- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-175-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00078-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Gintaras Pečiulis, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- D. D., K. D., T. D.
- Ieškovas
- T. G.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. D., K. D. ir T. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. firmos „Axon“ ieškinį atsakovams K. D., T. D., D. D. dėl avanso, baudos ir turto pagerinimo išlaidų priteisimo ir atsakovų priešieškinį dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. G. firma „Axon“ (toliau – ir ieškovė, arba pirkėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų K. D., T. D., D. D. (toliau kartu – ir atsakovai, arba pardavėjai): 1) solidariai 18 196,70 Eur sumokėtą avansą, 15 000 Eur baudą, 55 404,80 Eur atsakovų turto pagerinimo išlaidas, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 5 d. pirkėja ir atsakovai K. D. ir A. D. (po A. D. mirties teisių perėmėjai T. D. bei D. D.), sudarė preliminariąją sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis), kuria šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais pardavėjai įsipareigojo parduoti pirkėjai pardavėjams nuosavybės teise priklausančius: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) taip pat žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Preliminariosios sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad pirkimo–pardavimo sutarties kaina bus mokama dviem etapais – 15 000,00 Eur, kaip avansinis mokėjimas, sumokamas sudarant Preliminariąją sutartį, o likusi 345 000,00 Eur suma sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. 2017 m. kovo 3 d. šalys sudarė Susitarimą dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, t. y. priedą Nr. 2 prie sutarties (toliau – ir Priedas Nr. 2), kuriuo pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2017 m. balandžio 30 d. ir padidino avansinę įmoką 8 800,00 Eur suma, kuri mokama išskaidant mokėjimą per kelis kartus, bet ne mažiau kaip po 1 000,00 Eur vieno pavedimo metu. Atsakovams iš viso buvo sumokėtos keturios avansinės įmokos, tai yra 18 196,70 Eur suma.
3. Ieškovė pažymėjo, kad Preliminariosios sutarties nuostatos numatė, kad atsakovai pripažįstami kaltais dėl ginčo Turto pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, jeigu iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos iš savo kreditorių (hipotekos kreditorių) negauna sutikimo dėl ginčo Turto pardavimo, nepašalina naudojimosi bei disponavimo ginčo Turtu suvaržymų, kurie buvo nurodyti Preliminariosios sutarties 3.2 punkte. Preliminariosios sutarties 4.6 punktas numatė, kad ieškovė pripažįstama kalta dėl ginčo Turto pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo tuo atveju, jeigu iki pagrindinės ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo paaiškėtų, kad pirkėja nėra finansiškai pajėgi sumokėti Preliminarioje sutartyje numatytą ginčo Turto kainą. Be to, šalys Preliminariąja sutartimi ir Priedu Nr. 2 susitarė, kad pirkėjos sumokėtas avansas atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Jei pagrindinė ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjos kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jos sumokėta pardavėjams avanso suma liks pardavėjams, kaip pardavėjų patirtų minimalių nuostolių atlyginimas. Jei pagrindinė ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjų kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjai per 3 dienas privalės grąžinti pirkėjai jos sumokėtą avansą ir pirkėja įgis teisę iš pardavėjų reikalauti baudos, lygios 15 000 Eur. Pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017 m. balandžio 30 d., tačiau atsakovai iki nurodyto termino vengė sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, o galiausiai pranešė, jog Preliminarią sutartį nuo 2017 m. gegužės 5 d. nutraukia dėl ieškovės kaltės. Kadangi atsakovai mano, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pirkėjos (ieškovės) kaltės, atsakovai ieškovei negrąžino sumokėto avanso.
4. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1102-273/2019 pagal pardavėjų ieškinį vyko teisminis ginčas dėl avanso, kompensacijos, nuostolių priteisimo ir neteisėto nekilnojamojo turto valdymo nutraukimo. Atsakovai nurodytoje byloje, be kitų reikalavimų, pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės likusią nesumokėtą avanso dalį, kaip iš anksto šalių sutartų minimalių nuostolių atlyginimą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1102-273/2019, 2019 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo atsakovų ieškinį patenkino iš dalies, o ieškinį dalyje dėl likusio avanso iš pirkėjos priteisimo atmetė. Minėtu Sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovai (pardavėjai) neįrodė, jog ginčo Turto pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl pirkėjos kaltės, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovai nepagrįstai įgijo avansu pirkėjos sumokėtą sumą. Taigi, atsakovams atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, jie privalėjo grąžinti minėtą avansą. Kadangi Sprendimu ieškovės kaltės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nebuvo nustatyta, tai, ieškovės manymu, pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudaryta būtent dėl atsakovų kaltės, todėl jie privalo tiek grąžinti ieškovės sumokėtą avansą, tiek sumokėti 15 000 Eur baudą.
5. Ieškovė paaiškino, kad Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, jog numatytus Turto naudojimo / disponavimo suvaržymus pardavėjai turi pašalinti savo sąskaita ne vėliau, kaip iki pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos arba gauti kreditorių ir / ar kitų suinteresuotų fizinių ir / ar juridinių asmenų sutikimus atlikti pirkimo–pardavimo sandorį. Tuo atveju, jei šie suvaržymai nebus pašalinti iki pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties arba nebus gautas sutikimas / leidimas parduoti, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kalti pardavėjai. Kadangi šie suvaržymai galioja iki šiol, tai, ieškovės manymu, atsakovai nebuvo gavę iš kreditorių ir / ar kitų suinteresuotų fizinių ir / ar juridinių asmenų jokio sutikimo atlikti Turto pirkimo–pardavimo sandorį. Šiuo atveju atsakovai pažeidė ir šį Preliminarios sutarties 4.1 punktą. Taigi, tai leidžia spręsti, kad Turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės.
6. Ieškovė pažymėjo, kad šalims sutarus, jog ateityje bus sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis, atsižvelgiant į tai, kad Turtas buvo perduotas ieškovei valdyti, naudoti, ieškovė ėmėsi atitinkamų veiksmų siekiant perkamą Turtą tinkamai eksploatuoti, t. y. investavo pinigines lėšas į Turto tvarkymą, priežiūrą, remontą. Ieškovė skyrė lėšas patalpų tvarkymui, taip pat investavo nemažą piniginių lėšų sumą į aplinkos sutvarkymą. Šiuo atveju, atsakovams nutraukus sutartį, ieškovė patyrė 55 404,80 Eur Turto pagerinimo išlaidų.
7. Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) iš ieškovės priteisti 4 052,80 Eur išlaidas už žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstatymą į buvusią padėtį; arba 2) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis užkasti atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savavališkai iškastą kūdrą ir nustatyti, kad ieškovei neįvykdžius įpareigojimo teismo nustatytu terminu, atsakovai turi teisę skubiai ieškovės savavališkai iškastą kūdrą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užkasti, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovai nurodė, kad tarp ieškovės bei K. D. ir A. D. (A. D. mirus jo teisių perėmėjais tapo K. D., T. D. ir D. D.) buvo sudaryta Preliminarioji sutartis. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, jog pirkimo–pardavimo sutarties kaina bus mokama dviem etapais – 15 000,00 Eur, kaip avansinis mokėjimas, sumokamas sudarant Preliminariąją sutartį, o likusi 345 000,00 Eur suma – sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Sudarius Preliminariąją sutartį ieškovė informavo, jog visos kainos sumokėjimas sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį yra sudėtingas, todėl buvo susitarta, kad kaina bus mokama dalimis. Tai yra šalys sudarė 2017 m. kovo 3 d. susitarimą dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, kuriuo susitarė dėl pagrindinės sutarties termino pratęsimo, avansinio mokėjimo padidinimo, nustatant, kad iki 2017 m. balandžio 30 d. ieškovė turi papildomai sumokėti 8 800,00 Eur avansinę įmoką, taip pat buvo susitarta dėl mokėjimo pagal Preliminariąją ir pagrindinę sutartis grafiko.
9. Atsakovai paaiškino, kad nuo 2016 m. spalio 5 d., kada buvo sudarytas Preliminariosios sutarties priedas Nr. 1, atsakovai leido ieškovei naudotis turtu. Gavęs leidimą Preliminariosios sutarties kontrahentas atsakovams priklausančiame turte pradėjo vykdyti ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Armolita“ veiklą ir persikraustė su visa savo šeima. Atsakovai gera valia buvo suteikę teisę naudotis Turtu, su sąlyga, jog bus tinkamai vykdoma Preliminarioji sutartis ir bus sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė būtų įgijusi nuosavybės teisę į Turtą. Ieškovė nevykdė savo prievolės sumokėti sulygtą avanso sumą, todėl atsakovai informavo ieškovę, kad nutraukia Preliminariąją sutartį dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl to, kad ji netinkamai vykdė Prelimianriosios sutarties nuostatas ir iš esmės pažeidė sutartį. Preliminarioji sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. gegužės 5 d. Vienašališkai nutraukus Preliminariąją sutartį, ieškovė, T. G. ir visi kiti asmenys, gyvenantys ir besinaudojantys Turtu, buvo informuoti apie pareigą iki 2017 m. gegužės 10 d. apleisti ginčo Turtą. Tuomet ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine, kuriuo prašė teismo patvirtinti, kad šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl Turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai. Minėtoje byloje atsakovai pateikė priešieškinį T. G., ieškovei ir UAB „Armolita“ dėl avanso, kompensacijos, nuostolių priteisimo ir neteisėto nekilnojamojo turto valdymo nutraukimo. Kadangi ieškovė buvo įpareigota sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau to nepadarė, civilinė byla Nr. e2-1102-273/2019 išnagrinėta pagal pareikštą priešieškinį. Sprendimu pardavėjų reikalavimai tenkinti iš dalies: priteista pardavėjams iš pirkėjos ir subsidiariai iš T. G. 5 868,49 Eur kompensacija už naudojimąsi pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 5 868,49 Eur priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė pardavėjams solidariai iš pirkėjos ir UAB „Armolita“ ir subsidiariai iš T. G. 13 975,89 Eur kompensaciją už naudojimąsi pastatu-sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 13 975,89 Eur priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė pardavėjams iš UAB „Armolita“ 1 282,19 Eur kompensaciją už naudojimąsi pastatu-sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 282,19 Eur priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė pardavėjams solidariai iš pirkėjos ir UAB „Armolita“ ir subsidiariai iš T. G. 2 731,00 Eur atlyginimą už sunaudotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 731,00 Eur priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo ieškovę ir T. G. perduoti pardavėjams visus pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) raktus ir kitus su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus; kitoje dalyje pardavėjų reikalavimus teismas atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovai nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovai leido Turtu naudotis ir jį valdyti. Atsakovai sutiko, kad ieškovė naudotųsi Turtu, tačiau jokio susitarimo tarp šalių dėl Turto gerinimo, remonto ar kitų darbų atlikimo nebuvo sudaryta, atsakovai nedavė sutikimo dėl jokių darbų atlikimo. Ieškinyje nėra detalizuojami atlikti darbai, faktinės aplinkybės, nenurodoma, kodėl buvo atliekami vieni ar kiti pagerinimo darbai. Atsakovų vertinimu, ieškovė neturėjo teisės jiems nuosavybės teise priklausančiame Turte atlikti darbus. Ieškovei nuosavybės teisė į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo perėjusi, tarp šalių buvo pasirašyta Preliminarioji sutartis, tačiau pagrindinė taip ir nebuvo sudaryta dėl pačios ieškovės kaltės. Pažymėtina, kad ieškovė informavo atsakovus, kad nėra pajėgi įvykdyti preliminaraus susitarimo ir dėl finansinių sunkumų sudaryti pagrindinės sutarties, tačiau tuo pačiu laikotarpiu neva sudarė susitarimą dėl vidaus darbų ir aplinkos tvarkymo už beveik 60 000 Eur. Be to, ieškovė turėjo pareigą grąžinti Turtą tokios būklės, kokios jis buvo, kol pradėjo juo naudotis. Kauno apygardos teismas Sprendimu, be kita ko, konstatavo, kad tarp šalių susiklostę ginčo materialiniai santykiai kvalifikuotini kaip panaudos teisiniai santykiai ir nuomos teisiniai santykiai.
11. Atsakovai nurodė, kad kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu dėl ieškovės, T. G. bei jo šeimos narių iškeldinimo iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio Turto (lot. actio negatoria). Atsakovams reiškiant ieškinį dėl iškeldinimo nebuvo žinomas faktas, kad sklypas yra sugadintas, t. y. kad sklype ieškovė savavališkai be atsakovų sutikimo atliko tvenkinio kasimo darbus, kadangi atsakovų gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atsakovų nuomone, ieškovė ne tik neturi teisės reikalauti lėšų už atliktus pagerinimus, tačiau ir turi kompensuoti atsakovams už Turto atstatymą į tokią padėtį, kokios Turtas buvo perduotas ieškovei naudotis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį patenkino: 1) priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 18 196,70 Eur avansą, 15 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 25 d.) už priteistą sumą 33 196,70 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis po 242 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei; 3) priteisė atsakovams iš ieškovės 4 052,80 Eur sumą, skirtą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstatymui į buvusią padėtį; 4) priteisė iš ieškovės kiekvienam iš atsakovų po 482,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis po 249 Eur žyminio mokesčio valstybei; 6) priteisė iš ieškovės 85 Eur žyminį mokestį advokatui Arnoldui Blaževičiui.
13. Teismas nustatė, kad atsakovai neįvykdė Preliminariosios sutarties 3.2 punkte prisiimtos prievolės pašalinti Turto naudojimo / disponavimo suvaržymus, tai yra Turto suvaržymus pašalinti savo sąskaita ne vėliau iki pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos arba gauti kreditorių ir / ar kitų suinteresuotų fizinių ir / ar juridinių asmenų sutikimus atlikti pirkimo-pardavimo sandorį. Teismas sprendė, kad atsakovai pažeidė Preliminariosios sutarties 4.1 punktą, kas reiškia, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta būtent dėl atsakovų kaltės.
14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad dėl ieškovės nemokumo nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas sprendė, kad atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė nebuvo finansiškai pajėgi sumokėti tiek avanso, tiek Turto kainos.
15. Teismas, pripažinęs, kad atsakovai laikytini kaltais dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis, vadovaudamasis Preliminariosios sutarties Priedo Nr. 2 2.3 papunkčiu, ieškovės reikalavimą dėl 15 000 Eur baudos patenkino.
16. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti Turto pagerinimo išlaidas. Teismas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Nuo 2016 m. spalio 5 d., kada buvo sudarytas Preliminariosios sutarties priedas Nr. 1, atsakovai leido ieškovei naudotis turtu, tačiau jokio susitarimo tarp šalių dėl turto gerinimo, remonto ar kitų darbų atlikimo nebuvo sudaryta, atsakovai nedavė sutikimo dėl jokių darbų atlikimo. Be to, ieškovė nepateikė atsakovų nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų ir neįrodė, kad jos pateiktose sąmatose nurodytiems darbams atlikti atsakovai yra davę sutikimą, nurodomi darbai nėra susiję su daikto išsaugojimu ar būtinosiomis daikto išsaugojimo išlaidomis. Teismas sprendė, kad pateiktos sąmatos patvirtina, kad ieškovė su Turtu elgėsi kaip savininkė, jį tvarkė savo nuožiūra, su atsakovais nei aplinkos tvarkymo, nei statinių tvarkymo nederino, todėl prisiėmė riziką dėl tokių išlaidų.
17. Teismas nustatė, kad tvenkinį iškasė ieškovė, kad ji neturėjo atsakovų – žemės sklypo savininkų sutikimo dėl tvenkinio iškasimo, todėl atsakovams reikalaujant atstatyti Turtą į padėtį, buvusią iki perdavimo ieškovei arba priteisti išlaidas, reikalingas turto atstatymui į tokią padėtį, kokios turtas buvo perduotas ieškovei naudotis, teismas laikė, kad yra pagrindas priešieškinį tenkinti. Teismas parinko vieną iš alternatyvių būdų, t. y. priteisė 4 052,80 Eur sumą už sklypo atstatymą į buvusią padėtį, nes tai, teismo vertinimu, sudarys sąlygas greičiau tvenkinį užkasti tuo rūpinantis suinteresuotiems asmenims.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovai (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą ir atmesti ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 18 196,70 Eur avansą, 15 000 Eur baudą, viso 33 196,70 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės ir priteisė 18 196,70 Eur avansą ir 15 000 Eur baudą. Byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo ieškovė informavo atsakovus, kad visos kainos sumokėjimas sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį jai yra sudėtingas. Būtent dėl ieškovės nurodytų priežasčių ir iškilusių finansinių sunkumų atsakovai geranoriškai sutiko sudaryti susitarimą dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, kuriuo buvo patvirtintas susitarimas, kad mokėjimai už nekilnojamąjį turtą bus mokami dalimis ir patvirtintas tarp šalių suderintas mokėjimo dalimis grafikas. Šio susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo pagrindu šalys sutarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2017 m. balandžio 30 d., o ieškovė įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo atlikti dar du mokėjimus – 2017 m. sausio mėn. – 1 000 Eur mokėjimą ir 8 800 Eur mokėjimą. Sprendimu buvo konstatuota, kad ieškovė sumokėjo 16 200 Eur dalį avanso, o 2017 m. kovo 3 d. susitarimu dėl Preliminariosios sutarties pakeitimu prisiimto įsipareigojimo neįvykdė ir 8800 Eur avanso dalies atsakovė nesumokėjo. Taigi, atsakovai neturėjo pareigos įrodinėti aplinkybių, kad avansinis mokėjimas nebuvo atliktas, kadangi šis faktas jau buvo konstatuotas Sprendimu. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad minėtas 8 800 Eur mokėjimas buvo atliktas nei susitarime sutartu laikotarpiu, nei vėliau iki numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti (iki 2017 m. balandžio 30 d.). Tai reiškia, kad ieškovė neįvykdė įsipareigojimų ir atliko sutarties pažeidimą, kuris iš esmės ir nulėmė pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą ir leido atsakovams padaryti išvadą, kad ieškovė yra finansiškai nepajėgi vykdyti įsipareigojimų. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė pati netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nes atsakovams iš viso sumokėjo dvi avansines įmokas – 15 200 Eur ir 1 000 Eur dydžio, nors pagal Preliminariąją sutartį atsakovai iš ieškovės iki 2017 m. balandžio 30 d. turėjo gauti viso: 15 200 + 1 000 + 8 800 = 25 000 Eur. Taigi, ieškovei neįvykdžius savo įsipareigojimų dėl avanso įmokos sumokėjimo, atsakovai per nekilnojamojo turto agentą informavo ieškovę, kad nutraukia Preliminariąją sutartį dėl ieškovės kaltės.
18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė buvo finansiškai pajėgi atsiskaityti su atsakovais ir sumokėti už perkamą nekilnojamąjį turtą. Atsakovai nesutinka su ieškovės finansinės būklės vertinimu. Atsakovų nuomone, pinigų buvimas įmonės kasoje niekaip nepatvirtina įmonės galimybių sumokėti Turto kainą. Šias aplinkybes galėtų atspindėti įmonės balansas ir kiti finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose matytųsi mokėtinos sumos ir pan. Be to, atsakovai pabrėžė, kad jie neteigė, kad ieškovė yra nemoki, jie teigė, kad ieškovė buvo nepajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų, o šias aplinkybes patvirtina pačios ieškovės teiginiai, kuomet nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis pagal Preliminariąją sutartį iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir kuomet nebuvo atlikta 8 800 Eur įmoka pagal vėliau suderintą grafiką. Atsakovų vertinimu, Preliminariosios sutarties pažeidimas buvo padarytas būtent iš ieškovės pusės.
18.3. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė dar 2017 m. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovei sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovė pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudaryti nenorėjo dėl ribotų finansinių galimybių ar dėl kitų neįvardintų priežasčių.
18.4. Atsakovai gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl klausimams, susijusiems su Turto pardavimu spręsti, sudarė susitarimą su nekilnojamojo turto agentūra „Capital“ ir agentūroje dirbančiu brokeriu G. Š.. Tiek agentūra, tiek brokeris rūpinosi Turto pardavimo klausimais, vykdė pirkėjo paieškas, rengė susitarimus, kuriuos pasirašė ieškovė ir atsakovai. Be to, brokeriui buvo išduoti įgaliojimai atlikti su Turtu susijusius veiksmus, taip pat ir įrašų apie turtinių teisių apribojimus panaikinimą. Atsakovų vertinimu, teismui konstatuojant, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės, tai yra dėl to, kad nebuvo panaikinti įrašai Nekilnojamojo turto registre apie daiktinių teisių apribojimą, šiuo atveju į bylą turėtų būti įtrauka tiek agentūra, tiek brokeris, kuriems dėl susiklosčiusios situacijos pretenzijas galės pareikšti atsakovai.
Atsiliepimas
19. Ieškovė T. G. firma „Axon“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog įvertinus ieškovės ieškinio dalyką ir reikalavimą, priteisti sumokėtą avansą, taikyti sankcijas už Preliminariosios sutarties nevykdymą, yra būtina nustatyti dėl kurios iš šalių – pardavėjų ar pirkėjos nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis.
Šalies argumentai
19.2. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, tai yra dėl įsipareigojimų nevykdymo, motyvuojant finansinio pajėgumo nebuvimu. Ieškovės nuomone, atsakovai savaip interpretuoja du įsiteisėjusius teismų sprendimus, taip bandant paneigti byloje jau nustatytas, konstatuotas ir net įsiteisėjusias išvadas.
19.3. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad pinigų buvimas įmonės kasoje niekaip nepatvirtina įmonės galimybių sumokėti nekilnojamojo turto kainą, kad šias aplinkybes galėtų atspindėti įmonės balansas arba kiti finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose matytųsi ir mokėtinos sumos. Ieškovė nurodė, kad šis atsakovų keliamas klausimas yra išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1102-273/2019, kuriame konstatuota, kad įmonės nemokumas yra konstatuojamas iškeliant įmonei bankroto bylą teismine ar neteismine tvarka. Tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti, nes bankroto procedūra nėra inicijuota.
Žemesnės instancijos teismas
19.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent atsakovai pažeidė Preliminariosios sutarties 4.1 punktą, o tai patvirtina, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės. Ieškovė pabrėžia, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog iki 2017 m. balandžio 30 d. buvo atvykę į Lietuvą, buvo susitarę su notaru dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar buvo įgalioję kitą asmenį tokią sutartį pasirašyti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovų atvykimas į Lietuvą nebuvo reikalingas, nes pagrindinės sutarties sudarymui buvo išdavę visus reikiamus įgaliojimus, tačiau tokių duomenų nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju atsakovus pripažinus kaltais dėl to, kad nebuvo sudaryta Turto pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovei, vadovaujantis Preliminariosios sutarties Priedo 2 2.3 papunkčio nuostatomis, yra pagrindai ir sąlygos reikalauti priteisti iš atsakovų 15 000 Eur baudą.
Atsiliepimas
19.5. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta nekilnojamojo turto agentūra „Capital“ ir nekilnojamojo turto agentas G. Š., kuriems dėl susiklosčiusios situacijos pretenzijas galės pareikšti atsakovai, nes teismas konstatavo, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės, tai yra dėl to, kad nebuvo panaikinti įrašai Nekilnojamojo turto registre apie daiktinių teisių apribojimą. Ieškovė pažymėjo, kad viso proceso metu toks prašymas nebuvo pateiktas nei iš atsakovų pusės, nei iš agento, kuris byloje buvo apklaustas liudytoju. Kita vertus, ieškovės vertinimu, agento 2017 m. gegužės 5 d. pranešimas apie vienašališką Preliminariosios sutarties nutraukimą niekaip nėra susijęs su Preliminariosios sutarties 4.1 punkte numatytų sąlygų pažeidimu ar, kaip pagrindu nutraukti Preliminariąją sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Apeliantai teigia, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta nekilnojamojo turto agentūra „Capital“ ir nekilnojamojo turto agentas G. Š.. Apeliantai paaiškino, kad jie gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl klausimams, susijusiems su Turto pardavimu spręsti, atsakovai sudarė susitarimą su nekilnojamojo turto agentūra „Capital“ ir joje dirbančiu agentu G. Š., kuriam buvo išduotas įgaliojimas atlikti su Turtu susijusius veiksmus, tame tarpe ir įrašų apie turtinių teisių apribojimus panaikinimą. Apeliantų vertinimu, teismui konstatuojant, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės, tai yra dėl to, kad nebuvo panaikinti įrašai Nekilnojamojo turto registre apie daiktinių teisių ribojimą, tiek agentūra, tiek joje dirbantis agentas turėtų būti įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis, nes dėl susiklosčiusios situacijos (neįvykdytų įsipareigojimų) atsakovai pretenzijas galės reikšti būtent jiems. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.
22. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo modifikuota apeliantų minėtų asmenų teisinė padėtis bei pasisakyta dėl teisių ir pareigų, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo apeliantų minimiems asmenims. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Preliminariojoje sutartyje šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo apimties. Taigi, nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio patikrinusi, ar nėra kitų CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
25. 2016 m. spalio 5 d. tarp A. D., K. D. ir T. G. firmos „Axon“ buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, kurios pagrindu minėtoje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais pardavėjai įsipareigojo pirkėjai parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį Turtą, o pirkėja įsipareigojo šį Turtą nupirkti. Pagal Preliminariosios sutarties 2.1 papunktį, pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pagal Preliminariosios sutarties 3.2 papunktį turtui registruota hipoteka (hipotekos įregistravimo data 2005 m. balandžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini); areštas – įregistravimo data 2013 m. rugsėjo 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendra Turto pirkimo–pardavimo kaina – 360 000 Eur (Preliminariosios sutarties 3.3 papunktis). Pagal Preliminariosios sutarties 4.1 papunktį pardavėjai pareiškė, kad Turtas jiems priklauso nuosavybės teise ir nėra jokių kitų Turto naudojimo / disponavimo suvaržymų, kurie nenurodyti Preliminariosios sutarties 3.2 papunktyje. Nurodytus Turto naudojimo / disponavimo suvaržymus pardavėjai turi pašalinti savo sąskaita ne vėliau kaip iki pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos arba gauti kreditorių ir/ar kitų suinteresuotų fizinių ir/ar juridinių asmenų sutikimus atlikti pirkimo–pardavimo sandorį. Tuo atveju, jeigu suvaržymai nebus pašalinti iki pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties arba nebus gautas sutikimas / leidimas parduoti, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kalti pardavėjai. Pagal Preliminariosios sutarties 4.6 papunktį pirkėja pareiškia, kad finansiškai yra pajėgi (įskaitant, bet neapsiribojant banko sprendimai finansuoti turto įsigijimą) sumokėti šioje sutartyje numatytą Turto kainą. Tuo atveju, jei dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl pirkėjos kaltės. Pasirašydamos Preliminariąją sutartį šalys susitarė, kad pirkėja sumoka pardavėjams avansinį mokėjimą 15 000 Eur sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą pirkėjos mokėtiną pirkimo–pardavimo kainą, nurodytą Preliminariosios sutarties 3.3 papunktyje. Likusią sumą pirkėja sumoka pardavėjams pagrindinės notarine tvarka tvirtinamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu arba pateikus notarinę pirkimo–pardavimo sutartį bankui, kaip kreditavimo įstaigai, kuri atliks pavedimą į kliento nurodytą sąskaitą įkeitus perkamą turtą hipotekai (Preliminariosios sutarties 5.1 papunktis). Tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki Preliminariosios sutarties 2.1 papunktyje numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjos kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jos sumokėta pardavėjams Preliminariosios sutarties 5.1 papunktyje numatyta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tai yra ši suma liks pardavėjams, kaip šalių aptartas ir pardavėjų patirtų minimalių nuostolių atlyginimas (Preliminariosios sutarties 6.1 papunktis). Tuo atveju, jeigu pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki Preliminariosios sutarties 2.1 papunktyje numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjų kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjai per 3 dienas nuo Preliminariosios sutarties 2.1 papunktyje numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjai pastarosios sumokėtą sutarties 5.1 papunktyje numatytą sumą ir pirkėja įgis teisę reikalauti baudos, lygios 15 000 Eur (Preliminariosios sutarties 6.2 papunktis) (1 t., b. l. 5–6).
Žemesnės instancijos teismas
26. 2016 m. spalio 5 d. buvo pasirašytas Priedas Nr. 1 prie Preliminariosios sutarties, kuriuo: 1) pardavėjai užtikrino ir pareiškė, kad objekte esantys įrenginiai veikia pilnai ir pilnai atlieka savo funkcijas; 2) pardavėjai užtikrino ir pareiškė, kad parduodamos patalpos perdavimo metu išvalytos nuo pašalinių daiktų, šiukšlių, kad pagal galimybes yra panaikintas pelėsis ir drėgmė; 3) pardavėjai sutiko, kad jeigu 1.1 papunktyje išvardintiems įrenginiams reikalingas remontas arba jie neatlieka savo funkcijų, tai visi kaštai, kurie bus reikalingi nurodytiems įrengimams remontuoti, bus minusuojami nuo pagrindinės turto pardavimo kainos (1 t., b. l. 7).
27. 2016 m. spalio 13 d. ieškovė Tarptautiniu mokėjimo pavedimu pervedė A. D. 16 530 USD sumą (mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai avansas pagal Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23). Pagal tos dienos kursą 16 530 USD atitiko 15 200 Eur (1 t., b. l. 24–25).
28. 2016 m. spalio 31 d. el. laiške, skirtame G. Š., A. G. informavo, kad Preliminariosios sutarties terminas baigėsi, pardavėjas neatvyko pasirašyti pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl laiko, kad pardavėjas nesilaikė susitarimo (1 t., b. l. 27).
29. 2017 m. kovo 3 d. buvo pasirašytas Priedas Nr. 2 prie Preliminariosios sutarties, kuriuo buvo pakeistas Preliminariosios sutarties 2.1 papunktis ir nustatyta, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 30 d. (Priedo Nr. 2 1.1 papunktis). Šalių susitarimu keitėsi ir esminės mokėjimo sąlygos. Šalys susitarė, kad Turto pardavimo sandoris vyks išsimokėtinu būdu. Tikslus mokėjimo grafikas ir terminai nurodytas Preliminariosios sutarties Priede Nr. 3. Pirkėjos sumokėtos avansinės įmokos 15 200 Eur, 1 000 Eur ir visi vėlesni pirkėjos atlikti mokėjimai pardavėjams yra įskaitomi į galutinę Turto pardavimo kainą (Priedo Nr. 2 1.2 papunktis). Pirkėja įsipareigojo iki 2017 m. balandžio 30 d. pervesti pardavėjams 8 800 Eur avansinio mokėjimo sumą, kuri bus įskaitoma į galutinę Turto pardavimo kainą (Priedo Nr. 2 1.3 papunktis). Pardavėjai sutiko, kad pirkėjos mokama 8 800 Eur avansinio mokėjimo suma bus mokama išskaidant mokėjimą per kelis kartus, bet ne mažiau kaip po 1 000 Eur vieno pavedimo metu (Priedo Nr. 2 1.4 papunktis). Be to, Preliminariosios sutarties šalys susitarė, kad: 1) tuo atveju, jeigu pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki Preliminariosios sutarties Priedo Nr. 2 1.1 papunktyje numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjos kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jos sumokėta pardavėjams Preliminariosios sutarties 5.1 papunktyje numatyta suma ir visi vėlesni mokėjimai pagal abiejų šalių susitarimu pasirašytus Preliminariosios sutarties priedus atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tai yra ši suma liks pardavėjams kaip šalių aptartas pardavėjų patirtų minimalių nuostolių atlyginimas; 2) tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki Preliminariosios sutarties Priedo Nr. 2 1.1 papunktyje numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjos kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti pagrindinę sutartį), pirkėja privalo per 5 darbo dienas, nuo Preliminariosios sutarties Priedo Nr. 2 1.1 papunktyje numatyto termino pabaigos atlaisvinti pardavėjams priklausančias visas patalpas, nereiškiant ir ateityje atsisakant visų finansinių ar kitokių interpretacijų į Turte atliktus pagerinimus ar kitus darbus. Visus mokesčius, kurie bus priskaičiuoti paslaugų teikėjui šiam Turtui iki numatyto termino privalo apmokėti pilnai pirkėja; 3) tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki Preliminariosios sutarties 2.1 papunktyje numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjų kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjai per 3 dienas nuo Preliminariosios sutarties 2.1 papunktyje numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjai pastarosios sumokėtą Preliminariosios sutarties 5.1 papunktyje numatytą sumą ir visus vėlesnius mokėjimus pagal abiejų šalių susitarimu pasirašytus priedus ir pirkėja įgis teisę reikalauti baudos, lygios 15 000 Eur (1 t., b. l. 9).
30. 2017 m. kovo 3 d. buvo pasirašytas Priedas Nr. 3 prie Preliminariosios sutarties, kuriame nurodytas šalių susitarimu sudarytas Turto pirkimo išsimokėtinai grafikas (1 t., b. l. 8).
31. 2017 m. gegužės 5 d. pardavėjų atstovas (nekilnojamojo turto brokeris G. Š.) informavo ieškovę el. paštu, kad negavus sutarto mokėjimo pagal Priedo Nr. 2 1.3 papunktį, Preliminarioji sutartis yra laikoma nutraukta ir negaliojanti. Nurodyta nutraukimo priežastis – Preliminariosios sutarties sąlygų nesilaikymas iš pirkėjos pusės, tai yra pirkėja nevykdė Priedo Nr. 2 1.4 papunktyje numatytos sąlygos ir nepervedė pardavėjams iki balandžio 30 d. 8 800 Eur sumą. Taigi, laikoma, kad pirkėja nėra pajėgi įvykdyti visų sandorio sąlygų ir yra kalta dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo. Pirkėja buvo įspėta, kad vadovaujantis Priedo Nr. 2 2.1 ir 2.2 papunkčiais iki 2017 m. gegužės 10 d. turi apleisti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49).
Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir dėl to atsakingo asmens
32. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo konstatuota, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl jų kaltės ir atitinkamai iš atsakovų solidariai priteista 18 196,70 Eur avanso suma ir 15 000 Eur bauda. Apeliantų vertinimu, dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis, yra kalta ieškovė, nes ji neįvykdė savo prievolės sumokėti 8 800 Eur avanso dalies, t. y., įmokos pagal šalių suderintą grafiką nesumokėjimas yra aplinkybė, nulėmusi pagrindinės sutarties nesudarymą, ir tai yra esminis Preliminariosios sutarties pažeidimas.
33. Ieškovė, nesutikdama su apeliantų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, teigia, kad būtent apeliantai yra kalti dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovė nurodė, kad apeliantų kaltė pasireiškė Preliminariosios sutarties 4.1 punkto pažeidimu, tai yra apeliantai iki pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties nepašalino Preliminariosios sutarties 3.2 punkte nurodytų Turto suvaržymų, taip pat nepateikė sutikimo / leidimo parduoti Turtą.
34. Taigi, apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių pasirašytos Preliminariosios sutarties ir jos priedų sąlygas bei vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo apeliantų kaltę dėl pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo.
35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 25 punktas).
36. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kita ko, yra būdinga tai, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
37. Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai jokių neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta ir netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Kitaip tariant, preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ne tik nuostolių, bet ir netesybų kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021).
38. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020). Tokią pat išvadą leidžia daryti ir ginčo šalių sudarytos Preliminariosios sutarties Priedo Nr. 2 2.3 papunkčio nuostatos, pagal kurias apeliantams (pardavėjams) yra nustatyta pareiga grąžinti pirkėjai avansą ir mokėti netesybas (baudą) už tai, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki nustatyto termino nebuvo pasirašyta dėl pardavėjų kaltės.
39. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą bylose, kuriose sprendžiami civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį klausimai, yra nurodęs, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju, kadangi Turtui registruota hipoteka, šalys Preliminariosios sutarties 4.1 punkte susitarė, kad šiuos Turto suvaržymus pardavėjai turi pašalinti savo sąskaita ne vėliau kaip iki pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos arba gauti kreditorių ir/ar kitų suinteresuotų fizinių ir/ar juridinių asmenų sutikimus atlikti pirkimo–pardavimo sandorį, o tuo atveju, jeigu pardavėjai nepašalins minėtų suvaržymų iki pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties arba nebus gautas sutikimas / leidimas parduoti, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kaltas pardavėjas (nagrinėjamu atveju – apeliantai) (žr. šios nutarties 25 punktą). Šalys 2017 m. kovo 3 d. pasirašė Priedą Nr. 2 prie Preliminariosios sutarties, kuriuo pratęsė pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą iki 2017 m. balandžio 30 d. (žr. šios nutarties 29 punktą). Taigi, apeliantai iki 2017 m. balandžio 30 d. (iki pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datos) turėjo pašalinti visus Turto suvaržymus arba gauti kreditorių ir/ar kitų suinteresuotų fizinių ir/ar juridinių asmenų sutikimus atlikti pirkimo–pardavimo sandorį.
41. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2017 m. gegužės 16 d. duomenimis, žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui-gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), buvo apribotos disponavimo teisės (1 t., b. l. 10–12). Minėti suvaržymai galiojo ir 2022 m. sausio 20 d. (2 t., b. l. 176–177).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad apeliantai neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti iki pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. neįvykdė Preliminariosios sutarties 4.1 punkte numatytos sąlygos ir nepašalino visų Turto suvaržymų iki pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos (2017 m. balandžio 30 d.), taip pat nepateikė įrodymų, kad kreditoriai sutinka, jog Turtas būtų parduotas. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir nustačiusi minėtas faktines aplinkybes (žr. šios nutarties 41 punktą), sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės.
43. Vertinant apeliantų argumentus, kad būtent ieškovė netinkamai vykdė Preliminariosios sutarties nuostatas ir iš esmės pažeidė Preliminariąją sutartį dėl to, kad, pirma, neturėjo pakankamai lėšų Turtui įsigyti, antra, neįvykdė Preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės sumokėti 8 800 Eur avanso dalį, atkreiptinas dėmesys į Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1102-273/2019, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-260-464/2020, konstatuotus faktus. Minėtoje civilinėje byloje teismas sprendė, kad vien 8 800 Eur avanso dalies nesumokėjimas Turto pardavėjams iki nustatyto pagrindinei sutarčiai sudaryti termino pabaigos savaime neleidžia spręsti, jog ginčo Turto pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl pirkėjos kaltės. Be to, minėtu sprendimu teismas paneigė pardavėjų nurodytas aplinkybes dėl ieškovės nemokumo, tai yra teismas nurodė, kad pagrindinės ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną (2017 m. balandžio 30 d.) atsakovė (nagrinėjamu atveju – ieškovė) turėjo realias finansines galimybes ne tik sumokėti visą avansą, bet ir sumokėti Priede Nr. 3 nustatytą 40 000 Eur įmoką pagrindinės sutarties pasirašymo dienai. Taigi, skirtingai negu vertina apeliaciniame skunde apeliantai, ieškovės finansinio pajėgumo galimybės pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu bei ieškovės kaltė dėl to, kad ši nesumokėjo 8 800 Eur avanso sumos yra paneigta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu.
44. Pažymėtina, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo išspręsta byla) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 57 punktas). Taigi, civilinėje byloje Nr. e2-1102-273/2019 nustatyti faktai laikytini prejudiciniai nagrinėjamos bylos kontekste. Atsižvelgus į tai, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su ieškovės kalte ir finansinių galimybių nebuvimu, yra paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jie atmestini kaip nepagrįsti.
45. Apeliantų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jie bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovei sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovė nenorėjo sutarties sudaryti dėl ribotų finansinių galimybių ar dėl kitų priežasčių, yra deklaratyvūs, paremti tik subjektyvia apeliantų nuomone bei nepaneigia teismo nustatytų išvadų (žr. šios nutarties 39 punktą). Taip pat apeliantė nepateikė argumentų ir duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų spręsti dėl priteisto 18 196,70 Eur avanso, 15 000 Eur baudos bei procesinių palūkanų dydžio nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis).
46. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesutinka su apeliantų pozicija, kad ieškovė kalta dėl pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma įrodo, kad apeliantai pažeidė Preliminariosios sutarties sąlygas ir toks pažeidimas suponuoja apeliantų kaltę dėl pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovų 18 196,70 Eur avansą, 15 000 Eur baudą bei procesines palūkanas, o vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą, tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami ikisutartinių teisinių santykių klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą, pagrįstą, išsamiai motyvuotą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio.
50. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš apeliantų.
51. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2022 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gruodžio 30 d. mokėjimo patvirtinimą.
52. Ieškovės prašoma priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 papunktyje nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 780,5 Eur × 1,3 = 2 314,65 Eur), todėl ieškovei iš apeliantų priteistinas 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
53. Pažymėtina, kad civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Atsižvelgus į tai, kad visi atsakovai įgyvendino savo procesines teises, pateikdami apeliacinį skundą, todėl ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, tai yra iš kiekvieno po 363 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės T. G. firmos „Axon“, juridinio asmens kodas 134378538, naudai po 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.