- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-1338-538/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- S. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 2479,38 Eur skolą, 1618,42 Eur palūkanų, 235,59 Eur delspinigių, 3,07 Eur palūkanų nuo delspinigių, 17 procentų palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-07 trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-015633-GV, pagal kurią trečiasis asmuo atsakovui suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas trečiojo asmens naudai. Atsakovas netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl trečiasis asmuo pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2012-12-06 trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-12-6162/12-20-79, pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-015633-GV. Ieškovė CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-015633-GV ieškinio parengimo dienai yra: pagrindinė skolos suma – 2479,38 Eur, palūkanos – 1618,42 Eur, delspinigiai – 235,59 Eur, palūkanų delspinigiai – 3,07 Eur, iš viso 4336,46 Eur. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-24 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo S. J. 2479,38 Eur skolą, 1618,42 Eur palūkanas, 235,59 Eur delspinigių, 3,07 Eur palūkanų nuo delspinigių, 17 procentų dydžio sutartines palūkanas už 2479,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2016-10-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2016-10-04, iki teismo sprendimo įvykdymo ir 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“.Nurodė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą ir ieškovė turi teisę panaudoti reikalavimo perleidimo faktą prieš atsakovą, tai yra, turi teisę reikšti atsakovo atžvilgiu ieškinyje nurodytus reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių konkrečių dokumentų ar skaičiavimų, kurie paneigtų šiuos duomenis ar sukeltų abejonių dėl jų pagrįstumo bei teisėtumo. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad sutartinės palūkanos mokamos tik už pagrindinę skolos sumą ir negali būti skaičiuojamos už jau priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 1618,42 Eur sutartines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžintos pagrindinės skolos sumos, tai yra nuo 2479,38 Eur, iki kreipimosi į teismą dienos, ir 17 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, skaičiuojamos nuo negrąžintos pagrindinės skolos sumos, tai yra nuo 2479,38 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško pagrindinės skolos grąžinimo. Nurodė, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti delspinigius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ir priimti naują sprendimą; UAB „Gelvora“ ieškinį pripažinti kaip neteisingą ir nepagrįstą bei atmesti. Nurodo, kad ieškovas jo neinformavo apie reikalavimo perleidimo faktą, nepateikė jokio rašto (ar) ir reikalavimo perleidimo sutarties, kas numatyta yra įstatyme, apie kreditoriaus pasikeitimą sužinojo tik gavęs ieškinio kopiją iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Pažymi, kad nė vienoje sutarties dalyje nėra minimas reikalavimo perleidimas konkrečiai jo atveju. Sutartyje nėra nurodoma jo, kaip skolininko, duomenys, skolos suma, rekvizitai ir kiti reikalingi sutartyje būtini dalykai, sutartis yra bendro pobūdžio. Apelianto nuomone, negalima skaičiuoti palūkanų ir delspinigių daugiau, nei naujasis kreditorius perleidimo sutartimi gavo iš buvusio kreditoriaus, todėl, kad skolininkas iš naujojo kreditoriaus pinigų nesiskolino.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apie 2012 m. gruodžio 6 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-12-6162/12-20-79, kurios 2013 m. kovo 26 d. Bylų priėmimo - perdavimo aktu Nr. 3 buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 11- 015633-GV, atsakovui buvo pranešta CK 6.109 str. nustatyta tvarka, t.y. nusiunčiant atsakovui reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ir pranešimą dėl reikalavimo perleidimo. Pagal Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-12-6162/12-20-79 2.3 p. naujajam kreditoriui perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į įstatymų numatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad tarp AB „Swedbank“ ir atsakovo 2011-04-07 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 11-015633-GV, pagal kurią AB „Swedbank“ įsipareigojo suteikti atsakovui 16121,43 Lt (4669,09 Eur) dydžio kreditą iki 2016-03-27, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytu terminu, mokėti palūkanas ir kitas sutartyje numatytas įmokas. Atsakovas savo prisiimtų reikalavimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdė, todėl AB „Swedbank“ 2012-10-04 pranešimu informavo, jog atsakovas privalo ne vėliau kaip iki 2012-10-23 sumokėti įsiskolinimą, priešingu atveju kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2012-10-24. Duomenų apie tai, kad atsakovas AB „Swedbank“ nustatytu terminu įvykdė prievolę, byloje nėra. Tarp ieškovės ir AB „Swedbank“ 2012-12-06 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 12-20-79, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu ieškovei. Ieškovė 2014-03-06 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir įpareigojo atsakovą iki 2014-03-21 susisiekti su ieškove ir sumokėti įsiskolinimą. Duomenų apie tai, kad skola sumokėta, byloje nėra. Apeliantas argumentuoja, kad ieškovas jo neinformavo apie reikalavimo perleidimo faktą, nepateikė jokio rašto (ar) ir reikalavimo perleidimo sutarties, kas numatyta yra įstatyme, apie kreditoriaus pasikeitimą sužinojau tik gavęs ieškinio kopiją iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad pranešimai siųsti paskutiniais žinomais atsakovo gyvenamosios vietos adresais. Atsakovas Vartojimo kredito sutartyje nurodė adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat buvo siųsti ir AB „Swedbank“ pranešimai, ir ieškovės pranešimai. Pagal Vartojimo kredito sutarties 10.4.1. punktą, kredito gavėjas įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas, informuoti raštu banką apie kredito gavėjo vardo, pavardės, adreso, telefono numerio, kitų sutartyje nurodytų kredito gavėjo duomenų ar darbovietės pasikeitimą. Duomenų, kad pasikeitė atsakovo adresas ir apie tai buvo informuotas AB „Swedbank“, atitinkamai ir ieškovė, byloje nepateikta. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui buvo tinkamai pranešta apie Reikalavimo perleidimo sutartį, sutarties ir jos priedo ištraukų kopijas atsakovui įteikus nagrinėjamoje civilinėje byloje. Taigi darytina išvada, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie ieškovės ir pradinės kreditorės sudarytą sutartį, nes atsakovas iš pateiktos informacijos neabejotinai turėjo suvokti apie reikalavimo perleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas neprašė ieškovės paaiškinti pranešimo esmės, leidžia spręsti, jog atsakovui nekilo abejonių dėl siunčiamo pranešimo esmės ir jo pagrįstumo. Apeliantas argumentuoja, kad sutartyje nėra nurodoma jo, kaip skolininko duomenys, skolos suma, rekvizitai ir kiti reikalingi sutartyje būtini dalykai, sutartis yra bendro pobūdžio. Šie argumentai taip pat atmestini. Nustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 punkte yra nurodyta, jog sutarties objektas yra reikalavimas į bylų priėmimo–perdavimo akte nurodytus skolininkus. Iš „Swedbank“, AB, bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. 11 prie 2012-12-06 Reikalavimo sutarties Nr. ST-12-6162 išrašo matyti, kad pagal minėtą reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimas perleistas būtent į atsakovą (apeliantą) S. J.. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad negalima skaičiuoti palūkanų ir delspinigių daugiau, nei naujasis kreditorius perleidimo sutartimi gavo iš buvusio kreditoriaus, todėl, kad skolininkas iš naujojo kreditoriaus pinigų nesiskolino. CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti delspinigius (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Tarp AB „Swedbank“ ir atsakovo 2011-04-07 sudarytos Vartojimo kredito sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ar kitų mokėjimų terminu, kredito gavėjas privalo mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną. Sutarties specialiojoje dalyje numatytas delspinigių dydis 0,05 procento. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad naujajam kreditoriui, kaip Reikalavimo perėmėjui, perleidžiama teisė gauti Reikalavimo patenkinimą iš Skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu Reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., taigi akivaizdu, kad atsakovui nesumokėjus skolos nei senajam, nei naujajam kreditoriui, ieškovė turi teisę ne tik į atsakovo pagrindinę skolą, bet ir į delspinigius bei palūkanas. Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 256, 302 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.