- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-767-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02359-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- BUAB „Nolteris“
- Atsakovas
- UAB „Transoil“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Nolteris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Nolteris“ ieškinį atsakovui UAB „Transoil“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas BUAB „Nolteris“ 2017 m. sausio 18 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 15 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo UAB „Transoil“ 20 000 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas“; pripažinti negaliojančiu 2016 m. sausio 22 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo UAB „Transoil“ 2 900 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už paslaugas“; actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 26 d. tarp UAB „Nolteris“ ir UAB „Transoil“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/01/26, pagal kurią UAB „Transoil“ pardavė UAB „Nolteris“ naudotą transporto priemonę SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 14 520 EUR kainą; pripažinti negaliojančiu 2016 m. vasario 15 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo UAB „Transoil“ 589,50 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodant “S/F TRA Nr. 226“; taikyti restituciją – iš atsakovo UAB „Transoil“ UAB „Nolteris“ naudai priteisti 23 489,50 EUR, o transporto priemonę SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui UAB „Transoil“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Nurodė, kad sudaryti ginčo sandoriai yra nesąžiningi, atsakovas buvo suinteresuotas patenkinti savo reikalavimus pirmiau visų kreditorių, todėl tikėtina, kad atsakovas, siekdamas apsaugoti savo turtą, sieks jį perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko restitucija taps negalima. Taip pat prašė taikyti piniginių lėšų areštą piniginio reikalavimo ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo BUAB „Nolteris“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 4 880 EUR administravimo išlaidų. Minėta suma nesudaro prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to ieškovas neįrodė, kad atsakovas slėptų turtą ir vengtų mokėjimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Nolteris“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškovo BUAB „Nolteris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui UAB „Transoil“ taikymo patenkinti – atsakovo UAB „Trasoil“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, iš esmės neviršijant pareikšto reikalavimo – 23 489,50 EUR sumos.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir neteisingą nutartį. Ieškovo reiškiamo reikalavimo suma yra 23 489,50 EUR, o ne 4 880 EUR, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Be to ieškinys reiškiamas vienam atsakovui, o ne sumą reikalaujama priteisti solidariai. Ieškinys yra pareikštas ne dėl administravimo išlaidų priteisimo, o dėl sandorių nuginčijimo.
Šalies argumentai
3.2. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovo finansinė padėtis jau keletą metų yra bloga. 2014 metais atsakovo nuostoliai sudarė 100 222 EUR, o 2015 metais nuostoliai išaugo iki 181 920 EUR, be to atsakovas 2014 metais gavo 1 491 039 EUR pajamų, o 2015 m. pardavimų pajamos smuko iki 1 052 359 EUR. Taigi atsakovo finansinė padėtis vertintina kaip prasta ir manytina, kad atsakovas vengs vykdyti sprendimą ar bandys perleisti, paslėpti turtą, kas gali sprendimo vykdymą pasunkinti ar padaryti neįmanomu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Ieškovas BUAB „Nolteris“ su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: atsakovo UAB „Transoil“ turto arešto aktų registro išrašą ir finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas - 2015 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima CPK 314 straipsnio tvarka.
5. Atskirasis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
7. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje neteisingai nurodė faktines konkrečios bylos aplinkybes, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo BUAB „Nolteris“ reiškiamo reikalavimo suma yra 23 489,50 EUR, o ne 4 880 EUR, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, be to ieškinys reiškiamas vienam atsakovui, o ne sumą reikalaujama priteisti solidariai; ieškinys yra pareikštas ne dėl administravimo išlaidų priteisimo, o dėl sandorių nuginčijimo. Tačiau, kaip matyti iš kitų skundžiamosios teismo nutarties dalių, įžanginėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas būtent civilinėje byloje pagal BUAB „Nolteris“ ieškinį atsakovui UAB „Transoil“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Būtent šis ieškovo prašymas ir yra atmestas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir suklydo aprašydamas faktines aplinkybes, tačiau išnagrinėjo būtent BUAB „Nolteris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko pripažinti neteisėta ir nepagrįsta nutartį vien formaliais pagrindais negalima (CPK 328 str.).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ta, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.) Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, visų pirma, turi nustatyti, ar yra pagrindas jas taikyti.
9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10. Iš ieškovo BUAB „Nolteris“ ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, t.y. darytina išvada, kad ieškovo BUAB „Nolteris“ ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).
11. Sprendžiant klausimą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, būtina pažymėti, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; kt.).
12. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja išaiškinti aplinkybę, ar, netaikius suinteresuoto asmens prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013). Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
13. Nagrinėjamu atveju BUAB „Nolteris“ ieškinys yra išimtinai piniginio pobūdžio, t.y. siekiama nuginčyti, ieškovo teigimu, vienašalius sandorius ir tarp šalių sudarytą sutartį bei taikyti restituciją – atsakovui grąžinti turtą, o ieškovui priteisti pinigus – iš viso 23 489,90 EUR.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Tačiau pažymėtina, kad ši prezumpcija nėra absoliuti ir teismų praktikoje nėra konstatuota, jog didelė ieškinio suma bet kuriuo atveju objektyviai padidina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip ne kartą išaiškino Lietuvos apeliacinis teismas, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013).
15. Nagrinėjamu atveju BUAB „Nolteris“ ieškinio suma yra 23 489,50 EUR. Ieškovo teigimu, atsakovo UAB „Transoil“ finansinė padėtis yra prasta, kadangi 2014 m. nuostoliai sudarė 100 222 EUR, o 2015 m. – padidėjo iki 181 920 EUR, be to sumažėjo atsakovo pajamos nuo 1 491039 EUR iki 1 052 359 EUR. Šios aplinkybės yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko reikšminga, kad pagal tuos pačius įrodymus konstatuotina, jog atsakovas turi ilgalaikio turto, kuris nuo 2014 metų didėjo ir 2015 metais sudarė 412 958 EUR, be to per vienerius metus gautinos sumos sudaro reikšmingą biudžeto dalį – 134 594 EUR. Taigi, lyginant ieškinio sumą su atsakovo turimu turtu ir pardavimo pajamomis, ieškinio suma atsakovui nelaikytina didele.
16. Akcentuotina, kad ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta. Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio (priešieškinio) ar pareiškimo pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016)
17. Svarbu pažymėti ir tai, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „Nolteris“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas UAB „Transoil“ ketina sumažinti savo turto vertę, jį perleisti tretiesiems asmenims, kitaip siekti išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo (CPK 178 str.). Kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas (apeliantas) akcentuoja aplinkybę, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir sudarė ginčijamus sandorius, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė bus įrodinėjama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir šiuo metu pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas ketins savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.
19. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovo turtas yra areštuotas baudžiamojoje byloje, tai rodo tikimybę, kad iš atsakovo turto galimi išieškojimai pagal civilinius ieškinius, dėl ko atsakovo galimybės įvykdyti galimai ieškovui teigiamą sprendimą, reikšmingai sumažėtų. Tačiau šiuos ieškovo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta, pažymėdamas, kad turto areštas baudžiamojoje byloje atsakovui taikomas nuo 2013 metų, tačiau tai savaime nesutrukdė įmonei vykdyti veiklą ir generuoti pajamas. Be to paskutinis turto arešto pakeitimas įregistruotas, nustatant turto areštą iki 2017-03-23. Duomenų, kad turto areštas būtų pratęstas, nėra.
20. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.