Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J.-P. ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaiko ieškinį jame nurodytų aplinkybių pagrindu ir prašo patenkinti. Pažymi, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis tik minimaliai tenkintų nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius.

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad sutiktų dukros išlaikymui mokėti po 100 Eur kas mėnesį. Daugiau mokėti negali, nes neįgijo jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Turi dar vieną vaiką V. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurį taip pat turi išlaikyti. Siekdamas išlaikyti šeimą ir užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, dėl objektyvių priežasčių atsakovas dirba per du darbus. Per abi darbovietes gaunamos pajamos sudaro apie 920 Eur per mėnesį, tačiau atsakovas turi sveikatos sutrikimų dėl kurių gydymui privalo skirti atitinkamą pinigų sumą. Jo mamai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Būdamas vienintelis sūnus padeda tiek kasdienėje mamos globoje, tiek ir finansiškai- perka vaistus, maistą, veža pas gydytojus. Daug lėšų reikia kelionėms į/iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko I. J. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Kartu negyvena. 2009 m. teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 250 Lt (72,40 Eur) išlaikymas dukrai. Ieškovė nurodo, kad nuo to laiko vaiko poreikiai išaugo, dukros išlaikymui reikia 400-500 Eur per mėnesį. Atsakovas sutinka išlaikymą padidinti iki 100 Eur per mėnesį.

Dėl vaiko poreikių pasikeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš devynerius su puse metų. Per šį laikotarpį šalių dukra iš vaiko tapo paaugle, atitinkamai padidėjo ir jos poreikiai. Todėl konstatuotinas esminis vaikų poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu teikiamas išlaikymo dydis (po 72,40 Eur per mėnesį) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaiko poreikių.

Dėl išlaikymo dydžio

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir pritesti iš atsakovo vaikui po 200 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga pinigų suma yra 400-500 Eur. Atsakovas sutinka išlaikymą padidinti iki 100 Eur per mėnesį.

Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nors ieškovė ir nepateikė išsamios ir detaliai pagrįstos dukros poreikių ir išlaidų sąmatos, tačiau laikytina, kad abiems tėvams teikiant 400 Eur per mėnesį išlaikymą, būtų patenkinti tik minimalūs vaiko poreikiai, kurių detaliai įrodinėti neteikia.

Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo pajamas sudaro apie 920 Eur per mėnesį darbo užmokestis, jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, slaugo sergančią mamą, tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali teikti didesnio dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Visiems žinomų aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 183 straipsnio 1 dalis). Viešai žinoma (skelbiama), kad Anglijoje mokama vaiko pašalpa (angl. Child benefit) yra 20.30£ per savaitę, o Lietuvoje – 50 Eur per mėnesį. Į tai atsižvelgtina tiek priteisiant išlaikymo dydį iš atsakovo dukros, gyvenančios Anglijoje išlaikymui, tiek atsižvelgiant į jo sūnaus, gyvenančio Lietuvoje, išlaikymą.

Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas labai ilgą laiką yra nusišalinęs nuo bet kokio dukros auklėjimo, su ja visiškai nebendrauja. Nors atsakovas ir teigia, kad ieškovė jam niekad neleido bendrauti su dukra, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad būtų įdėjęs bent minimalias pastangas šią situaciją pakeisti, nors, kaip pats nurodė, turi daug bendrų pažistamų ir draugų su ieškove.

Visų šių argumentų pagrindu pripažintina, kad atsakovo nepilnamečio vaiko poreikiams padidėjus, atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą, todėl didesnis - 200 Eur dydžio išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas, nes tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems ir minimaliai būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme advokatui sumokėjo 900 Eur ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Advokato užmokestis už paslaugas turi būti protingas, kitaip tariant, atitikti protingumo standartą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje advokatas J. L. v. A. V. K., bylos Nr. 3K-3-642/2013). Toks reguliavimas išplaukia iš pirmiau nurodytos įstatymo nuostatos, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad, esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų būti preziumuojama, jog šalys, nustatydamos apmokėjimo sąlygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė.

Iš pateiktos sutarties Nr. 2018/0803 dėl teisinės pagalbos matyti, kad buvo vykdomos tik elementarios, nereikalaujančios daug darbo sąnaudų, advokato paslaugos. Byla nesudėtinga, joje vyko tik po vieną parengiamąjį ir teismo posėdį, bylos nagrinėjimo laikas buvo minimalus, todėl, taikant CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos mažintinos iki 200 Eur.

Iš atsakovo taip pat proporcingai tenkinto ieškinio reikalavimams priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (200 Eur – 72,40 Eur) x 12 x 3%), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-330-206/2009 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovei A. J.-P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 46 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.