- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2A-1128-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02359-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „TransOil“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.19.4Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nolteris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nolteris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TransOil“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Nolteris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais: 1) 2015 m. gruodžio 15 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo UAB „TransOil“ 20 000 Eur avansą; 2) 2016 m. sausio 22 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo UAB „TransOil“ 2 900 Eur avansą už paslaugas; 3) 2016 m. sausio 26 d. tarp UAB „Nolteris“ ir UAB „TransOil“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/01/26, pagal kurią UAB „TransOil“ pardavė UAB „Nolteris“ naudotą transporto priemonę SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 14 520 Eur; 4) 2016 m. vasario 15 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo UAB „Transoil“ 589,50 Eur mokėjimo paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“; taip pat taikyti restituciją - iš atsakovės UAB „Transoil“ UAB „Nolteris“ naudai priteisti 23 489,50 Eur, o transporto priemonę SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui UAB „TransOil“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė CK 6.66 straipsnio nuostatomis. Teigė, jog sandoriai sudaryti laikotarpiu likus ne daugiau kaip keturiems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos; skolos tiekėjams ginčijamų sandorių sudarymo dienai buvo 264 953 Eur, t. y. kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią teisę į ieškovę; sandorių sudarymo metu įmonės įsipareigojimai viršijo 1/2 įmonės balanse esančio turto ir įmonė buvo nemoki. Sudarydama ginčo sandorius ieškovė prarado realią galimybę ginčijamų sandorių sumai (23 489,50 Eur) atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Iš 2015 m. gruodžio 15 d. ir 2016 m. sausio 22 d. mokėjimo pavedimų nėra aišku, kokios sutarties ar sąskaitos pagrindu jie buvo atlikti; ieškovė be jokio pagrindo sumokėdama UAB „TransOil“ 20 000 Eur, 2 900 Eur pažeidė kitų kreditorių interesus. Pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta akivaizdžiai nuostolingomis įmonei sąlygomis. Iš viešai skelbiamų skelbimų matyti, kad panašių transporto priemonių kaina svyruoja nuo 2 900 Eur iki 5 250,00 Eur, o ieškovė įsigijo transporto priemonę už vidutiniškai 4 kartus didesnę negu rinkos kaina. Be to, ji buvo nereikalinga įmonės veiklai, ieškovė jos neįregistravo ir nenaudojo; transporto priemonė išregistruota automatiškai, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą. 2016 m. vasario 15 d. mokėjimo pavedimu buvo atsiskaityta pagal Pirkimo pardavimo sutartį, kuri pažeidė kreditorių interesus. Skolininkas neprivalėjo (nebuvo jokios prievolės) sudaryti ginčijamų sandorių. Pažymėjo, kad UAB „Nolteris“ ir UAB „TransOil“ yra susijusios įmonės per akcininkus; įmonei būnant nemokiai, netiesiogiai buvo atsiskaityta su pasirinktu, susijusiu kreditoriumi (atsakove), o tai įrodo šalių nesąžiningumą. Be to, sandorių šalių nesąžiningumą rodo ir tai, kad atsakovė transporto priemonę ieškovei perleido už apie 4 kartus didesnę nei rinkos kainą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. atsakovė buvo skolinga ieškovei 845,50 Eur sumą, kadangi buvo suteikusi mažesnės vertės paslaugų, nei iš ieškovės gavo išankstinių mokėjimų. Šalys 2015 m. vasario 2 d. bei 2014 m. gruodžio 8 d. buvo sudariusios Transporto paslaugų sutartis, pagal kurias buvo galimi ir atliekami išankstiniai mokėjimai, kurie suteikus paslaugas buvo užskaitomi arba grąžinami, fiksuojami kaip skola. 2015 m. gruodžio 15 d. ieškovė pervedė atsakovei, kaip vežėjui 20 000 Eur būsimoms transporto paslaugoms. Paslaugų nesuteikus, 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė pareikalavo grąžinti avansą. Atsakovė tuo metu neturėjo tokios galimybės, todėl ieškovė 8 000 Eur reikalavimo į atsakovę dalį perleido Škotijos bendrovei, taip pat atsakovė pasiūlė atsiskaityti perleidžiant jai nuosavybės teise priklausantį vilkiką už 14 520 Eur. 2016 m. sausio 26 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. 2016 m. sausio 22 d. ieškovė pervedė atsakovei avansą pagal 2014 m. gruodžio 8 d. Sutartį už krovinio saugojimą, o atsakovė 2016 m. sausio 26 d. išrašė ieškovei 1 815 Eur sumos PVM sąskaitą – faktūrą. Atsižvelgdamos į tarpusavio įsipareigojimus šalys užskaitė avansinius mokėjimus ir likusias skolas, po ko ieškovė liko skolinga atsakovei 589,50 Eur. 2016 m. vasario 15 d. ieškovė skolos likutį pervedė atsakovei ir tarp šalių neliko jokių įsipareigojimų. Atsakovės teigimu, panašių vilkikų Scania pardavimų kainos rinkoje svyruoja nuo 10 500 Eur iki 22 000 Eur, todėl ieškovės turtinė padėtis dėl šio sandorio nepablogėjo. Atsakovė neturėjo jokių žinių dėl galimo ieškovės nemokumo; ieškovės mokėjimai liudijo ką kitą. Bendrovės nemokumas pripažintas tik įsiteisėjusia teismo nutartimi 2016 m. birželio mėn. 9 d.; nėra jokio pagrindo teigti, kad mokėjimai ir ginčijamo sandorio sudarymas lėmė bendrovės nemokumą, ar iš esmės sumažino jos turtą, padarė realios žalos kitiems kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovės BUAB „Nolteris“ ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Teismas nustatė, kad sandoris ginčijamas iš esmės tuo, jog jis buvo sudarytas netrukus iki bankroto bylos iškėlimo bei aplinkybe, jog įsigytas turtas buvo nenaudojamas. Atkreipė dėmesį, jog įsigytas specifinis kilnojamasis turtas - vilkikas, siekiant atsiskaityti su ieškove. Teismo nuomone, bankroto administratorius neįrodė, jog turtas įsigytas ne už rinkos vertę; priešingai, taip sudaryta galimybė ieškovei realizavus turtą atsiskaityti su kitais kreditoriais „nei siekti skolos išieškojimo iš atsakovo ir taip galimai sukelti dar vienai įmonei nemokumą“. Atsižvelgęs į tai, kad bankroto byla iškelta dėl kreditoriaus kreipimosi į teismą, skolos suma yra ženkliai didesnė už šiame ieškinyje ginčijamus sandorius, įvertinęs šalių pasisakymus, byloje surinktus įrodymus, tai, kad sandoriai buvo sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo, teismas padarė išvadą, jog šių sandorių sudarymas nesukėlė įmonės nemokumo (atsižvelgiant į sandorio vertę ir kreditorinių įsiskolinimų sumą), nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes atitiko normalią įprastinę komercinę praktiką, todėl atsižvelgęs į analogiškų civilinių bylų teismų praktiką, sandorių (mokėjimų už paslaugas bei pirkimo – pardavimo sutarties) nepripažino negaliojančiais. Teismo nuomone, kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė BUAB „Nolteris“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės BUAB „Nolteris“ ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
4.1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Iš 2015 m. gruodžio 15 d. 20 0000 Eur mokėjimo nėra aišku, kokios sutarties pagrindu šis mokėjimas buvo atliktas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai: 1) pagal 2015 m. vasario 2 d. Transporto paslaugų sutartį Nr. 2015-02-02/2 avansiniai mokėjimai nebuvo numatyti; 2) pagal 2014 m. gruodžio 8 d. Transporto paslaugų sutartį Nr. 14/12/08 avansiniai mokėjimai yra siejami su konkrečiais užsakovo užsakymais vežėjui dėl transportavimo paslaugų suteikimo; 3) nėra jokių įrodymų apie ieškovės pateiktus užsakymus atsakovui dėl transportavimo paslaugų suteikimo: 4) atsakovės teikiamų transportavimo paslaugų apimtys yra ženkliai sumažėjusios - nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės 2015 m. gruodžio 15 d. atliktas 20 000 Eur mokėjimas atsakovei atitiko normalią įprastinę komercinę praktiką, kaip yra nurodyta skundžiamame teismo sprendime. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo sandorių metu ieškovo įmonė jau buvo faktiškai nemoki. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje konstatuota, kad UAB „Nolteris“ yra nemoki nuo 2014 m. pabaigos. Atsakovė į bylą pateikė auditoriaus Č. M. 2017 m. kovo 27 d. Specialisto išvadą Nr.03/27, kurioje konstatuota, kad UAB „Nolteris“ faktiškai nemokia tapo vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. Ieškovė 2015 m. gruodžio 15 d. nepagrįstai sumokėdama atsakovei 20 000 Eur neabejotinai pažeidė ieškovo kreditorių interesus. Šią sumą ieškovė privalėjo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais, su kuriais atsiskaitymo terminai jau buvo suėję, o ne mokėti ją atsakovei, kuri net nebuvo ieškovės kreditoriumi. Yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, kad 2015 m. gruodžio 15 d. mokėjimas būtų pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. 2015 m. gruodžio 15 d. ieškovo atliktas 20 000 Eur mokėjimas atsakovui, kaip vienašalis sandoris prieštarauja ir imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.930¹ straipsniui). 2015 m. gruodžio 15 d. ieškovė buvo skolinga ne mažiau kaip 4 kreditoriams, įskaitant kreditoriui UAB UHB AGRO – 226 926,30 Eur, šios skolos mokėjimo terminas jau buvo pradelstas daugiau kaip penkis mėnesius. Teismas savo iniciatyva turėjo pripažinti 2015 m. gruodžio 15 d. 20 000 Eur mokėjimą niekiniu (CK 1.80 straipsnis). Apeliantės teigimu, 2016 m. sausio 22 d. 2 900 Eur mokėjimas pripažintinas negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio pagrindu dėl tų pačių apeliaciniame skunde jau nurodytų argumentų.
4.2. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis taip pat pažeidė kitų kreditorių interesus, nes ginčijamas sandoris sudarytas akivaizdžiai nuostolingomis įmonei sąlygomis. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog transporto priemonė įsigyta už mažesnę nei rinkos kaina, neatitinka tikrovės. Teismui buvo pateikti skelbimai internete, iš kurių matosi matyti, kad panašių transporto priemonių kaina svyruoja nuo 2 900 Eur iki 5 250 Eur. Pagal atsakovės pateiktą informaciją, tokio pat modelio ir tų pačių metų gamybos vilkiko vidutinė kaina su yra 8 840 Eur, t.y. daugiau kaip 1,6 karto didesnė už ginčo sandorio kainą. Be to, ginčijama sutartimi įsigyta transporto priemonė buvo visiškai nereikalinga įmonės veiklai. Yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, kad Pirkimo - pardavimo sutartis butų pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Šia sutartimi buvo siekiama tik pateisinti ginčijamais mokėjimais atsakovei sumokėtų lėšų panaudojimą, kas leidžia daryti išvadą, kad tuo buvo siekiama ieškovei išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Atsiskaitant už tarnsporto priemonę buvo atlikti įskaitymai pagal 2015 m. gruodžio 15 d. ir 2016 m. sausio 22 d. mokėjimus, tuo atsakovei suteikiant pranašumą prieš kitus kreditorius. 2016 m. vasario 15 d. mokėjimo pavedimu atsiskaityta pagal Pirkimo pardavimo sutartį, kuri pažeidė kreditorių interesus. 2016 m. vasario 15 d. mokėjimo pavedimu kitų kreditorių interesai taip pat buvo pažeisti ir dėl to, kad atsakovei buvo suteikta pirmenybė prieš kitus ieškovės kreditorius, o šiuo mokėjimo pavedimu sumokėtos piniginės lėšos galėjo būti skirtos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Mokėjimas prieštarauja ir imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.930¹ straipsniui). Pripažinęs sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu ir niekiniais CK 1.80 str. pagrindu teismas privalėjo taikyti restituciją.
4.3. Priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, pritaikius restituciją ir ieškovui grąžinus 23 489,50 Eur, kreditorių interesai bus apginti labiau, nei realizavus transporto priemonę, kurią ieškovas įsigijo pagal 2016 m. sausio 26 d. sutartį, nes pagal restituciją gautina piniginė suma yra žymiai didesnė, negu būtų galima gauti transporto priemonę pardavus.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „TransOil“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą pirmosios intstancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Visi mokėjimai yra teisėti, pagrįsti ir nesukėlė žalos nei bendrovei nei jos kreditoriams. Teismas tinkamai įvertino išrašą iš UAB „TransOil“ buhalterinės sistemos, kurioje užfiksuoti visi mokėjimai ir išrašytos sąskaitos, vykdant sutartis su UAB „Nolteris“. Bankroto administratoriaus motyvai, kad jog vilkikas įsigytas už ženkliai didesnę nei rinkos kaina, nepagrįsti. Ieškovė įgijo rinkoje pakankamai vertingą transporto priemonę, tinkamą eksploatavimui. Faktas, kad po sandorio sudarymo jis nebuvo registruotas, neįrodo sandorio neteisėtumo.
5.2. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Pirmos instancijos teismas šioje byloje pagrįstai ir tinkamai atsižvelgė į teismų praktiką, taikant ir aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju, ieškovės atstovas visų actio Pauliana sąlygų neįrodė. Įstatymas nedraudžia susitarti dėl skolų padengimo perleidžiant adekvačios vertės turtą, kas ir buvo padaryta sudarant 2016 m. sausio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartį dėl vilkiko perleidimo.
5.3. Mokėjimo vykdymo ir sandorio sudarymo metu ieškovė nebuvo nemoki, nes nemokumas nustatomas tik įsiteisėjusia teismo nutartimi. Be to, byloje specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „Nolteris“ faktiškai galėjo tapti nemokia 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau apie tokį faktinį įmonės nemokumą pačios įmonės savininkai ir valdymo organai anksčiausiai galėjo sužinoti tik 2016 m. sausio 31 d., o vėliausiai 2016 m. kovo 25 d. Pažymėjo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu viešai buvo registruota tik 2014 m. finansinė atskaitomybė, kurioje buvo matyti, kad įmonė veikia pelningai, todėl pagrindo abejoti įmonės mokumu nebuvo.
5.4. Faktai, kad bendrovės per dalyvius, tačiau netiesiogiai, buvo susijusios, nesudaro absoliutaus pagrindo konstatuoti ginčijamų mokėjimų ir sandorio negaliojimo pagrindų. Nėra neginčijamų įrodymų, kad sutarčių su atsakove vykdymas kokiu nors būdu privedė ieškovę prie nemokumo ir/ar padarė žalos bendrovei ar jos kreditoriams. Apeliacinis skundas grindžiamas formaliais pagrindais ir prielaidomis, todėl neturėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Pagal CPK 270 straipsnio 1 dalį, sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
9. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir EŽTT, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018).
11. Pažymėtina, kad CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymus ir teisės aktus, kurias vadovavosi bei kitus teisinius argumentus (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
12. Kaip minėta, ieškovė ieškinį grindė 6.66 straipsnio pagrindu, ieškinyje detaliai išdėstydama argumentus dėl šio instituto sąlygų egzistavimo; teigė, jog būdama nemoki, ieškovė suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovei, sudarė įmonei nuostolingus sandorius, atliko mokėjimus be jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas sprendime cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, faktinių ieškinio aplinkybių, šalių pateiktų įrodymų neanalizavo, nustatė iš esmės tik vieną aplinkybę, t. y. kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Kokiais įrodymais vadovavosi darydamas išvadą, kad bankroto administratorius neįrodė, jog turtas įsigytas ne už rinkos vertę, teismas taip pat nenurodė, nepasisakė dėl ieškovės argumentų apie pateikiamuose skelbimuose nurodytas vilkiko vertes. Be to, ši išvada susijusi tik su vieno sandorio – 2016 m. sausio 26 d. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu. Teismas visiškai nenagrinėjo ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiami reikalavimai dėl 2015 m. gruodžio 15 d., 2016 m. sausio 22 d. bei 2016 m. vasario 15 d. mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir pan. Teismo išvados, kad ginčijamų sandorių (jų konkrečiai neįvardinant) sudarymas nesukėlė nemokumo bei nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes atitiko įprastinę komercinę praktiką, neargumentuotos, neatitinka ieškiniu įrodinėjamų aplinkybių. Teismo sprendime cituojama kasacinio teismo praktika nesiejant jos nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, negali būti laikoma tinkamu teismo sprendimu motyvavimu. Taigi, teismas argumentuotai neatsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė pamatinę teismo pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Tokie pirmos instancijos teismo pažeidimai teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir panaikinti skundžiamą sprendimą.
13. Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmos instancijos teismas nemotyvavo teismo sprendimo, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo, kas prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai bylos; išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pažeistų proceso dalyvių teisę į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
14. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
15. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, teismas neatskleidė bylos esmės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai; 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.