- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2S-369-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07769-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- J. M., D. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. M. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir D. M. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. M. ir D. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti M. M., pridėti prie nagrinėjamos bylos civilinę bylą Nr. e2FB-223-1010/2016. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjų finansinė būklė atitinka įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindus fizinio asmens bankrotui iškelti, atkurti savo mokumą pareiškėjai gali tik inicijavus fizinio asmens bankroto bylą, todėl teismui teikiamas šis pareiškimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjams dvidešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjai, pateikdami teismui pareiškimą, pridėjo tik bankroto administratoriaus sutikimą, bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės polisą bei atstovavimo sutartis, prašė pridėti prie nagrinėjamos bylos civilinę bylą Nr. e2FB-223-1010/2016, kurios duomenys yra trejų metų senumo. Nurodė, kad tai, jog pareiškėjai prieš keletą metų kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepanaikina teismo pareigos pakartotinai patikrinti, ar pateiktas naujas pareiškimas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimams. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, jog kreditoriams pranešta apie ketinimą iškelti bankroto bylą, taip pat nenurodė nemokumą sukėlusių priežasčių, nepateikė įrodymų apie dabartinę pareiškėjų turtinę padėtį, nepateikė duomenų iš registrų apie turimą turtą, nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, nepateikė duomenų apie pareiškėjų teistumą, nepateikė duomenų apie vykdomus išieškojimus, nepateikė duomenų iš Priklausomybės ligų centro apie buvimą ar nebuvimą įskaitoje ir kitų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių žalingų įpročių buvimą ar nebuvimą, nepateikė duomenų apie pareiškėjams užvestas bylas.
3. 2018 m. spalio 16 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjų pareiškimas dėl nutartimi nustatyto termino trūkumams pašalinti. Pareiškėjai nurodė, jog nesutinka su nutartyje teismo nurodytais pareiškimo trūkumais. Pabrėžė, jog visi reikiami įrodymai yra pateikti Šilalės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-223-1010/2016, kurią prašo pridėti prie nagrinėjamos bylos. Todėl teismo prašo priimti pareiškimą ir iškelti pareiškėjams bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutartimi nutarė pareiškėjų J. M. ir D. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateikto J. M. ir D. M. pareiškimo matyti, kad pareiškėjai nepašalino nė vieno 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartyje nurodyto pareiškimo trūkumo. Pareiškime dėl nutartimi nustatyto termino trūkumams pašalinti iš esmės dėstoma teorija apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Nurodė, kad pareiškėjų teisė kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą nereiškia, kad teismas privalo besąlygiškai priimti pateiktą pareiškimą. Kadangi ši teisė yra procesinė, ją būtina įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kiekvienas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Viena iš būtinų sąlygų ir tai, kad pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme. Pareiškimas neatitiko minėtų įstatymų reikalavimų ir informuoti apie tai teismo nutartimi pareiškėjai neištaisė teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų. Šie trūkumai trukdo užtikrinti tinkamą CPK bei Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) normų, reglamentuojančių pareiškimo priėmimą, taikymą, galimybę teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir atlikti pareiškėjų prašomus procesinius veiksmus CPK bei FABĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškimas nepriimtinas ir grąžinamas jį padavusiems asmenims. Pažymėjo, kad tai neužkerta pareiškėjams kelio, parengus priimtiną procesinį dokumentą, pakartotinai kreiptis į teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjai J. M. ir D. M. prašo panaikinti 2018 m. spalio 16 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodė, kad teismo procesiniame sprendime, kaip teisės taikymo akte, privalo būti ne tik teismo išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir šalių teisių bei pareigų, bet ir šios išvados pateisinimas, tai yra tam tikri argumentai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, minėtų reikalavimų nesilaikė ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
5.2. Apeliantai nurodo, kad 2018 m. spalio 15 d. pareiškime dėl 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatyto termino trūkumams pašalinti nurodė, jog FABĮ yra įtvirtinti atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek šios įstatymo nuostatos, nustatančios atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindus, tiek kitos įstatymo nuostatos nedraudžia pasikeitus faktinėms aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu bankroto byla nebuvo iškelta pagal ankstesnį pareiškimą. Be to, aptariamas įstatymas bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos atvejais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas) nenustato pareiškimo pateikimo laiko aspektu ribojimų, kitaip tariant, nenurodo, kad pareiškimas gali būti pakartotinai pateiktas, tik praėjus tam tikram laiko tarpui nuo nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
5.3. Apeliantai nurodo, kad pareiškime buvo nurodę, jog 2016 m. kovo 31 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, laikė jį nepaduotu ir kartu su priedais nutarė grąžinti jį padavusiems asmenims. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nesilaikė imperatyvaus reikalavimo ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoti visus kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą. Ir tik dėl šios priežasties teismas nepriėmė pareiškėjų pareiškimo. Apeliantai nurodo, kad kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad pareiškimo priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai. Apeliantai pažymi, kad visi reikiami įrodymai yra pateikti minėtoje Šilalės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-223-1010/2016, kurią prašė pridėti prie nagrinėjamos bylos. Joje yra ir duomenys apie pareiškėjų kreditorius, ir įrodymai apie tinkamą kreditorių informavimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (šiuo metu įstatymo reikalavimas informuoti kreditorius ne vėliau kaip prieš mėnesį yra įvykdytas). Todėl teisėta ir teisinga būtų priimti pareiškėjų pareiškimą ir iškelti jiems bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo ir trūkumų šalinimo klausimą fizinių asmenų bankroto procese.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra formalūs, neatitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad fizinių asmenų bankroto bylose pareiškimo priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai. Pažymi, kad 2016 m. kovo 31 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, laikė jį nepaduotu ir kartu su priedais nutarė grąžinti jį padavusiems asmenims. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nesilaikė imperatyvaus reikalavimo ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoti visus kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą ir tik dėl šios priežasties nebuvo priimtas pareiškėjų pareiškimas.
9. Apeliantų nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra formalūs, atmetami kaip nepagrįsti. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
10. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalis pateikia baigtinį sąrašą priedų, pateikiamų prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti. Taigi, gavęs pareiškimą, prie kurio nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys FABĮ 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų laikymąsi, teismas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti pareiškėjui terminą pateikti įrodymus.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog pareiškėjų kreditoriai yra informuoti taip, kaip nustatyta FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalies 1 punkte. Apeliantai nurodo, kad reikalavimas informuoti kreditorius yra įvykdytas. Su šiuo apeliantų argumentu nesutinkama. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjai nei kreipdamiesi į teismą 2018 m. rugsėjo 14 d., nei teikdami atskirąjį skundą nepateikė įrodymų apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, apeliantai nurodo, kad visi reikalingi įrodymai yra pateikti civilinėje byloje Nr. e2FB-223-1010/2016. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2FB-223-1010/2016 teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjų J. M. ir D. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat konstatavo, kad nėra pateikti įrodymai apie kreditorių informavimą. Atsižvelgiant į tai, atmetami apeliantų argumentai, kad visi reikalingi įrodymai yra civilinėje byloje Nr. e2FB-223-1010/2016 ir kad įstatymu nustatytas reikalavimas informuoti kreditorius yra įvykdytas.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinėje byloje Nr. e2FB-223-1010/2016 esantys įrodymai nepagrindžia šiuo metu esančios pareiškėjų finansinės situacijos. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjai pakartotinai kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, neatleidžia nuo pareigos pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalį pateikti įrodymus apie pareiškimo pateikimo metu esančią pareiškėjų turtinę padėtį ir kitus įstatyme numatytus įrodymus. Pažymėtina, jog iškeldamas civilinę bylą teismas nesprendžia pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo klausimo, o tik patikrina, ar pateikti įrodymai pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus, reikalingi pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai jokių trūkumų, nustatytų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, nepašalino.
13. Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, atmetami kaip nepagrįsti. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
14. Nagrinėjamu atveju nutarties 11 punkte konstatuota, kad pareiškėjų pateiktas pareiškimas neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų turinio, nustatyti trūkumai yra ne formalūs, kuriuos pašalinti gali pirmosios instancijos teismas, bet esminiai – duomenų, jog pareiškėjų kreditoriams pranešta apie ketinimą 2018 m. rugsėjo 14 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra, be to, pareiškėjai iš esmės neteikė jokių įrodymų su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl konstatuotina, kad šie ir kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai nėra formalūs ir jie taisytini pagal FABĮ 4 straipsnyje keliamus reikalavimus dėl pareiškimo pateikimo.
15. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis, nes fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, turi kartu su pareiškimu teikti būtinus ir įstatyme nurodytus pareiškimo priedus, nesant galimybės pateikti priedus, turi nurodyti to priežastis ir, be to, teikti tokį pareiškimą, kad būtų galima kuo objektyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti fizinio asmens bankroto bylą nepažeidžiant kreditorių interesų.
16. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodė, kad teismo procesiniame sprendime, kaip teisės taikymo akte, privalo būti ne tik teismo išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir šalių teisių bei pareigų, bet ir šios išvados pateisinimas, tai yra tam tikri argumentai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, minėtų reikalavimų nesilaikė ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
17. Su šiais apeliantų argumentais nesutinkama. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas priimdamas 2018 m. spalio 16 d. nutartį pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nepašalino nė vieno 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartyje nurodyto pareiškimo trūkumo, ir išaiškino, kad nustatyti trūkumai trukdo užtikrinti tinkamą CPK bei FABĮ normų, reglamentuojančių pareiškimo priėmimą, taikymą, galimybę teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir atlikti pareiškėjų prašomus procesinius veiksmus CPK bei FABĮ nustatyta tvarka.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Esant nustatytoms nutarties 11, 13 ir 16 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas. Atskirojo skundo netenkinus, byloje nesant duomenų apie apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliantui neprašant jų atlyginti, apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.