Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 14 d., apie 14.40 - 15 val. (tikslus laikas nenustatytas), daugiabučio namo kieme, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 prom. girtumas), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir jo kaimynės V. L. metu, būdamas tarp minėto daugiabučio namo antrosios ir trečiosios laiptinių, rankomis ją pastūmė, dėl ko V. L. griuvo ant žemės, po to, tęsdamas veiką, prie to paties daugiabučio namo antrosios laiptinės (prie įėjimo į namą durų), tyčia ranka ir koja V. L. pastūmė ir V. L. nugriuvo ant laiptų aikštelės betoninio grindinio, dėl ko V. L. dėl kairiojo stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Taip pat kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. spalio 14 d., apie 14.30 val. (tikslus laikas nenustatytas), daugiabučio namo kieme, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 prom. girtumas), atvirai pagrobė iš V. L. rankų svetimą, V. L. priklausantį, turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, IMEI 357314089254746, 59 eurų vertės, su mobiliojo ryšio telefone buvusia SIM kortele, 2 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Taip pat tiek liudytojų, tiek ir pačios nukentėjusiosios aplinkybes patvirtina 2018 m. spalio 31 d. specialisto išvada Nr. G 1907/2018 (03), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajai V. L. nustatytas kairiojo stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, sužalojimą V. L. patyrė dėl bukos traumos, tikimiausia, virstant ir remiantis ištiesta ranka į kietą pagrindą. V. L. sužalojimas - nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (2 t., b. l. 21).

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad A. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai įtvirtinti LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-440/2009, Nr. 2K-326/2010, 2K-6/2012, 2K-122/2012, 2K-108/2013 ir kt.) pripažįstama, kad turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Turto grobimo objektyviosios pusės požymis – veika – apima du momentus: 1) neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir 2) neatlygintiną turto pasisavinimą. Abu šiuos veiksmus įstatymų leidėjas įvardija kaip turto grobimą, tačiau vien turto paėmimas dar nereiškia jo pasisavinimo arba pagrobimo baigtumo. Esminę reikšmę turi subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė, kuri pasižymi tuo, kad turto pagrobimas yra tik tyčinis nusikaltimas, todėl paprastai šiai veikai būdingas savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturtėti. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį gražinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų vagystės sudėties požymių. Ir nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, vis tik jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų. Tik nustačius veiksmų motyvą, tikslą, įvertinus tolesnį kaltininko elgesį, galima atskleisti jo tyčios turinį, kuris šiuo atveju yra svarbus nustatant vagystės subjektyviosios pusės požymius.

Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis Nr. 2K-6/2012).

Kaltinamasis A. R. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu neigė norėjęs pavogti telefoną iš nukentėjusiosios V. L. Jis nuosekliai aiškina, kad telefoną iš nukentėjusiosios paėmė, nes nenorėjo, jog ši paskambintų į policiją. Nėra pagrindo netikėti tokiais kaltinamojo A. R. parodymais, kadangi juos iš esmės patvirtina nukentėjusiosios V. L. ir liudytojos Z. R. parodymai, kurios parodė, kad A. R. telefoną iš nukentėjusiosios rankų paėmė, kai ši norėjo paskambinti į policiją bei jį paėmęs iš kelių kartų daužė į sieną. Taip pat aplinkybę, kad telefonas buvo sudaužytas patvirtina ir 2018 m. spalio 16 d. apžiūros protokole užfiksuota informacija, kurioje nurodyta, jog nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomos šarvuotos buto durys, pro kurias patenkama į vidų; buto vonios kambaryje, klozete, matomas raudonos ir baltos spalvos mobilaus ryšio telefonas, korpusas sulaužytas, atskirta mikroschema, kurioje yra SIM kortelė, baterija (1 t., b. l. 38-44, 2 t., b. l. 36).

Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip svetimo turto pagrobimas, kadangi byloje nenustatyta, jog A. R. tikslas buvo neatlygintinai užvaldyti V. L. priklausantį telefoną, siekiant jį neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Byloje surinkti faktiniai duomenys aiškiai rodo, kad A. R. tikslas buvo vienintelis – telefoną sugadinti, kad juo nepasinaudotų nukentėjusioji ir neiškviestų policijos pareigūnų. Pažymėtina, kad vien tai, jog kaltinamasis elgėsi neteisėtai ir įžūliai, negali būti vertinama kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl to šiuo atveju, nesant būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – tyčios pavogti telefoną, nėra ir pačios nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Vertinant kaltinamojo veiksmus dėl telefono konstatuotina, kad ši jo veika atitiktų LR BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, tačiau iš TELIA Lietuva, AB akcijos užsakymo pažymos matyti, jog mobiliojo ryšio telefono „Nokia 3310 2017 Warm Red dual SIM“, IMEI 357314089254746, kaina – 59 eurai (1 t., b. l. 25), todėl sugadintas turtas nesiekia vertės, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį už padarytą nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Nepaisant to, kad ankstesni teistumai kaltinamajam išnykę, tačiau tai gali būti vertinama kaip asmenį neigiamai charakterizuojanti medžiaga. Taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka. Dėl to teismo vertinimu, švelnesnėmis bausmės rūšimis tokiomis kaip laisvės apribojimas, bausmės tikslai negali būti pasiekti. Teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą konstatuoja, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis).

Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (LR BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto laikas. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat kaltinamasis savo veiksmais padarė nukentėjusiajai ir neturtinę žalą, kuri šiai dienai nėra atlyginta. Dėl to kaltinamajam skirtina griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 14 d., 16.00 val. iki 2018m. spalio 15 d., 13.52 val. (2 t., b. l. 89-90).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. spalio 15 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 86-87) palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji V. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 91 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 113-114).

Nukentėjusioji 30 Eur turtinės žalos atlyginimą grindė medikamentų pirkimu, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Dėl to šios išlaidos iš kaltinamojo negali būti priteistos, nes dėl jų patyrimo į bylą nepateikti visiškai jokie įrodymai. Taip pat nukentėjusioji prašė priteisti 61 Eur turtinės žalos už sugadintą telefoną ir SIM kortelę. Nepaisant to, kad kaltinamasis dėl veiksmų susijusių su telefono paėmimu buvo išteisintas, tačiau jo veiksmai neatitiko įstatymų nustatytų reikalavimų ir jais buvo padaryta žala nukentėjusiajai. Įvertinus tai, kad byloje yra duomenys apie sugadinto telefono ir SIM kortelės vertę, todėl civilinis ieškinys dėl telefono ir SIM kortelės sugadinimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai 61 Eur turtinės žalos.

Vertinant nukentėjusiosios V. L. pareikšto ieškinio pagrįstumą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo būtina įvertinti ne tik aplinkybes, kuriomis buvo patirti dvasiniai išgyvenimai, bet ir tų aplinkybių pasekmės. Kaip matyti iš specialisto išvados nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino faktą, kad šis sužalojimas buvo padarytas tyčiniais nusikalstamais A. R. veiksmais. Dėl to akivaizdu, kad nukentėjusioji nagrinėjamų aplinkybių kontekste patyrė dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu, laikinu ne funkcionalumu ir bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, bei atsižvelgdamas į nukentėjusiajai padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizaciją; į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiosios normalus, įprastas gyvenimo ritmas, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktikos tendencijas dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui sprendžia, kad V. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo A. R. V. L. naudai priteistina 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, LR BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 220,14 Eur žalos priteisimo (1 t., b. l. 70-75). Ieškinyje yra nurodyta, kad prašoma priteisti suma yra susidariusi dėl nukentėjusiosios V. L. gydymo sveikatos priežiūros įstaigose. Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. R. sužalojo nukentėjusiąją V. L. Atsižvelgiant į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nukentėjusiosios gydymo civilinis ieškovas patyrė 220,14 Eur žalą, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 220,14 Eur (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjant šią bylą nukentėjusiosios V. L. interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė J. Piekienė. Telšių apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3684, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 204,97 Eur. Teismas įvertinęs baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, nuteistojo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš kaltinamojo valstybės naudai priteisia 204,97 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. L.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. balandžio 17 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sumažintas iki 3 311,14 Eur. Įvertinus tai, kad iš kaltinamojo priteista iš viso žalos atlyginimo 781,14 Eur Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi nustatytas arešto mastas mažintinas iki ieškiniais atlygintinų sumų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefono dalys, paketas Nr. 275038, saugomas Telšių apskrities VPK adresu - Žemaitės g. 34, Telšiai nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (2 t., b. l. 15, 23-24); mokėjimo kvitas Nr. 34733, 1 vnt. nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (2 t., b. l. 2) (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 14 d., 16.00 val. iki 2018m. spalio 15 d., 13.52 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

A. R. kaltintą pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nesant nusikalstamos veikos požymių.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. spalio 15 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. R. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo laiku nuvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių (adresas: Trakų g. 10, Šiauliai; tel. 8 41 430921). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo ir praneš teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Iš A. R. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai 220,14 Eur (du šimtus dvidešimt Eur 14 ct) turtinei žalai atlyginti.

Iš A. R. priteisti V. L. 61 Eur (šešiasdešimt vieną Eur) turtinei žalai, ir 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimo mastą A. R. sumažinti iki 781,14 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefono dalis, paketas Nr. 275038, saugomas Telšių apskrities VPK adresu - Žemaitės g. 34, Telšiai, sunaikinti, o mokėjimo kvitą Nr. 34733, 1 vnt. palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Priteisti iš kaltinamojo A. R. valstybės naudai 204,97 Eur (du šimtus keturis Eur 97 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. L. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.