Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „E“, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalį, 281 straipsnio 7 dalį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 196 MGL (9800 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

14. Iš alkotesterio ataskaitų matyti, kad jose užfiksuoti tikrinimo metu gauti kaltinamojo neblaivumo duomenys, t. y. 2,06 ir 2,06 promilės (1 t., b. l. 138-139).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

16. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. V. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

17. Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad išties įvykio metu važiavo kaltinime nurodytu automobiliu iš Kauno į Vilnių. Sėdęs už vairo vartojo alkoholį, išgėrė beveik visą butelį brendžio.

18. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas I. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinėje. 2021 m. lapkričio 15 d. patruliuojant kartu su kolega P. V. iš budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas A1 kelyje pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį. Minėtą automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apie 18 val. sustabdė Savanorių pr., ties pastatu Nr. 247, A1 kelyje. Priėjus prie automobilio, iš jo vidaus sklido stiprus alkoholio kvapas, o vairuotojo kalba buvo nerišli, automobilio viduje matė viskio butelį, alkoholio buvo daugiau negu pusė, todėl buvo nuspręsta patikrinti asmens blaivumą. Automobilyje buvo vienas asmuo, nustačius jo tapatybę paaiškėjo, kad tai V. V. Pirmo patikrinimo metu, 18.19 val. alkotesteris Drager 6810 Nr. ARZJ-0302, patikros Nr. 1486802, parodė 2,06 promilės, o antruoju pūtimu 18.38 val. – 2,08 promilės neblaivumą (1 t., b. l. 52-54). Iš esmės analogiškos analizuojamo įvykio aplinkybės yra nurodytos policijos pareigūnų S. D. ir I. B. 2021 m. lapkričio 15 d. tarnybiniuose pranešimuose, iš kurių matyti, kad V. V. įvykio metu buvo nustatyta 2,06 ir 2,08 promilių girtumas (1 t., b. l. 14, 17).

19. Tuo tarpu aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis V. V. buvo neblaivus, patvirtina ir byloje esantys alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad jam 2021 m. gruodžio 3 d. 18.19 val. nustatytas 2.06 promilės neblaivumas, o 18.38 val. nustatytas 2.08 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 138-139). Alkotesterio rodmenyse užfiksuotus duomenis detalizuoja neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, kad netrukus po sustabdymo V. V. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Bendra asmens būklė: eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (1 t., b. l. 18). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

20. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog V. V. 2021 m. lapkričio 15 d. apie 17.53 val. Vilniuje, Savanorių pr., ties pastatu Nr. 247 (A1 kelyje, 13 km., kairė pusė), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.

21. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. V. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl bausmės skyrimo ir BK 75 straipsnio taikymo

22. Teismas, skirdamas bausmę V. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

23. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Iš byloje esančių kaltinamojo, liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, automobilį vairavo dienos metu, judrioje Vilniaus vietoje, jo vairavimas sukėlė įtarimų, atitinkamai spręstina, kad jis vairavo nesaugiai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek aplinkinių gyvybei, sveikatai ir turtui.

24. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad jo atsakomybę sunkina, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi šį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui už analogišką nusikaltimą.

25. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. V. – yra gana jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, vedęs, augina du mažamečius vaikus, darbingas ir dirbantis UAB „E“, moka įsipareigojimus bankui, be to, nuo jo darbo užmokesčio nurašomos lėšos antstoliams dėl ankstesnių veikų, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas neigiamai vertina faktus, kad V. V. anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, be to, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau V. V. neigiamai apibūdina faktai, kad 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu jis buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėn., 2017 m. liepos 25 d. nutarimu baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dar vėliau baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti. Visa tai rodo ryškias antivisuomenines kaltinamojo nuostatas ir jo akivaizdžią priklausomybę alkoholiui.

26. Taigi, matyti, jog kaltinamojo V. V. antivisuomeninės nuostatos ryškios, jis per gana trumpą laikotarpį trečią kartą vairavo neblaivus baudžiamąja prasme net ir nevertinant ankstesnių administracinių nusižengimų, o tai laikytina piktybišku ir kryptingu priešingu teisei elgesiu. Akivaizdu, jog alkoholio vartojimas yra vienas iš V. V. gyvenimo rizikos veiksnių ir daro akivaizdžiai neigiamą įtaką jo elgesiui, o kartu ir kelia grėsmę visuomenei, nes jis pavartojęs alkoholio vairuoja transporto priemonę. Švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nors ir buvo skirta du kartus, tačiau BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų nepasiekė, todėl esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad V. V. skirtina griežtesnės bausmės rūšis, t. y. areštas, kurio dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

27. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

28. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

29. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad V. V. anksčiau arešto bausme nebaustas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. V. (25 nuosprendžio punktas), tai, kad jis dirba ir gauna apie 1500 Eur pajamas, išlaiko šeimą, kurioje du mažamečiai vaikai, turi atlyginti išieškotinas sumas, deklaruoja siekį šalinti priklausomybę alkoholiui užsikoduodamas, sprendžia, jog siekiant teigiamos kaltinamojo resocializacijos, pokyčių jo įpročiuose, susijusiuose su alkoholio vartojimu, šeimos ir mažamečių vaikų socialinės gerovės užtikrinimo yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, skiriamos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam nustatytinos pareigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

30. Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

31. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek aplinkiniams. Pažymėtina, jog kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-43-468/2020). BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus jau skiriant bausmę ir šioje nuosprendžio dalyje pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. V. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo dienos metu, judrioje gatvėje, neseniai net du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nors gailėjosi dėl savo veiksmų, tačiau tai iš esmės darė deklaratyviai, prioritetą keldamas asmeniniams nuostoliams, o ne eismo ir kartu visuomenės saugumui, akivaizdu, jog vien pats procesas neturės įtakos V. V. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą teismas įvertina faktą, kad V. V. du kartus teistas už tokias pačias nusikalstamas veikas, pirmu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu jam buvo skirtas teisės vairuoti atėmimas dvejiems metams, antru atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu jam buvo skirtas teisės vairuoti atėmimas trejiems metams. Visgi ši poveikio priemonė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo kaltinamojo neatgrasė, jis ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas maksimalus teisės vairuoti atėmimo terminas, t. y. penkeri metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo veikos padarymo dienos – 2021 m. lapkričio 15 d., kadangi kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas jam nebuvo skirta, o jau veikos padarymo metu jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemonės ankstesniais teismų sprendimais.

32. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. V., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį lizingo bendrovei AB „SEB“ Bankas. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys (1 t., b. l. 25 – 26). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, kuris, bylos duomenimis, nežinojo apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

33. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, juo labiau, kad toks kaltinamojo elgesys pasikartojantis, o vienu atveju apygardos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos sprendimą, išieškojo iš kaltinamojo net mažesnę pinigų sumą, nei buvo įvertintas automobilis. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra gana jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 6350 Eur (1 t., b. l. 27), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė itin pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ar jų turtui.

34. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2021 m. lapkričio mėnesiui nustatyta 6350 Eur, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam septyniasdešimt penkių (75) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti penkiasdešimties (50) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, V. V. paskirtos 50 parų arešto bausmės vykdymą atidėti aštuoniems (8) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad V. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir penkeriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. V. transporto priemonės „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6350 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.