- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-929-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02910-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.6Atsakomybė už palikėjo skolas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.2Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ ieškovui 431,24 EUR skolą už ieškovo parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. spalio 31 d.; bylinėjimosi išlaidas – 15,00 EUR žyminį mokestį; 36,30 EUR išlaidų teisinėms paslaugoms; 0,87 EUR duomenų iš Nekilnojamojo turto registro gavimo išlaidas; - 5 % dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, jog ieškovas tiekia šilumą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu butas 54/100 dalimi nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“. Dalinės nuosavybės teisės į butą Lietuvos Respublikai perėjo paveldėjimo teisės pagrindu. Nuo 1996-03-13 Butas nuosavybės teise priklausė L. N., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovas, sužinojęs apie buvusios buto savininkės L. N. mirtį ir buto perėmimą, atsakovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija KER1 Nr. 161000002098 dėl susidariusios skolos apmokėjimo, tačiau skola nebuvo padengta. Ieškovas tinkamai vykdo įsipareigojimus, t. y. tiekia šilumą, todėl atsakovas privalo laiku sumokėti už patiektą šilumą. Tokiu atveju, kai su patalpų savininkais individuali rašytinė šilumos pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos pagal Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012-10-01 Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173. Taigi atsakovui naudojant šilumą iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, atsiranda pareiga už patiektą šilumą mokėti priskaičiuotus mokesčius. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nėra atsiskaitęs už parduotą šilumos energiją. Todėl atsakovui susidarė 431,24 EUR skola už ieškovo parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. spalio 31 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Ieškinio reikalavimus priteisti AB „Kauno energija“ naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, 5 procentus metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo skaičiuojant nuo nesumokėtos skolos už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015-02-22 iki 2017-10-31 bei dėl bylinėjimosi išlaidų prašo atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodo, kad nėra aišku ar išskaičiuotos atsakovo sumokėtos sumos nuo 2016-12-19. Dėl skolos už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-10-31 priteisimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, neprieštaraus tuo atveju, jei bus pateikti tikslūs skaičiavimai, kurie atitiks skolos susidarymo laikotarpį bei išskaičiuotas jau sumokėtas atsakovo sumas. Teismo posėdžio metu atsakovo VĮ „Turto bankas“ atstovas nesutiko su 148,87 EUR skolos suma ir 5 procentų procesinėmis metinėmis palūkanomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui AB „Kauno energija” iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ 431,24 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 431,24 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52,17 EUR bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011 nurodė, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Plėtodama kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
6. Pažymėjo, kad iš pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos, matyti, kad atsakovo sumokėtos sumos buvo išskaičiuotos ir prašoma skolos suma yra jau po sumokėtų sumų išskaitymo, todėl atsakovo reikalavimas nepriteisti 148,87 EUR yra nepagrįstas.
7. Nurodė, kad įstatymo leidėjas nėra numatęs išimties nemokėti procesinių palūkanų tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė. Teismas priteisia 5 procentų dydžio palūkanas, o ne 6 procentų dydžio palūkanas, nes tai ne komerciniai santykiai, tai įstatymo leidėjo deleguotos viešosios paslaugos valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas Lietuvos Respublika atstovaujama VĮ „Turto bankas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2018 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir atsakovu byloje nurodyti Lietuvos Respubliką; 2018 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 106,57 EUR įsiskolinimo susidariusio iki L. N. mirties panaikinti ir tą dalį reikalavimo atmesti kaip nepagrįstą, netenkinus šio apelianto reikalavimo, patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl 431,24 EUR skolos priteisimo, nurodant, jog 106,57 EUR skola susidariusi iki palikėjos mirties, t. y. nuo 2014-11 iki (duomenys neskelbtini), yra priteisiama neviršijant valstybei perėjusio L. N. turto tikrosios vertės; panaikinti 2018 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nuo 431,24 EUR skolos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismo sprendimas priteisti skolą tiesiogiai iš VĮ „Turto bankas“ yra absoliučiai nepagrįstas, todėl turėtų būti pakeistas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau - CPK) 51 straipsnio 4 dalį, valstybei civiliniame procese atstovauja LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pažymėtina, jog LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.2 punktas nustato, kad bylose dėl valstybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynimo, kai šis turtas neperduotas kitai valstybės institucijai ar įstaigai, valstybe atstovauja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsniu, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra VĮ „Turto bankas“.
8.2. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinyje nurodė, kad 431,07 EUR skola susidarė už laikotarpį nuo 2015-02-22 iki 2017-10-31. Atkreiptinas dėmesys, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė L. N. mirė (duomenys neskelbtini). Tačiau PVM sąskaitose faktūrose įtraukti įsiskolinimai už 2014 m. 11 mėn., 2014 m. 12 mėn., 2015 m. 1 mėn. (už vandens pašildymą ir šildymą bendroje sumoje 106,57 EUR). Pirmosios instancijos teismas neįvertinęs ar ieškovas tinkamai CK 5.63 str. nustatyta tvarka pareiškė kreditorinį reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, t. y. valstybei, priteisė už laikotarpį iki skolininkės L. N. mirties, nesant ieškovo prašymui atnaujinti praleista terminą dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir pagrįstai priteisė ieškovo visą reikalaujamą sumą, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį tikslinga patikslinti, nurodant, jog 106,57 EUR skola susidarė iki palikėjos mirties, t. y. nuo 2014-11 iki (duomenys neskelbtini), o 324,67 EUR skola susidarė nuo palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) iki 2017-10-31.
8.3. Šalys privalo pačios rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidaujamų neigiamų pasekmių, ir kad nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kaltas ir ieškovas (kuris nepateikė atskirų sąskaitų už šilumos energiją patiektą iki palikėjos mirties ir po palikėj o mirties), apelianto nuomone, kad reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo skolos, bei bylinėjimosi išlaidas, vertintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
8.4. Nagrinėjamoje byloje principo „pralaimėjęs moka“ taikymas prasilenkia su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tokio pobūdžio bylose, kada valstybė neturi pasirinkimo priimti palikimą ar ne, ir dėl to privalo kartu su palikimu priimti ir mirusiojo asmens įsipareigojimus pagal sutartis, teismas turėjo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
9. Ieškovas AB „Kauno energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikė išsamius argumentus, kodėl jis ieškinį tenkina ir kodėl nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas skolą priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas. Todėl vien tai, kad rezoliucinėje dalyje nėra detalizuota skolą priteisti iš „Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas“ viso labo galėtų būti vertinama kaip rašymo apsirikimo klaida, kuri taisytina CPK 276 str. pagrindu, tačiau jokiu būdu nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
9.2. Priešingai nei nurodo atsakovas, visa ieškiniu prašoma priteisti skola buvo susidariusi po palikėjos mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Kaip matyti ir iš į bylą pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos, Atsakovui buvo priskaityta 412,59 EUR nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-10-01 + 2016-10 einamojo mėnesio priskaitymas.
9.3. Atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.) bei kitas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Atsakovui nevykdant prievolės padengti skolos, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, todėl procesinėmis palūkanomis turi būti kompensuojami kreditoriaus nuostoliai. Atsakovo argumentai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų reikalavimo tariamo nepagrįstumo ne kartą jau buvo paneigti teismų praktikos (pvz. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-15-731/2016; Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. e2-2138-223/2016 ir etc.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
12. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
14. Apeliacijos objektą sudaro šilumos energijos tiekėjo teisė prisiteisti įsiskolinimą už butui suteiktas paslaugas, kai butą paveldi Lietuvos Respublika.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 54/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuo 1996-02-13 nuosavybės teise priklausė L. N.. L. N. mirė (duomenys neskelbtini).
16. Atsižvelgiant į tai, kad L. N. neturėjo įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, 2016-09-išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į L. N. priklaususį turtą, t. y. 54/100 buto, (duomenys neskelbtini). Šio buto 54/100 dalis patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“.
17. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.
18. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
19. Kasacinis teismas 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėtojo teisės taikymo praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.
20. Šiuo atveju ieškovas AB „Kauno energija“ pagal jo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą S. K. Nr. 161000002098 prašė priteisti iš atsakovo 431,24 EUR įsiskolinimą, susidariusį už butui ieškovo tiektą šilumos energiją (proporcingai atsakovui turimo turto daliai) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. spalio 31 d..
21. Apeliaciniu skundu įsiskolinimo apeliantas neginčija, tačiau, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tikslus ir sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, jog 106,57 EUR skola, susidariusi iki palikėjos mirties, t. y. nuo 2014-11 iki (duomenys neskelbtini), yra priteisiama neviršijant valstybei perėjusio L. N. turto dalies tikrosios vertės. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Šiuo atveju 106,57 EUR skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2014-11 iki (duomenys neskelbtini) yra atsakovo paveldėta kaip palikėjos L. N. skola ir šioje skolos dalyje atsakovo atsakomybė ribojama paveldėto turto verte. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog 106,57 EUR skola, susidariusi iki palikėjos mirties, t. y. nuo 2014-11 iki (duomenys neskelbtini), yra priteisiama neviršijant valstybei perėjusio L. N. turto dalies tikrosios vertės.
22. Apeliantas nurodo, kad valstybę bylose, susijusiose su paveldėtu turtu, atstovauja VĮ Turto bankas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolą priteisė iš VĮ Turto banko, o ne iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais apelianto argumentais, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas atsakovu byloje laikė Lietuvos Respubliką, o rezoliucinėje dalyje atsakovu klaidingai nurodė VĮ Turto banką. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, todėl sprendimo rezoliucinė dalis taisytina patikslinant, kad skola ieškovui priteistina iš atsakovo iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko.
23. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo procesines palūkanas. Kasacinis teismas, aiškindamas teisę dėl palūkanų, yra nurodęs, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018, 41 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad iš valstybės neturėtų būti priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės numatytos CPK 93 straipsnyje. Tai, kad atsakovė yra valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo, kurio atžvilgiu priimtas palankus teismo sprendimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CK 93 str. 1 d.). Apeliantai nurodo, kad priteisus bylinėjimosi išlaidas iš valstybės, kuri neturėjo pasirinkimo priimti palikimą, ar ne, būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti principai. Tačiau tokių principų bei įstatymo pažeidimu būtų ir ieškovo, kuris bylinėjimosi procese patyrė išlaidas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinimas.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo bei naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad 106,57 EUR skola, susidariusi iki palikėjos mirties, t. y. nuo 2014-11 iki (duomenys neskelbtini), yra priteisiama neviršijant valstybei perėjusios L. N. turto dalies tikrosios vertės, taip pat patikslinant, kad skola priteisiama iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko.
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Kauno energija” iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko 431,24 EUR (keturi šimtai trisdešimt vienas euras 24 ct) skolos, iš šios sumos 106,57 EUR (vienas šimtas šeši eurai 57 ct) susidariusios už laikotarpį nuo 2014-11 iki 2015-05-22, neviršijant valstybei perėjusios L. N. turto dalies tikrosios vertės, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52,17 EUR (penkiasdešimt du eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.