Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Valstybei atstovaujamai VĮ Turto bankas, tretiesiems asmenims D. D., R. D. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota, prašo bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Gautas atsiliepimas į ieškinį , kuriame nurodė, kad byloje yra būtina nustatyti ar palikėjas J. D. turi kitų įpėdinių ir sužinoti jų poziciją dėl palikimo. Jei įpėdiniai atsisakys palikimo, valstybė neprieštaraus ir perims palikėjo turtą. Kas liečia prašomą priteisti skolą, tai atsakovės manymu byloje esanti medžiaga neįrodo skolos dydžio ir pagrįstumo.

Tretieji asmenys D. D. ir R. D. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuoti, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Gauti atsiliepimai, kad su ieškinyje išdėstytais reikalavimais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Panevėžio energija“ tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. , su kurio savininku J. D. buvo sudaryta 2009-02-10 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis ir 2009-02-10 Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Buto savininkas J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Dar iki J. D. mirties už ieškovės patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį uvo paskaičiuota 220,43 EUR skola ir 6 EUR palūkanų. Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro duomenimis mirus J. D. dėl palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, Testamentų registre nėra registruota palikėjo J. D. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų. Gyventojų registro duomenimis palikėjo J. D. įstatyminiai įpėdiniai yra palikėjo sesers M. D. vaikai: D. D. ir R. D. , t. y. 5-os eilės įpėdiniai ( CK 5.11 str.), kurie palikimo yra nepriėmę . Duomenų apie kitus palikėjo įpėdinius nėra.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). CK 5.5 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 str. 1 d. reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 str. 2 d. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 str.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butą esantį (duomenys neskelbtini) Panevėžys nuosavybės teise įgijo ir savo vardu įregistravo palikėjas J. D.. Iš Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. D. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Palikėjo J. D. įpėdiniai palikimo nepriėmė, jie buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pateikė atsiliepimus, kad su ieškiniu sutinka, todėl darytina išvada, kad palikimo niekas nepriėmė ir dėl to palikimas perėjo valstybei.

Nustatyta, kad 2015-03-13 priimtu LR Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Pagal šių taisyklių nuostatas Valstybės Įmonė „Turto bankas“ nuo 2015-03-20 yra įpareigota paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauti valstybę. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iki teismo pranešimo gavimo dienos, nebuvo gavusi jokių duomenų apie J. D. palikimo parėjimą valstybei. Pažymėtina, kad valstybei atstovaujančios institucijos ir pareigūnai kiekvienu atveju privalo dėti maksimalias pastangas siekdami išsiaiškinti, ar yra mirusio asmens palikėjų, o jeigu jų nėra - operatyviai kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad būtų tinkamai įformintas įstatymo pagrindu įvykęs palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas. Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau, kai nežinoma, ar yra įpėdinių, ar jie priėmė palikimą, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to aplinkybė, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu suformuotą praktiką, atsakovė, nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po J. D. mirties, privalėjo atlikti palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, todėl ieškovės reikalavimas šia apimtimi tenkintinas ir atsakovė įpareigotina įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.

Ieškovė pareiškė reikalavimą ir dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo nuo už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-05-31.

CK 5.63 str., reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 str. 4 d., teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 d. nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, palikėjas J. D. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškinys teisme gautas 2015-08-27, t. y. nepraleidus 3-jų mėnesių termino. Ieškovė prašo priteisti skolą susidariusią iki palikėjo mirties ( 2015-05-28) ir už labai trumpą laikotarpį po palikėjo mirties ( iki 2015-05-31). Taigi ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovei pareikštas kaip palikėjo įpėdinei ir kaip naujajai turto savininkei, nes, kaip jau minėta, įpėdinei pareiga atlyginti palikėjo skolas atsiranda nuo palikimo atsiradimo, t. y. palikėjo mirties dienos (2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014.). Kadangi J. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios dienos visos prievolės, susijusio su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 str., 6.59 str.). Ieškovė pateikė duomenis, kad už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-05-31 už ieškovės teikiamas šilumos energiją ir karštą vandenį susidarė 220,43 EUR įsiskolinimas. Atsakovė šią sumą ginčijo, nurodė, jog įsiskolinimų suvestinė nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, o ieškovė turi pagrįsti, kokiu būdu buvo apskaičiuota skola. Teismas konstatuoja, jog šioje dalyje ieškinys įrodytas, mokėjimų suvestinėse pateikti duomenys nėra paneigti, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimo suma ieškovei būtų sumokėta, todėl ieškovės reikalavimas tenkintas ir jai iš atsakovės priteistina 220,43 EUR skolos ir 6 EUR palūkanų. Viso priteistina 226,43 EUR.

CK 6.210 str. yra numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, taigi reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už ieškinio padavimą sumokėjo 46 EUR žyminio mokesčio bei patyrė 17,29 EUR kitų išlaidų. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 46 EUR sumokėto žyminio mokesčio suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p.) ir 17,29 EUR išlaidų už VĮ Registrų centras suteiktas paslaugas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai .

Pripažinti, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybės Įmonės „Turto bankas“, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės Įmonės „Turto bankas“, 220, 43 EUR skolą, 6 EUR palūkanų , viso- 226,43 EUR ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-03-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 46 EUR žyminio mokesčio ir 17,29 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Panevėžio energija“, kodas 147248313, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.