Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

A. R. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nesant nusikalstamos veikos požymių (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 14 d., 16.00 val. iki 2018 m. spalio 15 d., 13.52 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutartimi nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimo mastas A. R. sumažintas iki 781,14 (septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir keturiolikos euro centų) Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

1.3. Prokuroras atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, Nr. 2K-151-628/2018).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino apeliacinis skundas tenkintinas. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalis dėl A. R. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

7. Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).

8. Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Todėl nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016).

9. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-895/2017).

10. A. R. kaltę padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

12. Iš 2018 m. spalio 14 d. nukentėjusiosios pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso atlikimo protokolo matyti, kad įvykio metu, nukentėjusiajai V. L. sėdint lauke su savo seserimi (Z. R.) iš (duomenys neskelbtini) buto nusileido kaimynas A. R. ir pradėjo ant jų garsiai šaukti, rodė įvairius gestus ir pan. Jos seseriai (Z. R.) susiginčijus su A. R., ji jam trenkė su rankine per ranką. A. R. iš nukentėjusiosios rankų išplėšė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310 DS“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir jį suspaudęs rankoje, kumščiu vieną kartą trenkė V. L. į galvą. Nukentėjusioji bandė vytis A. R., kad jis jai grąžintų telefoną, tačiau A. R. koja vieną kartą spyrė į sprandą ir ji nugriuvo. [...] Nukentėjusiajai ir Z. R. uždarius laiptinės duris ir neleidžiant A. R. įeiti į laiptinę, jis pradėjo nukentėjusiosios mobilųjį telefoną trankyti į sieną bei kojomis trypė jį, numetęs ant žemės (1 t., b. l. 19-20).

13. Iš nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje pateiktų dokumentų, t. y. 2017 m. rugsėjo 29 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto akcijos užsakymo, garantinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateiktos sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusioji įsigijo jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310 (duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-27).

24. Nukentėjusioji apklausiama apylinkės teisme parodė, kad telefoną ji laikė rankoje. A. R. jai iš rankų pagriebė telefoną ir pasileido bėgti iki kitos laiptinės, kur atsitūpęs į laiptinės laiptus pradėjo daužyti telefoną. Ji pribėgo prie jo, tačiau A. R. ją išvadino visokiais žodžiais ir pagriebęs už pečių pargriovė. [...] Parėjus R., jis pasiėmęs telefoną, prie rūsio sienos pradėjo jį trankyti. [...] Ją su seserimi pastūmęs, įėjo į laiptinę ir užsirakino. Nurodė, kad nenori, kad jai būtų grąžintos telefono dalys, nes marti tą pačią dieną nupirko jai naują telefoną (2 t., b. l. 139).

25. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. I. negalėjo parodyti aplinkybių, susijusių su nukentėjusios pagrobtu telefonu, jo sugadinimu (3 t., b. l. 4).

29. Iš nukentėjusiosios apklausos ikiteisminiame tyrime (2018 m. gruodžio 10 d.) matyti, kad nukentėjusioji patvirtino, kad A. R. jai išsitraukus mobiliojo ryšio telefoną jį pagriebė iš nukentėjusiosios rankų ir nubėgo iki kitos laiptinės. Nukentėjusioji jį vijosi, o nuteistasis į kitos laiptinės apatinį laiptelį pradėjo trankyti jos telefoną. Tuo tarpu apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes tik patikslino tai, kad A. R. parėjus iš parduotuvės jis pasiėmęs jos telefoną prie rūsio sienos pradėjo jį trankyti, o vėliau įėjo į laiptinę. Liudytoja Z. R. savo nuosekliais parodymais ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme patvirtino nukentėjusiosios parodymus. Liudytoja patvirtino, kad A. R. išėjęs iš laiptinės iš nukentėjusiosios rankų pagriebė telefoną ir nubėgo prie trečios laiptinės (į parduotuvės pusę). Nukentėjusiajai jį vejantis, jis trenkė V. L. mobiliojo ryšio telefoną į „kažką“. A. R. grįžus iš parduotuvės, jis nukentėjusiosios telefoną sviedė į sieną, o vėliau numetęs ant žemės jį trypė savo kojomis. Pasiėmė telefoną ir įėjo į laiptinę. Kad telefonas buvo sugadintas patvirtina 2018 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad patekus į butą adresu: (duomenys neskelbtini) matyti, kad vonios kambaryje, klozete matomas raudonos ir baltos spalvos mobiliojo ryšio telefonas IMEI (duomenys neskelbtini). Mobiliojo telefono korpusas sulaužytas, atskirta mikroschema, kurioje yra SIM kortelė, baterija bei 2019 m. sausio 8 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono „Nokia 3310“ dalys yra atsidalinusios viena nuo kitos, korpusas deformuotas, baterija deformuota, telefono mikroschemos, SIM kortelių lizdai, apgadinti ir atsidalinę nuo telefono korpuso.

30. Kiti baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. Š., G. I., B. B. nematė, kai iš nukentėjusiosios rankų buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas.

31. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą.

32. Taigi, iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistojo A. R. tyčia pradžioje buvo nukreipta į telefono sunaikinimą, kadangi nukentėjusioji dėl nuteistojo neadekvataus elgesio nusprendė skambinti į policiją. Be to, paėmus iš nukentėjusiosios rankų telefoną ir jį sudaužius, iš kitų byloje nustatytų A. R. veiksmų (ėjimo į parduotuvę su nukentėjusiosios telefonu, bei grįžus iš jos ir toliau daužant nukentėjusiosios telefoną, pasiimant su savimi į namus) A. R. tyčia peraugo į svetimo turto pasisavinimą. Pažymėtina, kad nuteistajam atėmus iš nukentėjusiosios rankų mobiliojo ryšio telefoną ir pasileidus bėgti iki kitos laiptinės, jį sudaužant, nepaliekant telefono įvykio vietoje ir išeinant į parduotuvę apsipirkti, atsirado reali galimybė svetimą (nukentėjusiajai priklausantį telefoną) užvaldyti bei minėtu turtu nevaržomai disponuoti. A. R. grįžus iš parduotuvės, jis ne tik neatidavė nukentėjusiajai jos telefono, tačiau jį papildomai apgadino trenkdamas į sieną, trypė kojomis bei parsinešė į savo namus, t. y. nepaliko telefono įvykio vietoje. Parsinešdamas telefoną su savimi į namus, jis jį paslėpė įmesdamas į tualeto klozetą. Aptartas A. R. elgesys parodo, jog jis aiškiai suprato, kad jo tyčiniais veiksmais V. L. bus padaryta materialinė žala (nepataisomai sugadintas V. L. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas) ir V. L. galutinai neteks savo turto. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo kaip nukentėjusiosios telefonas atsidūrė jo tualeto klozete ar kaip jis buvo sudaužytas yra vertintini kaip nuteistojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Todėl, nuteistojo A. R. veikoje yra visi BK 178 straipsnio 2 dalies požymiai.

33. Įvertinusi visus byloje esančius ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad:

34. A. R. 2018 m. spalio 14 d., apie 14.30 val. (tikslus laikas nenustatytas), daugiabučio namo kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 prom. girtumas), atvirai pagrobė iš V. L. rankų svetimą, V. L. priklausantį, turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, IMEI (duomenys neskelbtini), 59 (penkiasdešimt devynių) eurų vertės, su mobiliojo ryšio telefone buvusia SIM kortele, 2 (dviejų) eurų vertės.

35. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalis dėl A. R. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

36. A. R. yra teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 45-47). Jis ne kartą baustas administracine tvarka, yra ne vieną kartą viešai necenzūriniais žodžiais keikęs nukentėjusiąją, tuo pažeisdamas viešąją tvarką (2 t., b. l. 52-68), nedirbantis. Be to, A. R. 2019 m. liepos 10 d. surašytas administracinių nusižengimų protokolas, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 2 dalyje už tai, kad jis 2019 m. birželio 21 d. 10.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,75 prom. girtumas) pasirodė viešoje vietoje, t. y. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose teisiamajame posėdyje, tuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Jam paskirta administracinė nuobauda – 100 (vieno šimto) eurų bauda (2 t., b. l. 127, 146-147). Iš 2019 m. vasario 28 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikto gydytojo išrašo matyti, kad A. R. nustatytos šios diagnozės: kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos; įtampos tipo galvos skausmas; vibracijos profesinis poveikis; juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija; gerybinė intrakranijinė hipertenzija; nepatikslintos smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas. Buvo nustatyta vibracinė liga (2 t., b. l. 156). Pažymėtina ir tai, kad iš kitų A. R. byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jam yra nustatytas ir 55 (penkiasdešimt penkių) proc. darbingumo lygis (2 t., b. l. 154). A. R. padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (2019 m. spalio 14 d. 17.35 val. jam nustatytas 2,30 prom. girtumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (2 t., b. l. 38). Kaip matyti, nagrinėjamu atveju A. R. jau ne pirmą kartą pažeidė įstatymus, jis nelinkęs laikytis visuomenės elgesio taisyklių ir normų. Minėtos aplinkybės leidžia apygardos teismui pagrįstai manyti, jog A. R. anksčiau taikyta bausmė (viešieji darbai) nebuvo veiksminga – pozityvaus poveikio nepadarė, tai jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinęs visas šias bausmei parinkti reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio nurodyti bausmės tikslai A. R. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas už padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus jam sankcijoje numatytą arešto bausmę, nežymiai didesnę nei numatytos arešto bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. R. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, A. R. į paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 14 d., 16.00 val. iki 2018 m. spalio 15 d., 13.52 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (2 t., b. l. 89-90).

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo A. R. turtui

37. 2019 m. balandžio 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino nutarimu A. S. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jo nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir nukentėjusiosios V. L. galimą civilinį ieškinį, uždraudžiant jas valdyti, naudotis ir disponuoti. Nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas – 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. spalio 17 d. (2 t., b. l. 39, 43-44, 149).

38. 2019 m. liepos 29 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi nuteistojo A. R. prašymas buvo tenkintas ir 2019 m. balandžio 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikymo mastas sumažintas iki 3 311,14 (trijų tūkstančių trijų šimtų vienuolikos eurų ir keturiolikos euro centų) eurų (2 t., b. l. 148, 160-161).

39. 2019 m. rugpjūčio 12 d. skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu, 2019 m. liepos 29 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimo mastas A. R. buvo sumažintas iki 781,14 (septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir keturiolikos euro centų) eurų, t. y. iki civiliniais ieškiniais atlygintinų sumų (3 t., b. l. 14-15).

40. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi nuteistojo A. R. prašymas tenkintas iš dalies ir nuteistajam leista per kalendorinį mėnesį panaudoti 70 (septyniasdešimties) eurų sumą iš piniginių lėšų, esančių jo banko sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), operacijoms atlikti (3 t., b. l. 19-21).

41. 2019 m. spalio 29 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino prašymas dėl nuteistajam A. R. paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo, taikomo jo piniginėms lėšoms, klausimo išsprendimo. Prokuroras prašyme nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendyje buvo sprendžiamas nuteistajam taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimas, nuosavybės teisių apribojimo mastą A. R. sumažinant iki 781,14 (septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir keturiolikos euro centų) eurų, tačiau nebuvo nurodytas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas. Prie prašymo pridėtoje VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešime apie turto arešto išregistravimą iš turto arešto aktų registro matyti, kad A. R. piniginėms lėšoms taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas baigėsi (duomenys neskelbtini) ir buvo išregistruotas iš turto arešto akto registro (duomenys neskelbtini). Prokuroras prašo skubiai spręsti nuteistajam A. R. laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimą.

42. Laikinas teisės į nuosavybę apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių.

43. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu kaltinamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už kaltinamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

44. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Tai laikina procesinė prievartos priemonė, kurią teismas panaikina, kai ji pasidaro nebereikalinga.

45. BPK 116 straipsnis numato, kad imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga. Todėl kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Laikinai gali būti apribojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

46. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje esančius civilinius ieškinius (nukentėjusiosios V. L., (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos), o laikino nuosavybės teisių apribojimo nuteistojo A. R. turtui pagrindas neišnyko (nėra atlyginti civiliniai ieškiniai), todėl dar kartą skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistojo A. R. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms jo banko sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus pilnai atlyginti civiliniai ieškiniai, nekeičiant prokuroro nutarime ir apylinkės teismo nutartyse nustatytų sąlygų (BPK 151 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalį, kuriuo A. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 55 (penkiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. R. paskirti galutinę subendrintą – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, bausmę paskiriant atlikti (duomenys neskelbtini). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo momento.

Išaiškinti A. R., kad nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į (duomenys neskelbtini) privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti (duomenys neskelbtini) administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus (duomenys neskelbtini) administracijai apie neatvykimo priežastis, (duomenys neskelbtini) per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistojo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant civiliniams ieškiniams atlyginti reikalingą pinigų sumą – 781,14 (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir keturiolika euro centų), uždraudžiant jas valdyti, naudotis ir disponuoti. Nustatyti laikiną nuosavybės teisių apribojimo terminą iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui, prokurorui, nuteistajam A. R..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.