiuojančias transporto priemones), todėl jo veiksmai perkvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Perkvalifikavus veiką į ANK 420 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). A. V. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau yra tik du kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, paskirtas baudas sumokėjęs. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. V. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus minimalias sankcijoje numatytas baudą ir administracinio poveikio priemonę.
Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10435-2022 (ROIK: 23216701625) naikintinas ir A. V. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10435-2022 (ROIK: 23216701625) ir A. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 170 (vieno šimto septyniasdešimties) Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.