Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-02-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-1531-617/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
2YT-1531-617/2019
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00012-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Civilinė byla Nr. 2YT-1531-617/2019Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00012-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.2.; 3.4.5.11.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 14 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – BUAB ) „ (duomenys neskelbtini) “ skundą dėl antstolės S. K. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( toliau – ir pareiškėja ) skundu prašo panaikinti antstolės S. K. 2018-11-29 patvarkymą Nr. S-18-56-24292, kuriuo antstolė atsisakė pateikti pareiškėjai turto vertės nustatymo ekspertizės akto kopiją iš sustabdytos svykdomosios bylos.

Skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4642-640/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018-10-16. VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) sav.: gyvenamais namas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pirtis ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinis pastatas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); inžineriniai tinklai – šalto vandens tiekimo vamzdynas 96,60 m. ilgio ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); inžineriniai tinklai – šalto vandens tiekimo vamzdynas 90,70 m. ilgio ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); inžineriniai tinklai – vandens rezervuaras ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); inžineriniai tinklai – artezinis gręžinys ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, antstolė S. K. vykdė išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( toliau – ir VMI ) naudai. Vykdymo procese antstolės 2018-01-22 patvarkymo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vertinimą. Anstolė, vadovaudamasi Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu patvarkė, kad pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamo turto vidutinė rinkos vertė 2017-10-05 yra 19200 €. Pareiškėja 2018-11-12, Įmonių bankroto įstatymo ( toliau – ĮBĮ ) 11 straipsnio 5 dalies 19 punkto pagrindu kreipėsi į antstolę dėl Turto vertės nustatymo ekspertizės akto kopijos pateikimo. Antstolė 2018-11-19 patvarkymu pasiūlė sumokėti antstolės turėtas vykdymo išlaidas: 300 € už turto vertės nustatymo ekspertizės akto parengimą, 14 € už turto vertės nustatymo ekspertizės akto kopijos išdavimą ir 1,35 € pašto išlaidų, bei nurodė atidėti turto vertės nustatymo ekspertizės akto kopijos išdavimą iki vykdymo išlaidų apmokėjimo. Pareiškėja 2018-11-22 raštu kreipėsi į antstolę nurodydama, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškėja neturi teisės sumokėti antstolei nei vykdymo išlaidų, nei piniginių lėšų už turto vertės nustatymo ekspertizės akto parengimą, kadangi tai prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms. Pareiškėja sutinko antstolei apmokėti 15,35 € už turto vertės nustatymo ekspertizės akto kopijos išdavimą ir pašto išlaidas bei pasiūlė antstolei ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo, atsiradusio iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, patvirtinimo pareiškėjos bankroto byloje. Vykdymo išlaidų sumokėjimas nepagrįstai suteiktų pirmenybės teisę antstolei atgauti savo reikalavimą pirmiau nei kitiems pareiškėjos kreditoriams. Pagal ĮBĮ 36 straipsnį turto vertinimo išlaidos priskirtinos prie bankroto administravimo išlaidų. ĮBĮ 36 straipsnis reglamentuoja administravimo išlaidų rūšis, kurias bankroto administratorius patiria administruodamas bankrutuojančią/bankrutavusią įmonę, t. y. šio straipsnio norma negali būti ir nėra taikoma toms išlaidoms, kurios buvo patirtos trečiųjų asmenų prieš įsiteisėjant nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai įsiteisėjo 2018-10-16, turto vertės nustatymo ekspertizės aktas parengtas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl antstolė, netenkindama pareiškėjos prašymo pateikti turto vertės ekspertizės aktą, nepagrįstai vadovaujasi ĮBĮ 36 straipsniu. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas reglamentuoja kreditorių teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos. Antstolės 300 € dydžio reikalavimo teisė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri antstolės vykdomoje byloje yra skolininkė, atsirado 2017 m. spalio mėn., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai dienos, todėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai antstolės patirtos 300 € dydžio išlaidos kartu su šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais galėtų būti vertinamas kaip antstolės finansinis reikalavimas, tačiau jokiu būdu ne kaip bankroto administravimo išlaidos pagal ĮBĮ 36 straipsnį. Bankroto administratorius, atstovaudamas skolininką, turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kurių supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą ( CPK 643 straipsnio 2 punktas ).

Antstolė S. K. 2019-01-08 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad pagal VMI 2016-07-25 Sprendimą Nr. (23.31-08)467-130465 vykdė priverstinį 17207,48 € skolos išieškojimą iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos VMI naudai. 2018-11-12 gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą pateikti turto ekspertizės akto kopiją. 2018-11-19 pareiškėjai pasiūlė į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti 315,35 € ( 300 € už turto vertės nustatymo ekspertizės akto parengimą, 14 € už turto vertės nustatymo ekspertizės akto kopijos išdavimą bei 1,35 € pašto išlaidų ). 2018-11-22 pakartotinai gavo pareiškėjos prašymą pateikti turto ekspertizės akto kopiją, kuriuo pareiškėja atsisakė apmokėti 300 € už turto vertės nustatymo ekspertizės akto parengimą. Iš bankroto administratoriaus prašymų turinio nustatė, kad bankroto administratorius turi informaciją apie skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, todėl mano, kad pareiškėjai turto vertės nustatymo ekspertizės akto kopija reikalinga ne nustatyti skolininkui priklausantį turtą, o nustatyti skolininkui priklausančio turto vertę. Antstolė savo veikloje kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims neprivalo neatlygintinai pateikti finansiškai naudingus dokumentus ar dokumentų kopijas, už kurių parengimą antstolė yra sumokėjusi asmeninėmis lėšomis. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK ) 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos areštuojant skolininkui priklausantį turtą. Tretiesiems asmenims 300 € už ekspertizės atlikimą asmeninėmis lėšomis antstolė sumokėjo iš antstolės sąskaitos. Taigi, turto vertės nustatymo aktas yra priemonė priverstinio vykdymo procese. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. 2018-11-19 ji bankroto administratoriui pasiūlė į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą įmokėti 300 € už turto vertės nustatymo ekspertizės akto parengimą, o ne vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 3 dalis turto vertinimo išlaidos įtraukiamos į bankroto administravimo išlaidas, kurios apmokamos pirma eile, todėl bankroto administratorius už turto vertės nustatymo ekspertizės akto parengimą gali sumokėti 300 € ir šias išlaidas priskirti prie bankroto administravimo išlaidų ir todėl bankroto administratorius nepagrįstai teigia, jog antstolė negali ir neturi teisės iš bankrutuojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauti apmokėti 300 € už turto vertės nustatymo ekspertizės akto parengimą. Be to, bankroto administratorius gali pats inicijuoti turto vertės nustatymą, už ką būtų mokamas atlygis. Todėl nesuprantama, kodėl bankroto administratorius prašo duomenų iš vykdomosios bylos, už kuriuos antstolė sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, gauti neatlygintinai. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 19 punktas suteikia bankroto administratoriui teisę gauti informaciją tik apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą bei surasti įmonės turtą iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu nenustatomas skolininkui priklausantis turtas, o nustatato skolininkui priklausančio turto vertė, todėl ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 19 punktas nesuteikia bankroto administratoriui teisės reikalauti pateikti turto vertės nustatymo ekspertizės aktus ar aktų kopijas, kurios nesusijusios su skolininkui priklausančio turto nustatymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal CPK 599 straipsnį bei 56 straipsnio 2 dalį negali būti skolininko atstovas vykdymo procese, ir todėl bankroto administratorius neturi teisės vadovaudamasis CPK 643 straipsnio 1 dalies 2 punktu reikalauti susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad antstolė S. K. vykdomojoje byloje Nr. 0056/16/02446 ( toliau – ir v. b. ) pagal VMI 2016-07-25 sprendimą Nr. (23.31-08)467-130465 vykdo priverstinį 17230,48 € išieškojimą iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos VMI naudai ( v. b. l. 1-3 ). Vykdymo procese antstolė 2017-02-28 patvarkymu skyrė ekspertizę skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertei nustatyti ( v. b. l. 23 ). Vykdomojoje byloje yra duomenys ( v. b. l. 49-48 ), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, pateikė antstolei ekspertizės aktą Nr. PNE-17-092 ir 300 € dydžio PVM sąskaitą-faktūrą serija PAN Nr.18037 už ekspertizės atlikimą. 2018-01-22 antstolė patvarkymu ( v. b. l. 57-56 ) nusatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, kurią nustatė ekspertas – 19200 €. Vilniaus apygardos teismo 2018-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4642-640/2018 ( v. b. l. 108-106 ) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis ši nutarts įsiteisėjo 2018-10-16. 2018-10-16 antstolė apskaičiavo 480,76 € vykdymo išlaidas ( v. b. l. 114-113 ) ir 2018-11-16 raštu ( v. b. l. 115 ) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 480,76 € kreditorinį reikalavimą. Antstolė 2018-10-16 patvarkymu ( v. b. l. 116 ) vykdomojoje byloje Nr. 0056/16/002446 sustabdė priverstinį 17230,48 € išieškojimą iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą iškėlusiam teismui. Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrototo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-17 prašė ( v. b. l. 121 ) antstolės S. K. iki 2018-11-19 pateikti antstolės vykdymo procese 2018-01-22 patvarkymo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamo turto vertės nustaytmo ekspertizės akto kopiją. Antstolė 2018-11-19 ( v. b. l. 122 ) patvarkymu pasiūlė pareiškėjai į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti 300 € už turto vertės nustatymo ekspertizės akto parengimą, 14 € už turto vertės nustatymo ekspertizės akto kopijos išdavimą ir 1,35 € pašto išlaidų, bei šiuo patvarkymu patvarkė atidėti turto vertės nustatymo ekspertizės akto kopijos išdavimą iki vykdymo išlaidų apmokėjimo. Atsakydama į 2018-11-19 antstolės patvakymą, pareiškėja 2018-11-22 raštu ( v. b. l. 124 ) sutiko sumokėti 14 € dydžio išlaidas už turto vertės nustatymo ekspertizės akto kopijos išdavimą bei 1,35 € dydžio pašto išlaidas, ir pasiūlė antstolei iki 2018-11-30 pateikti kreditorionį reikalavimą dėl antstolės turėtų 300 € dydžio išlaidų už turto vertės ekspertzės atlikimą.

Ginčas byloje kilo antstolei nesutinkant neatlygintai pateikti vykdymo procese atlikto skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ekspertizės akto bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalimi, bankroto administratorius – tai fizinis arba juridinis asmuo, teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras. To paties straipsnio 1–5 punktuose patikslinama, kokie fiziniai ir juridiniai asmenys pripažįstami bankroto administratoriais, – tai Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės piliečiai ir jose įsisteigę juridiniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Kaip pažymima Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, teismo paskirtas įmonės administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą, nes jis atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas ( Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-691/2008 ). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad įmonės bankroto administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl įmonės ir su ja susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo ( Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1407/2011; 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-648/2011; 2012-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2196/2012; 2013-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2169/2013; 2014-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-976/2014, kt. ).

Žemesnės instancijos teismas

Bankroto administratorius veikia pavedimo sutarties pagrindu, kurią įmonės vardu sudaro kreditorių susirinkimo pirmininkas, įgaliotas kreditorių susirinkimo ( ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis ). Pavedimo sutartis sudaroma per dešimt darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos ( ĮBĮ 23 straipsnio 10 punktas ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne administratoriaus ir kreditorių ( ar kreditorių susirinkimo ), o administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai, todėl administratorius nėra nei konkretaus kreditoriaus, nei kreditorių visumos, veikiančios per kreditorių susirinkimą ar kreditorių komitetą, atstovas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010. Teismų praktika. 2011, Nr. 35 ). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bankroto administratorius pirmiausia yra teismo paskirtas skolininko ( bankrutuojančios įmonės ) atstovas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011 ).

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 19 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan., nuorašus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, administratorius turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš institucijų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą ( vertybinius popierius ), apie jos savininko ( savininkų ) vardu registruotą turtą ( vertybinius popierius ), iš bankų, kitų kredito įstaigų ir draudimo įmonių – apie jų turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas. Šis įstatyme nustatytas įstaigų, įmonių ( juridinių asmenų ) ir bankroto administratoriaus gautinų dokumentų sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 19 punkto nuostatas, į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-10-03 Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos – 2018-10-16, yra bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, visiškai pakeitęs įmonės vadovą ir atliekantis vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas bei veikiantis pavedimo sutarties pagrindu, teismas mano, kad bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolininkės bankrutuojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, todėl antstolės teiginius dėl to, kad bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės reikalauti susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl antstolės siūlymo bankroto administratoriui apmokėti už turto vertės nustatymo ekspertizę, atliktą vykdymo procese, t. y. iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos ( skirtumo ) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

Įmonių bankroto ir restruktūriuzavimo bylų iškėlimo teisines pasekmes reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikos apžvalgos AC-42-1 2.1.5. p. nurodyta, kad: “Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuos nustatytas mokesčio permokos ( skirtumo ) įskaitymo nuostatas. Šios ĮBĮ ir ĮRĮ nuostatos įtvirtina du draudimus, galiojančius nuo nutarties dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų iškėlimo įsiteisėjimo momento. Pirma, draudimą vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šis draudimas skirtas bankrutuojančiai ar restruktūrizuojamai įmonei. Antra, draudimą išieškoti skolas iš bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių. Šis draudimas skirtas tokių įmonių kreditoriams ir išieškojimą vykdantiems antstoliams. Abiejų nurodytų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto ar restruktūrizavimo procesų metu bei užkirsti kelią kreditoriams varžytis dėl įmonės turto.” Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008 ).

Bankrutuojančios įmonės išlaidos, patirtos po bankroto bylos iškėlimo ir skirtos sandoriams, susijusiems su bankroto procedūromis, vykdyti laikytinos administravimo išlaidomis, kurios iš bankrutuojančios įmonės turto apmokamos prioritetine tvarka ( ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis ). ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams ( įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų ), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos ( Įmonių bankroto ir restruktūriuzavimo bylų iškėlimo teisines pasekmes reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikos apžvalgos AC-42-1 2.1.5. p. ( b ) ).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( skolininkės ) turto vertės nustatymo ekspertizė vykdomojoje byloje atlikta iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, antstolė 2018-01-22 patvarkymu patvarkė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertė yra 19200 €, tokią turto vertė nustačiius ekspertui.

Kaip jau minėta, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrototo administratoriaus 2018-11-17 prašymą pateikti vykdymo procese atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamo turto rinkos vertės ekspertizės akto kopiją, antstolė 2018-11-19 patvarkymu pasiūlė pareiškėjai įmokėti į anstolės depozitinę sąskaitą 300 € už turto vertės nustatymo ekspertizės parengimą, 14 € už šios ekspertizės kopijos išdavimą ir 1,35 € pašto išlaidų ir patvarkė turto vertės nustatymo ekspertizės akto kopijos išdavimą atidėti iki vykdymo išlaidų apmokėjimo. 2018-10-03 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla įsiteisėjo 2018-10-16, todėl akivaizdu, kad antstolės 300 € dydžio išlaidos susidarė iki nutarties dėl skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo įsiteisėjimo. Antstolės patirtos išlaidos už skolininkės turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimą vykdymo procese yra vykdymo išlaidos, išieškotinos iš skolininkės. Kaip jau minėta, antstolė 2018-10-16 patvarkymu sustabdė priverstinį 17230,48 € ir atitinkamai vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą iškėlusiam teismui. Antstolė 2018-10-16 apskaičiavo 480,76 € dydžio vykdymo išlaidas, į kurias įtrauktos 300 € dydžio išlaidos už ekspertizę, bei bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-16 raštu pateikė 480,76 € kreditorinį reikalavimą dėl vykdymo išlaidų įtraukimo į kreditorių sąrašą, todėl antstolė, teismo vertinimu, yra bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė.

Pažymėtina, kad bankroto administratoriui apmokėjus antstolės vykdymo procese patirtų vykdymo išlaidų dalį ( 300 € už turto vertės nustatymo ekspertizę ) būtų pažeistas kreditorių lygiasiškumo principas, kadangi pirma eile būtų patenkinta dalis antstolės kreditorinio reikalavimo ( 300 € iš 480,76 € ), ir tokiu būdu pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas, todėl teismas antstolės reikalavimą ( siūlymą ) bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti išlaidas už turto vertės nustatymo ekspertizė, atmeta kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiantį tai, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, į teismų praktiką įmonių bankroto bylose, į tai, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, teismas mano, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir skundžiamą antstolės 2018-11-29 patvarkymą naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais, teismas

nutarė:

Panaikinti antstolės S. K. 2018-11-29 patvarkymą Nr. S-18-56-24292, kuriuo atmestas bankroto administratoriaus prašymas.

Įpareigoti antstolę S. K. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymo procese ( vykdomoji byla Nr. 0056/16/02446 ) atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamjo turto, esančio (duomenys neskelbtini) turto vertės ekspertizės aktą Nr. PNE-17-092.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij