Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-04-23 · Civilinė byla Nr. 2-1970-918/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-23
Bylos Nr.
2-1970-918/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
D. M.
Civilinė byla Nr. 2-1970-918/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20364-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.4.3;116.1; 116.11
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei R. M., atsakovui D. M., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Janulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu (32-34 b. l.) ir teismo posėdžio metu prašo pakeisti 2013-03-26 teismo nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. M. ir V. M. tvarką, nes esama bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus. Atsakovas teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė, išskyrus vieną punktą, kuriame numatyta jo galimybė į susitikimą pavėluoti 30 minučių. Atsakovas visada vėluoja, o vaikai jo laukia stovėdami kieme bet kokiu oru. Susitikimų metu atsakovas vaikus nuolat filmuoja, įrašinėja pokalbius diktafonu, po to juos palieka ir pasišalina, liepdamas pasivyti ieškovę, tėviškai su jais nebendrauja, nesirūpina jų auklėjimu, ugdymu ir vystymųsi. Atsakovas nesilanko vaikų mokykloje, nedalyvauja jų šventėse, nepasisveikina kieme, tik rašo skundus įvairioms institucijoms. Dėl atsakovo minimos pinigų vagystės ieškovė paaiškino, kad sūnus V. paėmė iš tėvo 10 litų ir parnešė jai sakydamas, kad dabar už tuos pinigus mamai bus lengviau juos išlaikyti. Ieškovė paaiškino, kad taip elgtis negalima, tai vagystė, norėjo pinigus grąžinti atsakovui, tačiau šis neėmė. Ieškovė su sūnumi tuos 10 Lt paaukojo labdarą renkančiai organizacijai. Normalaus bendravimo iš atsakovo pusės nėra jau 8 metus. Vaikai paskutinį kartą buvo pas tėvą namuose 2012 metų lapkričio mėnesį. Vaikams tokia bendravimo tvarka nepriimtina, trikdo jų dienos režimą, jie jaučiasi nesaugiai, nori savaitės viduryje nakvoti namuose pas ieškovę, pas atsakovą nakvoti ir net su juo bendrauti atsisako. Ieškovė buvo susitarusi skatinti bendravimą su vaikų psichiatrų L. Slušnio arba D. Pūro pagalba, tačiau atsakovas nesutiko pas juos lankytis. Ieškovė sutiktų, kad bendravimas būtų nustatytas dalyvaujant psichologui. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Šalaševičiūtė patarė mažinti tėvo bendravimo su vaikais intensyvumą. Ieškovė prašo nustatyti, kad, vaikams nenorint likti pas tėvą, prievarta jų negalima būtų paimti ir siūlo mažiau intensyvią bendravimo tvarką pagal jos sudarytą grafiką:

„1. Atsakovas bendrauja su vaikais nelyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17.30 val. iki sekmadienio 20 val., vaikus pasiimdamas penktadienį adresu (duomenys neskelbtini) prie namo laiptinės ir sekmadienį vaikus pristatydamas į tą pačią vietą;

2. Atsakovas bendrauja su vaikais per kiekvienas porinių metų Šv. Kalėdų šventes ir neporinių metų Naujųjų Metų šventes bei Šv. Velykų šventes, vaikus pasiimdamas švenčių dieną 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) namo laiptinės ir grąžindamas 20 val. į tą pačią vietą;

3. Atsakovas bendrauja su vaikais jų vasaros, žiemos, rudens atostogų pirmąją pusę, pasiimdamas vaikus 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) namo laiptinės ir pristatydamas 20 val. į tą pačią vietą;

4. Pasikeitus R. M. adresui, ji nedelsiant apie tai turi pranešti D. M. ir nurodyti naują adresą.

5. Atostogų ir švenčių dienos, praleistos su vaikais, pagal šią numatytą tvarką vienas kitam iš tėvų piniginės lėšos nekompensuojamos.

6. Vaikams susirgus, jie lieka pas tą iš tėvų pas kurį susirgo, kol pasveiks.

7. Abu tėvai dalyvauja visose vaikų mokyklos šventėse, jų užklasinėje veikloje ir susirinkimuose.

8. Atsakovas turi teise su vaikais bendrauti ir kitu metų laiku.

9. Esant būtinybei dėl nutarties nevykdymo, šalys įsipareigoja pranešti prieš 4 dienas vienas kitam prieš 4 dienas (informuojant vienas kitą telefonu ar SMS žinute).“

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (67-71 b. l.) ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tėvo dalyvavimas vaikų auklėjime būtinas jų harmoningam vystymuisi. Atsakovui atrodo, kad vaikams kartu su ieškove yra pramoga nesilaikyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, susitikimų su atsakovu metu vaikai jaučiasi puikiai ir šypsosi, tai patvirtina pridėtas vaizdo įrašas (76 b. l.). Tačiau dėl ieškovės netinkamo auklėjimo vaikai nevykdo pareigos klausyti ir gerbti tėvą, atsisako su juo bendrauti, sūnus yra pavogęs iš atsakovo pinigų. Ieškovė iš atsakovo reikalauja vaikščioti į mokyklą, bet atsakovas to negali padaryti dėl savo darbo pobūdžio ir ieškovės nuolat išprovokuojamų konfliktų. Nusivesti vaikų į kiną neturi finansų, nes turi išlaikyti tirs vaikus ir pinigų pramogoms nepakanka. Su vaikais gyvenanti motina formuoja neigiamą vaikų požiūrį į tėvą – jį įžeidinėja, melagingai kaltina. Vaikai apie tėvą neturi jokių gerų prisiminimų, taip negali būti. Akivaizdu, kad dėl tiesioginės neigiamos motinos įtakos vaikams susiformavo tėvo atstūmimo sindromas. Ieškovė privalo išugdyti vaikų pagarbą skyrium gyvenančiam tėvui. Matyti, kad ieškovė pati tapo vaikų įkaite, ji neturi techninių žinių, kaip reikia auklėti vaikus. Atsakovas yra išklausęs tėvystės ugdymo įgūdžių kursus, todėl priešingai nei ieškovė, žino, kaip turi būti auklėjami vaikai. Vaikai turi pareigą elgtis taip, kad nepažeistų kito asmens teisių ir interesų. Vaikų paaiškinimai neobjektyvūs, nes vaikų lūpomis kalba ieškovė. Išvadą teikiančios institucijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nekompetentingi įvertinti vaikų psichologinę būklę. Kadangi ieškovė siekia apriboti atsakovo maksimalų bendravimą su vaikais ir nori sukliudyti antstoliui pradėti vykdyti 2013-03-26 teismo nutartimi nustatytą vykdymo tvarką, atsakovas prašo ieškovei paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Tokia bauda skirtina siekiant kompensuoti nukentėjusiai šaliai padarytą žalą ir atgrasyti ją ir kitus potencialius piktnaudžiautojus nuo panašių veiksmų ateityje. Ieškinį prašo atmesti ir palikti galioti 2013-03-26 teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nes joje numatyta bendravimo tvarka labiau atitinka vaikų interesus nei ieškovės ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje išklausyta nepilnametė U. M., kuriai sprendimo priėmimo metu yra 9 metai, paaiškino, kad su mama, sese ir broliu sutaria labai gerai. U. tėtį nelabai myli, su juo daugiau bendrauti nenori, nakvoti pas tėtį nenori, nes tėtis negeras, juos muša, jo bijo tiek U., tiek brolis V.. Tėtis mušė brolį V., kai šis nenorėjo važiuoti į Vilnių, įgrūdo jį į mašiną, o kai U. prašė tėčio jį paleisti, tėtis liepė jai nelįsti, nes gaus pati. Tėtis dažnai jiems suka ausis. Negražiai šneka apie mamą – vadina ją girtuokle ir chuligane. Iš susitikimų su tėčiu jie su broliu visada išeina apsiverkę. Mama apie tėtį blogai nešneka, gražiai juos su broliu įkalbinėja eiti pas tėtį, bet jie nenori. Mama juos nuveda į kiemą ir jie laukia, kol tėtis ateis pasiimti, nes namai tam pačiam kieme. Tėtis kartą per tokį susitikimą buvo juos vienus kieme palikęs, vaikai tada vijosi mamą. Kai susitinka su tėčiu pagal teismo nutartį trečiadieniais ar penktadieniais, tėtis juos visada filmuoja ir įrašinėja pokalbius, o paskui iš karto liepia eiti pas mamą arba pats pabėga. Apie teismo nutartį U. žino, nes kai kartą buvo pas tėtį bute, jo draugė S. garsiai vaikams tą nutartį skaitė. Kodėl S. tą nutartį skaitė, U. nežino, mano, kad gal tėtis liepė. Tada U. prašė S. išeiti į kitą kambarį, nes jie atėjo pas tėtį ir norėjo tik su juo bendrauti, o ne su jo drauge, bet ji neklausė. Tėtis vis siūlo važiuoti į Anykščius, ten yra batutas, prūdas, galima žvejoti, tačiau U. važiuoti į Anykščius nenori, nori būti su mama. Tėtis su jais niekada nežaidžia, mokslais ar sveikata nesidomi, į renginius net kviečiamas neina, su gimtadieniais nepasveikina. Kartą, kai U. smarkiai susirgo ir važiavo į ligoninę, ji skambino tėčiui ir prašė atvažiuoti, nes jai labai bloga, bet tėtis nenorėjo, buvo užsiėmęs. U. su broliu dažnai žaidžia kieme, tėtis grįždamas juos mato, bet neprieina, nepasisveikina, net nepažiūri. Kai šiandien atėjo į teismą, tėtis juos matė, bet nei pasisveikino, nei pamojavo. Jei tėtis kitaip elgtųsi, norėtų su juo bendrauti.

Teismo posėdyje išklausytas nepilnametis V. M., kuriam sprendimo priėmimo metu yra 7 metai, paaiškino, kad su tėčiu susitinka trečiadieniais ir penktadieniais. Berniukas nori, jog tėtis neįrašinėtų su diktofonu jų susitikimų, prašė neįrašinėti, bet tėtis neklauso. Kai susitinka, tėtis jo nesiklauso, nesidomi, nežaidžia, tik vis siūlo važiuoti į Anykščius. V. nakvoti pas tėtį nenori. V. yra žaidęs su tėčiu tik vieną kartą gaudynių. Kartą, kai V. nenorėjo su tėčiu važiuoti į Vilnių, tėtis jį mušė stipriai per užpakalį, skaudėjo, jis verkė, o U. jį gynė, bet tėtis jai liepė nelįsti, nes pati gaus. Tėtis niekada neateina į šventes, nors V. jį kviečia. V. skaudu, kad draugo tėtis atėjo į šventę su lūžusia koja, o V. tėtis net sveikas negalėjo ateiti. V. tėtį per Kalėdas pasveikino, o tėtis jo ne, dovanų iš tėčio negavo, nes tėtis sakė, kad tik geri vaikai dovanų gauna. Tėtis mamą vadino valkata. Mama niekada apie tėtį negražiai nešneka. Kai atėjo į teismą, tėtis jį matė, bet nepasisveikino, ranka nepamojavo, nors V. to norėjo.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje (58-60 b. l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad šeima skyriui žinoma nuo 2007-06-11, kada prasidėjo šalių skyrybų procesas, šalių santykiai yra konfliktiški, šalims skyriaus nukreipimu teiktos konsultacijos VĮ Šeimos santykių institute. Atsakovas nededa pastangų stiprinti tarpusavio ryšį su vaikais, viską tikisi išspręsti rašydamas įvairius skundus. Atsakovas nesiekia su vaikais bendrauti, jų norų nesiklauso, nemoka su jais žaisti, vaikai su tėvu jaučiasi įsitempę, todėl būtina psichologo dalyvavimas jų susitikimuose. Nustatyti bendravimo tvarką su vaikų nakvyne pas tėvą negalima, vaikai tam prieštarauja. Tikslinga nustatyti bendravimo tvarką skiriant susitikimus du kartus per savaitę dalyvaujant psichologui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (CK 3.3 str. 1 d.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3d.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

Nepilnamečių U. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė R. M. ir atsakovas D. M. (11-12 b. l.). Kauno apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-502-887/2013 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovė ir atsakovas geranoriškai susitarė dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (8-10 b. l.). 2013-03-26 nutartis įsiteisėjo 2013-04-03, 2013-10-29 nutartimi atsakovui išduotas vykdomasis raštas dėl nustatytos bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo, Kauno apygardos 2013-01-13 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013-10-29 nutartį paliko galioti (51-52 b. l.). Iš prijungtos apžiūrai civilinės bylos Nr. 2-502-887/2013 rašytinių įrodymų matyti, kad šalims buvo sudėtinga vykdyti pačių tarpusavyje suderintą ir 2013-03-26 nutartimi pavirtintą bendravimo tvarką, šalims bendrauti be konfliktų nepavyko (prijungtos civ. bylos Nr. 2-502-887/2013 79, 84-87, 89-90, 95-103, 109-112, 115, 123, 127, 134-135, 137-138, 148-101 b. l. II tomas; 5-8, 13, 20, 22, 23, 25-28 b. l. III tomas).

Šalių tarpusavio asmeniniai santykiai yra itin konfliktiški, tai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Kauno Šilainių PN 2013-08-30 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-11-21, 2013-08-23 atsakymai ieškovei siūlant konfliktus su atsakovu spręsti taikiai atsižvelgiant į vaikų interesus, ieškovės 2013-08-05, 2013-05-30, 2013-11-11, 2013-05-16, 2013-06-21, 2013-10-28, 2014-01-27 pranešimai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui apie tai, kad atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos, šalių telefono žinučių tekstai (17-27, 75, 85, 91-92 b. l.). Kauno apygardos teismo 2014-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-169-480/2014 palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2013-10-16 nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo ieškinį, kuriuo jis prašė priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą (49-50 b. l.). Kauno Santakos PK atliekama ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 2 d. dėl žmogaus terorizavimo, nukentėjusiąja pripažinta R. M. (89-90 b. l.).

Kadangi vaikų tėvų nuomonė vienas apie kitą yra kategoriškai neigiama, jie aktyviai užsiima tarpusavio kaltinimais ir skundų į įvairias institucijas rašymais, todėl šiuo atveju vien šalių motyvai nėra pakankamas pagrindas pakeisti bendravimo tvarką kaip neatitinkančią vaikų interesų. Vaikų interesus nulemia teigiama vaiko kaip asmenybės raida, poreikis turėti saugią tiek fizine, tiek socialine prasme aplinką, būti apsaugotam nuo suaugusių kasdieninių rūpesčių. Tėvai vaikų interesus supranta skirtingai, priklausomai nuo jų pačių pažiūrų, išsilavinimo, moralinių ir kitų savybių, todėl teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti vaikų interesus atsižvelgiant į vaikų norus. Kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir priimant sprendimą turi būti į ją atsižvelgiama (CPK 380, CK 3.177 str.). Šioje byloje vaikų nuomonė, nors ir vertinama visų įrodymų kontekste, turi lemiamą reikšmę sprendžiant bendravimo tvarkos pakeitimo klausimą. Vertinant vaikų norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaikų amžių, bet ir į jų brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaikų išreikštam norui, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jie gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaikų norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaikų noras prieštarauja jų interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų 2013-05-30 atliktos vaikų apklausos protokoluose U. M. ir V. M. nurodė, kad būdami su tėčiu jie jaučiasi blogai, jiems nepatinka, kad tėtis nuolat įrašinėja jų susitikimus ir kad negražiai kalba apie mamą (13-14 b. l.). Paprašius įvardinti savo norus, V. M. vienu iš savo norų nurodė „kad mama laimėtų teismą“ (14 b. l.). Peržiūrėjus atsakovo su atsiliepimu pateiktą 2014-01-28 vaizdo įrašą (76 b. l.), matyti, kad ieškovė atveža vaikus į susitikimą su atsakovu. Priėję vaikai laukia tėvo reakcijos, vaikai, ypač U., atrodo įsitempę. Atsakovas visą laiką filmuoja, filmavimo įrangos iš rankų nepaleidžia. Kelias akimirkas pabuvę šalia atsakovo, vaikai nubėga atgal į automobilį ir iš jo nebeišlipa. Ieškovė paaiškino, kad 2014-01-28 nebuvo pagal bendravimo grafiką paskirta vaikų bendravimo su tėvu diena, važiuodama su vaikais atsitiktinai pamatė atsakovą ir pasiūlė vaikams pasisveikinti su tėvu. Pažymėtina, kad ieškovė pati šioje situacijoje elgėsi netinkamai, provokavo konfliktinę situaciją. Kita vertus, atsakovo reakcija pamačius vaikus, t. y. jų filmavimas, nebandymas užkalbinti ir pan., yra netinkama siekiant užmegzti ryšį su vaikais. Teismo posėdžio metu atlikta U. M. ir V. M. apklausa, kuri vaikams, ypač V., buvo emociškai labai skausminga, atskleidė, kad vaikams nepatinka, kad atsakovas juos visą laiką filmuoja, negražiai kalba apie mamą, grubiai su jais elgiasi ir baudžia, vaikai jo bijo, nenori su atsakovu susitikti ar pas jį nakvoti. Apklausos metu V. M., pasakodamas, kad tėtis mamą vadina „valkata“ pradėjo verkti. Taip pat berniukui labai skaudu, kad į ugdymo įstaigoje surengtą šventę draugo tėtis atėjo būdamas traumuotas, o V. tėtis net būdamas sveikas neatėjo. Vaikai taip pat nurodė, kad tėtis su jais nesisveikina, praeina pro šalį nepakalbinęs, kai susitinka jokių žaidimų su jais nežaidžia, su šventėmis nepasveikina, mokykloje nesilanko. Tačiau, jei tėtis elgtųsi kitaip, vaikai vis dar norėtų su juo bendrauti.

Vaikų lankomos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2013-10-16 pažyma patvirtina, kad atsakovas vaikų pasiekimais nesidomi, su pedagogais nebendrauja, mokyklos šventėse nesilanko, vaikų ugdymu ir jų socialiniu gyvenimu mokykloje rūpinasi tik ieškovė (15-16 b. l.). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014 metų sausio mėnesio pažymoje daroma išvada, kad atsakovas tik formaliai kelia klausimą dėl psichologinės pagalbos, bet iš esmės nesiekia spręsti bendravimo su vaikais problemų, yra linkęs ieškoti pagalbos sau palankiose įstaigose, tokiose kaip (duomenys neskelbtini), kurioje pats dirba (86-88 b. l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 metais atliktos vaikų teismo psichologinės ekspertizės aktuose nurodyta, kad vaikai, gyvendami su motina, yra emociškai prie jos labiau prisirišę, duomenų apie tėvų poveikį, formuojant vaikų nuomonę apie tėvus, nenustatyta (93-109 b. l.). Kadangi šie duomenys yra 2011 metų, neatitinka dabartinės esamos padėties, be to, yra pasikeitęs vaikų amžius, tai įtakojo jų situacijos suvokimą ir požiūrį į tėvus, todėl 2011 metų psichologinės ekspertizės aktais teismas detaliau šioje byloje nesivadovauja.

Vertinat vaikų pasisakymus, teismas daro išvadą, kad U. M. ir V. M. yra pakankamai brandūs išreikšti savo norus dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tikėtina, kad ieškovė galėjo patarti vaikams, kurias situacijas pabrėžti pasakojant apie tėvą, tačiau vaikų pasisakymų esmės tai nekeičia. Vaikų nuomonė buvo nuosekli viso proceso metu (tiek apklausiant juos VTAS specialistams, tiek posėdžio metu), jie detaliai pasakojo bendravimo su tėvu aplinkybes, nurodė savo jausmus ir norus, pagrindė, kodėl nebenori su tėvu bendrauti. Vaikų noras nebendrauti su tėvu iš esmės paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikų saugumo ir stabilumo poreikiu ir tėvo elgesiu bendraujant su vaikais, bet ne kitomis, išimtinai su ieškovės nusistatymu atsakovo atžvilgiu susijusiomis aplinkybėmis.

Teismas sutinka su atsakovo išreikšta nuomone, kad tėvo dalyvavimas vaikų auklėjime būtinas jų harmoningam vystymuisi. Visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant tėvų meilę ir supratimą. Iš vaikų pasisakymų matyti, kad vaikai ilgisi šilto tėviško ryšio su atsakovu, norėtų, kad tėvas jais domėtųsi, ateitų į šventes, kartu pažaistų. Teismas nekvestionuoja atsakovo teisės bendrauti su vaikais ir rūpintis jų auklėjimu. Tačiau iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, kad atsakovas visiškai nesupranta vaikų emocinių poreikių, jam stinga žinių apie savo kaip tėvo indėlį į vaikų vystymąsi ir bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas vaikų mokymosi rezultatais nesidomi, į vaikų šventes net jų kviečiamas neateina, laisvalaikiui su vaikais laiko ir lėšų neturi, yra naudojęs fizinį smurtą (sudavęs, užsukęs ausis), naudoja psichologinį smurtą (įžeidinėja vaikų motiną, grasina dukrai neginti brolio, liepia draugei vaikams perskaityti teismo nutartį). Toks atsakovo elgesys vaikus labai skaudina ir sukelia vaikų nepasitikėjimą atsakovu ir baimę jam. Tokie dalykai, kaip ateiti į vaikų šventę, aplankyti sergančius ar pažaisti su vaikais kamuoliu, stalo ar kitokius žaidimus, nereikalauja iš atsakovo jokių piniginių lėšų. Atsakovas yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, o jų bendravimas atsakovo iniciatyva apsiriboja vaikų filmavimu susitikimų metu. Nors vaikai yra prašę atsakovo jų nebefilmuoti, į tokius prašymus atsakovas neatsižvelgia. Kaip nuolatinis filmavimas nesidomint jokiais vaikų poreikiais turėtų įrodyti atsakovo rūpestį vaikais, atsakovas teismui nepaaiškino. Tai, kad nepilnamečiai vaikai žino teismo nutarties, kurioje aptariamos tėvų nesutarimų priežastys, motyvus ar kad 7 metų vaikas paima iš tėvo 10 litų galvodamas, kad taip motinai bus lengviau jį su seserimi išlaikyti, tik įrodo, kad atsakovas nei vaikų psichologiniais, nei materialiniais poreikiais tinkamai nesirūpina.

Atsakovas proceso metu nuolat pabrėždavo, kad dėl vaikų nenoro su juo bendrauti yra kalta ieškovė ir jos netinkamas vaikų auklėjimas, nes ieškovė privalėjo išugdyti pagarbą skyrium gyvenančiam tėvui. Atsakovo nuomone, būtent dėl ieškovės nuteikinėjimo vaikai tėvą atstumia. Atsakovas įsitikęs, kad vaikai turi pareigą elgtis taip, kad nepažeistų kito asmens teisių ir interesų, o šiuo atveju vaikai pažeidžia atsakovo teises jo negerbdami ir atsisakydami su juo bendrauti. Nors atsakovas yra išklausęs tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus, žino tokias sąvokas kaip Stokholmo sindromas, tėvo atstūmimo sindromas ir kuo tai skiriasi nuo tėvo atstūmimo sąvokos, vis dėlto jo įgūdžiai ir profesinės veiklos žinios akivaizdžiai nepakankamos suprasti elementarius savo vaikų emocinius poreikius būti mylimiems ir rūpinamiems savo tėvo. Apie tėvų atstūmimą galima kalbėti tik tada, kai atstumiamasis yra tinkamai vaikų atžvilgiu besielgiantis ir mylintis vaiką tėvas/motina, tačiau tai netaikytina vaikus apleidžiančiam ir jais nesirūpinančiam tėvui/motinai. Atsakovas savo elgesio su vaikais trūkumų neįžvelgė, nors vaikų papasakotų aplinkybių apie savo bendravimą su jais nepaneigė. Atsakovui išaiškinama, kad pagarbą ir norą bendrauti gali išugdyti tik atsakovas, o ieškovės pareiga yra tam netrukdyti. Ieškovė turi skatinti vaikus bendrauti su tėvu, tačiau negali už jį sukurti vaikų ir tėvo tarpusavio ryšio. Atsakovas neįvertina, kad dėl netinkamo tėvo elgesio ir nesirūpinimo vaikų gerove, vaikams gali susiformuoti įvairūs psichologiniai kompleksai, pvz. nepilnavertiškumo jausmas. Atsakovas, teigdamas septynmečiui sūnui, kad per Kalėdas dovanų gauna tik geri vaikai ir nieko šia proga nepadovanodamas, kaltindamas jį vagyste, grasindamas nubausti dukrą, kai ji užstoja brolį, visiškai nesidomėdamas vaikų sveikata, mokslais, nesilankydamas jų šventėse žlugdo juos kaip asmenybes ir tuo pačiu menkina savo kaip rūpestingo tėvo, turinčio ne tik teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu, įvaizdį vaikų sąmonėje. Tėvas, pats tinkami nesirūpindamas vaikais, negali tikėtis, kad vaikai besąlygiškai jį mylės ir gerbs. Pažymėtina, kad šalių vaikai yra tokio amžiaus, kai gali būti auklėjami ir ugdomi žaidimų forma. Vaikams tinkamai auklėti būtinas šiltas bendravimas, o ne vien pareigų nustatymas ir reikalavimas šias pareigas vykdyti.

Tėvų valdžia skirta prigimtinėms vaikų teisėms įgyvendinti. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Visų pirma, ne vaikai turi pareigas atsakovui, o atsakovas turi pareigą užtikrinti vaikų teises augti socialiai saugioje ir stabilioje aplinkoje bei būti globojamiems abiejų tėvų. Atsakovas netinkamai supranta savo kaip tėvo valdžią ir pareigas vaikų atžvilgiu. Pažymėtina, kad viso proceso metu atsakovas išimtinai akcentavo tik savo teises ir vaikų pareigas, tačiau net neužsiminė apie savo rūpestį ar meilę vaikams. Pamatęs vaikus teisme, su jais nepasisveikino, neužkalbino, kontakto neieškojo. Byloje surinkti įrodymai ir atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu leidžia daryti išvadą, kad nekeisti nustatytos bendravimo tvarkos jis siekia ne vedinas tėviškų jausmų ir meilės bei siekdamas sąžiningai atlikti savo, kaip vaikų tėvo pareigas, o paskatintas asmeninių ambicijų ir nuoskaudos. Atsakovas suabsoliutina savo kaip tėvo teises ir iškelia jas virš prioritetinių vaikų teisių. Dėl atsakovo elgesio pablogėjo jo ir vaikų bendravimo emocinio ryšio forma. Atsakovas, netinkamai vykdydamas tėvo pareigas, veikdamas priešingai vaikų interesams, atstūmė juos nuo savęs ir pats įtakojo vaikų priešiškumą ir nenorą su juo bendrauti. Šiuo metu nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovas gali savarankiškai sugebėti pakeisti požiūrį į vaikus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje nustatyta, kad nepilnamečių U. M. ir V. M. nenorą bendrauti su tėvu lemia būtent atsakovo elgesys – nuolatinis vaikų filmavimas, nesidomėjimais jais kaip asmenybėmis, nedalyvavimas jų kasdieniame gyvenime, vaikų motinos įžeidinėjimas. Atsakovo motyvai dėl ieškovės kaltės nuteikiant vaikus prieš atsakovą nepaneigė atsakovo netinkamo elgesio bendraujant su vaikais. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, vaikų nuoseklia ir vienareikšmiška nuomone dėl bendravimo su tėvu, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-502-887/2013 nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka vaikų interesų, todėl ją būtina pakeisti. Nustatyti bendravimo tvarką pagal ieškovės ieškiniu siūlomą grafiką taip pat netikslinga, nes vaikai atsisako nakvoti pas tėvą, tėvas nesupranta vaikų poreikių, negalės jais pasirūpinti ir užtikrinti psichologinį komfortą ilgesnį laikotarpį savaitgaliais, švenčių ar atostogų metu, tuo labiau nesuteiks tinkamos priežiūros jiems susirgus. Dėl šių aplinkybių ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaikų nakvyne pas tėvą, pusę vaikų atostogų laikotarpio, sergant vaikus iki jų pasveikimo palikti pas tą tėvą, pas kurį būdami vaikai susirgo, neatitinka vaikų interesų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 376 str. 3 d., šeimos bylose turi teisę priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tai reiškia, kad teismas savo iniciatyva, gindamas nepilnamečio vaiko interesus, gali šalių ginčą išspręsti kitokiu būdu, nei prašoma ieškinyje. Vaiko geriausius interesus būti globojamam ir bendrauti su abiem tėvais atitiks tik toks bendravimas, kuris vyksta tiek tėvo, tiek vaikų iniciatyva ir nekelia vaikams papildomo streso. Vaikų iniciatyvai skatinti tėvui būtina sukurti tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus santykius. Kadangi atsakovui pačiam sunku suvokti vaikų emocinius poreikius ir savo kaip tėvo pareigas, tikslinga nustatyti bendravimą dalyvaujant psichologui du kartus per savaitę po dvi valandas. Tokios trukmės bendravimas skatins nuoseklų vaikų ir tėvo ryšio puoselėjimą, susitikimuose nedalyvaus pašaliniai asmenys, tėvo dėmesys bus koncentruojamas į vaikų norus ir poreikius. Be to, nustatoma bendravimo tvarka atitiks faktiškai susiklosčiusią bendravimo tvarką, kadangi šiuo metu vaikai vedami susitikti su tėvu du kartus per savaitę, ir susitikimų laikas bus išnaudojamas tikslingiau nei nuolat filmuojant vaikus. Bendravimo tvarkos pakeitimas apribojant bendravimo trukmę pateisinamas siekiu užtikrinti vaikų interesus augti socialiai saugioje ir stabilioje aplinkoje ir būti apsaugotiems nuo suaugusiųjų problemų. Be to, tokia bendravimo tvarka atsakovo interesai bus apriboti mažiau, nei būtų ir toliau pažeidžiamos prioritetinės vaikų teisės atsakovui netinkamai su jais bendraujant. Pasirinkti psichologą ir mokėti už jo paslaugas pavedama atsakovui atsižvelgiant į tai, kad iki šiol atsakovas tėviškų pareigų vykdymą supranta tik kaip skundų ir pareiškimų rašymą, o ne ryšio su vaikais puoselėjimą. Atsakovo pasirinktas psichologas turi būti nesusijęs su atsakovo naryste asociacijoje (duomenys neskelbtini). Pasirinktino psichologo kandidatūra turi būti suderinta su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Siekiant kuo mažiau trukdyti vaikų dienotvarkę, psichologo darbo vieta turi būti Kauno mieste ar Kauno rajone. Pasirinkti psichologą atsakovas privalo per 10 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo. Apie pasirinktą psichologą, kurio kandidatūrai pritars Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovas turi pranešti ieškovei. Vaikus į konsultacijas nuveža ir iš jų pasiima ieškovė. Tuo atveju, jei šalys ar jų vaikai dėl svarbių priežasčių negalės nurodytu laiku nuvykti į konsultaciją, jos privalo nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą ir suderinti su psichologu kitą konsultacijų laiką.

Siekiant nedelsiant atkurti vaikų ir tėvo santykius, sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 283 str. 4 d.). Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Šalims tinkamai vykdant nustatytą bendravimo tvarką dalyvaujant psichologui ir pasiekus teigiamų rezultatų, šalys turi teisę tarpusavyje gražiuoju susitarti dėl papildomos atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais, švenčių ar atostogų metu tvarkos, tačiau toks susitarimas galimas tik konsultuojančiam psichologui pateikus teigiamą išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Atsakovo pareikštas prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi ieškovė siekia apriboti atsakovo maksimalų bendravimą su vaikais ir nori sukliudyti antstoliui pradėti vykdyti 2013-03-26 teismo nutartimi nustatytą vykdymo tvarką, atmestinas. Ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pareikštas vaikų interesais. Ieškovė, kaip vaikų įstatyminė atstovė turi ne tik teisinę, bet ir moralinę pareigą imtis visų galimų priemonių apsaugoti vaikus nuo neigiamų išgyvenimų ir užtikrinti jiems socialiai saugią ir stabilią aplinką. Bylos duomenų visuma patvirtina natūralų motinišką ieškovės rūpestį vaikais. CPK 95 str. numatyta bauda už piktnaudžiavimą procesu skiriama už nepagrįstą ieškinio reiškimą, sąmoningą proceso vilkinimą, o ne už teisėtų interesų gynimą. Ieškovės piktnaudžiavimo procesu aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tačiau ieškovei išaiškintina, kad šiuo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka turi būti vykdoma, o bet kokie ieškovės nepagrįsti bandymai užkirsti susitikimams kelią gali būti vertinami kaip pažeidžiantys galimybę plėtoti šeimos ryšius ir vaikų interesus bendrauti su tėvu.

Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies ne dėl nepagrįstų ieškinio reikalavimų dalies, o dėl to, kad teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bendravimo tvarką nustatė kitokią, nei prašė ieškovė, laikytina, kad iš esmės ieškovės ieškinio reikalavimai pakeisti bendravimo tvarką tenkinti, todėl ieškovės patirtos 144 Lt žyminio mokesčio mokėjimo išlaidos priteistinos jai iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-502-887/2013 nustatytą atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a .k. (duomenys neskelbtini) tvarką.

Nustatyti atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a .k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. D. M. bendrauja su vaikais U. M. ir V. M. du kartus per savaitę po dvi valandas dalyvaujant psichologui.

2. Už psichologo konsultacijas moka D. M..

3. Konkretų konsultacijų (t. y. D. M. bendravimo su vaikais U. M. ir V. M.) laiką paskiria atsakovo pasirinktas psichologas, atsižvelgdamas į savo užimtumą bei vaikų užimtumą ugdymo įstaigose.

4. Vaikus į konsultacijas nuveža ir iš jų pasiima ieškovė.

5. Pasirinkti psichologą pavedama atsakovui. Pasirinkti psichologą atsakovas privalo per 10 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo. Pasirinktino psichologo kandidatūra turi būti suderinta su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Atsakovo pasirinktas psichologas turi būti nesusijęs su atsakovo naryste asociacijoje (duomenys neskelbtini). Psichologo darbo vieta turi būti Kauno mieste ar Kauno rajone. Apie pasirinktą psichologą (jo pavardę, darbo vietą), kurio kandidatūrai pritars Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovas turi nedelsiant pranešti ieškovei.

6. Tuo atveju, jei šalys ar jų vaikai dėl svarbių priežasčių negalės nurodytu laiku nuvykti į konsultaciją, jos privalo nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą ir suderinti su psichologu kitą konsultacijų laiką.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (šimtas keturiasdešimt keturi Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Lt (dvidešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė