- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-72-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20364-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- D. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolitos Cirulienės, Aušros Baubienės, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovei R. M., apeliantui D. M., išvadą duodančios institucijos atstovei L. J., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1970-918/2014 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (1 t. b. l. 32-34) prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. M. ( 10 m.) ir V. M. (8 m.) tvarką, nes esama bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus. Ieškovė prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1. atsakovas bendrauja su vaikais nelyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17.30 val. iki sekmadienio 20 val., vaikus pasiimdamas penktadienį ir grąžindamas atgal sekmadienį; 2. atsakovas bendrauja su vaikais per kiekvienas porinių metų Šv. Kalėdų šventes ir neporinių metų Naujųjų Metų šventes bei Šv. Velykų šventes, vaikus pasiimdamas švenčių dieną 17.30 val. ir grąžindamas atgal 20 val.; 3. atsakovas bendrauja su vaikais jų vasaros, žiemos, rudens atostogų pirmąją pusę, pasiimdamas vaikus 17.30 val. ir gražindamas atgal 20 val. į tą pačią vietą; 4. pasikeitus R. M. adresui, ji nedelsiant apie tai turi pranešti D. M. ir nurodyti naują adresą; 5. už atostogų ir švenčių dienas, praleistas su vaikais pagal šią numatytą tvarką vienas kitam iš tėvų piniginių lėšų nekompensuoja; 6. vaikams susirgus, jie lieka pas tą iš tėvų pas kurį susirgo, kol pasveiks; 7. abu tėvai dalyvauja visose vaikų mokyklos šventėse, jų užklasinėje veikloje ir susirinkimuose; 8. atsakovas turi teise su vaikais bendrauti ir kitu metų laiku; 9. negalint bendrauti nustatyta tvarka, šalys įsipareigoja pranešti vienas kitam prieš 4 dienas (informuojant vienas kitą telefonu ar SMS žinute).
Ieškovės teigimu, atsakovas 2013-03-26 teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė, išskyrus vieną punktą, kuriame numatyta jo galimybė į susitikimą pavėluoti 30 minučių. Atsakovas visada vėluodavo, o vaikai jo laukdavo stovėdami kieme bet kokiu oru. Susitikimų metu atsakovas vaikus nuolat filmuoja, įrašinėja pokalbius diktafonu, po to juos palieka ir pasišalina, liepdamas pasivyti ieškovę, tėviškai su jais nebendrauja, nesirūpina jų auklėjimu, ugdymu ir vystymųsi. Atsakovas nesilanko vaikų mokykloje, nedalyvauja jų šventėse, tik rašo skundus įvairioms institucijoms. Vaikai paskutinį kartą buvo pas tėvą namuose 2012 metų lapkričio mėnesį. Vaikams tokia bendravimo tvarka nepriimtina, trikdo jų dienos režimą, jie jaučiasi nesaugiai, nori savaitės viduryje nakvoti namuose pas ieškovę, pas atsakovą nakvoti ir net su juo bendrauti atsisako. Ieškovė buvo susitarusi skatinti bendravimą su vaikų psichiatrų L. S. arba D. P. pagalba, tačiau atsakovas nesutiko pas juos lankytis. Ieškovė sutiktų, kad bendravimas būtų nustatytas dalyvaujant psichologui ir prašė nustatyti, kad, vaikams nenorint likti pas tėvą, prievarta jų negalima būtų paimti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. sprendimu (1 t. b. l. 116-124) ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė tokią atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. M. ir V. M. tvarką: 1. D. M. bendrauja su vaikais U. M. ir V. M. du kartus per savaitę po dvi valandas dalyvaujant psichologui; 2. Už psichologo konsultacijas moka D. M.; 3. Konkretų konsultacijų (t. y. D. M. bendravimo su vaikais U. M. ir V. M.) laiką paskiria atsakovo pasirinktas psichologas, atsižvelgdamas į savo užimtumą bei vaikų užimtumą ugdymo įstaigose; 4. Vaikus į konsultacijas nuveža ir iš jų pasiima ieškovė; 5. Pasirinkti psichologą pavesta atsakovui. Pasirinkti psichologą atsakovas privalo per 10 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo. Pasirinktino psichologo kandidatūra turi būti suderinta su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Atsakovo pasirinktas psichologas turi būti nesusijęs su atsakovo naryste asociacijoje Vyrų krizių centras. Psichologo darbo vieta turi būti Kauno mieste ar Kauno rajone. Apie pasirinktą psichologą (jo pavardę, darbo vietą), kurio kandidatūrai pritars Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovas turi nedelsiant pranešti ieškovei; 6. Tuo atveju, jei šalys ar jų vaikai dėl svarbių priežasčių negalės nurodytu laiku nuvykti į konsultaciją, jos privalo nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą ir suderinti su psichologu kitą konsultacijų laiką. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Teismas nustatė, kad šalių tarpusavio asmeniniai santykiai yra itin konfliktiški, jų nuomonė vienas apie kitą yra kategoriškai neigiama, jie aktyviai užsiima tarpusavio kaltinimais ir skundų į įvairias institucijas rašymais. Teismas sprendime rėmėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų 2013-05-30 atliktos vaikų apklausos protokoluose užfiksuota informacija (1t. b. l. 13-14), taip pat atsakovo su atsiliepimu pateiktu 2014-01-28 vaizdo įrašu (1 t. b. l. 76). Sprendime akcentuojama, kad teismo posėdžio metu atlikta U. M. ir V. M. apklausa, kuri vaikams, ypač (duomenys neskelbtini), buvo emociškai labai skausminga, atskleidė, kad vaikams nepatinka, kuomet atsakovas juos visą laiką filmuoja, negražiai kalba apie mamą, grubiai su jais elgiasi ir baudžia, vaikai jo bijo, nenori su atsakovu susitikti ar pas jį nakvoti. Vaikai taip pat nurodė, kad tėtis su jais nesisveikina, praeina pro šalį nepakalbinęs, kai susitinka, jokių žaidimų su jais nežaidžia, su šventėmis nepasveikina, mokykloje nesilanko. Tačiau, jei tėtis elgtųsi kitaip, vaikai vis dar norėtų su juo bendrauti. Teismas vertindamas vaikų pasisakymus, darė išvadą, kad U. M. ir V. M. yra pakankamai brandūs išreikšti savo norus dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Vaikų nuomonė buvo nuosekli viso proceso metu, jie detaliai pasakojo bendravimo su tėvu aplinkybes, nurodė savo jausmus ir norus, pagrindė, kodėl nebenori su tėvu bendrauti. Teismas konstatavo, kad vaikų noras nebendrauti su tėvu iš esmės paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikų saugumo ir stabilumo poreikiu ir tėvo elgesiu bendraujant su vaikais, bet ne kitomis, išimtinai su ieškovės nusistatymu atsakovo atžvilgiu susijusiomis aplinkybėmis.
2. Teismas sprendime įvertino atsakovo bendravimą su savo nepilnamečiais vaikais. Teismas atsižvelgė į tai, kad vaikų lankomos Kauno T. I. progimnazijos 2013-10-16 pažyma patvirtina, jog atsakovas vaikų pasiekimais nesidomi, su pedagogais nebendrauja, mokyklos šventėse nesilanko, vaikų ugdymu ir jų socialiniu gyvenimu mokykloje rūpinasi tik ieškovė (1 t. b. l. 15-16). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014 metų sausio mėnesio pažymoje daroma išvada, kad atsakovas tik formaliai kelia klausimą dėl psichologinės pagalbos, bet iš esmės nesiekia spręsti bendravimo su vaikais problemų, yra linkęs ieškoti pagalbos sau palankiose įstaigose, tokiose kaip „Vyrų krizių centras“, kurioje pats dirba (1 t. b. l. 86-88). Teismas detaliau nesivadovavo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 metais atliktos vaikų teismo psichologinės ekspertize, nes šie duomenys yra 2011 metų ir neatitinka dabartinės esamos padėties, be to, yra pasikeitęs vaikų amžius, tai įtakojo jų situacijos suvokimą ir požiūrį į tėvus. Teismas sprendime sutiko su atsakovo išreikšta nuomone, kad tėvo dalyvavimas vaikų auklėjime būtinas jų harmoningam vystymuisi, tačiau padarė išvadą, kad atsakovas visiškai nesupranta vaikų emocinių poreikių, jam stinga žinių apie savo kaip tėvo indėlį į vaikų vystymąsi ir bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas vaikų mokymosi rezultatais nesidomi, į vaikų šventes net jų kviečiamas neateina, laisvalaikiui su vaikais laiko ir lėšų neturi, yra naudojęs fizinį smurtą (sudavęs, užsukęs ausis), naudoja psichologinį smurtą (įžeidinėja vaikų motiną, grasina dukrai neginti brolio, liepia draugei vaikams perskaityti teismo nutartį). Toks atsakovo elgesys vaikus labai skaudina ir sukelia jų nepasitikėjimą atsakovu ir baimę jam, kaip ir vaikų filmavimas, kurio nebaigia net vaikams prašant. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais ir atsakovo procesiniu elgesiu bylos nagrinėjimo metu padarė išvadą, kad nekeisti nustatytos bendravimo tvarkos atsakovas siekia ne vedinas tėviškų jausmų ir meilės bei siekdamas sąžiningai atlikti savo, kaip vaikų tėvo pareigas, o paskatintas asmeninių ambicijų ir nuoskaudos.
3. Teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-502-887/2013 nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka vaikų interesų, todėl ją būtina pakeisti. Kadangi atsakovui pačiam sunku suvokti vaikų emocinius poreikius ir savo kaip tėvo pareigas, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti bendravimą dalyvaujant psichologui du kartus per savaitę po dvi valandas. Tokios trukmės bendravimas skatins nuoseklų vaikų ir tėvo ryšio puoselėjimą, susitikimuose nedalyvaus pašaliniai asmenys, tėvo dėmesys bus koncentruojamas į vaikų norus ir poreikius. Be to, nustatoma bendravimo tvarka atitiks faktiškai susiklosčiusią bendravimo tvarką, kadangi šiuo metu vaikai vedami susitikti su tėvu du kartus per savaitę, ir susitikimų laikas bus išnaudojamas tikslingiau nei nuolat filmuojant vaikus. Bendravimo tvarkos pakeitimas apribojant bendravimo trukmę pateisinamas siekiu užtikrinti vaikų interesus augti socialiai saugioje ir stabilioje aplinkoje ir būti apsaugotiems nuo suaugusiųjų problemų. Be to, tokia bendravimo tvarka atsakovo interesai bus apriboti mažiau, nei būtų ir toliau pažeidžiamos prioritetinės vaikų teisės atsakovui netinkamai su jais bendraujant. Pasirinkti psichologą ir mokėti už jo paslaugas teismas pavedė atsakovui atsižvelgiant į tai, kad iki šiol atsakovas tėviškų pareigų vykdymą supranta tik kaip skundų ir pareiškimų rašymą, o ne ryšio su vaikais puoselėjimą. Atsakovo pasirinktas psichologas turi būti nesusijęs su atsakovo naryste asociacijoje Vyrų krizių centras. Pasirinktino psichologo kandidatūra turi būti suderinta su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Siekiant kuo mažiau trukdyti vaikų dienotvarkę, psichologo darbo vieta turi būti Kauno mieste ar Kauno rajone.
4. Teismas atmetė atsakovo pareikštą prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi ieškovė siekia apriboti atsakovo maksimalų bendravimą su vaikais ir nori sukliudyti antstoliui pradėti vykdyti 2013 m. kovo 26 d. teismo nutartimi nustatytą vykdymo tvarką. Teismas pažymėjo, kad ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pareikštas vaikų interesais. Ieškovė, kaip vaikų įstatyminė atstovė turi ne tik teisinę, bet ir moralinę pareigą imtis visų galimų priemonių apsaugoti vaikus nuo neigiamų išgyvenimų ir užtikrinti jiems socialiai saugią ir stabilią aplinką. Bylos duomenų visuma patvirtina natūralų motinišką ieškovės rūpestį vaikais. CPK 95 str. numatyta bauda už piktnaudžiavimą procesu skiriama už nepagrįstą ieškinio reiškimą, sąmoningą proceso vilkinimą, o ne už teisėtų interesų gynimą. Ieškovės piktnaudžiavimo procesu aplinkybių šioje byloje teismas nenustatė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, šiais argumentais:
1. Pažymima, kad vaikų požiūris į atsakovą tampa vis negatyvesnis. Kalbėdami apie 2011-08-18 įvykius, kada jis su sūnumi važiavo į Vilnių, 2012-06-11 dalyvaujant antstoliui V. Z. ir jam pasitikslinus apie patį smurtą, vaikai paaiškino, - V. nenorėjo su tėčiu važiuoti, bet tėtis V. įsikėlė į mašiną ir išsivežė į Vilnių, taip traktuodami kaip fizinę prievartą panaudotą prieš vaiką. Tuo tarpu, tiek 2013 m. VTAS apklausos metu, tiek 2014 m. teisme vaikai jau pasakoja apie tai, kaip apie mušimą. Teismas nevertino, kad analogiškais kaltinimais pastoviai atsakovą kaltina R. M.. Dėl jos melagingų kaltinimų jos atžvilgiu privataus kaltinimo tvarka buvo pradėta baudžiamoji byla, kuri R. M. atsiprašius buvo nutraukta (b.b. nr. (duomenys neskelbtini)). Atkreipiamas dėmesys, kad nors R. M. ir vaikai sako, kad mama kalba tik gerai apie atsakovą, tačiau garso ir vaizdo įrašai rodo, kad ji pastoviai jį įžeidinėja, ieško konflikto, kas neabejotinai veikia vaikus, taip pat yra naudojusi smurtą atsakovo atžvilgiu. Teismas nevertino specialistų išvadų, kad tiek 2011 m. sausio mėn. vykusioje teismo psichologinėje - psichiatrinėje ekspertizėje, tiek 2013 sausio mėn. - 2013 vasario mėn. VSĮ Šeimos santykių instituto specialistai, objektyvių vaikų baimių apelianto atžvilgiu nenustatė. Teigiama, kad teismas nevertino to, kad R. M. pažeidė CK 3.170 str. 3 d. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nei VTAS, nei teismas, priešingai nei minėti specialistai neturi techninių žinių bendravime su vaikais ir tiesos vaikų kalboje identifikavime.
2. Pažymima, kad susitikimų su vaikais metu jis atlieka garso ar vaizdo įrašus, taip bandydamas apsisaugoti nuo R. M. ir jos melo. Teigiama, kad apeliantas visą laiką tiek mokyklos, tiek darželio šventėse dalyvaudavo nepriklausomai nuo to, kad švenčių laikas sutapdavo su jo darbo laiku. Nuo 2011-11-21 Kauno apygardos teismui priteisus didesnę išlaikymo sumą, jis negali atsiprašyti iš darbo. Dėl tokios padėties jis yra kreipęsis į Kauno VTAS ( 2013-05-26 ir t.t.) ir R. M.. Nei Kauno VTAS, nei R. M. į jo keliamą problemą nereagavo. Pažymėta, kad atsakovui aplankius sūnų darželyje ne teismo nutarties metu, R. M. inicijavo baudžiamąją bylą dėl teismo nutarties nevykdymo (b.b. Nr. 20-2-00091-12). Susitikimu metu ugdymo įstaigose, R. M. atsakovą pradeda įžeidinėti, stengiasi sukelti konfliktą, tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė tokiu elgesiu apsunkina galimybes vienam iš tėvų rūpintis savo vaiku.
3. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2007-06-01 R. M. būdama vaikų turto tvarkytoja, užtikrindama būtiniausius vaikų poreikius iš jų turto, būtiniausiems vaikų poreikiams būnant su atsakovu yra skyrusi tik 60 Lt. Teismas nevertino aplinkybės, kad R. M. visiškai nesirūpina vaikų poreikiais, kai jie būna su atsakovu, taip trukdydama jam su jais bendrauti. Dėl to teismo teiginys, kad atsakovas nesirūpina vaikais, bet kuriam protingam ir teisingam vidutiniam žmogui yra akivaizdžiai neteisingas, pažeidžiantis tėvų lygiateisiškumo principą ir įžeidžiantis atsakovą. Pažymėta, kad Kauno VTAS nurodo, jog vaikų poreikiai jiems būnant su atsakovu turėtų būti patenkinami iš jo lėšų, o tai rodo, kad ši institucija neturi jokio supratimo apie teisę, teisės aiškinimą arba vykdo skyriumi gyvenančių tėvų diskriminaciją laikydami, kad vaiko poreikiai kai jis būna su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra užtikrinami iš vaiko turto, o vaiko poreikiai kai jis būna su skyriumi gyvenančiu tėvu yra patenkinami iš šio turto.
4. Teigiama, kad atsakovas vykdo savo pareigas vaikų atžvilgiu, tačiau tai jam daryti trukdoma dėl nuolat keliamų bylų, pastovaus persekiojimo, įžeidinėjimo, vaikų netinkamo elgesio. Be to, teismas neturėjo kompetencijos kalbėti apie Tėvų atstūmimo sindromą. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad vaikai jau du metus atsisako vykdyti savo pareigą klausyti atsakovo, ignoruoja teismo sprendimą bendrauti su atsakovu, jį dažnai įžeidinėja, meluoja ir t.t.
5. Apeliantas nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka. Teigiama, kad teismas nustatė ne bendravimo, o matymosi tvarką ir taip pažeidė vaikų teisę į jų nuolatinį ir nepertraukiamą bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu, nepagrįstai atleido motiną nuo jos pareigos, suteikti tėvui galimybę bendrauti su vaikais. Be to, teismo paaiškinimas, kad vėliau tokią ydingą tvarką bus galima keisti yra perteklinis, nes tai išplaukia iš to, kad bendravimo tvarka yra tęstinio pobūdžio ir kintant aplinkybėm gali būti keičiama. Pažymėta, kad apelianto ir vaikų santykiai buvo normalūs, o pablogėjo tik nuo 2011 m. rugsėjo mėn. kada ieškovė kategoriškai atsisakė sudaryti vaikams sąlygas bendrauti su atsakovu. Teismas nevertino santykių pasikeitimo momento ir to, kad tai susiję ne su atsakovo galimai pasikeitusiu elgesiu ar charakterio savybėmis, o tai, kad vaiko norų pasikeitimas susijęs su šeimos, kurioje gyvena vaikai aplinka, t.y. akivaizdu, kad sūnaus ir dukros norai yra susiformavę atsakovės auklėjimo įtakoje. Apelianto vertinimu, vaikai yra verčiami palaikyti vieną iš tėvų, matosi akivaizdus susitapatinimas su motina, o atsakydami, kodėl nenori matytis su tėčiu, išsako dvi priežastis - kad tėtis nelanko jų mokykloje ir, kad juos mušė ar skriaudė (faktai neatitinkantys tikrovės, ką pagrindžia ir pačių vaikų pasikeitusi tų pačių įvykių interpretacija). Skunde daroma išvada, kad nors ieškovė formaliai deklaruoja, kad palaiko tėvo interesą bendrauti su vaikais, tačiau savo elgesiu formuoja neigiamą tėvo įvaizdį, ką pagrindžia faktas, kad vaikų baimių psichologas nenustatė, nors vaikai jas atvirai VTAS ir teisme deklaravo. Nesuprantama teismo pozicija, kad nors teismas kalba apie būtinybę abiems tėvams dalyvauti vaikų gyvenime, lankyti juos mokykloje, tačiau pats savo sprendimu tokios galimybės nenumato. Atkreipiamas dėmesys, kad nei VTAS, nei teismas, neturi techninių žinių bendravime su vaikais ir tiesos vaikų kalboje identifikavime.
6. Teigiama, kad atsakovas neturi finansinių galimybių važinėti du kartus per savaitę į Kauną iš Anykščių, kur šiuo metu dirba. Todėl teismas pažeidė jo teisę į darbą bei nediferencijuodamas išlaikymo nepagrįstai didesnę išlaikymo naštą suteikė atsakovui ir taip vykdė jo, kaip skyriumi gyvenančio tėvo, diskriminaciją.
7. Apelianto vertinimu, Kauno VTAS išvada nėra išsami, nes institucija nutylėjo apie garso ir vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuotas netinkamas R. M. ir vaikų elgesys. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno VTAS buvo pateikta daug įrodymų grindžiančių atsakovo teiginius išsakytus apeliaciniame skunde, tuo tarpu VTAS teismui pateikdamas „teisės aktų kratinį“ visų šių įrodymų savo išvadoje nevertino, kas akivaizdžiai galėjo įtakoti neteisingą ir neteisėtą teismo nutartį, todėl apeliantas prašo prijungti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
Ieškovė R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 10 000 Lt suma už piktnaudžiavimą procesu ir prijungti prie bylos dokumentų kopijas. Ieškovė atskirsdama į atsakovo argumentus, pažymi:
Šalies argumentai
1. Vaikai yra išreiškę aiškų nenorą bendrauti su tėvu. Kad vaikai nenori bendrauti su tėvu ir blogai jaučiasi patvirtina ir pats vaikų tėvas informuodamas VTAS 2013-01-21 skunde bei, prašydamas Kauno miesto apylinkės teismo panaikinti bet kokį bendravimą (nutartis 2013-02-14), nurodydamas tą pačią priežastį kaip ir apeliaciniame skunde, kad išsikrausto į Anykščius, tačiau teismui netenkinus jo prašymo pats pateikė naujai siūlomą grafiką. 2013-03-26 pagal jo pasiūlytą bendravimo tvarką buvo sudaryta taikos sutartis, kurios jis nevykdė. Ieškovė, siekdama užskirsti kelią tolimesniems D. M. skundams į įvairias tarnybas, siūlė jam vykti į Vilnių pas mažamečių vaikų psichiatrus, kad padėtų tėvui su vaikais bendrauti bei atgrasytų vaikų tėvą nuo nepagrįstai ieškovei metamų kaltinimų, neva ji nesudaro sąlygų jam bendrauti su vaikais. Šalys daug kartų lankėsi pas psichologus, tačiau nespėjus užbaigti vienų konsultacijų, D. M. kreipdavosi dėl naujų nukreipimų, o išėjęs iš konsultacijų tik pasišaipęs pasišalindavo. Teigiama, kad atsakovas aštuoneri metai piktnaudžiauja savo pareigomis ir teisėmis, nesiekia bendravimo su vaikais, nesveikina jų švenčių proga, nesisveikina pamatęs kieme ir jiems neskambina, o prašo vėl vežti į meditacijos programą, vyrų krizių centre, kuriame pats dirba.
2. Apeliaciniame skunde D. M. melagingai nurodo, kad ieškovės atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla (b.b. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas ją su vaikais 2009-04-15 iškeldino ir ji viena rūpinasi jais. Duomenys iš mokyklos patvirtina, kad tėvas joje nėra buvęs, nebendrauja ir nebendradarbiauja su pedagogais, nesirūpina vaikų ugdymu, todėl nesuprantami tėvo argumentai, kad mokykloje, kurią mato per langą iš savo namų, nesilanko dėl ieškovės nuolat išprovokuojamų ginčų - taip galima būtų teigti tik jam lankantis mokykloje. 2011-12-23 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, tačiau D. M. nebuvo svarbu bendravimas su vaikais ir jis nepaisė teismo nutarties.
3. Atkreipiamas dėmesys, kad vaikų tėvas nuo 2007-06-01 išlaikymą vaikams teikė per antstolį. D. M. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės už laikotarpį, kai jis būna su vaikais, prašė apmokėti ir už įrengtą vaikams kambarį, nors su vaikais visiškai nebendrauja. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jis vienas iš pirmųjų per 14 metų Lietuvoje kelia šį klausimą, neva jam rūpi jo vaikai. D. M. nėra kompetentingas kalbėti apie „Tėvų atstūmimo sindromą“, nes jis neturi psichologinio išsilavinimo, nėra šios srities specialistas. Nors atsakovas nurodo, kad išvyksta į Anykščius ūkininkauti ir neturės galimybių bendrauti su vaikais, tačiau tai jam netrukdo užsiimti savanoriška ir pelno nesiekiančia veikla „Vyrų krizių centre“ ar „Tėvų atstūmimo sindromo asociacijoje“. Nagrinėjamoje byloje D. M. prašė palikti galioti 2013-03-26 nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, neva ji labiausiai atitinka mažamečių vaikų interesus puoselėjant šeimos ryšius, bet ir pats pagrindė, kad nė sykio nėra jos įvykdęs dėl ko vėl nepagrįstai kaltino ieškovę. Ieškovė tvirtina, kad skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra pati tinkamiausia, nes dalyvaujant psichologui galima pasiekti geresnių rezultatų tėvui bendraujant su vaikais ateityje.
4. Ieškovė prašo skirti baudą D. M. už piktnaudžiavimu procesu, procesinėmis teisėmis, priešingą tėvo valdžios panaudojimą. Pažymima, kad per šiuos aštuonerius metus ieškovė prarado daug laiko ir taip pat turėjo nemažai išlaidų. Be to, atsakovas nevykdo skundžiamo teismo sprendimo, kurį teismas įpareigojo vykdyti skubiai. Ieškovei nesuprantama, kad atsakovas būdamas teisininku praleido sprendimo apskundimo terminą teikdamas, kad nesupranta, kaip skaičiuojami apskundimo terminai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)ir sūnumi (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos, nustatytos Kauno miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi, pakeitimo. Taikos sutartimi šalys buvo susitarę, kad tėvas su vaikais bendrauja nuo trečiadienio 17 val. iki penktadienio 17 val., taip pat nelyginėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., taip pat puse savo atostogų. Be to, buvo numatytas bendravimas Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų Metų šventes, per vaikų gimimo dieną. Šalys taip pat buvo susitarę, kad vaikus motina pristato prie tėvo gyvenamojo namo laiptinės durų, o tėvas juos grąžina prie motinos gyvenamojo namo laiptinės durų arba tėvas juos pristato į ugdymo įstaigą penktadienio ryte. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nurodė, kad ji neatitinka vaikų interesų ir keistina, nes atsakovas jos nesilaiko ir su vaikais nebendrauja, pagal ją vaikai lyginėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio 17 val. iki penktadienio 17 val. turi gyventi pas atsakovą, kas reiškia, kad jie pakeičia gyvenamąją vietą, suardoma jų darbotvarkė, o tėvas, dirbdamas tiek ketvirtadienį, tiek ir penktadienį iki 17 val. faktiškai neturi galimybės su vaikais bendrauti. Be to, vaikai nenori pas tėvą nakvoti, nenori vėluojančio tėvo laukti prie jo namo laiptinės. Nors ieškinyje ieškovė siūlė, kad atsakovas bendrautų su vaikais nelyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 val. 30 min. iki sekmadienio 20 val.; per Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų Metų šventes; puse vaikų atostogų, tačiau atsakovas faktiškai su vaikais nebendravęs pagal nustatytą tvarką, prarado ryšį su jais, todėl teismo prašė nustatyti tokią tvarką, kuri garantuotų tokio ryšio atkūrimą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad taikos sutartimi nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų ir ji keistina. Teismo posėdžio metu abu vaikai paaiškino, kad jiems labai nepatinka, kuomet atsakovas juos visą laiką filmuoja, negražiai kalba apie mamą, grubiai su jais elgiasi, jie nenori su juo susitikti ir pas jį nakvoti. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas paaiškino, kad nuo 2011-09 mėn. su vaikais buvo susitikęs tik apie 5-6 kartus, o nuo 2013-03-26 vaikai pas jį nebuvo pasilikę su nakvyne, todėl sutiko, kad ryšį su vaikais yra praradęs ir jį reikia atkurti. Be to, nurodė, kad jis Kaune nuolat negyvena, nes turi sodybą ir ūkininkauja Anykščiuose ir jo buvimo Kaune laiką įtakoje meteorologinės sąlygos - Kaune jis būna tik tuomet, kai oras būna blogas. Visos šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad jis gali bendrauti su vaikais 2013-03-26 nutartimi patvirtintos taikos sutarties nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos turi būti sprendžiama pagal šiuo metu objektyviai egzistuojančias aplinkybes.
Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jo bendravimą su vaikais neigiamai įtakoja ieškovė, o pastaroji nurodo, kad bendravimas nevyksta dėl atsakovo kaltės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad vaikų tėvų nuomonė vienas apie kitą yra kategoriškai neigiama, jie aktyviai užsiima tarpusavio kaltinimais ir skundų į įvairias institucijas rašymais. Apeliacinės instancijos teismas 2014-12-18 nutartimi (2 t., b.l. 133-134) atnaujino bylos nagrinėjimą gavęs iš ieškovės duomenų apie atsakovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės ir vaikų atžvilgiu naudojamo psichologinio smurto ir terorizavimo (2 t. b.l. 151-159), tačiau jis buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Tokia išvada priimta net neatlikus atsakovo psichinės sveikatos tyrimo bei teismo psichologinės – medicininės ekspertizės vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo psichinės sveikata ir jo gebėjimai bendrauti su vaikais buvo tiriama Kauno apylinkės teismo 2012-04-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-502-887/2013, kurioje buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos, paskyrus atsakovui ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę -psichologinę ekspertizę. 2012-10-30 ekspertizės akte konstatuota, kad atsakovui psichikos sutrikimai nekonstatuotini. Jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, pagal savo psichinę būseną gali matytis su savo vaikais ir ji nekelia grėsmės vaikams bendraujant su juo. Tačiau atsakovas su vaikais nuo 2011-09-01 bendravo tik apie 5-6 kartus, todėl teisėjų kolegija neabejoja tuo, kad atsakovo bendravimo su vaikais tvarka turi būti nustatyta pirmiausia tokia, kuri leistų atkurti tėvo ir vaikų tarpusasio ryšį. Apeliantas nepaneigė teismo argumentų, kad net susitikęs su vaikais teisme jis su jais nebendravo, kad vaikai šalinasi tėvo, išreiškia aiškų nenorą su juo bendrauti, nes bendravimo metu buvo nuolat filmuojami, tėvas jų neužimdavo, visiškai nesidomėjo jų interesais. Šios aplinkybės ir suponavo teismui būtinumą nustatyti bendravimą tarpininkaujant psichologui, su kuo apeliantas iš esmės sutiko, tačiau nurodė, kad mokamo specialisto paslaugomis jis negali pasinaudoti, nes neturi tam lėšų. Pažymėtina, kad šalims yra žinoma, jog Kauno Šilainių poliklinikoje, pagal šalių ir vaikų gyvenamąją vietą, tokia paslauga teikiama nemokamai, todėl apeliantas turi galimybes jomis naudotis ir buvo su psichologe susitaręs, tačiau bendravimas neįvyko todėl, kad atsakovas netinkamai suprato teismo sprendimo vykdymo tvarką, kuomet laukė iš ieškovės patvirtinimo apie vaikų atvykimą bendrauti, nors teismo sprendime tokios nuostatos nėra. Priešingai, tik ieškovei negalint atvykti į numatomą susitikimą, ji turi pranešti atsakovui. Skundžiamą 2014-04-23 sprendimą teismas leido vykdyti skubiai, siekdamas nedelsiant atkurti vaikų ir tėvo santykius, kuris iš esmės nebuvo vykdomas. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje 2014-10-09 Kauno m. VTAS išvadoje nurodoma, kad apeliantui buvo siūloma atidžiai skaityti teismo sprendimą ir vykdyti jo nurodymus, tačiau apeliantas tik ruošėsi bendravimui bei išimtinai akcentavo savo teises ir vaikų pareigas, bet, institucijos nuomone, jam pačiam sunku suvokti vaikų emocinius poreikius ir savo kaip tėvo pareigas. Apeliantas nurodydamas, kad negali atvykti du kartus iš Anykščių į Kauną bendrauti su vaikais, dalyvaujant psichologui, tuo pačiu prašo nekeisti nustatytos bendravimo tvarkos, pagal kurią buvo numatytas bendravimas kiekvieną savaitę nuo trečiadienio 17 val. iki penktadienio 17 val., todėl toks jo paaiškinimų ir argumentų nenuoseklumas nepaneigia jo galimybių bendrauti su vaikais jo pasirinktu metu du kartus per savaitę.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su vaikų naudojamos retorikos vertinimu, kalbant apie 2011-08-18 įvykius, tačiau jie buvo iki pirmosios bylos iškėlimo. Nurodo, kad vaikai sakė netiesą apie tai, kad jų motina nekalba blogai apie jų tėvą; nurodė, kad ieškovė trukdo jam bendrauti su vaikais; nurodo baimes dėl savo saugumo, todėl tuo pateisina susitikimų filmavimą; nesutinka su teisiniu reglamentavimu, kuomet bendraujant su vaikais, pareiga teikti jiems išlaikymą vis tiek išlieka, nors tuo metu vaikų poreikius tenkina tėvas; atskirai apeliantas nurodo vaikų pareigą bendrauti su tėvu ir akcentuoja, jog jau du metus vaikai šios pareigos nevykdo. Taigi, apelianto apeliacinio skundo argumentai nenukreipti į optimalios, vaikų interesus atitinkančios bendravimo tvarkos paiešką, o jais siekiama pateisinti savo pareigos bendrauti su skyrium gyvenančiais vaikais nevykdymą. Apeliantas nurodo, kad Kauno m. VTAS išvada yra neišsami, joje nutylėta apie garso ir vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas netinkamas ieškovės ir vaikų elgesys. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodytos aplinkybės turi įrodomosios reikšmės, kuri teismo turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą ir pagal tai teismas turi spręsti ar vadovautis išvadoje pateiktomis rekomendacijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Šiuo aspektu pažymima, kad tiek 2014-01-14, tiek ir 2014-10-19 išvados grindžiamos byloje surinktais įrodymais apie atsakovo nebendravimą su vaikais, vaikų apklausos tiek skyriuje, tiek ir teisme duomenimis. Byloje yra duomenys, patvirtinantys išvadose nurodytus itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, atsisakytus pradėti ar pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus, prijuntos dvi Kauno apylinkės teismo privataus kaltinimo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtos pagal abiejų šalių skundus, todėl institucijos išvada yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais ir laikyti ją neišsamia dėl to, kad joje plačiau nenurodyti šalių tarpusavio konfliktai ar nekonstatuotas vaikų pareigų nevykdymas, kaip to nori apeliantas, negalima. Teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, šia išvada vadovavosi pagrįstai ir sprendė, kad atkurti prarastą tėvo ir vaikų tarpusavio ryšį be psichologo tarpininkavimo nėra galimybės. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog būtina atstatyti atsakovo ryšį su vaikais, be šalių paaiškinimo, byloje dalyvaujančios institucijos išvados, patvirtina ir ankstesni duomenys, surinkti Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-502-887/2013: 2012-03-12 VšĮ Šeimos santykių instituto 2012-03-14 ir 2013-02-20 raštai (1 t., b.l. 81, 2 t., b.l. 53-54), LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacijos atsakovui dėl bendravimo su vaikais problemų sprendimo kreiptis pagalbos į psichologus (1 t., b.l. 103-108). Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė ir nėra iš anksto žinoma bei sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti, kad atsakovo ryšys su vaikais būtų atkurtas ir jie su tėvu galėtų bendrauti be psichologo tarpininkavimo. Kasacinis teismas tokiu atveju nurodė, kad objektyviai išnykus nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės – psichologo tarpininkavimo – būtinybei, tačiau vaiko motinai prieštaraujant tiesioginiam tėvo bendravimui su vaiku, tai būtų laikoma tiek vaiko, tiek tėvo teisių pažeidimu, dėl ko tėvas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo ir (ar) priemonės, ribojančios jo tiesioginį bendravimą su vaiku, panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu nustatyta tik pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka, nes nėra galimybės šiuo metu spręsti kokios aplinkybės bus šiam laikotarpiui pasibaigus ir kokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka labiausiai atitiks jų interesus, todėl jam pasibaigus ir šalims nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavaimo juos auklėjant tvarkos, suinteresuotas asmuo turėtų teisę kreiptis į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Civilinio proceso įstatymai nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti ir tirti naujus įrodymus, vertinti argumentus, kurių šalis neturėjo galimybės nurodyti ir pateikti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015). Prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo asmeninio susirašinėjimo duomenis, kurie iš esmės apima laikotarpį dar iki pirmosios civilinės bylos Nr. 2-502-887/2013, kurioje buvo patvirtinta 2013-03-26 šalių taikos sutartis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl jie turėjo būti vertinami toje civilinėje byloje arba apeliantas šiuos įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kaip ir ieškovė duomenis, pridėtus prie atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija juos vertino tik tuo aspektu, kiek jie susiję su šioje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013 ir kt.). Ieškovė savo prašymą skirti apeliantui baudą pagal CPK 95 straipsnį grindžia tuo, kad jis taip pat prašė ieškovei skirti tokią baudą, o būdamas teisininku, pats praleido teismo sprendimo apskundimo terminą. Tokie ieškovės argumentai negali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes terminas paduoti apeliacinį skundą buvo atnaujintas Kauno apygardos teismo 2014-07-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1733-527/2014, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.