Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. S. skundą ir jo papildymą (toliau – skundas) dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria suimtajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 3 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. vasario 6 d. su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje V. S. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis:

pagrobė automobilį, t. y. 2018 m. gegužę, naktį iš 13 d. į 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas pas L. V. bute, iš anksto susitaręs pagrobti automobilį ir veikdamas bendrai su R. R., pagrobė L. V. priklausančio automobilio „Volvo XC 70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius. Po to, 2018 m. gegužės 14 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), kieme E. R. pagrobtais rakteliais užvedus automobilį ir išvarius iš kiemo, pagrobė L. V. priklausantį automobilį „Volvo XC 70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 11 000 Eur vertės;

apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2018 m. liepos 5 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule, savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, tyčia slapta paėmė A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, o A. M. pradėjus ieškoti telefono, pasisiūlė tarpininkauti jį surandant. Po to, imituodamas telefono sugrąžinimą, jį grąžino A. M. bei suklaidino A. M., jam melagingai nurodydamas, kad už telefono radimą reikalinga sumokėti 200 Eur. A. M. sutikus sumokėti, kartu nuvyko su A. M. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kur A. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)” naudojamą banko kortelių skaitytuvą, kuris į skaitytuvą įdėjo savo banko kortelę Nr. 4106510095182427 ir, manydamas kad moka už telefono suradimą, 10.33 val. atliko 200 Eur mokėjimą, tokiu būdu V. S. savo ir kitų naudai apgaule įgijo svetimą, nedidelės vertės, A. M. priklausantį tartą, pinigus – 200 Eur;

pagrobė svetimą turtą, t. y. 2018 m. liepos 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo meto nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas pas A. M. namuose, slapta pagrobė svetimą turtą, A. M. priklausančią kosmetinę su joje buvusiais pinigais – 2 400 JAV dolerių (2 040 Eur);

apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2018 m. liepos 5 d., apie 10–11 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 33, turėdamas tikslą apgaule, savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, nurodė A. M., kad už taksi paslaugas jis turi sumokėti 20 Eur. A. M. sutikus sumokėti, V. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamą banko kortelių skaitytuvą, į kurį A. M. įdėjo savo banko kortelę, o jis (V. S.) tyčia, slapta į banko kortelių skaitytuvų įvedė 800 Eur sumą ir A. M. patvirtinus mokėjimą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, A. M. priklausančius pinigus – 800 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. S. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte suimtajam V. S. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas.

6. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. V. S. iš keturių inkriminuotų veikų, priskiriamų nesunkiems nusikaltimams, baudžiamajam nusižengimui, apysunkė veika, įtvirtinta BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. V. S. iki suėmimo niekur nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jis yra nevedęs. Bylos duomenimis, V. S. anksčiau teistas šešis kartus už turtinius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, vėl nusikalto praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos (iš pataisos namų paleistas 2018 m. kovo 9 d.). Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina V. S. asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs sistemingai veikti priešingai teisei ir nepaiso visuomenėje nustatytų elgesio normų. Be to, iš V. S. pareikšto kaltinimo matyti, kad jam inkriminutas veikas jis galimai padarė dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog konkrečiu atveju vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (suimtasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

7. Nustatytos aplinkybės, susijusios su galimai V. S. padarytų veikų pobūdžiu, jo asmenybe, teisėjų kolegijai neleidžia pripažinti kaltinamojo asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo būti paleistam proceso metu, ir pagrįstai manyti, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis: užstatu, intensyvia priežiūra, dokumentu paėmimu, periodišku registravimus policijos įstaigoje ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, V. S. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

8. Suimtajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nevaržo jo teisių daugiau, nei būtina BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti (BPK 11 straipsnis). V. S. laikomas suimtas beveik dvylika mėnesių, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas konkrečiu atveju baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Teisėjų kolegija pastebi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą. V. S. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų veikų pobūdžiu, kiekiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus. Tai, kad V. S. turi gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje dirbtų, nepaneigia nustatyto kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumo.

9. Skunde akcentuojamos suėmimo sąlygos tardymo izoliatoriuje nesudaro nagrinėjamo skundo dalyko, todėl teisėjų kolegija jų netyrė ir dėl jų nepasisako. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako ir dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo, nes šis pagrindas nagrinėjamu atveju ankstesnėmis Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis V. S. nebuvo nustatytas.

10. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl ja dar trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. S. skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi suimtajam V. S. trims mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 3 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.