Kauno apygardos teismo nutartis

2025-03-13 · Civilinė byla Nr. e2A-103-390/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-13
Bylos Nr.
e2A-103-390/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vinkehaus“
Atsakovas
M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-103-390/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01421-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinkehaus“ ir atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinkehaus“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vinkehaus“ (toliau – ir Bendrovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. K. 39 446,87 Eur skolą, 373,55 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos galutinės sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 25 d. tarp ieškovo (rangovo), atstovaujamo T. N. (buvęs Bendrovės direktorius), ir atsakovo M. K. (užsakovo) sudaryta rangos sutartis (toliau – ir Rangos sutartis). Yra atliktų darbų pridavimo aktai (2023 m. gegužės 5 d., 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. birželio 9 d.) (toliau – ir Aktai), PVM sąskaitos faktūros. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 31 d. atliko mokėjimą 8 470 Eur sumai. Nors atsakovas atsakyme į ieškovo pretenziją nurodė, kad už atliktus darbus yra atsiskaityta grynaisiais pinigais, tačiau nepateikė jokių tariamą atsiskaitymą patvirtinančių įrodymų. Rangos sutartyje numatyta, jog užsakovas už rangovo atliekamus darbus turi atsiskaityti bankiniu pavedimu. Skolą sudaro iš viso 39 446,87 Eur, iš kurios 21 865,72 Eur už statybines medžiagas ir 17 581,15 Eur už statybos darbus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad pagal Rangos sutartį už atliktus darbus su ieškove yra atsiskaitęs, didžiąją dalį lėšų perduodamas buvusiam ieškovės direktoriui T. N. grynaisiais pinigais. Nors yra Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą T. N. atžvilgiu, nes ikiteisminio tyrimo metu Bendrovės vadovo T. N. veiksmuose nepavyko nustatyti nusikalstamų veikų, tačiau nereiškia, jog atsakovas už darbus su ieškove nėra atsiskaitęs. Atsakovo poziciją patvirtina garso įrašai, kuriuose užfiksuotas atsakovo sutuoktinės bei T. N. pokalbis, kuriuo metu jis grynųjų pinigų gavimą už atliktus darbus pripažino, taip pat patvirtino, kad apie atsiskaitymą už rangos darbus grynaisiais pinigais buvo gerai žinoma ir dabartinei Bendrovės direktorei D. J.. Be to, pagal Rangos sutartį statybos darbų kaina apėmė ir reikalingų medžiagų kainą. PVM sąskaitose faktūrose nėra atsakovo parašo, pirkėjas – ieškovė. Atsiskaitymas už rangos darbus ieškovės (verslininko) nurodytu būdu (grynaisiais pinigais) atsakovui, kaip vartotojui, pagrįstai ir teisėtai leido suvokti, kad taip yra veikiama nepažeidžiant Rangos sutartimi šalių pasiekto susitarimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 17 581,15 Eur skolą, 173,40 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 754,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 348 Eur ir valstybei 13,08 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo 10,71 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

6. Teismas nurodė, kad Rangos sutarties darbai pagal Aktus buvo atlikti ir už tinkamai atliktus darbus rangovui turi būti sumokėta. Atsakovo ir jo atstovo nurodomos aplinkybės, kad Aktai formaliai nebuvo pasirašyti ir atsakovui, kaip nustato Rangos sutartis, nebuvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, nepaneigia atsakovo atsiskaitymo pareigos pagal Rangos sutartį fakto, atsakovui patvirtinus ir neginčijant, kad darbai pagal Aktus atlikti ir priimti be pretenzijų.

7. Pažymėjo, kad duomenų apie tai, kad atsakovas pagal Rangos sutartį už Aktuose nurodytus darbus su ieškove būtų atsiskaitęs pavedimu, kaip numatyta Rangos sutarties 5.8 punkte, į bylą nepateikta.

8. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, neatmetė galimybės, jog atsiskaitymas pagal Rangos sutartį galėjo būti vykdomas grynaisiais pinigais, tačiau pažymėjo, kad trūksta objektyvių duomenų pripažinti atsakovo paaiškinimus, jog pagal Aktus yra atsiskaityta grynaisiais pinigais, pagrįstais, į bylą nepateikti rašytiniai įrodymai (pinigų priėmimo kvitų, orderių), pagrindžiantys atsiskaitymą pagal Rangos sutartį grynaisiais pinigais. Teismas vertino 2023 m. spalio 27 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą T. N. atžvilgiu (oficialų rašytinį įrodymą) ikiteisminio pareigūno išvadą bei prieštaraujančius vieni kitiems atsakovo ir T. N. paaiškinimus. Taip pat sprendė, kad atsakovo pateikti į bylą garso įrašai atitinka sąsajumo kriterijų, jie vienareikšmiškai nepatvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės. Pažymėjo, kad atsakovo prašymu kviestam liudytojui T. N. į teismo posėdį neatvykus, atsakovas neprašė teismo užtikrinti liudytojo dalyvavimą teismo posėdyje (pripažinti dalyvavimą būtinu, atvesdinti ar kt.), nebepalaikė prašymo dėl jo apklausos, be kita ko, teigdamas, jog pretenzijų T. N. neturi.

9. Teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė atsiskaitymo su ieškove grynaisiais pinigais pagal Aktus fakto, todėl ieškovės reikalavimą dėl 17 581,15 Eur skolos už Aktuose nurodytus atliktus statybos darbus tenkino.

10. Teismas, atsižvelgdamas, jog ieškovas nurodė, kad atliko tik tuos darbus, kurie yra nurodyti Aktuose, po 2023 m. birželio 9 d. atliktų darbų pridavimo akto daugiau jokių statybos darbų atsakovui neatliko, sprendė, kad medžiagų, kurios buvo reikalingos darbams iki 2023 m. birželio 9 d. atlikti, kaina pagal Rangos sutarties nuostatas turėjo būti įtraukta į Aktus. Kadangi į bylą nėra pateiktas atskiras susitarimas, keičiantis Rangos sutarties nuostatas dėl medžiagų tiekimo ir atskiro atsiskaitymo už jas, teismas ieškovės reikalavimą dėl atsiskaitymo už medžiagas už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. birželio 9 d. atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

11. Ieškovė teigė, kad atsakovui kilo prievolė atsiskaityti už medžiagas, pristatytas į objektą laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. tarp šalių susiklosčiusi pirkimo–pardavimo santykių pagrindu. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad tarp šalių egzistavo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Nurodė, kad ieškovė, neįforminusi šalių susitarimo dėl medžiagų tiekimo į atsakovo objektą ir pristatydama medžiagas veikė savo rizika, todėl turi prisiimti teisines pasekmes. Šios išvados nepaneigia ir ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose pirkėju nurodoma ieškovė, taip pat nepatvirtina medžiagų perdavimo atsakovui fakto.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 21 865,72 Eur skolos apmokėjimo už statybines medžiagas atmetė kaip nepagrįstą.

13. Kadangi atsakovo skola sudaro 17 581,15 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 173,40 Eur delspinigius (Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 p.).

14. Byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 905 Eur (su PVM) atstovavimo išlaidas, atsakovas iš ieškovės – 6 089, 33 Eur. Teismas, atsižvelgiant į teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių atstovo darbo laiko sąnaudas, į skaičiuotiną maksimalų užmokestį, mažino atsakovo prašomų priteisti išlaidų dydį iki 4 500 Eur.

15. Atsižvelgdamas į atmestų (55 proc.) ir patenkintų (45 proc.) reikalavimų dalį, bei atlikęs įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisė 348 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog iš tiekėjų įsigijo statybines medžiagas už 21 865,72 Eur, pagal Sąmatą, reikalingas būtent sienų statybų darbams atlikti, tačiau teismas įvertino tik tiekėjų sąskaitas, o Sąmatos visiškai nevertino. Jeigu sienų statybos darbai buvo atlikti, ką teigia ir atsakovas, jų atlikimui neabejotinai turėjo būti panaudotos statybinės medžiagos. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog būtų atsiskaitęs su ieškove 14 000 Eur už sienų statybos darbus, ar kada sienų statybos darbams reikalingas statybines medžiagas būtų įsigijęs iš kito tiekėjo. Kadangi teismas visiškai nevertino Rangos sutarties priedo, t. y. Sąmatos ir joje nurodytų statybos darbams atlikti reikalingų statybinių medžiagų, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas taip pat visiškai nevertino ir paties atsakovo argumentų, kad jis įrodinėjo, jog už sienų statybos darbus įskaitant ir tam reikalingas medžiagas yra atsiskaitęs, tačiau nebuvo atskleista kam konkrečiai ir kiek mokėjo. Todėl yra pagrindas bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16.2. Kadangi teismas visiškai nevertino esminio įrodymo, t. y. Sąmatos, todėl neįvertinęs šio įrodymo, negalėjo įvertinti ir įrodymų viseto, todėl darė nepagrįstą išvadą, jog atsakovui nekilo pareiga atsiskaityti už statybines medžiagas. Būtent Sąmatoje buvo nurodytos sienų statybų darbams reikalingos medžiagos. Ieškovė iš tiekėjų ir įsigijo medžiagas, kurios buvo reikalingos būtent Sąmatoje nurodytiems darbams atlikti. Sienų statybai reikalingos medžiagos buvo įsigytos ir pristatytos būtent tuo pačiu laikotarpiu kai atsakovas nurodė, jog Objekte vyko sienų statybų darbai. Taip pat ieškovė įrodinėjo, jog statybinių medžiagų pristatymas Upelio g. (24 / 25) ir ar į Karklėnus, laikytinas statybinių medžiagų pristatymu atsakovui (užsakovui). Teismas dėl šių esminių aplinkybių sprendime net nepasisakė. Taigi, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

16.3. Teismas sprendime itin formaliai nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad tarp šaliu egzistavo pirkimo - pardavimo santykiai, tačiau visiškai nemotyvavo kokiu pagrindu darė tokią išvadą. Ieškovės pateikti įrodymai prieštaravo teismo išvadai, todėl teismas dėl šių įrodymu atmetimo turėjo pasisakyti motyvuotai, nurodyti, kokie kiti byloje esantys įrodymai paneigė Ieškovės įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o juo skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pagal apeliacinio skundo argumentus matyti, kad ieškovė skundžiamu sprendimu atmestą savo reikalavimą dėl 21 865,72 Eur skolos bei 200,15 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo grindžia tarp bylos šalių, neva, susiklosčiusiais statybinių medžiagų, kurios tariamai buvo pristatytos į ginčo objektą, pirkimo - pardavimo santykiais. Tačiau neįrodė nei medžiagų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nei prekių pristatymo į ginčo objekto statybvietę faktą. Jeigu į ginčo objekto statybvietę ir buvo pristatytos bet kokios Ieškovės nupirktos medžiagos, visos jos pateko/turėjo patekti į ieškovo (jos pasitelktų asmenų) atliktų darbų kainą. Esant tokiam šalių susitarimui, atsakovas jokio poreikio atskirai pirkti iš ieškovės kokias nors medžiagas neturėjo.

17.2. Teismas įvertino visų aplinkybių/įrodymų visetą, ieškovės teiginiai apie tariamą bylos esmės neatskleidimą/įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimą, taip pat samprotavimai, jog apeliaciniame skunde minimų dokumentų (įskaitant Sąmatą) turinys, neva, suponuoja priešingas teismo padarytoms išvadas yra visiškai nepagrįsti. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde remiasi naujais dokumentais, kurie bylą nagrinėjant pirmąja instancija teismui, netgi, nebuvo pateikti (ieškovės apeliacinio skundo priedai Nr. 1, 2).

17.3. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas be motyvų yra nepagrįsti. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, leidusius teismui padaryti išvadą, kad statybinių medžiagų pirkimo - pardavimo santykių egzistavimas tarp bylos šalių iš ieškovės pusės nebuvo įrodytas.

Šalies argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismo teiginiai apie atsakovo pareigą pateikti į bylą grynųjų pinigų perdavimą ieškovei patvirtinančius rašytinius dokumentus - pinigų priėmimo kvitus, orderius, bei taip pašalinti teismo abejones dėl atsiskaitymo už ginčo rangos darbus, yra prieštaraujantys tiek logikos dėsniams, tiek protingumo, sąžiningumo principams, kadangi pačiam teismui iš byloje surinktų įrodymų yra aišku, kad tokie rašytiniai dokumentai de facto neegzistuoja, todėl grynųjų pinigų perdavimą atsakovas įrodinėjo visais kitais jam objektyviai prieinamais įrodymais.

18.2. Teismas įrodymų sąsajumo sąvoką aiškina teisiškai klaidingai, nurodydamas, jog analizuojamo garso įrašo sąsajumą su bylos įrodinėjimo dalyku, neva, paneigia T. N. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prieštaringumas, taip pat neįvykusi pastarojo asmens, kaip liudytojo, apklausa teisme, Šios aplinkybės atsakovo pateikto garso įrašo sąsajumui neturi absoliučiai jokios reikšmės.

18.3. Atsakovas atsiskaitymo su ieškove grynaisiais pinigais faktą, taip pat aplinkybę, jog ieškovė panašiose situacijose jau nebe pirmą kartą elgiasi nesąžiningai įrodinėjo ir daugeliu kitų įrodymų/argumentų (garso įrašais, fiksuojančiais atsakovo pokalbius su T. N. broliu bei buvusiu ieškovės darbuotoju, parengusiu Perdavimo aktus, taip pat faktu, jog rangos darbai objekte buvo tęsiami ilgą laiką), tačiau dėl šių pateiktų įrodymų sprendime nepasisakė, taip pažeisdamas pareigą tinkamai motyvuoti savo sprendimą.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Atsakovas įrodinėdamas tariamą atsiskaitymą su ieškove turėjo pateikti visus turimus rašytinius įrodymus, taip pat šias aplinkybes įrodinėti teikiant ir kitus įrodymus (pvz. liudytojų paaiškinimus ir t.t.) (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsakovas jokių rašytinių įrodymų nepateikė, o atsisakius liudytojo T. N. apklausos, nebuvo pagrįsti ir minėto liudytojo parodymais. Todėl teismas iš įrodymų viseto, tame tarpe ir oficialaus rašytinio įrodymo – Nutarimo, kuriame buvo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, darė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog atsakovas neįrodė atsiskaitymo grynaisiais pinigais su Ieškovu fakto.

19.2. Atsakovo pateikti garso įrašai buvo padaryti slapta, bylos nagrinėjimo metu net nebuvo patvirtintas garso įraše dalyvavusių asmenų autentiškumas, garso įrašai ir stenogramos kardinaliai skiriasi, stenogramos nepasirašytos, pokalbyje nėra minima Ginčo sutartys, ginčo Aktai ir juose nurodytos sumos, o pats pokalbių turinys yra nekonkretus ir nieko nepatvirtina. Teismas įvertino visus garso įrašus ir konstatavo, jog jie nėra susiję su ginčo byla. Teismas savo Sprendime neprivalo itin detaliai aptarti kiekviena garso įrašą atskirai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - UAB “Baltparma“ 2023 m. birželio 12 d. išankstinę sąskaitą Nr. IS11173, MB “Uraganas Atila” 2024 m. rugsėjo 27 d. atsakymą į ieškovės paklausimą, kuriuos parašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad būtinybė kreiptis į tiekėją UAB „Baltparma“ ir MB „Uranas Atila“ dėl papildomos informacijos pateikimo kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo.

21. Atsakovas prieštarauja pateiktų naujų įrodymų priėmimui. Nurodo, kad ieškovė minėtus įrodymus turėjo galimybę pateikti ir pirmosios instancijos teismui.

22. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.

23. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė turėjo visas sąlygas ir galimybes teikiamus su apeliacinius skundu įrodymus pateikti anksčiau, nelaukdama bylos baigties ir ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, o taip pat atsižvelgdama į tai, kad naujų dokumentų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsisako su ieškovės apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus priimti.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

26. Dėl apeliacijos objekto ir nustatytų faktinių aplinkybių

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė remdamasi šalių 2023m. balandžio 25d. sudaryta rangos sutartimi prašė priteisti iš atsakovo 39 446,87 Eur skolą, 373,55 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos galutinės sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

28. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 17 581,15 Eur skolos už atliktus statybos darbus bei 173,40 Eur delspinigius, o 21 865, 72 Eur ieškinio reikalavimo apmokėti už statybines medžiagas netenkino.

29. Apeliacinius skundus pateikė teik ieškovė, tiek ir atsakovas. Šalių apeliacinių skundų argumentai pagrinde yra susiję su netinkamu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu ir neteisingu faktinių byloje aplinkybių nustatymu priimant ginčijamą teismo sprendimą, bylos esmės neatskleidimu.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2023m. balandžio 25d. buvo sudaryta rangos sutartis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo tokia sutartis buvo kvalifikuota kaip vartojimo sutartis ( CK 6. 2281 straipsnis).

31. Kaip rodo šalių sudarytos rangos sutarties sąlygos, kad ieškovė ( Rangovas ) įsipareigojo šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis per Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą terminą atlikti darbus objekte pagal atsakovo ( Užsakovo ) užsakymą bei perduoti kokybišką jų rezultatą Užsakovui, o Užsakovas įsipareigoja priimti kokybiškai ir laiku atliktus Darbus bei atsiskaityti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Darbai atliekami iš Rangovo medžiagų, jeigu specialiojoje dalyje ir/ar Sąmatoje nėra nurodyta kitaip. Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 2.1-2.3 punktai nustatė, jog Rangovas turi atlikti vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) paruošiamuosius, žemės ir papildomus paruošiamuosius darbus, pamatai; sienos; cokolio ir fasado apdaila; vidaus tinkavimas; langai ir įėjimo durys. Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punktas nustatė, jog Darbų kaina įskaitant PVM yra 111 484,88 Eur. Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 ir 4.3 punktai numatė, jog Darbų pradžia 2023 m. balandžio 25 d., o pabaiga 2023 m. lapkričio 25 d. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 punktas nustatė, jog konkretūs Rangovo šios Sutarties pagrindu atliekami Darbai ir jų apimtis nurodyti šios Sutarties priede „Sąmatoje“.

Dėl apmokėjimo už atlikus statybos darbus

32. Kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas, kad ieškovė nagrinėjamą reikalavimą atsakovui kildina iš atliktų darbų 2023m. gegužės 5d., 2023m. gegužės 25d., 2023m. birželio 9d. pridavimo aktų, kurių bendra kaina – 17 581,15 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad ieškovė kartu pasitelkusi ir subrangovus atliko darbus nurodytus aktuose, o atsakovas užjuos neapmoka.

33. Atsakovas iš esmės atsikirtinėjo, kad pagal rangos sutartį jis už atliktus darbus yra atsiskaitęs, teikdamas, kad didžioji dalis piniginių lėšų buvusiam ieškovės direktoriui T. N. buvo perduota grynaisiais pinigais ir tokį pinigų perdavimo faktas patvirtintas atliktu garso įrašu, taip pat tokie faktai yra žinomi ir bendrovės direktorei D. J..

34. Kaip matyti iš Rangos sutarties 5. 6 punkto sąlygos Rangovas įgyja teisę pateikti Užsakovui sąskaitą faktūrą už pagal šią Sutartį tinkamai atliktus darbus tik tada, kai abi šalys be pastabų pasirašo tarpinį atliktų darbų aktą ar galutinį atliktų darbų aktą šioje Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Rangos sutarties 5.7 punktas nustato, kad Užsakovas 6.6 punkte nurodytą Rangovo pateiktą sąskaitą faktūrą apmoka Rangovui per Specialiojoje dalyje nurodytą terminą. Pagal 5.8 punktą Užsakovas su Rangovu atsiskaito pavedimu į Specialiojoje dalyje nurodytą Rangovo sąskaitą banke.

35. Byloje faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė atsakovui darbų atlikimo aktus perdavė ir byloje neginčijama, kad aktuose nurodyti darbai nebuvo atlikti. Tai reiškia, kad atsakovas darbus priėmė ir jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo nereiškia. Taigi, pagrįstai apylinkės teismo konstatuota, kad ieškovei už atliktus darbus užsakovas turi sumokėti. Kaip jau buvo minėta, kad pagal rangos sutarties 5. 8 punkto sąlygą rangovui pavedimu į banko sąskaitą turėjo būti atsiskaitoma už atliktus darbus, tačiau duomenų, jog atsakovas būtų vykdęs tokią šalių sutartą sąlygą ir apmokėjęs bankiniu pavedimu už atliktus statybos darbus nepateikta. Atsakovas teikdamas savo paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad grynieji pinigai buvo perduoti buvusiam bendrovės vadovui T. N., o taip pat pinigų perdavimo faktą įrodinėjo pasitelktu garso įrašu. Nustatyta ir tai, kad ieškovė 2023m. spalio 16 d. kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo T. N. atžvilgiu pradėjimo. 2023m. spalio 27d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jame nurodytas aplinkybes, tačiau pareigūnas atlikęs ikiteisminį tyrimą ir apklausęs T. N. bei atsakovą, o taip pat ieškovės buhalterę A. Š. padarė išvadą, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, kad buvęs UAB Vinkehaus“ vadovas T. N. apskritai gavo iš atsakovo grynuosius pinigus už ieškovės atliktą darbą ir juos pasisavino. Apylinkės teismas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vertino kaip oficialų rašytinį įrodymą turintį didesnę įrodomąją galią ( CPK 197 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį nutarimas gali būti pripažintas dokumentu turinčiu didesnę įrodomąją galią. Dokumentai nurodyti šiame straipsnyje pripažįstami prima facie ir yra tokie, kurių įrodomoji galia yra didesnė negu kitų įrodinėjimo priemonių. Pažymėtina, kad dėl minėtos priežasties šiuose įrodymuose nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus.

36. Atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir pateiktų į bylą garso įrašų nepripažino turinčių sąsajumo kriterijus, nes jie tiesiogiai ir nepatvirtino grynųjų pinigų paėmimo ir gavimo fakto.

37. Apylinkės teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą ir atitinkamai tai savo sprendime motyvavęs padarė išvadą, kad atsakovas aptartiems faktams pagrįsti nepateikė pakankamai įrodymų (CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinus byloje pateiktus duomenis, šalių sutartas rangos sutarties sąlygas, atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentus pritaria tokiai apylinkės teismo sprendime atliktai motyvacijai ir pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013 ir kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose pateiktuose pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde, patikimų įrodymų, paneigiančių ieškovės ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą įrodinėjamas aplinkybes nepateikia, bet tik skirtingai vertina byloje esančius įrodymus ir siūlo teismui daryti tik atsakovui palankias išvadas. Kita apelianto apeliacinio skundo argumentacija, aptartu klausimu, ginčo esmės nekeičia ir nesuponuoja priešingų išvadų.

38. Apibendrinus nurodytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstą pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovas neįrodė atsiskaitymo su ieškove grynais pinigais pagal ieškovės pateiktus aktus fakto, todėl teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus patenkino. Teismas patenkinęs aptartą reikalavimą pagrįstai patenkino reikalavimą dėl 173,40 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško įvykdymo priteisimo. Teismo sprendimas ieškinio patenkinimo dalyje pripažintinas teisėtu ir pagrįstu ( CPK 263 straipsnis), todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 straipsnio 1dalies 1punktas).

Dėl apmokėjimo už statybines medžiagas

39. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą netenkino kito ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti 21 865, 72 Eur už statybines medžiagas, kaip pareikšto nepagrįstai ir neįrodyto.

40. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji iš tiekėjų įsigijo statybines medžiagas 21 865,72 Eur sumai ir būtent šios statybinės medžiagos buvo panaudotos sienų statybos darbams atlikti, tačiau teismas nagrinėdamas bylą vertino tik tiekėjų sąskaitas, o Sąmatos, kuri buvo šalių sudarytos rangos sutarties priedas visiškai nevertino ir dėl to nepasisakė. Apeliantė taip pat tvirtina, kad atsakovas įrodinėjo, kad jis ir už sienoms darbams atlikti pateiktas medžiagas yra atsiskaitę, tačiau nagrinėjant bylą teismo nebuvo atskleista kam ir už kokius kiekius buvo apmokėta. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės šiuos apeliantės apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstai.

41. Minėta, kad šalys buvo pasirašę Rangos sutartį. Šios rangos sutarties priedas Nr. 1 buvo Sąmata. Taip pat nustatyta, kad Rangos sutarties sąlygos numatė, kad atsakovas pas ieškovę užsako namo pastatymo darbus ( Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 2.1-2.3 punktai).

42. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte buvo šalių nustatyta, kad pagal šią sutartį Rangovo atliekamų darbų bei jiems atlikti naudojamų medžiagų ir įrengimų kaina nurodyta specialiojoje dalyje bei detalizuota Sąmatoje. Kaina yra fiksuojama ir apima pilną atlyginimą už visus pagal šią sutartį Rangovo atliekamus Darbus, į kurią įtrauktos Rangovo išlaidos, susijusios su medžiagų kaina, darbo jėgos, mechanizmų išlaidos, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir kitos Rangovo išlaidos. Kaip nurodo ieškovė savo apeliaciniame skunde ir tai atskleidžia Sąmatos turinys, kad Sąmatoje buvo nurodyti Darbai ir jų atlikimui reikalingos statybinės medžiagos, bet nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas Sąmatos kaip vieno iš pagrindinių rašytinių įrodymų nevertino ir dėl jos nepasisakė. Teisėjų kolegijos nuomone, neįvertinus visos Sąmatos turinio ir prie jos esamų priedų, kurie galimai yra reikšmingi nagrinėjamam reikalavimui spręsti dėl apmokėjimo už statybines medžiagas nėra galimybės nustatyti ir teisingai įvertinti panaudotų medžiagų kiekio, jų vertės, reikalingų statybos sienų darbams atlikti. Kita svarbi ginčui spręsti aplinkybė, kad atsakovas tvirtina, kad jau yra už statybines medžiagas ieškovei apmokėję taip pat nagrinėjant bylą nebuvo nagrinėta ir įvertinta.

43. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

44. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

45. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją konstatuoja, kad dėl neįvertintų visų byloje pateiktų įrodymų ir neištirtų byloje aplinkybių apimties ieškovės pareikštas reikalavimas dėl apmokėjimo už statybines medžiagas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria buvo netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl apmokėjimo už statybines medžiagas naikintina ir šio reikalavimo dalyje, bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

46. Grąžindama dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako ir nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimų šalių patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.

Kauno apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024m. rugpjūčio 29d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, palikti nepakeistą.

Kitas teismo sprendimo dalis panaikinti ir bylą ieškinio reikalavimo dalyje dėl apmokėjimo už statybines medžiagas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė