Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-08 · Civilinė byla Nr. 2S-169-480/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-08Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-09-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-08
Bylos Nr.
2S-169-480/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16889-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
  • 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-169-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16889-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.4;122.2;122.3; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20992-451/2013 pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. M., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, uzufrukto tvarkytoju paskiriant D. M., pradedant nuo pareiškimo padavimo teismui dienos, t. y. 2013-10-11, iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovės ieškovui įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2010-10-09 iki pareiškimo padavimo teismui dienos, iš viso 14040 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, jog ieškinyje keliami reikalavimai jau yra išspręsti. Teismas, vertindamas ar ieškovo pareikšto ieškinio dalykas sutampa su reikalavimais, išspręstais Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimu nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, nustatė, kad nutraukiant santuoką teismas išsprendė ir vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimą. Teismas nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi, jie gyvena kartu su atsakove. Nepakitus nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai, nėra pagrindo priteisti išlaikymo iš atsakovės. Teismas pažymėjo, kad pateiktame ieškinyje ir įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendime ginčo šalys yra tos pačios – ieškovas D. M. ir atsakovė R. M., ginčo dalykas toks pats – išlaikymas tiems patiems nepilnamečiams vaikams U. M. ir V. M.. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių argumentų:

1. Netinkamai atskleistas ieškinio dalykas. Priešingai nei nurodė teismas, santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiamas klausimas, su kuo po skyrybų yra nustatoma vaikų gyvenamoji vieta ir tik nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš skyrium liekančio gyventi tėvo. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo keliamas klausimas dėl vaiko poreikiams skirtų lėšų priteisimo iš su vaiku gyvenančio tėvo/motinos, todėl teismai šiuo klausimu nieko nepasisakė.

2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai laikė, kad nepakitus vaikų gyvenamajai vietai, nėra pagrindo priteisti išlaikymo iš atsakovės. Teismas nesivadovavo jokia teisės norma, kad išlaikymas gali būti priteisiamas tik asmeniui, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta. Įstatymo leidėjas nėra nurodęs, kad vaikui skirtas išlaikymas gali būti priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo/motinos, todėl teismo pozicija, kad vaikui skirto išlaikymo priteisimas tik iš skyriumi gyvenančio tėvo/motinos pažeidžia tėvų lygybės principą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. M. ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tampa šalims privalomas. Be to, teismo sprendimas įgyja nenuginčijamumo savybę, su kuria glaudžiai susijusi kita įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė – išimtinumas. Išimtinumas suprantamas kaip draudimas teismui kada nors nagrinėti tapatų ginčą, o pareikštą tapatų ieškinį teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo (apelianto) ieškinį ir grąžino jį ieškovui vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Minėtoje normoje nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. išnagrinėjo civilinę bylą tarp tų pačių šalių pagal ieškovės R. M. (apelianto sutuoktinės) ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir atsakovo D. M. (apelianto) priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo. Kauno apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, nutraukdamas šalių santuoką, be kitų reikalavimų, taip pat nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina R. M. bei priteisė iš atsakovo (šioje byloje ieškovo) nepilnamečiams vaikams U. M. ir V. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi, atsakovo (šioje byloje ieškovo) apeliacinį skundą patenkinusi iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, pakeitė ir nustatė, jog šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliantas ieškiniu, kurį teismas atsisakė priimti ir grąžino jam, prašė priteisti iš atsakovės R. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. M. ir U. M. kiekvienam po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, uzufrukto tvarkytoju paskiriant ieškovą, pradedant nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

Apeliantas nurodo, kad teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai atskleidė ieškinio dalyką, nes santuokos nutraukimo byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl vaikų poreikiams skirtų lėšų priteisimo iš su vaiku gyvenančio tėvo/motinos, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimas (tai reiškia civilinės bylos iškėlimą) sukelia tam tikrus materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, todėl ši proceso stadija yra labai svarbi, kaip ir ją reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamas taikymas. Nagrinėjamos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia. Suinteresuotas asmuo teismo sprendimą, kurį mano esant neteisėtą ar nepagrįstą, turi teisę skųsti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo. Šiuo atveju nustatyta, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo apeliantas priešieškiniu, be kitų reikalavimų, taip pat prašė nustatyti nepilnamečių vaikų U. M. ir V. M. gyvenamąją vietą su tėvu, t. y. apeliantu, taip pat priteisti iš ieškovės (šioje byloje – atsakovės) R. M. apeliantui 350 Lt į mėnesį abiejų vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės, t. y. kiekvieną mėnesį po 175 Lt kiekvienam vaikui. Teismas šiuos priešieškinio reikalavimus atmetė ir iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina bei priteisė išlaikymą vaikams iš apelianto. Reikšdamas naują ieškinį, apeliantas taip pat siekia, kad būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovės, vaikų motinos R. M.. Bylos medžiaga nustatyta, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta šiuo metu nėra pasikeitusi. Taigi, darytina išvada, kad ieškovo naujai pareikštas reikalavimas yra tapatus prieš tai pareikštam priešieškinio santuokos nutraukimo byloje reikalavimams pagal visus tris ieškinių tapatumo kriterijus: šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Dėl šios priežasties aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra prejudicinės (CPK 182 str. 2 p.), o sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vaikų išlaikymo klausimas tarp šalių jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, nors kaip nurodo apeliantas santuokos nutraukimo byloje ir nebuvo keliamas klausimas dėl vaikų poreikiams skirtų lėšų priteisimo iš su vaikais gyvenančios motinos, tačiau pažymėtina, kad CK 3.190 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, jog ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra taip pat vaikų motina (šioje byloje atsakovė), todėl apelianto naujai pareikštas ieškinys dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovės atsisakytinas priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Taip pat pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusia 2013 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-502-887/2013 yra patvirtinta tarp šalių bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais U. M. ir V. M. (b. l. 12-14). Todėl, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apeliantas šiuo atveju turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisto iš jo išlaikymo vaikams dydžio santuokos nutraukimo byloje pakeitimo, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau išlaikymo vaikams priteisimo klausimas nėra spręstinas pakartotinai (CK 3.201 str.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė