Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos (toliau – ir prokuroras) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 243 straipsnį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams ir jam paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad V. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo tęsti darbą arba nepertraukiamai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ir (ar) lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo nuosprendžiu V. V. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius metus) ir jam nuosavybės teise priklausančio turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Dėl V. V. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį

7. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

9. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal prokuroro apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 243 straipsnį, pripažindamas, kad V. V. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių. Teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje pasisakė tik dėl vieno BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – sistemingumo, tuo tarpu kitas šios veikos požymis – piktybiškumas, kuris, be kita ko, buvo tiesiogiai inkriminuotas V. V. pateiktame kaltinime, nebuvo vertinamas.

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-3360-957/2021 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-39942-2021-5) nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kartu su paskirta arešto bausme V. V. buvo paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas ir uždraudimas penkerius metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 15 d. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 19 d., tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys, ir 2022 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo patvarkymas dėl nuosprendžio vykdymo. V. V. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei nevykdymo ir vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę padariniais (t. 1, b. l. 154-155). Taip pat nustatyta, kad V. V., neatlikęs 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nusikaltimas padarytas 2022 m. lapkričio 2 d. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad asmens veiksmai atitinka visus formaliuosius BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi V. V., neatlikęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas neblaivus, 2022 m. lapkričio 2 d., apie 18.00 val., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu nevykdydamas draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022)..

12. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad V. V. veiksmai vairuojant automobilį esant neblaiviam, kai jam tuo metu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 5 metams, vertintini kaip piktybiški. Šiuo atveju, V. V. padarytos nusikalstamos veikos piktybiškumą rodo tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu už analogiškų veikų padarymą buvo nuteistas trečią kartą per pakankamai trumpą laiką (pirmąjį kartą - Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, antrąjį - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu), taip pat jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina akivaizdžias nuteistojo problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, jo polinkiu nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir neatsitiktinį baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimo pobūdį. Kaip teisingai prokuroras nurodo apeliaciniame skunde, šiuo atveju įžvelgiamas V. V. neatsakingumas bei nekritiškas savo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų ir pažeidimų vertinimas, niekinamas požiūris ne tik į transporto eismo saugumą, kas yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, saugoma vertybė, bet ir į teisingumą – veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, saugomą vertybę. V. V. padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip vienkartinis, smulkus ar neesminis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimas. Priešingai, jis vertinamas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-3360-957/2021 privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, tyčia, piktybiškai nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tokiais veiksmais padarydamas BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl V. V. skiriamos bausmės pagal BK 243 straipsnį

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

15. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16. V. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, yra tyčinis, baigtas baudžiamasis nusižengimas. Byloje nenustatyta V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina, kad veika padaryta būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje V. V. teistas tris kartus, iš kurių du teistumai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – asmens nuo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nesulaikė. Taip pat V. V. baustas ir administracine tvarka. Skiriant bausmę įvertintinos ir aplinkybės, apibūdinančios V. V. asmenybę – jis gana jauno amžiaus, yra vedęs ir turi dvi dukras, dirba UAB „E.“, šiuo metu gydosi nuo priklausomybės ligos. Byloje negauta duomenų apie asmens gydymą psichiatrine tvarka arba įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą V. V. skiriama sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – areštas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui – 30 parų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė atitiks tiek teisingumo, tiek proporcingumo principus bei atitiks realiai padarytų veiksmų pavojingumą ir asmenį charakterizuojančius duomenis.

17. Kadangi V. V. padarytas BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su nusikaltimu, numatytu BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas), paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, t. y. bausmės subendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą ir V. V. skiriama subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde neprašo panaikinti pirmosios instancijos taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija dėl šio instituto taikymo pagrįstumo nepasisako.

Dėl intensyvios priežiūros

18. Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio, apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl V. V. kaltės ir dėl jam nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl V. V. paskirtos intensyvios priežiūros ir prašoma ją panaikinti.

19. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šios straipsnio dalies 1-11 punktuose numatytas pareigas.

20. BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos numato teismui, skiriančiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, teisę pasirinkti skirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Atsižvelgiant į V. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą visuomenei, taip pat į tai, kad nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau trečią kartą, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė tokią priemonę, kaip intensyvi priežiūra, kuri padės užtikrinti bausmės paskirtį. Apeliacinio skundo argumentas, kad dėl nuteistajam paskirtos intensyvios priežiūros nukentės jo darbas, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, t. y. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ir apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad nuteistasis dėl jam taikomos intensyvios priežiūros negalės atlikti darbinių funkcijų. Teisėjų kolegija sutinka, kad paskirta intensyvi priežiūra nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų tiek darbinėje veikloje, tiek ir asmeniniame gyvenime, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skiriamos poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo kaltas yra pats nuteistasis V. V., kuris jau būdamas teistas ne vieną kartą, žinodamas apie gresiančią bausmę, vis dėlto pasirinko daryti nusikaltimus, todėl nuteistasis privalo prisiimti ir galimas pasekmes, t. y. tam tikrus jo elgesio suvaržymus. Pastebėtina, kad nustatydamas teisinio poveikio priemones, įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateikto prašymo ir panaikinti skundžiamu nuosprendžiu atidėjus galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. V. paskirtą intensyvią priežiūrą.

21. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad V. V. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skirta intensyvi priežiūra ir jis iki nuosprendžio priėmimo nepadarė jokių pažeidimų, jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir padarė išvadas, sėkmingai gydosi nuo priklausomybės ligos, dirba, pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, daug laiko praleidžia su šeima, tačiau visos šios aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir intensyvios priežiūros bei įpareigojimų skyrimo. Būtent remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės anaiptol nepatvirtina, kad nuteistajam bausmės vykdymas gali būti atidėtas neskiriant intensyvios priežiūros - nuteistojo judėjimo kontrolės elektronine stebėjimo priemone.

22. Be to, nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. V. paskirta intensyvi priežiūra yra perteklinė, kadangi jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirti įpareigojimai – tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – nėra itin griežti ir šiuo atveju vien jų nepakanka siekiant teigiamos nuteistojo resocializacijos bei pokyčių jo elgsenoje.

23. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl nuteistajam V. V. paskirtos intensyvios priežiūros pagrįstumo, pastebi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, nenustatytas konkretaus intensyvios priežiūros terminas, taigi, nuteistajam intensyvi priežiūra paskirta visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui – 3 metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks intensyvios priežiūros terminas laikytinas neproporcingu nusikalstamų veikų pobūdžiui ir pavojingumui, nuteistojo asmenybei ir laikytinas per ilgu, todėl nustatytinas trumpesnis, vienerių metų šešių mėnesių intensyvios priežiūros terminas. Darytina išvada, jog V. V. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 3 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą vieneriems metams šešiems mėnesiams, bei paskiriant pirmiau nurodytus įpareigojimus, yra tinkama ir adekvati priemonė, proporcinga jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštaraujanti bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymo

24. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka ir su V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iš nuteistojo konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo šios transporto priemonės savininkas, savininku buvo AB „S.“. Esant tokiai situacijai, gynėjo įsitikinimu, turi būti konfiskuota transporto priemonės – automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 6810 Eur.

25. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad V. V. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė didesnį nei 1,51 promilės girtumą, o būtent, nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl nagrinėjamu atveju, vertinant BK 72 straipsnio kontekste, V. V. vairuotas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

26. Kaip minėta, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. V. buvo įgijęs nuosavybės teisę į konfiskuotą automobilį ir nurodo, kad tuo metu automobilio savininku vis dar buvo AB „S.“, tuo pagrindu prašo konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

27. Susipažinus su byloje pateikta informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad V. V. veikos padarymo metu VĮ „Regitra“ automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku buvo AB „S.“, tuo tarpu V. V. buvo registruotas kaip automobilio valdytojas. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme V. V. nurodė, kad formaliai automobilis perėjo jo vardu tik po 2 mėnesių, kadangi užtruko iš banko gauti dokumentus ir kreiptis į VĮ „Regitra“ (t. 2, b. l. 109). Be to, V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis „VW Passat“ priklauso jam, 2022 m. spalio mėn. AB „S.“ davė raštą, kad automobilis yra jo ir jis yra savininkas, šį raštą jis dar nuneš įregistruoti į VĮ „Regitra“ (t. 1, b. l. 117). Kaip matyti iš byloje esančio AB „S.“ 2022 m. lapkričio 9 d. rašto, bankas informavo, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) finansinio lizingo sutarties Nr. V2017-080121-01 pagrindu buvo perduotas naudotis V. V., taip pat informavo, kad finansinio lizingo sutartis yra pasibaigusi ir bankas nuosavybės teisę į turtą yra perdavęs klientui (t. 1, b. l. 59). Taigi, remiantis paties V. V. paaiškinimais, nusikalstamos veikos padarymo metu jis jau buvo atsiskaitęs su lizingo bendrove, todėl automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu jam jau priklausė, nepaisant to, kad VĮ „Regitra“ jo nuosavybės teisė buvo registruota vėliau dėl jo nurodytų formalumų.

28. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, jog turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019). Teisėjų kolegija neabejoja, kad V. V. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Naudojantis minėta transporto priemone padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, būtina konfiskuoti transporto priemonę, o ne priteisti konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

29. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas – paskirta pagrįstai, ji yra teisinga ir proporcinga, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo V. V. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria V. V. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio padarymo, ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – V. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmių apėmimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir V. V. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. skirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. V. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 2 d., 18.06 val. iki 2022 m. lapkričio 3 d., 14.32 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba nepertraukiamai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskirti V. V. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant neišeiti iš namų (savo gyvenamosios vietos) nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ir (ar) lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsigalioja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.