Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-7003-911/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-14
Bylos Nr.: 2-7003-911/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05840-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Serdiukienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“
Atsakovas: A. A.

Civilinė byla Nr. 2-7003-911/2020Proceso Nr. 2-06-3-05840-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.28.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5.;

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ atstovui advokato padėjėjui E. K.,

atsakovui A. A. (A. A.), jo atstovui advokatui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovui A. A. (A. A.) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. A. 4 000 Eur skolą, 740,85 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 26 d. tarp trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kurią policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, trečiasis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo vilkiku turi nuvežti transporto priemones į aikšteles, saugoti transporto priemones bei gauti atlygį už automobilių nuvežimą ir saugojimą. 2015 m. lapkričio 28 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu atsakovo valdyta transporto priemonė Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po pažeidimo buvo transportuota į trečiajam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. 2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą už automobilio nutempimą ir saugojimą naujajam kreditoriui – ieškovei. 2018 m. balandžio 24 d. Klaipėdos AVPK informavo ieškovę, jog transporto priemonę pažeidimo metu vairavo atsakovas. Ieškovė nurodo, kad už išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atsako solidariai. Todėl atsakovas už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. skolingas 7 137,98 Eur. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį ieškovė reikalavimą mažina iki 4 000 Eur.

2. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais ir motyvais. Mano, kad ieškinys yra visiškai įrodytas, prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas niekada nebuvo ir nėra automobilinio Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas ar jo atstovas, todėl neturi teisės atsiimti automobilio iš saugojimo aikštelės. 2016 m. sausio mėn. pradžioje, t.y. netrukus po tai, kai atsakovas gavo teismo nutarimą, jis buvo nuvykęs į automobilio saugojimo aikštelę pasidomėti, ar gali atsiimti automobilį, tačiau atsakingas aikštelės darbuotojas paaiškino, jog automobilio jam grąžinti negali, nebent atsakovas pateiktų automobilio savininko notaro patvirtintą įgaliojimą. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju atsakove turėtų būti laikoma automobilio savininkė ar jos įpėdiniai, priėmę palikimą. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovui buvo pateikta 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartis, jos kopija ar išrašas. Pažymi, kad automobilio saugojimo išlaidų suma neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų, yra mažintina, kadangi pradinis kreditorius akivaizdžiai ignoravo kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą – byloje nėra pateikta įrodymų, kad pradinis kreditorius iki priedo Nr. 3 pasirašymo dienos būtų ieškojęs ar reiškęs pretenzijas automobilio savininkui ar jo įpėdiniams, o visą tokį laiką saugojo mažos vertės, iš esmės bevertį automobilį.

4. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytą poziciją. Atsakovas papildomai paaiškino, kad transporto priemonė Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise nepriklauso, jos savininkės atsakovas nepažįsta, o 2015 m. lapkričio 28 d., t.y. kai jis buvo sulaikytas darant administracinį nusižengimą ir surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, minėtą automobilį jam davė atsakovo pažįstamas. Po transporto priemonės priverstinio nuvežimo, atsakovas informavo pastarąjį apie susiklosčiusią situaciją, jis teigė, kad šį klausimą išspręs. Negali nurodyti savo pažįstamo vardo, pavardės, kadangi nežino. Atsakovas nurodo, kad teismui jo atžvilgiu priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jis buvo nuvykęs į automobilių saugojimo aikštelę, tačiau jam buvo pranešta, kad jis nėra transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ar jo įgaliotas asmuo, todėl negali atsiimti minėtos transporto priemonės. Į automobilio savininką nesikreipė, iš savo pažįstamo, davusio jam minėtą automobilį, neprašė mašinos dokumentų. Pažymėjo, kad iki 2018 m. pavasario į jį niekas dėl transporto priemonės atsiėmimo ar skolos už jos saugojimą sumokėjimo nesikreipė. Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl 78,12 Eur skolos už transporto priemonės saugojimą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 28 d., t.y. transporto priemonės nuvežimo iki teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo bei 69,51 Eur skolos už transporto priemonės pakrovimą ir išvežimą, iš viso dėl 147,63 Eur skolos priteisimo.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad automobilis aikštelėje saugomas iki šiol; net ir pateikus ieškinį teismui, nei šio automobilio savininkas, nei valdytojas nieko nedaro siekdami išspręsti susidariusią situaciją.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta, byloje yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriuo prašoma bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. gegužės 26 d. tarp Klaipėdos AVPK ir trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo (toliau – Sutartis), kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo tam pritaikytoje automobilių saugojimo aikštelėje paslaugas (sutarties 1 punktas, 2 punktas) (b. l. 10-15). 2015 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos AVPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu transporto priemonė Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežta į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas įteiktas atsakovui (b. l. 5). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5139-201/2015 atsakovui už padarytus pažeidimus (vairavo automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepateikė transporto priemonės dokumentų) skirta administracinė nuobauda (b. l. 35). Klaipėdos AVPK KPT 2018 m. balandžio 24 d. raštu ieškovei pateikti duomenys, jog 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonę Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė atsakovas (b. l. 7-8). VĮ ,,Regitra“ 2018 m. balandžio 16 d. duomenimis transporto priemonė Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro mirus valdytojui (savininkui); transporto priemonės valdytoja – savininke buvo registruota J. K. (b. l. 9).

8. 2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 15/10/12, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (pradinis kreditorius) perleido ieškovei (naujajam kreditoriui) visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko prievolių (Sutarties 1 punktas) (b. l. 16). 2018 m. kovo 27 d. tarp ieškovės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas priedas Nr. 3 prie 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 15/10/12, kuriuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones, tarp kurių yra ir atsakovo vairuota transporto priemonė Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). 2018 m. balandžio 18 d. pranešimu ieškovė informavo automobilio savininkę J. K. apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo iki pranešime nurodytos datos atvykti atsiimti transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 21). 2018 m. balandžio 26 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo iki pranešime nurodyto termino atsiimti transporto priemonę bei padengti įsiskolinimą (b. l. 22). 2018 m. gegužės 23 d. pranešimu atsakovui ieškovė pakartotinai pareikalavo atsiimti automobilį bei padengti įsiskolinimą (b. l. 23). Ieškovės pateikto apskaičiavimo duomenimis, išlaidos už automobilio Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudaro 7 137,98 Eur (b . l. 20).

9. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 000 Eur skolą už transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir jos saugojimą transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad jis nėra priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas, todėl neturi prievolės atlyginti išlaidų už minėtos transporto priemonės saugojimą. Atsakovas taip pat nurodė, kad transporto priemonė buvo nuvežta dėl jo kaltės, t.y. jam padarius administracinį nusižengimą, todėl sutinka su ieškinio reikalavimu dėl 147,63 Eur skolos priteisimo, t.y. dėl 78,12 Eur skolos už transporto priemonės saugojimą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo ir dėl 69,51 Eur skolos už transporto priemonės pakrovimą ir išvežimą.

10. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad dėl konfiskuotos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo kasacinio teismo yra pasisakyta, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu; šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, 16 punktas; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 20 punktas).

11. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis).

12. Kasacinis teismas išaiškino, kad pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui (valdytojui) specialios viešosios teisės normos – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies (nuo 2018 m. gegužės 20 d. – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis) – pagrindu; kiekvienu atveju turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, 16–18, 21, 24, 26 punktai; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 20 punktas).

13. Taigi, teisės aktai prievolę atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, numato ne tik transporto priemonės savininkui, tačiau ir valdytojui.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

15. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

16. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. lapkričio 28 d. nustačius, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje, Klaipėdos AVPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu transporto priemonė Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežta į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5139-201/2015 atsakovui paskirta 350 Eur bauda už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje, t.y. už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 28 d. vairavo transporto priemonę Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti ir nepateikė transporto priemonės dokumentų. Teismo posėdžio metu atsakovas šių aplinkybių neginčijo ir patvirtino, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu, jis vairavo ginčo transporto priemonę. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 28 d., t.y. transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo metu, ją faktiškai valdė atsakovas.

18. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės nepažinojo, nurodytą transporto priemonę jam perdavė vairuoti atsakovo pažįstamas. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog visų pirma, atsakovui faktinis transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas buvo perduotas jo sutikimu, todėl, akivaizdu, kad atsakovas turėjo ir galėjo suprasti jam, kaip automobilio valdytojui, kylančias teises ir pareigas. Antra, nors atsakovas teigia, kad transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas iš esmės buvo kitas asmuo – jo pažįstamas, kuris leido atsakovui naudotis automobiliu, tačiau atsakovas šio asmens įvardinti negalėjo. Trečia, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarime nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole atsakovas pateikė paaiškinimą, kad išvakarėse pirko automobilį iš nepažįstamo asmens, jam nebuvo perduoti automobilio registracijos dokumentai, nors jų jam nereikėjo, kadangi atsakovas neturi vairuotojo pažymėjimo ir nežadėjo transporto priemonės registruoti (b.l. 35). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovas buvo transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas.

19. Atsakovas taip pat nurodo, jog teismui jo atžvilgiu priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jis buvo nuvykęs į automobilių saugojimo aikštelę, tačiau jam buvo pranešta, kad jis nėra transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ar jo įgaliotas asmuo, todėl negali atsiimti minėtos transporto priemonės. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5139-201/2015 nutarė automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedelsiant grąžinti teisėtam savininkui ar jo atstovui. 2014 m. gegužės 26 d. Sutarties 5.16. punkte nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip paslaugos teikėjas, įsipareigoja grąžinti transporto priemones asmenims, pateikusiems jiems išduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, patvirtintą įgalioto policijos pareigūno parašu, ar įsiteisėjusį teismo sprendimą grąžinti transporto priemonę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (b.l. 11). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į transporto priemonės saugotoją ar Klaipėdos AVPK dėl transporto priemonės grąžinimo. Atsakovas taip pat nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo aktyvus, bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu bei Klaipėdos AVPK, siekdamas išspręsti klausimą dėl transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo, bei kad jam buvo atsisakyta grąžinti minėtą automobilį. Kita vertus, jeigu atsakovas buvo nupirkęs minėtą automobilį, kaip jis nurodė administracinio teisės pažeidimo protokole savo paaiškinimuose, jis galėjo minėtą automobilį VĮ „Regitra“ registruoti savo vardu bei pateikdamas trečiajam asmeniui dokumentus, jog atsakovas yra šio automobilio savininkas, jį atsiimti iš saugojimo aikštelės.

20. Atsakovas teigia, kad pateiktas ieškinys turi būti atmestas, kadangi ieškovė pažeidė 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 11 punkto nuostatas, t.y. nepateikė atsakovui minėtos sutarties, jos kopijos ar išrašo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 15/10/12, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (pradinis kreditorius) perleido ieškovei (naujajam kreditoriui) visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iš skolininkų prievolių (Sutarties 1 punktas). 2018 m. kovo 27 d. ieškovė ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė priedą Nr. 3 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 15/10/12, kuriuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemonę Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 11 punkte nustatyta, kad naujasis kreditorius turi informuoti skolininką apie šia sutartimi atliktą reikalavimo perleidimą. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 7 dalis) (b.l. 16).

21. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. pranešimais informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą. Minėti pranešimai išsiųsti paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris sutampa su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Pažymėtina, jog nors šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovė kartu su pranešimais būtų pateikusi atsakovui reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau atsakovas su prašymu pateikti reikalavimo teisės perleidimą patvirtinančius dokumentus taip pat nesikreipė. Be to, atsakovui buvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimo sutartį, sutarties ir jos priedo ištraukų kopijas atsakovui įteikus nagrinėjamoje civilinėje byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1338-538/2017). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie ieškovės ir pradinio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.

23. Atsakovas nurodo, kad automobilio saugojimo išlaidų suma pripažintina neatitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų. Byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

24. 2014 m. gegužės 26 d. Sutarties 6.1. punkte numatyta, kad paslaugos teikėjas turi teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir tais atvejais, kai nuvežama ir saugoma pagal ATPK normas, iš administracine tvarka baudžiamų asmenų gauti 69,51 Eur (240 Lt) be PVM atlygį už transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimą, 4,34 Eur (15 Lt) be PVM už vieną saugojimo parą. Ieškovės pateikto apskaičiavimo duomenimis, išlaidos už automobilio Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą ir nuvežimą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudaro 7 137,98 Eur su PVM, t.y. 69,51 Eur be PVM už automobilio transportavimą ir 5 829,65 Eur be PVM už automobilio saugojimą (1 342 d. x 4,34 Eur). Atsakovas neginčija minėtų įkainių ir neteikė duomenų, kad ieškovės taikomi tarifai yra nepagrįstai dideli, t. y. neteikė įrodymų, jog 69,51 Eur be PVM transporto priemonės nuvežimo ir 4,34 Eur be PVM pasaugos paslaugos už parą įkainiai neatitinka toje vietovėje nustatyto pasaugos tarifo.

25. Vis dėlto nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą už transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., t.y. už beveik ketverius metus. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad iki 2018 m. pavasario į jį niekas dėl transporto priemonės atsiėmimo ar skolos už jos saugojimą sumokėjimo nesikreipė. Teismas pažymi, kad 2014 m. gegužės 26 d. Sutarties 5.15. punkte nustatyta, jog paslaugos teikėjas įsipareigoja imtis priemonių, kad transporto priemonių savininkas ar valdytojas būtų informuotas apie automobilio buvimo vietą ir atsiėmimo sąlygas. Gavus pranešimą, jog paslauga nebebūtina, paslaugos teikėjas turi teisę pareikalauti, kad saugomos transporto priemonės savininkas ar teisėtas valdytojas per protingą terminą atsiimtų saugomą objektą ir apmokėtų visas su saugojimu ir transportavimu susijusias išlaidas pagal 6.1. ir 6.2. punktų įkainius (Sutarties 10.1. punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos AVPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu transporto priemonė Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežta į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5139-201/2015 atsakovui už padarytus pažeidimus (vairavo automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepateikė transporto priemonės dokumentų) skirta administracinė nuobauda, automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta nedelsiant grąžinti teisėtam savininkui ar jo atstovui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimas įsiteisėjo 2016 m. sausio 6 d. Atsakovas apie išlaidas, susidariusias už minėtos transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą buvo informuotas ieškovės 2018 m. balandžio 26 d. pranešimu, t.y. praėjus beveik dvejiems su puse metų nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo, o teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., t.y. praėjus beveik ketveriems metams nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė, būtų informavęs atsakovą apie automobilio atsiėmimą, byloje nėra.

26. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pakankamai aktyvi, nesiėmė pakankamai priemonių informuoti atsakovą apie transporto priemonės atsiėmimą, susidariusią skolą. Toks trečiojo asmens elgesys nulėmė nepagrįstą transporto priemonės saugojimo išlaidų didėjimą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-820-459/2019). Pažymėtina, kad ieškovė kaip pradinio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėja yra saistoma pradinio kreditoriaus (ne)atliktų veiksmų bei iš to kylančių pasekmių. Be to, nors ieškovė 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. pranešimais informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą, tačiau kartu su minėtais pranešimais nepateikė atsakovui reikalavimo perleidimo sutarties, kaip tai numatyta, 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 11 punkte. Minėtą reikalavimą ieškovė įvykdė tik iškėlus civilinę bylą teisme. Tokiu būdu, nors nurodytos aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti išlaidas už transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, tačiau, vadovaujantis 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatomis, jis šią prievolę ieškovei turėjo įvykdyti tik iškėlus bylą teisme, kai atsakovui kartu su kitais bylos procesiniais dokumentais buvo įteikta reikalavimo perleidimo sutartis.

27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ieškovei iš atsakovo priteistina 2 720,32 Eur skola, t.y. 84,11 Eur (69,51 Eur + 21 proc. PVM) už transporto priemonės nuvežimą, 210,06 Eur už transporto priemonės saugojimą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. sausio 6 d., t.y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos (4,34 Eur x 40 d. + 21 proc. PVM), 2 426,15 Eur už transporto priemonės saugojimą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d., t.y. pranešimo pateikimo atsakovui, iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. (4,34 Eur x 462 d. + 21 proc. PVM).

28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 740,85 Eur palūkanas, t.y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., t.y. bylos iškėlimo teisme dienos. Prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė, kuri atsiranda praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (CK 6.210 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).

29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistinos 207,83 Eur palūkanos ((84,11 Eur + 210,06 Eur) x 5 proc./ 365 d. x 1 347 d. + 2 426,15 Eur x 5 proc./ 365 d. x 462 d.)

30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl atsakovui praleidus terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 2 928,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

31. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo 142 Eur žyminio mokesčio, 950 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, 700 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą, iš viso 1 792 Eur (b.l. 24, 27, 60-65, 85-88, 1232-135). Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 62 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos iš viso 1 111,04 Eur (1 792 Eur x 62 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

32. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 36, 96, 131 b.l.). Atmetus 38 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 342 Eur (900 Eur x 38 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) 2 720,32 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų 32 centus) skolą, 207,83 Eur (du šimtus septynis eurus 83 centus) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 2 928,15 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 111,04 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto vienuolikos eurų 4 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skolų valdymo sprendimai“, į. k. 303287494.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“, į. k. 303287494, 342 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė